Беларусь
Қазақстан
Lietuva
Išplautžemiai Luvisols vidutinio klimato zonos dirvožemių sistematinė grupė ypač paplitusi Viduržemio jūros tipo klimato
Išplautžemis
Išplautžemiai (Luvisols) – vidutinio klimato zonos dirvožemių sistematinė grupė, ypač paplitusi Viduržemio jūros tipo klimato srityse. Dažniausiai susiformuoja lygesnio paviršiaus, drėgno ir vėsaus klimato su sausringu periodu sąlygomis. Pagrindinis išplautžemių bruožas – arginis horizontas, t. y., didesnė molio koncentracija dirvožemio viršuje, nei apačioje. Išplautžemiai skirstomi į 5 pogrupius: karbonatinguosius, paprastuosius, pajaurėjusius, stagninius ir glėjiškuosius.
Bendras išplautžemių plotas pasaulyje sudaro apie 6,5 mln. km². Būna kartu su , , rudžemiais. Paplitę Rytų Europos lygumoje, dalyje Vakarų Sibiro lygumos, JAV šiaurės vakaruose, Vidurio Europoje, taip pat Australijoje, Viduržemio jūros regione. Subtropikuose ir tropikuose dažniausiai susidaro jaunuose dirvožemio sluoksniuose. Lietuvoje išplautžemiai yra vyraujanti (apie 21 % dirvožemio dangos) dirvožemių grupė. Susidaro moreninėse nuogulose, jų pH vidutiniškai rūgštus, gilesniuose horizontuose – neutralus arba šarmiškas.
Daugelis išplautžemių derlingi, tačiau dumblingi išplautžemiai gali greitai eroduoti dėl sunkiosios technikos arba drėgmės pertekliais. Stačiuose šlaituose būtina erozijos kontrolė.
Šaltiniai
- Luvisols, ISRIC
- Algirdas Juozas Motuzas. išplautžemiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- World reference base for soil resources 2014, FAO.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
Isplautzemiai Luvisols vidutinio klimato zonos dirvozemiu sistematine grupe ypac paplitusi Vidurzemio juros tipo klimato srityse Dazniausiai susiformuoja lygesnio pavirsiaus dregno ir vesaus klimato su sausringu periodu salygomis Pagrindinis isplautzemiu bruozas arginis horizontas t y didesne molio koncentracija dirvozemio virsuje nei apacioje Isplautzemiai skirstomi į 5 pogrupius karbonatinguosius paprastuosius pajaurejusius stagninius ir glejiskuosius Isplautzemis Vokietijoje Bendras isplautzemiu plotas pasaulyje sudaro apie 6 5 mln km Buna kartu su rudzemiais Paplite Rytu Europos lygumoje dalyje Vakaru Sibiro lygumos JAV siaures vakaruose Vidurio Europoje taip pat Australijoje Vidurzemio juros regione Subtropikuose ir tropikuose dazniausiai susidaro jaunuose dirvozemio sluoksniuose Lietuvoje isplautzemiai yra vyraujanti apie 21 dirvozemio dangos dirvozemiu grupe Susidaro moreninese nuogulose ju pH vidutiniskai rugstus gilesniuose horizontuose neutralus arba sarmiskas Daugelis isplautzemiu derlingi taciau dumblingi isplautzemiai gali greitai eroduoti del sunkiosios technikos arba dregmes pertekliais Staciuose slaituose butina erozijos kontrole SaltiniaiLuvisols ISRIC Algirdas Juozas Motuzas isplautzemiai Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 World reference base for soil resources 2014 FAO Vikiteka Isplautzemiai vaizdine ir garsine medziaga