Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Paragvajaus Respublika isp República del Paraguay gvar Paraguái TavakuairetãVėliava HerbasHimnas Paragvajaus nacionalini
Paragvajus
| Paragvajaus Respublika isp. República del Paraguay gvar. Paraguái Tavakuairetã | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Paragvajaus nacionalinis himnas“ | |||||
 Paragvajus žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | Ispanų ir gvaranių | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Asunsjonas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • - • - | - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 406 750 km2 (58) 2,3 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 6 811 583 (106) 16,00 žm./km2 (158) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2006 (progn.) 30,64 mlrd. $ (95) 4 700 $ (106) | ||||
| Valiuta | Gvaranis (PYG) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC -4 - | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta | nuo Ispanijos 1811 m. gegužės 15 d. | ||||
| Interneto kodas | .py | ||||
| Telefono kodas | 595 | ||||
Paragvajaus Respublika (isp. República del Paraguay, gvar. Tetã Paraguái) – valstybė centrinėje Pietų Amerikoje. Ribojasi su Argentina pietuose ir pietvakariuose, Brazilija šiaurės rytuose ir Bolivija šiaurės vakaruose.
Istorija
Paragvajaus pavadinimas kilo nuo per valstybę tekančios Paragvajaus upės. Yra keletas pavadinimo kilmės versijų. Gvaranių kalboje žodis para reiškia „didelė upė, jūra“, gua rodo priklausomybę, y -„ vanduo, vandens telkinys“. Iš šių žodžių sudaromos šios kombinacijos: „Vanduo priklausantis jūrai“ (Atlanto vandenynui), „Vanduo priklausantis didelei upei“ (Paranai), „Vanduo ateinantis iš didelio vandens“ (Pantanalio). Taip pat vienas iš galimų variantų, jog pavadinimas Paragvajus kilo nuo indėnų pajagvų genties vardo.
Iki europiečių atvykimo derlingame bei miškingame regione gyveno įvairios indėnų pusiau klajoklių gentys, kalbančios gvaranių kalbomis. XVI amžiaus pirmoje pusėje atvyko ispanų kolonistai, 1537 m. rugpjūčio 15 d. Chuanas de Salasaras (Juan de Salazar) įkūrė Asunsjoną, tapusį ispanų kolonijos centru. Teritorija priklausė Peru, vėliau La Platos vicekaralystei. Kolonijiniu laikotarpiu Paragvajuje gyvavo jėzuitų redukcijos, intensyviai skleidusios krikščionybę, švietimą. Jos gyvavo iki 1767 m.
1811 metų gegužės 14 d. Paragvajus paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos karalystės. XIX a. antroje pusėje (1864-70 m.) Paragvajus įsivėlė į karinį konfliktą su Argentina, Brazilija ir Urugvajumi (Trigubo Aljanso karas), šio karo metu šalies gyventojų sumažėjo perpus, o šalis buvo okupuota Brazilijos (iki 1874 m).
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Paragvajus kariavo su Bolivija (Čiako karas), vėliau kilo pilietinis karas, po jo sekusi karinė diktatūra ir politinis nestabilumas. Nuo 1954 iki 1989 metų šalį valdė septynis kartus perrinktas prezidentas generolas Alfredo Stroessner, kurio valdymo metu suvaržytos politinės laisvės, režimo oponentai persekiojami, taip pat vykdyta indėnų asimiliacijos politika.
Po 1989 metų vasario 3 d. perversmo vienas perversmo organizatorių generolas išrinktas prezidentu, pradėtos ekonominės ir politinės reformos, žymiai sumažėjo Stroessner valdymo metu susidariusi izoliacija nuo išorinio pasaulio.
Politinė sistema
Paragvajus – prezidentinė demokratinė respublika. Valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Jis kartu su viceprezidentu renkamas visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Vykdomąją valdžią sudaro prezidentas ir jo paskirta vyriausybė. Įstatymų leidybinę valdžią sudaro dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš (Cámara de Senadores) ir (Cámara de Diputados). Senatorių rūmus sudaro 45 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Deputatų rūmus sudaro 80 narių, renkamų visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Paragvajuje yra daugiapartinė sistema. Šalį daug metų valdė konservatyvi .
Administracinis suskirstymas
Paragvajus suskirstytas į 18 departamentų (isp. departamento, gvar. Tetãvore). Šie savo ruožtu skirstomi į apygardas (distrito).
|
|
|
Geografija
Paragvajus išsidėstęs centrinėje Pietų Amerikos dalyje, dėl to dažnai vadinamas Corazón de Sudamérica („Pietų Amerikos širdim“). Kartu su Bolivija tai vienintelės šio žemyno valstybės, neprieinančios prie jūros. Paragvajaus ribos eina upėmis: Parana – rytuose, Pilkomaju – pietuose, Paragvajaus upe – dalis sienos su Brazilija (šiaurėje) ir Argentina (pietuose). Paragvajaus upė dalina šalį į 2 dalis. Rytų Paragvajus vadinamas Paranenja, Vakarų – Čiakas. Vakaruose vyrauja skurdžia augalija apaugusios Gran Čiako lygumos. Tuo tarpu Paranenja kalnuota, apaugusi vešliomis pievomis ir miškais. Čia iškilę kalnagūbriai ir pavieniai stalkalniai, iškylantys į 842 m aukštį (Pero kalnas). Pietvakariuose driekiasi aliuvinė plynaukštė.
Upės vandeningos, po liūčių smarkiai išsilieja. Tačiau vakarinėje šalies dalyje upių tinklas retas, o upės dažnai išdžiūsta. Visas Paragvajaus upių tinklas priklauso Paranos (La Platos) baseinui. Didžiausios upės: Paragvajus, Parana, Pilkomajas, Apa, Akidabanas, Tebikuari, Verdė, Guasu. Didžiosiose upėse gausu salų, o jų pakrantėse – ežerų, pasipildančių potvynių metu. Netoli Asunsjono yra didžiausias šalies ežeras – Ipakarai. Ant Paranos ir jos intakų įrengta hidroelektrinių kaskada, tarp kurių galingos Itaipu ir Jasiretos elektrinės. Ant Akarajaus upės įrengta galinga Akarajaus elektrinė su dideliu tvenkiniu. Yra nemažai krioklių, tarp kurių išsiskiria Gvairos krioklys.
Klimatas subtropinis ir tropinis, nuosaikiai žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra vyrauja apie 28 °C, tačiau Čiako srityje gali pasiekti net 40 °C. Liepos mėnesį temperatūra nukrenta iki 18 °C. Parenenjoje per metus iškrenta apie 2000 mm kritulių, tuo tarpu Čiake iki 700 mm. Įsiveržus galingiems ciklonams nuo vandenyno kyla stiprios audros.
Ekonomika
Paragvajus – besivystančios ekonomikos valstybė. Tai rinkos ekonomikos šalis su dideliu neformalios ekonomikos sektoriumi. BVP/1 gyv. rodiklis – 4900 $ (2005 m.). BVP pajamų pasiskirstymas: žemės ūkis – 27,5 %, pramonė – 24 %, paslaugos – 48,5 %. Beveik pusė šalies gyventojų dirba žemės ūkio sektoriuje. Paragvajus labai priklausomas nuo kaimyninių valstybių, ypač Brazilijos ir Argentinos, kadangi per šių šalių uostus importuoja ir eksportuoja produkciją. Apie 60 % Paragvajaus BVP sukuriama prekiaujant su Brazilija.
Žemės ūkyje vyrauja gyvulininkystė. Auginami galvijai, arkliai, avys. Vyrauja stambios žemės valdos. Iš augalų auginamas tabakas, medvilnė, kava, sojos, cukranendrės, kukurūzai, citrusiniai ir kiti vaisiai. Paragvajus yra pagrindinis paragvajinio bugienio (matės) tiekėjas pasaulyje. Išgaunama valgomoji druska, urano rūda, nafta. Odos, tekstilės, maisto, elektronikos, įrengimų pramonė. Turizmas išvystytas menkai.
Kaip ir daugelyje Lotynų Amerikos šalių Paragvajuje klesti korupcija, kontrabanda, nelegali prekyba.
Demografija
Etniškai, socialiai ir kultūriškai Paragvajus – viena homogeniškiausių Lotynų Amerikos valstybių. Net apie 95 % Paragvajaus gyventojų yra metisai (ispanų ir indėnų gvaranių kilmės), 2 % gyventojų yra baltieji (ispanų ir italų kilmės, bei vokiečiai Čiake, slavai), taip pat yra negausios nemaišytų indėnų (gvaranių, enksetų, tobų), azijiečių (arabų, japonų, kinų). Paragvajus – dvikalbė šalis. Apie 94 % šalies gyventojų kalba gvaranių kalba, 75 % – ispaniškai. Miestuose dažnai vartojamas šių kalbų mišinys – džopara. Taip pat kalbama portugališkai, vokiškai, kiniškai ir kitų bendruomenių kalbomis.
Vyraujanti religija – krikščionybė. 90 % gyventojų yra katalikai. Likusius 10 % sudaro protestantai (ypač menonitai), mormonai, kitų krikščioniškų konfesijų atstovai.
Gyventojai šalyje pasiskirstę labai netolygiai. Dauguma gyventojų gyvena rytinėje šalies dalyje, ypač Asunsjono metropolijoje (apie trečdalis šalies gyventojų). Gran Čiako regione, kuris sudaro apie 60 % teritorijos, gyvena tik apie 2 % gyventojų.
Didžiausi miestai
Pagrindinis straipsnis: Paragvajaus miestų sąrašas
- Asunsjonas – 512 tūkst. (2002 m.)
- Siudad del Estė – 222
- San Lorensas – 204
- Lukė – 171
- Kapjata – 154
- Lambarė – 120
- Fernando de la Mora – 114
- Limpijas – 73
- Njembi – 72
- Enkarnasjonas – 67
Kultūra
Paragvajaus kultūra – europietiškos ir indėniškos kultūrų mišinys. Vienas pagrindinių šios kultūros bruožų – dvikalbystė (dėl glaudžių gvaranių ir ispanų kalbų santykių abiejuose kalbose gausu tarpusavio skolinių). Paragvajiečiai iš gvaranių paveldėjo matės gėrimo tradicijas, mitologiją, muziką. Kulinarijoje vyrauja patiekalai iš manijoko, kukurūzų, sūrio, pieno, daržovių.
Tradicinė Paragvajaus muzika – polka, atliekama arfa, vadinama guaranía. Paragvajus žymus savo rašytojais, sulaukusiais didelio tarptautinio pripažinimo: Augusto Roa Bastos, Roque Vallejos, José Ricardo Mazó. Populiariausia sporto šaka šalyje – futbolas. Paragvajaus rinktinė yra laimėjusi sidabro medalius olimpinėse žaidynėse bei 2 kart laimėjo Copa America čempionatą.
Paragvajuje ypač didelė socialinė nelygybė. 43,8 % nacionalinių pajamų tenka tik 10 % gyventojų. Kaimo vietovėse klesti stambieji žemvaldžiai, kontroliuojantys net 66 % žemių nors šalyje gausu bežemių valstiečių.
Kita informacija
- Paragvajaus ryšiai
- Paragvajaus transportas
- Paragvajaus šventės
Nuorodos
- Paragvajaus portalas
- Paragvajaus turizmo departamentas Archyvuota kopija 2015-05-20 iš Wayback Machine projekto.
- CŽV informacija Archyvuota kopija 2015-11-04 iš Wayback Machine projekto.
- Šalies naujienos. Dienraštis La Nación
Žemėlapiai:
- Paragvajaus fizinis žemėlapis
- Paragvajaus administracinis-politinis žemėlapis
- Paragvajus per maps.google.co.uk
Laikas ir orai:
- Paragvajaus laikas
- Paragvajaus orai esamu laiku
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Paragvajaus Respublika isp Republica del Paraguay gvar Paraguai TavakuairetaVeliava HerbasHimnas Paragvajaus nacionalinis himnas Paragvajus zemelapyjeValstybine kalba Ispanu ir gvaraniuSostine ir didziausias miestas AsunsjonasValstybes vadovai Prezidentas Plotas Is viso vandens 406 750 km2 58 2 3 Gyventoju 2017 Tankis 6 811 583 106 16 00 zm km2 158 BVP Is viso Vienam gyventojui 2006 progn 30 64 mlrd 95 4 700 106 Valiuta Gvaranis PYG Laiko juosta Vasaros laikas UTC 4 Nepriklausomybe Paskelbta Pripazinta nuo Ispanijos 1811 m geguzes 15 d Interneto kodas pyTelefono kodas 595 Paragvajaus Respublika isp Republica del Paraguay gvar Teta Paraguai valstybe centrineje Pietu Amerikoje Ribojasi su Argentina pietuose ir pietvakariuose Brazilija siaures rytuose ir Bolivija siaures vakaruose IstorijaPagrindinis straipsnis Paragvajaus istorija Paragvajaus pavadinimas kilo nuo per valstybe tekancios Paragvajaus upes Yra keletas pavadinimo kilmes versiju Gvaraniu kalboje zodis para reiskia didele upe jura gua rodo priklausomybe y vanduo vandens telkinys Is siu zodziu sudaromos sios kombinacijos Vanduo priklausantis jurai Atlanto vandenynui Vanduo priklausantis didelei upei Paranai Vanduo ateinantis is didelio vandens Pantanalio Taip pat vienas is galimu variantu jog pavadinimas Paragvajus kilo nuo indenu pajagvu genties vardo Jezuitu redukcijos La Santisima Trinidad de Parana griuvesiai Iki europieciu atvykimo derlingame bei miskingame regione gyveno įvairios indenu pusiau klajokliu gentys kalbancios gvaraniu kalbomis XVI amziaus pirmoje puseje atvyko ispanu kolonistai 1537 m rugpjucio 15 d Chuanas de Salasaras Juan de Salazar įkure Asunsjona tapusį ispanu kolonijos centru Teritorija priklause Peru veliau La Platos vicekaralystei Kolonijiniu laikotarpiu Paragvajuje gyvavo jezuitu redukcijos intensyviai skleidusios krikscionybe svietima Jos gyvavo iki 1767 m 1811 metu geguzes 14 d Paragvajus paskelbe nepriklausomybe nuo Ispanijos karalystes XIX a antroje puseje 1864 70 m Paragvajus įsivele į karinį konflikta su Argentina Brazilija ir Urugvajumi Trigubo Aljanso karas sio karo metu salies gyventoju sumazejo perpus o salis buvo okupuota Brazilijos iki 1874 m XX a ketvirtajame desimtmetyje Paragvajus kariavo su Bolivija Ciako karas veliau kilo pilietinis karas po jo sekusi karine diktatura ir politinis nestabilumas Nuo 1954 iki 1989 metu salį valde septynis kartus perrinktas prezidentas generolas Alfredo Stroessner kurio valdymo metu suvarzytos politines laisves rezimo oponentai persekiojami taip pat vykdyta indenu asimiliacijos politika Po 1989 metu vasario 3 d perversmo vienas perversmo organizatoriu generolas isrinktas prezidentu pradetos ekonomines ir politines reformos zymiai sumazejo Stroessner valdymo metu susidariusi izoliacija nuo isorinio pasaulio Politine sistemaPagrindinis straipsnis Paragvajus prezidentine demokratine respublika Valstybes ir vyriausybes vadovas prezidentas Jis kartu su viceprezidentu renkamas visuotiniuose rinkimuose 5 metu kadencijai Vykdomaja valdzia sudaro prezidentas ir jo paskirta vyriausybe Įstatymu leidybine valdzia sudaro dvieju rumu parlamentas susidedantis is Camara de Senadores ir Camara de Diputados Senatoriu rumus sudaro 45 nariai renkami visuotiniuose rinkimuose 5 metu kadencijai Deputatu rumus sudaro 80 nariu renkamu visuotiniuose rinkimuose 5 metu kadencijai Paragvajuje yra daugiapartine sistema Salį daug metu valde konservatyvi Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Paragvajaus departamentai Paragvajus suskirstytas į 18 departamentu isp departamento gvar Tetavore Sie savo ruoztu skirstomi į apygardas distrito Amambajus Aukstutinis Paragvajus Aukstutine Parana Asunsjonas Bokeronas Centrinis Gvaira Itapua Kaagvasu Kanindeju Kaasapa Konsepsjonas Kordiljera Misjonesas Njeembuku Paragvari Presidente Hajesas San PedrasGeografijaPagrindinis straipsnis Paragvajaus geografija Kristolo krioklys Yvyku i nacionaliniame parke Paragvajus issidestes centrineje Pietu Amerikos dalyje del to daznai vadinamas Corazon de Sudamerica Pietu Amerikos sirdim Kartu su Bolivija tai vieninteles sio zemyno valstybes neprieinancios prie juros Paragvajaus ribos eina upemis Parana rytuose Pilkomaju pietuose Paragvajaus upe dalis sienos su Brazilija siaureje ir Argentina pietuose Paragvajaus upe dalina salį į 2 dalis Rytu Paragvajus vadinamas Paranenja Vakaru Ciakas Vakaruose vyrauja skurdzia augalija apaugusios Gran Ciako lygumos Tuo tarpu Paranenja kalnuota apaugusi vesliomis pievomis ir miskais Cia iskile kalnagubriai ir pavieniai stalkalniai iskylantys į 842 m aukstį Pero kalnas Pietvakariuose driekiasi aliuvine plynaukste Upes vandeningos po liuciu smarkiai issilieja Taciau vakarineje salies dalyje upiu tinklas retas o upes daznai isdziusta Visas Paragvajaus upiu tinklas priklauso Paranos La Platos baseinui Didziausios upes Paragvajus Parana Pilkomajas Apa Akidabanas Tebikuari Verde Guasu Didziosiose upese gausu salu o ju pakrantese ezeru pasipildanciu potvyniu metu Netoli Asunsjono yra didziausias salies ezeras Ipakarai Ant Paranos ir jos intaku įrengta hidroelektriniu kaskada tarp kuriu galingos Itaipu ir Jasiretos elektrines Ant Akarajaus upes įrengta galinga Akarajaus elektrine su dideliu tvenkiniu Yra nemazai kriokliu tarp kuriu issiskiria Gvairos krioklys Klimatas subtropinis ir tropinis nuosaikiai zemyninis Vidutine sausio menesio temperatura vyrauja apie 28 C taciau Ciako srityje gali pasiekti net 40 C Liepos menesį temperatura nukrenta iki 18 C Parenenjoje per metus iskrenta apie 2000 mm krituliu tuo tarpu Ciake iki 700 mm Įsiverzus galingiems ciklonams nuo vandenyno kyla stiprios audros EkonomikaKrovininis laivas Paragvajaus upejePagrindinis straipsnis Paragvajus besivystancios ekonomikos valstybe Tai rinkos ekonomikos salis su dideliu neformalios ekonomikos sektoriumi BVP 1 gyv rodiklis 4900 2005 m BVP pajamu pasiskirstymas zemes ukis 27 5 pramone 24 paslaugos 48 5 Beveik puse salies gyventoju dirba zemes ukio sektoriuje Paragvajus labai priklausomas nuo kaimyniniu valstybiu ypac Brazilijos ir Argentinos kadangi per siu saliu uostus importuoja ir eksportuoja produkcija Apie 60 Paragvajaus BVP sukuriama prekiaujant su Brazilija Zemes ukyje vyrauja gyvulininkyste Auginami galvijai arkliai avys Vyrauja stambios zemes valdos Is augalu auginamas tabakas medvilne kava sojos cukranendres kukuruzai citrusiniai ir kiti vaisiai Paragvajus yra pagrindinis paragvajinio bugienio mates tiekejas pasaulyje Isgaunama valgomoji druska urano ruda nafta Odos tekstiles maisto elektronikos įrengimu pramone Turizmas isvystytas menkai Kaip ir daugelyje Lotynu Amerikos saliu Paragvajuje klesti korupcija kontrabanda nelegali prekyba DemografijaAsunsjono katedraPagrindinis straipsnis Paragvajaus demografija Pagrindinis straipsnis Paragvajieciai Etniskai socialiai ir kulturiskai Paragvajus viena homogeniskiausiu Lotynu Amerikos valstybiu Net apie 95 Paragvajaus gyventoju yra metisai ispanu ir indenu gvaraniu kilmes 2 gyventoju yra baltieji ispanu ir italu kilmes bei vokieciai Ciake slavai taip pat yra negausios nemaisytu indenu gvaraniu enksetu tobu azijieciu arabu japonu kinu Paragvajus dvikalbe salis Apie 94 salies gyventoju kalba gvaraniu kalba 75 ispaniskai Miestuose daznai vartojamas siu kalbu misinys dzopara Taip pat kalbama portugaliskai vokiskai kiniskai ir kitu bendruomeniu kalbomis Vyraujanti religija krikscionybe 90 gyventoju yra katalikai Likusius 10 sudaro protestantai ypac menonitai mormonai kitu krikscionisku konfesiju atstovai Gyventojai salyje pasiskirste labai netolygiai Dauguma gyventoju gyvena rytineje salies dalyje ypac Asunsjono metropolijoje apie trecdalis salies gyventoju Gran Ciako regione kuris sudaro apie 60 teritorijos gyvena tik apie 2 gyventoju Didziausi miestai Pagrindinis straipsnis Paragvajaus miestu sarasas Asunsjonas 512 tukst 2002 m Siudad del Este 222 San Lorensas 204 Luke 171 Kapjata 154 Lambare 120 Fernando de la Mora 114 Limpijas 73 Njembi 72 Enkarnasjonas 67KulturaTradicinis vezimas Koronel OvjedePagrindinis straipsnis Paragvajaus kultura europietiskos ir indeniskos kulturu misinys Vienas pagrindiniu sios kulturos bruozu dvikalbyste del glaudziu gvaraniu ir ispanu kalbu santykiu abiejuose kalbose gausu tarpusavio skoliniu Paragvajieciai is gvaraniu paveldejo mates gerimo tradicijas mitologija muzika Kulinarijoje vyrauja patiekalai is manijoko kukuruzu surio pieno darzoviu Tradicine Paragvajaus muzika polka atliekama arfa vadinama guarania Paragvajus zymus savo rasytojais sulaukusiais didelio tarptautinio pripazinimo Augusto Roa Bastos Roque Vallejos Jose Ricardo Mazo Populiariausia sporto saka salyje futbolas Paragvajaus rinktine yra laimejusi sidabro medalius olimpinese zaidynese bei 2 kart laimejo Copa America cempionata Paragvajuje ypac didele socialine nelygybe 43 8 nacionaliniu pajamu tenka tik 10 gyventoju Kaimo vietovese klesti stambieji zemvaldziai kontroliuojantys net 66 zemiu nors salyje gausu bezemiu valstieciu Kita informacijaParagvajaus rysiai Paragvajaus transportas Paragvajaus sventesNuorodosVikiteka Paragvajus vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Paragvajus Paragvajus kelioniu gidai susije su straipsniuParagvajaus portalas Paragvajaus turizmo departamentas Archyvuota kopija 2015 05 20 is Wayback Machine projekto CZV informacija Archyvuota kopija 2015 11 04 is Wayback Machine projekto Salies naujienos Dienrastis La Nacion Zemelapiai Paragvajaus fizinis zemelapis Paragvajaus administracinis politinis zemelapis Paragvajus per maps google co uk Laikas ir orai Paragvajaus laikas Paragvajaus orai esamu laiku