Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Respublika lot res publica viešasis reikalas valdymo forma kurioje valstybės vadovai viešai renkami nustatytam laikotarp
Respublika
Respublika (lot. res publica viešasis reikalas) – valdymo forma, kurioje valstybės vadovai viešai renkami nustatytam laikotarpiui ar kadencijai.
Sąvoka kilusi iš lotynų kalbos ir nusako valstybės valdymą kaip visos liaudies reikalą.
Respublikos sąvoka yra priešinga monarchijai, kurioje vadovas valdo iki gyvos galvos.
Demokratijos samprata yra susijusi su respublika, tačiau nėra tapati ir respublika nebūtinai turi būti demokratinė. Nemažai valstybių skelbiasi esančios respublikomis nepaisant to, kad valstybės galva valdo faktiškai iki gyvos galvos, politinė sistema neturi valdžios apribojimų (pvz., karinės diktatūros arba buvusios Rytų bloko šalys). Taigi, respublikomis gali būti diktatorių valdomos ir totalitarinės valstybės, tačiau pati sąvoka yra pakankamai plati, kad apimtų ir atstovaujamąsias demokratijas.
Pirmosios respublikos
Respublikos požymius galime atrasti labai ankstyvoje žmonijos istorijoje, pvz., senovės Akade. Žinomiausia antikinė respublika, gyvavusi nuo 509 iki 44 m. pr. m. e., buvo Romos respublika. Joje buvo laikomasi kadencijos (vienos pareigos negalėjo būti užimamos ilgiau nei metus) ir kolegialumo (mažiausiai du asmenys vienu metu turėjo tas pačias pareigas) principų.
Šiuolaikinės respublikos
Šiais laikais, respublikos valstybės vadovas paprastai yra vienas asmuo, prezidentas, nors yra ir išimčių, pavyzdžiui, Šveicarijoje valstybės vadovas yra septynių narių taryba Bundesratas, San Marine valstybės vadovo pareigas užima du asmenys.
Negalime teigti, kad respublika yra demokratiškesnė už monarchiją arba atvirkščiai, nes valstybės vadovo galios (ar tai būtų prezidentas ar monarchas) gali būti visiškai simbolinės. Monarchai paprastai valdo iki gyvos galvos ir, kai jie miršta jų vietą užima jų giminaitis, kuris gali būti laisvai parenkamas arba nustatomas pagal specialias taisykles. Respublikų prezidentai paprastai renkami ribotai kadencijai, o pasibaigus kadencijai kitas vadovas renkamas iš naujo tos pačios institucijos.
Parlamentinė ir prezidentinė respublikos
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Parlamentinė respublika, Prezidentinė respublika ir Pusiau prezidentinis valdymas.
Respublika būna parlamentinė ir prezidentinė.
Prezidentinė respublika
Prezidentinėje respublikoje yra aiškiai išreikštos valdžios padalinimas. Prezidentas yra vyriausybės vadovas. Prezidentas pats formuoja vyriausybę. Vyriausybė atskaitinga prezidentui. Prezidentas renkamas elektorato. Teisminė valdžia vykdo konstitucinę priežiūrą.
Parlamentinė respublika
Parlamentinė respublika yra tokia valdymo forma, kai vykdomoji valdžia kyla iš demokratiškai išrinkto įstatymų leidžiamojo organo, kuriam ji yra atskaitinga. Tuo ji skiriasi nuo prezidentinės respublikos, kurioje įstatymų vykdomosios valdžios atstovai ir įstatymų leidžiamoji valdžia yra renkami nepriklausomai vieni nuo kitų. Vykdomosios valdžios vadovą, ministrą pirmininką, paprastai parenka valstybės vadovas (respublikose tai prezidentas išrinktas parlamente). Valstybės vadovas ministru pirmininku privalo parinkti tokį asmenį, kurį išrinktų parlamento dauguma. Todėl paprastai ministras pirmininkas yra parlamente daugumą turinčios partijos lyderis. Parlamentinėse sistemose ministras pirmininkas drauge su kabinetu yra vadinami vyriausybe. Vyriausybė eina savo pareigas tik tol, kol ją palaiko įstatymų leidybos organo dauguma. Nuolatinės parlamento paramos vyriausybei svarbą liudija tai, kad vyriausybė reguliariai teikia parlamentui tvirtinti savo programą ir ataskaitą.
Pusiau prezidentinė respublika
Kartais kalbama apie pusiau prezidentines respublikas, tačiau kai kurie autoriai neigia tokių egzistavimą ir sako, jog tai tam tikros parlamentinės respublikos su prezidentinės respublikos bruožais. Kartais taip apibūdinama ir Lietuvos Respublika, nors joje labiau išreikšti parlamentinės respublikos bruožai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Respublika lot res publica viesasis reikalas valdymo forma kurioje valstybes vadovai viesai renkami nustatytam laikotarpiui ar kadencijai Savoka kilusi is lotynu kalbos ir nusako valstybes valdyma kaip visos liaudies reikala Respublikos savoka yra priesinga monarchijai kurioje vadovas valdo iki gyvos galvos Demokratijos samprata yra susijusi su respublika taciau nera tapati ir respublika nebutinai turi buti demokratine Nemazai valstybiu skelbiasi esancios respublikomis nepaisant to kad valstybes galva valdo faktiskai iki gyvos galvos politine sistema neturi valdzios apribojimu pvz karines diktaturos arba buvusios Rytu bloko salys Taigi respublikomis gali buti diktatoriu valdomos ir totalitarines valstybes taciau pati savoka yra pakankamai plati kad apimtu ir atstovaujamasias demokratijas Pirmosios respublikosRespublikos pozymius galime atrasti labai ankstyvoje zmonijos istorijoje pvz senoves Akade Zinomiausia antikine respublika gyvavusi nuo 509 iki 44 m pr m e buvo Romos respublika Joje buvo laikomasi kadencijos vienos pareigos negalejo buti uzimamos ilgiau nei metus ir kolegialumo maziausiai du asmenys vienu metu turejo tas pacias pareigas principu Siuolaikines respublikosSiais laikais respublikos valstybes vadovas paprastai yra vienas asmuo prezidentas nors yra ir isimciu pavyzdziui Sveicarijoje valstybes vadovas yra septyniu nariu taryba Bundesratas San Marine valstybes vadovo pareigas uzima du asmenys Negalime teigti kad respublika yra demokratiskesne uz monarchija arba atvirksciai nes valstybes vadovo galios ar tai butu prezidentas ar monarchas gali buti visiskai simbolines Monarchai paprastai valdo iki gyvos galvos ir kai jie mirsta ju vieta uzima ju giminaitis kuris gali buti laisvai parenkamas arba nustatomas pagal specialias taisykles Respubliku prezidentai paprastai renkami ribotai kadencijai o pasibaigus kadencijai kitas vadovas renkamas is naujo tos pacios institucijos Parlamentine ir prezidentine respublikosDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Parlamentine respublika Prezidentine respublika ir Pusiau prezidentinis valdymas Respublika buna parlamentine ir prezidentine Prezidentine respublika Prezidentineje respublikoje yra aiskiai isreikstos valdzios padalinimas Prezidentas yra vyriausybes vadovas Prezidentas pats formuoja vyriausybe Vyriausybe atskaitinga prezidentui Prezidentas renkamas elektorato Teismine valdzia vykdo konstitucine prieziura Parlamentine respublika Parlamentine respublika yra tokia valdymo forma kai vykdomoji valdzia kyla is demokratiskai isrinkto įstatymu leidziamojo organo kuriam ji yra atskaitinga Tuo ji skiriasi nuo prezidentines respublikos kurioje įstatymu vykdomosios valdzios atstovai ir įstatymu leidziamoji valdzia yra renkami nepriklausomai vieni nuo kitu Vykdomosios valdzios vadova ministra pirmininka paprastai parenka valstybes vadovas respublikose tai prezidentas isrinktas parlamente Valstybes vadovas ministru pirmininku privalo parinkti tokį asmenį kurį isrinktu parlamento dauguma Todel paprastai ministras pirmininkas yra parlamente dauguma turincios partijos lyderis Parlamentinese sistemose ministras pirmininkas drauge su kabinetu yra vadinami vyriausybe Vyriausybe eina savo pareigas tik tol kol ja palaiko įstatymu leidybos organo dauguma Nuolatines parlamento paramos vyriausybei svarba liudija tai kad vyriausybe reguliariai teikia parlamentui tvirtinti savo programa ir ataskaita Pusiau prezidentine respublika Kartais kalbama apie pusiau prezidentines respublikas taciau kai kurie autoriai neigia tokiu egzistavima ir sako jog tai tam tikros parlamentines respublikos su prezidentines respublikos bruozais Kartais taip apibudinama ir Lietuvos Respublika nors joje labiau isreiksti parlamentines respublikos bruozai Vikizodynas