Беларусь
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Krikščionybė monoteistinė religija grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu perteiktais Naujajame Testamente Ją sud
Krikščionybė
Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente. Ją sudaro trys pagrindinės srovės – katalikybė, stačiatikybė (šios dvi persiskyrė 1054 m.) ir protestantizmas (atsiradęs per reformaciją XVI a.). Protestantai skilo į gausybę mažesnių grupių, vadinamų denominacijomis. Ją išpažįsta apie 2,2 milijardo tikinčiųjų. Krikščionys sudaro trečdalį visų pasaulio gyventojų. Ji laikytina didžiausia pasaulyje. Keliose valstybėse tai ir valstybinė religija.
Krikščionybė atsirado kaip judaizmo atskila, ir klasifikuojama kaip abraominė religija šalia judaizmo ir islamo. Atsiradusi Viduržemio jūros baseino rytinėje dalyje, ji sparčiai išaugo ir IV a. tapo Romos imperijos vyraujančia tikyba. Viduramžiais apsikrikštijo didžioji dalis Europos. Viduriniuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, kai kuriose Indijos dalyse gyveno krikščionių mažumos. Po Atradimų amžiaus misionieriai ir kolonizatoriai paskleidė krikščionybę į Ameriką, Australiją ir visur kitur. Tuo būdu ji buvo vienas iš Vakarų civilizacijos formavimosi pradų.
Teologijos pagrindai
Krikščionys tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, žmogumi tapęs Dievas ir žmonijos Išganytojas; jo atėjimo pranašystę jie mato Senajame Testamente, todėl vadina jį Mesiju – Kristumi. Krikščionių teologijos pagrindai išreikšti ankstyvuosiuose visuotiniuose tikėjimo išpažinimuose. Jų turinys – kad Jėzus kentėjo, mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė, kad atvertų dangų tiems, kurie juo tiki ir pasitiki iš jo kylančiu nuodėmių atleidimu (išganymu); po to Jėzus esą su kūnu įžengęs į Dangų ir ten valdąs šalia Dievo Tėvo. Daugelis konfesijų moko, kad Jėzus grįš teisti gyvųjų ir mirusiųjų ir suteikti amžinąjį gyvenimą visiems savo sekėjams. Jėzus laikomas dorybingo gyvenimo pavyzdžiu, ir Dievo apsireiškimu, ir jo įsikūnijimu. Jėzaus Kristaus atneštą žinią krikščionys vadina Evangelija (gr. „geroji naujiena“). „Evangelijomis“ taip pat vadinami ankstyvi Jėzaus Kristaus gyvenimo aprašymai. Šie tekstai įeina į Naująjį Testamentą, kuris drauge su Senuoju Testamentu sudaro Bibliją – krikščionių tikėjimo šaltinį.
Krikščionybės šakos
Katalikai
Katalikų Bažnyčia apima vyskupų vadovaujamas vietines bažnyčias, kurios pripažįsta Romos Popiežių savo aukščiausiu autoritetu tikėjimo, moralės ir bažnyčios valdymo klausimais. Kaip Rytų stačiatikiai, katalikai laiko save apaštališkosios perdavos dėka ta pačia bendruomene, kurią įsteigė Jėzus Kristus. Katalikai skelbia, kad „viena šventoji visuotinė ir apaštališkoji bažnyčia“, įsteigta Jėzaus, pilnatviškai „laikosi“ Romos Katalikų Bažnyčioje, bet jie pripažįsta ir kitas krikščionių bažnyčias ir bendruomenes ir veikia visų krikščionių sutaikymo link. Katalikų tikyba išdėstyta Katalikų Bažnyčios katekizme.
Vienuolystė iškilo tik po Romos imperijos žlugimo, kai šv. Benediktas Nursietis įvedė vienuolių gyvenimo būdo taisykles knygoje „Regula". Vienuoliai, besilaikantys šių taisyklių, buvo vadinami benediktinais (vienuolių ordinas), kurie chaotiškuose viduramžiuose savo išprusimu ir turtais turėjo didžiulę įtaką.
Rytų ortodoksai (stačiatikiai)
Rytų stačiatikybė apima Bažnyčias, išpažįstančias 7 Visuotinių Susirinkimų tikėjimą ir tarpusavyje palaikančias Eucharistinį Bendravimą. Stačiatikių Bažnyčią sudaro autokefalinės (t. y. visiškai savarankiškos) Vietinės Bažnyčios (pavyzdžiui, Graikijos Ortodoksų Bažnyčia). Vietinės Bažnyčios vadovu gali būti patriarchas (kai vyskupo katedra įkurta senoviniame mieste), metropolitas (kai katedra yra įsikūrusi sostinėje) arba arkivyskupas. Taigi, Bažnyčios yra administraciškai nepriklausomos, o jas vienija bendra doktrina ir bendras tikėjimas. Vienoje valstybėje gali būti kelios Vietinės Bažnyčios (kaip, pavyzdžiui, buvo Bizantijoje), taip pat viena Vietinė Bažnyčia gali apimti kelias valstybes (kaip šiandien yra, pvz., su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia).
Stačiatikiai nepripažįsta Romos Katalikų Bažnyčios mokymo apie popiežystę. Pagal jų doktriną, popiežius gali turėti tik moralinį autoritetą kaip „pirmasis tarp lygių“ vyskupų, negali turėti universalios valdžios. Dabartinį Romos Katalikų popiežių stačiatikiai laiko puolusiu į ereziją, todėl nepripažįsta jo kaip popiežiaus statuso. Šiuo metu moralinį pirmumą Ortodoksų Bažnyčioje turi Konstantinopolio-Naujosios Romos patriarchas, dar vadinamas Ekumeniniu Patriarchu.
Kaip ir katalikai, stačiatikiai kildina savo paveldą iš krikščionybės pamatų per apaštališkąją perdavą. Rytų stačiatikiai yra antroji pagal dydį krikščionių denominacija su apie 200 mln. pasekėjų.
Šiuo metu yra 16 autokefalinių stačiatikių Bažnyčių: Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos, Jeruzalės, Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Serbijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Graikijos, Albanijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos, Amerikos ir Kanados.
Orientaliniai ortodoksai
Orientalinių ortodoksų Bažnyčios (dar žinomos kaip nekalchedoninės Bažnyčios) – tai tos Rytų Bažnyčios, nepripažįstančios Kalchedono susirinkimo nutarimų (451 m.). Jos pripažįsta tik tris Visuotinius susirinkimus, bendrus su pagrindinėmis krikščionybės šakomis – Nikėjos, ir Efeso, – bet atmeta doktrinines formuluotes, priimtas Kalchedono susirinkime ir tokių būdu nutraukė Komuniją su katalikų-stačiatikių Bažnyčia (tuo metu ji buvo viena). Tradiciškai teologinė šių Bažnyčių pozicija buvo apibūdinama oponentų kaip „monofizitinė“, tačiau šį pavadinimą orientaliniai ortodoksai laiko įžeidžiančiu ir vadina ją miafizitine. Šią Bažnyčių šeimą apima šešios Bažnyčios: Sirų, Koptų, Etiopų, Eritrėjos, Malankaros Sirų (Indijoje) ir Armėnijos Apaštališkoji bažnyčias. Šios šešios bažnyčios, nors susijungusios, yra niekaip viena kitai hierarchiškai nesubordinuotos.
Šiuo metu vyksta ekumeninis dialogas, kuriuo šios Bažnyčios siekia atkurti Eucharistinį Bendravimą su rytų ortodoksais (stačiatikiais).
Kartais šiai grupei klaidingai priskiriama Asirijos (Rytų Sirijos) Bažnyčia, kuri nėra miafizitinė. Ji yra nestorioniška ir buvo ekskomunikuota 3 Visuotiniame Susirinkime.
Protestantai
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Protestantizmas.
XVI a. Martinas Liuteris, Ulrichas Cvinglis, Žanas Kalvinas davė pradžią judėjimui, gavusiam protestantizmo vardą. Liuteronai – tai tie, kurie yra betarpiškai perėmę teologiją, suformuluotą M. Liuterio. U. Cvinglio ir J. Kalvino teologija pasklido po didesnį skaičių denominacijų, kurias apima Reformuotosios Tradicijos vėliava. Gausybė protestantiškų tradicijų vienu ir kitu būdu kilo iš Reformuotosios Tradicijos. Šalia šių dviejų reformacijos srovių egzistuoja anglikonizmas, atsiradęs po Anglų Reformacijos. Anabaptistų tradiciją kiti protestantai ilgai ostrakizavo, bet pastaruoju metu ji priimama noriau. Kai kurie (ne visi) baptistai atsisako vadintis protestantais ir skelbia turį tiesioginę apaštališkąją perdavą iki I a.
Seniausios protestantų grupės atsiskyrė nuo Katalikų bažnyčios XVI a. per Protestantų Reformaciją; po to sekė tolesnis skaldymasis. Pvz., Metodistų bažnyčia atsirado iš J.Veslio evangelinio sąjūdžio Anglikonų bažnyčioje . Kai kurios sekmininkų ir nedenominacinės bažnyčios, pabrėžiančios apvalančią Šv. Dvasios galią, išaugo iš metodistų. Sekmininkai, metodistai ir kiti evangelikai pabrėžia būtinybę priimti „Jėzų kaip savo asmeninį Viešpatį ir Išganytoją“ – tai J.Veslio akcentas, kad būtina „gimti iš naujo“. Dėl to jie dažnai vadina save atgimusiais (born-again Christians).
Protestantų tikrasis skaičius neaiškus, iš dalies ir dėl to, kad sunku priskirti atskiras denominacijas kuriai nors kategorijai, bet daugmaž aišku, kad protestantai yra antra pagal dydį grupė po katalikų (nors stačiatikių daugiau, nei bet kurios protestantų denominacijos narių atskirai).
Atskirą kategoriją sudaro anglikonų bažnyčios, kilusios iš Anglijos Bažnyčios ir susibūrusios į Anglikonų Bendruomenę. Kai kurios anglikonų bažnyčios laiko save ir katalikais, ir protestantais. Kai kurie anglikonai suvokia save kaip atšaką „Vienos Šventosios Katalikų Bažnyčios“, kuriai taip pat priklauso katalikai ir Rytų stačiatikiai. Šį modelį atmetė Katalikų bažnyčia ir dalis Rytų stačiatikių.
Kai kurios pavienių asmenų grupės save laiko tiesiog krikščionimis arba „atgimusiais“ krikščionimis (born-again). Tipiška jų laikysena – nusišalinimas nuo konfesinių ar doktrinių nesutarimų tarp kitų denominacijų. Šiuo atžvilgiu jie vadina save nedenominalistais. Dažnai šias bendruomenes įsteigia pavieniai pastoriai, ir kilmė iš tradicinių denominacijų jose mažai tepastebima.
Unitai
Unitais (lot. unitas – vienybė), arba Ukrainos graikų apeigų katalikais, vadinti Lietuvos ir Lenkijos valstybės stačiatikiai, 1596 m. sudarę su Romos Katalikų Bažnyčia Bresto bažnytinę uniją. Tokiu būdu Lietuvos ir Lenkijos valstybėje, skirtingai nuo visos Europos, prasidėjo daugiau kaip trimis šimtmečiais laikmetį pralenkęs krikščionių vienijimosi procesas. Jo atnaujinimo pastangos deklaruotos 1964 m. II Vatikano susirinkimo metu, tai yra praėjus 368 metams po Bresto bažnytinės unijos.
Lietuvos Rytų apeigų katalikų Bažnyčios nariai buvo ir yra ukrainiečių, baltarusių ir rusų tautybės žmonės, labai mažai unitų yra lenkų ir lietuvių. Šiuo metu Lietuvoje yra 5 unitų bendruomenės, apie 150 aktyvių Bažnyčios narių. 1992 m. unitams grąžinta Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia.
Kultūriniai krikščionys
Kultūriniais krikščionimis apibūdinami žmonės su etniniu ir religiniu krikščionišku paveldu, kurie gali ir netikėti krikščionybės doktrina, bet palaiko jos tęstinumą kultūroje, mene, muzikoje ir pan.
Krikščionybės svarbos Vakarų kultūrai dėka bei dėl to, kaip plačiai švenčiamos krikščioniškos Velykos, Kalėdos ir kt. šventės, kultūriniais krikščionimis galima pavadinti didžiąją dalį Vakarų pusrutulio gyventojų.
Krikščionybės istorija
Krikščionybės istorija neatsiejamai susijusi su Jėzaus Kristaus gyvenimu. Jis yra krikščionybės pradininkas, kurio kančios, nukryžiavimas ir prisikėlimas įkvėpė jo pasekėjus skleisti Jėzaus mokymą ir paskatino prisijungti prie krikščionių daugybę žmonių.
Jėzus Kristus
- Pagrindinis straipsnis – Jėzus Kristus
Krikščionys tiki, kad Jėzus Kristus gimė Betliejuje. Jo motina – skaisti mergelė Marija, pagimdžiusi Jėzų iš Šventosios Dvasios. Biblijoje Jėzaus gimimas papasakotas Luko ir Mato evangelijose.
Apie Jėzų daugiau žinoma nuo tada, kai jam suėjo 30 metų ir jis pradėjo skleisti savo mokymą ir daryti stebuklus. Jėzaus mokymas papiktino judėjų dvasininkus, kurie perdavė Kristų romėnų teismui. Jėzus Kristus buvo nuteistas už erezijos skleidimą ir nukryžiuotas.
Krikščionys tiki, kad Jėzus Kristus trečią dieną po nukryžiavimo prisikėlė iš mirusiųjų. Prisikėlusį jį matė daug Kristaus mokinių. Tikima, kad Jėzus po prisikėlimo įžengė į dangų.
Istorikai sutinka, kad Jėzus Kristus yra reali asmenybė .Tačiau Jėzaus stebuklų ir prisikėlimo mokslininkai patvirtinti negali, o krikščionims patvirtinimas nėra reikalingas, nes krikščionybė remiasi ne įrodymais, o tikėjimu.
Ankstyvoji krikščionybė
Prie krikščionybės plitimo daug prisidėjo Apaštalas Paulius, kuris skleidė Jėzaus mokymą ir ragino kitų religijų atstovus prisidėti prie krikščionių.
Krikščionybei plisti padėjo daugelis Jėzaus pasekėjų: apaštalai, misionieriai ir dvasininkai. Krikščionybei išpopuliarėti padėjo ir kitos priežastys:
- Kristaus mokymas visiems Romos imperijos pažemintiesiems suteikė žmogaus teises ir iškėlė šeimos idealą bei vertę visuomenės akyse.
- Šventųjų ir kitų krikščionių gyvenimas, kankinių dalia ir ryžtas atversdavo net persekiotojus.
- Krikščionybė buvo priimtina įvairiems gyventojų sluoksniams ir tautoms.
Apaštalas Paulius steigė bažnyčias visoje Romos imperijoje, kur krikščionys buvo persekiojami, nes kėlė grėsmę senajai pagoniškajai religijai, smerkė gladiatorių kovas, atsisakė garbinti imperatorius. Kaip didžiausi persekiotojai garsėjo romėnų imperatoriai Neronas ir Diokletianas.
Persekiojimai baigėsi, kai kovą dėl valdžios laimėjo Konstantinas Didysis. Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, buvo keletas konkuruojančių sektų, kurios save vadino krikščionimis. Bet po imperatoriaus Konstantino I valdymo, krikščionybė ir vietinės valdymo hierarchijos struktūros buvo tarpusavyje susietos. Konstantinas Didysis 313 m. Milano ediktu įteisino krikščionybę ir 325 m. sušaukė Nikėjos Bažnyčios susirinkimą, kuris suformulavo ir susistemino pagrindines tikėjimo tiesas.
Krikščionybei įsigalėti padėjo imperatorius Teodosijus, 392 m. paskelbęs krikščionybę valstybine religija. Taip pat Teodosijus uždraudė arijonų sektas, ėmė persekioti pagonis.
Krikščionybė viduramžiais
Jau nuo 395 m., kai Romos imperatorius Teodosijus padalijo Romos imperiją į dvi dalis, ėmė ryškėti skirtumai tarp rytų ir vakarų krikščionių. 476 m., kai žlugo Vakarų Romos imperija, atsirado prielaidų skilti Krikščionių Bažnyčiai, nes tikinčiųjų valstybiniai ryšiai jau nebevienijo. Buvo ne vienas laikinas Bažnyčios skilimas, tačiau 1054 m. krikščionys galutinai suskilo į vakarų ir rytų atšakas (įvyko Didžioji schizma). Vakarų krikščionis iki reformacijos galima vadinti katalikais.
X–XI a. atsirado poreikis reformoms, nes dvasininkai nesilaikydavo bažnytinių reikalavimų. Tikintieji vis labiau piktindavosi dvasininkų elgesiu. Todėl Kliuni vienuolynas paskelbė Bažnyčios reformos idėją. Kliuni reformas įtvirtino popiežius Grigalius VII. Kliuni reformos vykdytos tik Katalikų Bažnyčioje.
XI–XIII a. katalikai skelbė Kryžiaus žygius į Artimuosius Rytus, o XIII–XV a. jie kovojo su baltų pagonimis. Pirmąjį Kryžiaus žygį 1095 m. paskelbė popiežius Urbonas II. Per visą Kryžiaus žygių į Artimuosius Rytus laikotarpį surengti aštuoni Kryžiaus žygiai.
Viduramžiais tarp katalikų atsirasdavo religinių srovių (erezijų), prieštaraujančių Bažnyčiai. Siekiant sustabdyti erezijas, įsteigta inkvizicija (bažnytinis teismas). Inkvizitoriai persekiojo, surasdavo ir žiauriai tardydavo eretikus.
Reformacija ir kontrreformacija
XVI a. Katalikų Bažnyčia ir didelė dalis Europos patyrė dideles permainas. Nepasitenkinimas Katalikų Bažnyčia (indulgencijomis, simonijomis, didelėmis bažnytinėmis rinkliavomis, dvasininkų savivaliavimu) XVI a. peraugo į reformaciją. Šio judėjimo pradžia laikoma 1517 m., kai Martynas Liuteris ant bažnyčios durų iškabino „95 tezes“. Šiose tezėse jis pateikė savo idėjas, kaip pertvarkyti Bažnyčią (pasmerktas indulgencijų pardavinėjimas, teigė, kad Bažnyčiai nereikia Popiežiaus ir kad dvasininkams nebūtinas celibatas, neigė dvasininkijos, kaip tarpininko tarp žmonių ir Dievo, vaidmenį, vieninteliu tikėjimo šaltiniu laikė Bibliją). Prasidėjusi Vokietijoje, reformacija greitai paplito kitose Europos valstybėse. Protestantizmas įsigalėjo Anglijoje (anglikonybė), Šveicarijoje (kalvinizmas), Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Nyderlanduose ir kitur.
Katalikų Bažnyčia ėmėsi priemonių prieš reformaciją. XVI a. vid. – XVII a. pr. vyko kontrreformacija. Propaganda, diskusijomis, prievarta ir inkvizicija Šventasis Sostas siekė susigrąžinti tikinčiuosius. Įsteigtas Jėzuitų ordinas siekė stiprinti katalikybę steigdamas katalikiškas mokyklas ir universitetus. Tridento bažnytiniame susirinkime įdiegti reikalingi pertvarkymai ir sustiprintas Bažnyčios autoritetas.
Krikščionybė naujaisiais laikais
Dėl aktyvios misijinės veiklos ir natūralios krikščionių migracijos, krikščionybė tapo didžiausia pasaulio religija, kurios pasekėjais save įvardina apie 2 milijardus žmonių. Dėl radikaliosios reformacijos atsirado naujieji religiniai judėjimai, tokie kaip: iš baptistų kilę sekmininkai, vėliau charizmatai. Charizminis judėjimas palietė ir katalikų bažnyčia, atsiranda tokios bendruomenės kaip tarptautinė Taize, lietuviški „Gyvieji akmenys“.
Atsiranda kai kurie judėjimai kilę iš krikščionių ir skelbiantys save krikščioniškais – Jehovos liudytojai, Susivienijimo bažnyčia (munistai), mormonai. Krikščioniško pasaulio jie dažniausiai nėra prįpažistami krikščionimis dėl esminių doktrinų skirtumo (Trejybės klausimas, kitokia kristologija).
Naujausieji laikai ir krikščionybė
Paskutiniais laikais egzistuoja didžiulė grupė žmonių, kurie vadina save krikščionimis tik formaliai, be kokio nors gilaus tikėjimo krikščioniškomis dogmomis ar ateities eschatologija, nedalyvauja matomame Kristaus garbinime ir traktuojantys krikščionybę greičiau kaip tradiciją, kurioje jie gimė ir kuriai jie formaliai priklauso. Todėl dažniausiai tokio išpažinimo krikščioniškas tikėjimas svyruoja priklausomai nuo tikinčiojo įsitikinimų ir žinių, taip pat aplinkos įtakos. Paskutiniais šimtmečiais, sparčiai plintant materialistinei pasaulėžiūrai, vakarų krikščionybėje plečiasi ateistiniai požiūriai, vis daugiau žmonių palieka bažnyčią ir priima agnosticizmo ir atviro ateizmo pozicijas. Taip pat krikščionybėje atsirado nemažai erezijų ir sektų.
Ir vis dėlto, krikščionybė lieka dominuojančia pasaulio religija, buvusios Sovietų Sąjungos teritorijose ir Azijoje pasireiškia matomas atsivertimas į krikščionybę. Šiuo metu viso apie 2 106 962 000 žmonių 238 pasaulio šalyse arba apie 33 % Žemės gyventojų išpažįsta krikščionybę.
Dievogarba
Justino Kankinio „Pirmojoje apologijoje“ – veikalas adresuotas imperatoriui Antoninui Pijui – pateikiamas krikščionių liturgijos aprašymas, jau turintis pamatinę krikščionių liturginės dievogarbos struktūrą:
 | Ir dieną, sekmadieniu vadinamą, visi miesto ar kaimo gyventojai sueina draugėn; kiek tik leidžia laikas, skaitomi apaštalų liudijimai bei pranašų raštai. Kai skaitantysis pavargsta, toliau žmones moko vadovas, ragindamas laikytis anų gerų pavyzdžių. Tada visi pakylam ir meldžiamės, o paskui, kaip jau sakėm, įnešami duona, vynas ir vanduo, ir vadovas tam tikru būdu atnašauja maldas ir dėkojimus pagal savo įgaliojimus, o žmonės atsako tardami „Amen“. Tada padalijama ir turima dalis tame, už ką buvo dėkojama, o nesantiems jų dalis pasiunčiama per diakonus. Ir pasiturintys bei norintys duoda kiek mano esant tinkama, tai surenkama pas vadovą. Jis rūpinasi našlaičiais, našlėmis, kenčiančiaisiais nepriteklių dėl ligos, taip pat nelaisvėje atsidūrusiais, bei svetimšaliais, buvojančiais mūsų tarpe, vienu žodžiu - rūpinasi visais stokojančiais. Justinas Kankinys |  |
Taigi Justinas rašo, kad krikščionys susirenka bendrai dievogarbai sekmadienį, prisikėlimo dieną, nors kitos liturginės praktikos į tai neįeina. Skaitomos ištraukos iš Senojo ir Naujojo Testamentų, bet ypač iš Evangelijų. Dažnai skaitiniai sudaro metų ciklą ir būna surašyti tam skirtoj knygo – lekcionarijuje. Skaitinį lydi pamokymai – pamokslas arba homilija. Į liturgiją įsiterpia įvairios maldos (užtarimo, padėkos, išpažinimo), jos sakomos kiekvieno ar visų atitariamos skaitant kam nors vienam, tyliai ar giedant. Dažniausia – vad. Viešpaties malda (Tėve mūsų). Eucharistija arba Šv. Komunija, arba Viešpaties vakarienė) – tai liturgijos dalis, kurioje naudojamas pašventintas maistas, paprastai duona ir vynas. Justinas Kankinys Eucharistiją aprašo taip:
| | Eucharistija mes vadinam tą valgį, kurio negalima valgyt niekam, o tik žmogui, tikinčiam, kad tiesa ką mes mokom, ir nuplautam nuplovimu nuodėmes atleidžiančiu ir ir atgaivinančiu, žmogui, gyvenančiam taip, kaip paliepė Kristus. Nes ne kaip paprastą valgį ir gėrimą mes ją priimam, bet kaip Kristus mūsų Išganytojas, Dievo Žodžiu padarytas krauju ir kūnu, turėjo kūną ir kraują mūsų išganymui, taip ir mes išmokyti, kad valgis, Jo žodžio malda palaimintas, o mūsų kūną ir kraują perkeitimu maitinantis, yra kūnas ir kraujas to Jėzaus, kuris tapo kūnu. Justinas Kankinys | |
Vienos krikščionių denominacijos praktikuoja uždarą komuniją, t. y. teikia Eucharistiją tik tos bendruomenės ar bažnyčios nariams. Katalikai reikalauja, kad tikintysis dar ir neturėtų neatleistų mirtinų nuodėmių. Daugelis kitų bažnyčių laikosi atviros komunijos principo, nes komuniją traktuoja kaip sąjungos būdą, o ne tikslą, ir todėl leidžia ja pasinaudoti visiems tikintiems. Kai kurios grupės nusišalino nuo tradicinės liturgijos ir, pvz., renkasi šeštadienį (Septintosios dienos adventistai) arba neteikia reikšmės jokiai konkrečiai dienai. Charizmatikų ir Sekmininkų kongregacijose linkstama kliautis spontanišku jausmingumu, kurį esą valdo Šv. Dvasia, užuot laikiusis kokios nors formalios tvarkos; jose ir meldžiamasi spontaniškai. Kvakeriai tyliai sėdi, kol pasijunta Šv. Dvasios skatinami kalbėti. Kai kurių evangelikų ceremonijos primena roko ar popmuzikos koncertus su šokiais ir garsintuvais. Pamaldoms grupių, kurios nepripažįsta kunigystės kaip atskiro instituto, vadovauja pamokslininkas, pastorius ar pan. Dar kiti neturi formalaus vadovo – vienais atvejais tai diktuoja aplinkybės, kitais tikintieji sąmoningai to vengia. Kai kuriose bažnyčiose giedama tik akapela – Rytų Ortodoksams tai tradicijos dalykas, o vad. Kristaus Bažnyčios tam iš principo nepritaria.
Gali skirtis atskiros tikėjimo praktikos – krikšto, santuokos apeigos, pasninkai. Ankstyvojoje Bažnyčioje tie, kurių iniciacija nebaigta, atsiskirdavo prieš eucharistinę pamaldų dalį. kai kuriose bendruomenėse prie visų ar dalies pamaldų, kol įgis tinkamą apmokymą. Vaikų dievogarba dažnai vykdoma vad. sekmadieninėse (ar šeštadieninėse) mokyklėlėse.
Sakramentai
Krikščionys apibrėžia sakramentą kaip Kristaus įsteigtą išorinį ženklą, kuris perduoda vidinę, dvasinę malonę per patį Kristų. Ne visos denominacijos sutaria, kas yra, o kas nėra sakramentas, ir kas būtent daro sakramentais šiuo terminu vadinamus ritualinius veiksmus. Plačiausia pripažįstami sakramentai – krikštas ir Eucharistija. Dauguma krikščionių laikosi septynių sakramentų – krikšto, sutvirtinimo, eucharistijos, kunigystės, sutaikinimo (išpažintis), ligonių patepimo ir santuokos – šie septyni galioja Romos Katalikų, Rytų Stačiatikių, Vakarų Stačiatikių, Anglikonų, daugelio Liuteronų bažnyčiose. Daugelis kitų denominacijų pripažįsta tik krikštą ir Eucharistiją, o, pvz., kvakeriai apskritai atmeta sakramentinę teologiją. Daugelis protestantų netiki, kad šie veiksmai perduoda malonę, ir pažymi tai naudodami ordinacijos terminą vietoj žodžio sakramentas.
Liturginis kalendorius
Katalikų, anglikonų, Rytų krikščionių bendruomenės ir tradiciniai protestantai savo dievogarbą veda laikydamiesi liturginio kalendoriaus. Jame išskirtos šventės, susijusios su Jėzaus gyvenimu bei šventaisiais, taip pat pasninkai ir kt. Kiti laikosi tik kelių švenčių – Kalėdų, Velykų, Sekminių. Nedidelė dalis bažnyčių ir visai neturi liturginio kalendoriaus.
Simboliai
Plačiausiai žinomas krikščionybės simbolis – kryžius. Jį tikintieji naudojo nuo seniausių laikų. Tertulianas knygoje De Corona paliudija, kad jis jau rado krikščionių tradiciją kryžiumi žymėtis kaktas. Nors pirmieji krikščionys žinojo kryžių, bet krucifiksai pasirodė tik nuo V a.
Iš paminklų matome, kad vienas svarbiausių pirmiesiems krikščionims simbolių buvo žuvis. Taip galėjo būt dėl plačiai paplitusio akrosticho: žodžiai "Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, Išganytojas (gr. Iesous Christos Theou Yios Soter) sudaro santrumpą Ichthys (gr. žuvis).
Nuo pat pradžių krikščionys puošdavo kapus Kristaus, šventųjų atvaizdais, Biblijos scenomis ar alegorinių figūrų grupėmis. Katakombos buvo krikščioniškojo meno lopšys, o spėjimą, kad jie turėję baimintis naujakrikštų stabmeldystės, atremia gausūs pavyzdžiai I a. krikščionių piešinių ir net statulų. Kiti svarbūs krikščionių simboliai – chi-ro monograma, karvelis (Šv. Dvasia), aukojimo avinėlis (Kristus), vynmedis (ryšio tarp tikinčiojo ir Kristaus būtinybė) ir kt. Visi jie kilo iš Naujojo testamento.
 | Alfa-Omega – pirmoji ir paskutinioji graikų raidyno raidės, simbolizuojančios Jėzų Kristų, kuris yra „pradžia ir pabaiga“ (Apr 22,13). |
 | Lotyniškas kryžius – dažniausiai sutinkamas krikščionybės simbolis. Kryžiaus simbolis reiškia nukryžiavimą, nuodėmių atleidimą ir Jėzaus Kristaus kančias už žmones. |
 | Graikų stačiatikių kryžius – lygiašonis su išplėstais galais. |
 | Rusų stačiatikių kryžius – aštuonšonis, pridedamos dvi linijos – viršutinė, vaizduojantį nuosprendžio lentelę (INRI/INBI), apatinė, vaizduojanti kojų laikiklį. Pasviras kojų laikiklis yra nuoroda į tai, jog prieš mirtį vienas iš kartų su Kristumi nukryžiuotų plėšikų atgailavo. |
 | Patriarcho kryžius – bizantietiškos kilmės kryžius, sutinkamas ir Lietuvos herbe. Rusų stačiatikių kryžius yra šio kryžiaus variacija. |
 | Koptų kryžius – dvylika galų simbolizuoja 12 Apaštalų, keturios pagrindinės dalys simbolizuoja 4 Evangelistus. |
 | Žuvis (Ictus, Ichthys) – vienas ankstyviausių Kristaus simbolių. Graikų kalboje žodžio žuvis raidės atitinka žodžių Jėzus Kristus, Dievo sūnus, Išganytojas pirmąsias raides. |
 | Labarum. Ankstyvosios krikščionybės simbolis. Monogramą sudaro dvi graikų abėcėlės raidės, žyminčios graikiško Kristaus vardo pradžią: X ir P. |
 | JHS arba IHS – Vakaruose naudojamos Kristaus monogramos (kristogramos). Kilę iš graikiškai rašomos Jėzaus vardo santrumpos (iota = i + eta = h + sigma = s). Rytuose naudojama santrumpa IC XC. JHS ir IHS taip pat interpretuojamos ir pagal lotyniškąjį tekstą: Iesus Hominem Salvator (liet. Jėzus žmonių išganytojas) arba In hoc signo (liet. Su šiuo ženklu). http://symboldictionary.net/?p=2090 Archyvuota kopija 2014-02-18 iš Wayback Machine projekto. |
| Lot. INRI, gr. INBI. Šios didžiosios raidės paprastai vaizduojamos ant lentelės virš Nukryžiuotojo. Tai yra santrumpa lotyniško užrašo Jezus Nazarenus Rex Judaeorum („Jėzus Nazarietis, žydų karalius“). Ant kryžiaus užrašas buvo užrašytas trimis kalbomis – lotyniškai, graikiškai ir hebrajiškai. | |
 | Avinėlis (Agnus Dei – Dievo avinėlis). Vakarų krikščionybei būdingas Kristaus vaizdavimas. Naujajame Testamente Kristus dažnai vadinamas Avinėliu, o jo sekėjai – avelėmis. Avinėlis – nekalta ir nebyli auka, Eucharistijos simbolis. Tai švelnumo, gerumo ir tyrumo simbolis. Rytų krikščionybėje kanonais uždrausta Kristų grafiškai vaizduoti kaip avelę, ikonografijoje jis vaizduojamas tik kaip žmogus. |
Keturi evangelistai taip pat turi savo simbolius ir atributus: Matas – angelą, Morkus – liūtą, Jonas – erelį, Lukas – jautį.
Krikštas
Krikštas – tai apeiga su vandeniu, kurios metu žmogus tampa Bažnyčios nariu.
Malda
Mokyme, kurį Jėzus išsakė Kalno pamoksle, maldos išoriniams aspektams neteikiama svarbos, o susirūpinimas, kaip konkrečiai reikėtų melstis, laikomas pagonišku – vietoj to kviečiama paprastai kliautis Dievo tėvišku gerumu. Kitur Naujajame Testamente akcentuojama analogiška prieigos prie Dievo laisvė.
Vėlesnės krikščionių tradicijos teikė reikšmės fiziniams gestams, įskaitant nuo Viduramžių mus pasiekusius klaupimąsi, žegnonę. Tradiciškesnių krikšionybės srovių tikintieji klaupiasi, nusilenkia, gulasi veidu į žemę. Vakarų krikščionys sudeda delnus prie krūtinės – tai Viduramžių komendacijos ceremonijos palikimas. Kartais priimama orans (lot. besimeldžiantysis) pozicija – alkūnės prie šonų, delnai aukštyn
Už kitus žmones meldžiamasi užtariamąja malda. Biblijoje daug tokios maldos pavyzdžių: žmones prieš Dievą užtaria ST pranašai, Petras meldžiasi už ligonius. NT Jokūbo laiške nedaromas skirtumas tarp paprastų tikinčiųjų maldų ir ST didžiojo pranašo Elijo maldos. Maldos galia kildinama ne iš tikinčiojo statuso, bet iš Dievo galybės.
Senovės Bažnyčioje išsivytė tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionybėje išlikęs paprotys prašyti (mirusių) šventųjų užtarimo. Protestantiškosios bažnyčios atmetė maldas šventiesiems remdamosi idėja, kad Kristus esąs vienintelis tarpininkas. Reformacijos veikėjas H.Zwinglis yra paliudijęs, kad meldėsi šventiesiems iki Biblija jį įtikino, kad tokia praktika stabmeldiška.
Pasak Katalikų Bažnyčios katekizmo, „malda – tai minčių ir širdies Dievop pakylėjimas ar meldimas iš Dievo gėrybių“. Anglikonų tradicinis maldynas yra veikiau vadovas bažnyčios tarnystėms, į jį įeina maldos šalia Šventraščio skaitinių, himnų ir giedamųjų psalmių.
Krikščionių šventės
Beveik visi krikščionys švenčia sekmadienį, kurį laiko Jėzaus Kristaus prisikėlimo diena. Taip pat švenčiamos Kalėdos – Kristaus gimimas ir Velykos – Kristaus prisikėlimas. Romos katalikai ir rytų stačiatikiai turi daug kitų švenčių.
Krikščionybė Lietuvoje
Krikščionybė į Lietuvą pradėjo skverbtis nuo X a., XIII a. antroje pusėje pasikrikštijo pirmasis Lietuvos valdovas – Mindaugas. Mindaugui priėmus krikštą, jis buvo popiežiaus karūnuotas ir Lietuvoje įkurtos trys vyskupijos bei Lietuvos bažnytinė provincija. 1263 m., žuvus Mindaugui, praktiškai sustojo ir krikščionybės plėtimasis Lietuvoje. Oficialia religija krikščionybė vėl tapo tik 1387 m., Jogailos ir Vytauto valdymo laikais.
XVI a. Lietuvoje pradėjo plisti protestantiški judėjimai, ypač tarp ponų ir bajorų, amžiaus viduryje beveik visi bajorai išpažino šias religijas, apie pusė LDK bažnyčių tapo protestantiškomis, tačiau skirtingai nei kitose Europos šalyse, protestantizmą jau kitam šimtmetyje išstūmė katalikybė, liko tik pavienės protestantų bendruomenės.
Statistikos departamento gyventojų 2001 metų surašymo rezultatais :
- Romos katalikybę išpažįsta – 2,75 mln. gyventojų
- Stačiatikybę – 141 821
- Sentikių – 27 073
- Evangelikų liuteronų – 19 637
- Evangelikų reformatų – 7082
- Visos (pilnos) Evangelijos bažnyčios – 2207
- Sekmininkų – 1307
- Baptistų (ir ) – 1249
- Septintos dienos adventistų – 547
- Graikų apeigų katalikų (unitų) – 364
- Metodistų – 211
- Nurodė evangelikas, protestantas – 660
- Nurodė krikščionis – 275
Šaltiniai
- Justas Jasėnas. Krikščionybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- „The Global Religious Landscape“. Pew Research Center's Religion & Public Life Project. 2012-12-18. Nuoroda tikrinta 2016-07-27.
- Second Vatican Council, Lumen Gentium.
- Duffy, Saints and Sinners, p. 1.
- Hitchcock, Geography of Religion, p. 281.
- Norman, The Roman Catholic Church an Illustrated History, p. 11, 14.
- Second Vatican Council, Lumen Gentium, chapter 2, paragraph 15.
- Catechism of the Catholic Church, paragraph 865.
- Marthaler, Introducing the Catechism of the Catholic Church, Traditional Themes and Contemporary Issues (1994), preface.
- John Paul II, Pope (1997). „Laetamur Magnopere“. Vatican. Suarchyvuota iš originalo 2008-02-11. Nuoroda tikrinta 2008-03-09.
- http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-07-11-sv-Benediktas-nursietis-abatas-europos-globejas/7738
- „About The Methodist Church“. Methodist Central Hall Westminster. Suarchyvuotas originalas 2007-01-21. Nuoroda tikrinta 2007-12-31.
- „American Holiness Movement“. Finding Your Way, Inc. Suarchyvuotas originalas 2007-12-13. Nuoroda tikrinta 2007-12-31.
- „Christianity: Pentecostal Churches“. Finding Your Way, Inc. Suarchyvuotas originalas 2009-01-05. Nuoroda tikrinta 2007-12-31.
- „Statement of Belief“. Cambridge Christ United Methodist Church. Suarchyvuotas originalas 2007-09-28. Nuoroda tikrinta 2007-12-31.
- „The New Birth by John Wesley (Sermon 45)“. The United Methodist Church GBGM. Suarchyvuotas originalas 2007-09-13. Nuoroda tikrinta 2007-12-31.
- „God's Preparing, Accepting, and Sustaining Grace“. The United Methodist Church GBGM. Suarchyvuotas originalas 2008-01-09. Nuoroda tikrinta 2007-12-31.
- „Total Experience of the Spirit“. Warren Wilson College. Suarchyvuotas originalas 2006-09-03. Nuoroda tikrinta 2007-12-31.
- Lietuvos dailės muziejus Archyvuota kopija 2012-03-10 iš Wayback Machine projekto.
- Robert E. Van Voorst Jesus Outside the New Testament: An Introduction to the Ancient Evidence, Grand Rapids, MI, Eerdmans 2000 page 16
- Walter P Weaver The Historical Jesus in the Twentieth Century, 1900–1950 Continuum International 1999 page 71
- Durant, Will. Caesar and Christ. New York: Simon and Schuster. 1972
- 33.2% of 6.7 billion world population (under the section 'People') „World“. CIA world facts. Suarchyvuotas originalas 2019-01-06. Nuoroda tikrinta 2011-06-14.
- http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=302 Archyvuota kopija 2008-06-18 iš Wayback Machine projekto.
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
Krikscionybe monoteistine religija grindziama Jezaus Kristaus gyvenimu ir mokymu perteiktais Naujajame Testamente Ja sudaro trys pagrindines sroves katalikybe staciatikybe sios dvi persiskyre 1054 m ir protestantizmas atsirades per reformacija XVI a Protestantai skilo į gausybe mazesniu grupiu vadinamu denominacijomis Ja ispazįsta apie 2 2 milijardo tikinciuju Krikscionys sudaro trecdalį visu pasaulio gyventoju Ji laikytina didziausia pasaulyje Keliose valstybese tai ir valstybine religija Sventojo Kapo bazilika Jeruzales senamiescio krikscioniu kvartale Krikscionybe atsirado kaip judaizmo atskila ir klasifikuojama kaip abraomine religija salia judaizmo ir islamo Atsiradusi Vidurzemio juros baseino rytineje dalyje ji sparciai isaugo ir IV a tapo Romos imperijos vyraujancia tikyba Viduramziais apsikrikstijo didzioji dalis Europos Viduriniuosiuose Rytuose Siaures Afrikoje kai kuriose Indijos dalyse gyveno krikscioniu mazumos Po Atradimu amziaus misionieriai ir kolonizatoriai paskleide krikscionybe į Amerika Australija ir visur kitur Tuo budu ji buvo vienas is Vakaru civilizacijos formavimosi pradu Teologijos pagrindaiKrikscionys tiki kad Jezus yra Dievo Sunus zmogumi tapes Dievas ir zmonijos Isganytojas jo atejimo pranasyste jie mato Senajame Testamente todel vadina jį Mesiju Kristumi Krikscioniu teologijos pagrindai isreiksti ankstyvuosiuose visuotiniuose tikejimo ispazinimuose Ju turinys kad Jezus kentejo mire buvo palaidotas ir prisikele kad atvertu dangu tiems kurie juo tiki ir pasitiki is jo kylanciu nuodemiu atleidimu isganymu po to Jezus esa su kunu įzenges į Dangu ir ten valdas salia Dievo Tevo Daugelis konfesiju moko kad Jezus grįs teisti gyvuju ir mirusiuju ir suteikti amzinajį gyvenima visiems savo sekejams Jezus laikomas dorybingo gyvenimo pavyzdziu ir Dievo apsireiskimu ir jo įsikunijimu Jezaus Kristaus atnesta zinia krikscionys vadina Evangelija gr geroji naujiena Evangelijomis taip pat vadinami ankstyvi Jezaus Kristaus gyvenimo aprasymai Sie tekstai įeina į Naujajį Testamenta kuris drauge su Senuoju Testamentu sudaro Biblija krikscioniu tikejimo saltinį Krikscionybes sakosKatalikai Pagrindinis straipsnis Katalikybe Apastalas Petras su dangaus karalystes raktu Piteris Paulius Rubensas Kataliku Baznycia apima vyskupu vadovaujamas vietines baznycias kurios pripazįsta Romos Popieziu savo auksciausiu autoritetu tikejimo morales ir baznycios valdymo klausimais Kaip Rytu staciatikiai katalikai laiko save apastaliskosios perdavos deka ta pacia bendruomene kuria įsteige Jezus Kristus Katalikai skelbia kad viena sventoji visuotine ir apastaliskoji baznycia įsteigta Jezaus pilnatviskai laikosi Romos Kataliku Baznycioje bet jie pripazįsta ir kitas krikscioniu baznycias ir bendruomenes ir veikia visu krikscioniu sutaikymo link Kataliku tikyba isdestyta Kataliku Baznycios katekizme Vienuolyste iskilo tik po Romos imperijos zlugimo kai sv Benediktas Nursietis įvede vienuoliu gyvenimo budo taisykles knygoje Regula Vienuoliai besilaikantys siu taisykliu buvo vadinami benediktinais vienuoliu ordinas kurie chaotiskuose viduramziuose savo isprusimu ir turtais turejo didziule įtaka Rytu ortodoksai staciatikiai Pagrindinis straipsnis Staciatikybe Rytu staciatikybe apima Baznycias ispazįstancias 7 Visuotiniu Susirinkimu tikejima ir tarpusavyje palaikancias Eucharistinį Bendravima Staciatikiu Baznycia sudaro autokefalines t y visiskai savarankiskos Vietines Baznycios pavyzdziui Graikijos Ortodoksu Baznycia Vietines Baznycios vadovu gali buti patriarchas kai vyskupo katedra įkurta senoviniame mieste metropolitas kai katedra yra įsikurusi sostineje arba arkivyskupas Taigi Baznycios yra administraciskai nepriklausomos o jas vienija bendra doktrina ir bendras tikejimas Vienoje valstybeje gali buti kelios Vietines Baznycios kaip pavyzdziui buvo Bizantijoje taip pat viena Vietine Baznycia gali apimti kelias valstybes kaip siandien yra pvz su Rusijos Ortodoksu Baznycia Staciatikiai nepripazįsta Romos Kataliku Baznycios mokymo apie popiezyste Pagal ju doktrina popiezius gali tureti tik moralinį autoriteta kaip pirmasis tarp lygiu vyskupu negali tureti universalios valdzios Dabartinį Romos Kataliku popieziu staciatikiai laiko puolusiu į erezija todel nepripazįsta jo kaip popieziaus statuso Siuo metu moralinį pirmuma Ortodoksu Baznycioje turi Konstantinopolio Naujosios Romos patriarchas dar vadinamas Ekumeniniu Patriarchu Kaip ir katalikai staciatikiai kildina savo pavelda is krikscionybes pamatu per apastaliskaja perdava Rytu staciatikiai yra antroji pagal dydį krikscioniu denominacija su apie 200 mln pasekeju Siuo metu yra 16 autokefaliniu staciatikiu Baznyciu Konstantinopolio Aleksandrijos Antiochijos Jeruzales Rusijos Ukrainos Gruzijos Serbijos Rumunijos Bulgarijos Kipro Graikijos Albanijos Lenkijos Cekijos ir Slovakijos Amerikos ir Kanados Orientaliniai ortodoksai Orientaliniu ortodoksu Baznycios dar zinomos kaip nekalchedonines Baznycios tai tos Rytu Baznycios nepripazįstancios Kalchedono susirinkimo nutarimu 451 m Jos pripazįsta tik tris Visuotinius susirinkimus bendrus su pagrindinemis krikscionybes sakomis Nikejos ir Efeso bet atmeta doktrinines formuluotes priimtas Kalchedono susirinkime ir tokiu budu nutrauke Komunija su kataliku staciatikiu Baznycia tuo metu ji buvo viena Tradiciskai teologine siu Baznyciu pozicija buvo apibudinama oponentu kaip monofizitine taciau sį pavadinima orientaliniai ortodoksai laiko įzeidzianciu ir vadina ja miafizitine Sia Baznyciu seima apima sesios Baznycios Siru Koptu Etiopu Eritrejos Malankaros Siru Indijoje ir Armenijos Apastaliskoji baznycias Sios sesios baznycios nors susijungusios yra niekaip viena kitai hierarchiskai nesubordinuotos Siuo metu vyksta ekumeninis dialogas kuriuo sios Baznycios siekia atkurti Eucharistinį Bendravima su rytu ortodoksais staciatikiais Kartais siai grupei klaidingai priskiriama Asirijos Rytu Sirijos Baznycia kuri nera miafizitine Ji yra nestorioniska ir buvo ekskomunikuota 3 Visuotiniame Susirinkime Protestantai Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Protestantizmas Martynas Liuteris vienas is protestantizmo pradininku XVI a Martinas Liuteris Ulrichas Cvinglis Zanas Kalvinas dave pradzia judejimui gavusiam protestantizmo varda Liuteronai tai tie kurie yra betarpiskai pereme teologija suformuluota M Liuterio U Cvinglio ir J Kalvino teologija pasklido po didesnį skaiciu denominaciju kurias apima Reformuotosios Tradicijos veliava Gausybe protestantisku tradiciju vienu ir kitu budu kilo is Reformuotosios Tradicijos Salia siu dvieju reformacijos sroviu egzistuoja anglikonizmas atsirades po Anglu Reformacijos Anabaptistu tradicija kiti protestantai ilgai ostrakizavo bet pastaruoju metu ji priimama noriau Kai kurie ne visi baptistai atsisako vadintis protestantais ir skelbia turį tiesiogine apastaliskaja perdava iki I a Seniausios protestantu grupes atsiskyre nuo Kataliku baznycios XVI a per Protestantu Reformacija po to seke tolesnis skaldymasis Pvz Metodistu baznycia atsirado is J Veslio evangelinio sajudzio Anglikonu baznycioje Kai kurios sekmininku ir nedenominacines baznycios pabreziancios apvalancia Sv Dvasios galia isaugo is metodistu Sekmininkai metodistai ir kiti evangelikai pabrezia butinybe priimti Jezu kaip savo asmeninį Viespatį ir Isganytoja tai J Veslio akcentas kad butina gimti is naujo Del to jie daznai vadina save atgimusiais born again Christians Protestantu tikrasis skaicius neaiskus is dalies ir del to kad sunku priskirti atskiras denominacijas kuriai nors kategorijai bet daugmaz aisku kad protestantai yra antra pagal dydį grupe po kataliku nors staciatikiu daugiau nei bet kurios protestantu denominacijos nariu atskirai Atskira kategorija sudaro anglikonu baznycios kilusios is Anglijos Baznycios ir susiburusios į Anglikonu Bendruomene Kai kurios anglikonu baznycios laiko save ir katalikais ir protestantais Kai kurie anglikonai suvokia save kaip atsaka Vienos Sventosios Kataliku Baznycios kuriai taip pat priklauso katalikai ir Rytu staciatikiai Sį modelį atmete Kataliku baznycia ir dalis Rytu staciatikiu Kai kurios pavieniu asmenu grupes save laiko tiesiog krikscionimis arba atgimusiais krikscionimis born again Tipiska ju laikysena nusisalinimas nuo konfesiniu ar doktriniu nesutarimu tarp kitu denominaciju Siuo atzvilgiu jie vadina save nedenominalistais Daznai sias bendruomenes įsteigia pavieniai pastoriai ir kilme is tradiciniu denominaciju jose mazai tepastebima Unitai Unitais lot unitas vienybe arba Ukrainos graiku apeigu katalikais vadinti Lietuvos ir Lenkijos valstybes staciatikiai 1596 m sudare su Romos Kataliku Baznycia Bresto baznytine unija Tokiu budu Lietuvos ir Lenkijos valstybeje skirtingai nuo visos Europos prasidejo daugiau kaip trimis simtmeciais laikmetį pralenkes krikscioniu vienijimosi procesas Jo atnaujinimo pastangos deklaruotos 1964 m II Vatikano susirinkimo metu tai yra praejus 368 metams po Bresto baznytines unijos Lietuvos Rytu apeigu kataliku Baznycios nariai buvo ir yra ukrainieciu baltarusiu ir rusu tautybes zmones labai mazai unitu yra lenku ir lietuviu Siuo metu Lietuvoje yra 5 unitu bendruomenes apie 150 aktyviu Baznycios nariu 1992 m unitams grazinta Vilniaus Svc Trejybes baznycia Kulturiniai krikscionys Kulturiniais krikscionimis apibudinami zmones su etniniu ir religiniu krikscionisku paveldu kurie gali ir netiketi krikscionybes doktrina bet palaiko jos testinuma kulturoje mene muzikoje ir pan Krikscionybes svarbos Vakaru kulturai deka bei del to kaip placiai svenciamos krikscioniskos Velykos Kaledos ir kt sventes kulturiniais krikscionimis galima pavadinti didziaja dalį Vakaru pusrutulio gyventoju Krikscionybes istorijaKrikscionybes istorija neatsiejamai susijusi su Jezaus Kristaus gyvenimu Jis yra krikscionybes pradininkas kurio kancios nukryziavimas ir prisikelimas įkvepe jo pasekejus skleisti Jezaus mokyma ir paskatino prisijungti prie krikscioniu daugybe zmoniu Jezus Kristus Kristaus gimimas Gerard van Honthorst paveikslasPagrindinis straipsnis Jezus Kristus Krikscionys tiki kad Jezus Kristus gime Betliejuje Jo motina skaisti mergele Marija pagimdziusi Jezu is Sventosios Dvasios Biblijoje Jezaus gimimas papasakotas Luko ir Mato evangelijose Apie Jezu daugiau zinoma nuo tada kai jam suejo 30 metu ir jis pradejo skleisti savo mokyma ir daryti stebuklus Jezaus mokymas papiktino judeju dvasininkus kurie perdave Kristu romenu teismui Jezus Kristus buvo nuteistas uz erezijos skleidima ir nukryziuotas Krikscionys tiki kad Jezus Kristus trecia diena po nukryziavimo prisikele is mirusiuju Prisikelusį jį mate daug Kristaus mokiniu Tikima kad Jezus po prisikelimo įzenge į dangu Istorikai sutinka kad Jezus Kristus yra reali asmenybe Taciau Jezaus stebuklu ir prisikelimo mokslininkai patvirtinti negali o krikscionims patvirtinimas nera reikalingas nes krikscionybe remiasi ne įrodymais o tikejimu Ankstyvoji krikscionybe Pagrindinis straipsnis Ankstyvoji krikscionybe Sv Pauliaus bazilika uz sienu laikoma Sv Pauliaus palaidojimo vieta Prie krikscionybes plitimo daug prisidejo Apastalas Paulius kuris skleide Jezaus mokyma ir ragino kitu religiju atstovus prisideti prie krikscioniu Krikscionybei plisti padejo daugelis Jezaus pasekeju apastalai misionieriai ir dvasininkai Krikscionybei ispopuliareti padejo ir kitos priezastys Kristaus mokymas visiems Romos imperijos pazemintiesiems suteike zmogaus teises ir iskele seimos ideala bei verte visuomenes akyse Sventuju ir kitu krikscioniu gyvenimas kankiniu dalia ir ryztas atversdavo net persekiotojus Krikscionybe buvo priimtina įvairiems gyventoju sluoksniams ir tautoms Apastalas Paulius steige baznycias visoje Romos imperijoje kur krikscionys buvo persekiojami nes kele gresme senajai pagoniskajai religijai smerke gladiatoriu kovas atsisake garbinti imperatorius Kaip didziausi persekiotojai garsejo romenu imperatoriai Neronas ir Diokletianas Persekiojimai baigesi kai kova del valdzios laimejo Konstantinas Didysis Ankstyvaisiais krikscionybes amziais buvo keletas konkuruojanciu sektu kurios save vadino krikscionimis Bet po imperatoriaus Konstantino I valdymo krikscionybe ir vietines valdymo hierarchijos strukturos buvo tarpusavyje susietos Konstantinas Didysis 313 m Milano ediktu įteisino krikscionybe ir 325 m susauke Nikejos Baznycios susirinkima kuris suformulavo ir susistemino pagrindines tikejimo tiesas Krikscionybei įsigaleti padejo imperatorius Teodosijus 392 m paskelbes krikscionybe valstybine religija Taip pat Teodosijus uzdraude arijonu sektas eme persekioti pagonis Krikscionybe viduramziais Pagrindiniai straipsniai Schizma Kliuni reformos Kryziaus zygiai ir Inkvizicija Krikscioniu baznycios schizma Jau nuo 395 m kai Romos imperatorius Teodosijus padalijo Romos imperija į dvi dalis eme rysketi skirtumai tarp rytu ir vakaru krikscioniu 476 m kai zlugo Vakaru Romos imperija atsirado prielaidu skilti Krikscioniu Baznyciai nes tikinciuju valstybiniai rysiai jau nebevienijo Buvo ne vienas laikinas Baznycios skilimas taciau 1054 m krikscionys galutinai suskilo į vakaru ir rytu atsakas įvyko Didzioji schizma Vakaru krikscionis iki reformacijos galima vadinti katalikais X XI a atsirado poreikis reformoms nes dvasininkai nesilaikydavo baznytiniu reikalavimu Tikintieji vis labiau piktindavosi dvasininku elgesiu Todel Kliuni vienuolynas paskelbe Baznycios reformos ideja Kliuni reformas įtvirtino popiezius Grigalius VII Kliuni reformos vykdytos tik Kataliku Baznycioje XI XIII a katalikai skelbe Kryziaus zygius į Artimuosius Rytus o XIII XV a jie kovojo su baltu pagonimis Pirmajį Kryziaus zygį 1095 m paskelbe popiezius Urbonas II Per visa Kryziaus zygiu į Artimuosius Rytus laikotarpį surengti astuoni Kryziaus zygiai Viduramziais tarp kataliku atsirasdavo religiniu sroviu ereziju priestaraujanciu Baznyciai Siekiant sustabdyti erezijas įsteigta inkvizicija baznytinis teismas Inkvizitoriai persekiojo surasdavo ir ziauriai tardydavo eretikus Reformacija ir kontrreformacija Martyno Liuterio 95 tezesPagrindiniai straipsniai Reformacija Kontrreformacija ir Jezuitai XVI a Kataliku Baznycia ir didele dalis Europos patyre dideles permainas Nepasitenkinimas Kataliku Baznycia indulgencijomis simonijomis didelemis baznytinemis rinkliavomis dvasininku savivaliavimu XVI a peraugo į reformacija Sio judejimo pradzia laikoma 1517 m kai Martynas Liuteris ant baznycios duru iskabino 95 tezes Siose tezese jis pateike savo idejas kaip pertvarkyti Baznycia pasmerktas indulgenciju pardavinejimas teige kad Baznyciai nereikia Popieziaus ir kad dvasininkams nebutinas celibatas neige dvasininkijos kaip tarpininko tarp zmoniu ir Dievo vaidmenį vieninteliu tikejimo saltiniu laike Biblija Prasidejusi Vokietijoje reformacija greitai paplito kitose Europos valstybese Protestantizmas įsigalejo Anglijoje anglikonybe Sveicarijoje kalvinizmas Skandinavijos salyse Latvijoje Estijoje Nyderlanduose ir kitur Kataliku Baznycia emesi priemoniu pries reformacija XVI a vid XVII a pr vyko kontrreformacija Propaganda diskusijomis prievarta ir inkvizicija Sventasis Sostas sieke susigrazinti tikinciuosius Įsteigtas Jezuitu ordinas sieke stiprinti katalikybe steigdamas katalikiskas mokyklas ir universitetus Tridento baznytiniame susirinkime įdiegti reikalingi pertvarkymai ir sustiprintas Baznycios autoritetas Krikscionybe naujaisiais laikais Del aktyvios misijines veiklos ir naturalios krikscioniu migracijos krikscionybe tapo didziausia pasaulio religija kurios pasekejais save įvardina apie 2 milijardus zmoniu Del radikaliosios reformacijos atsirado naujieji religiniai judejimai tokie kaip is baptistu kile sekmininkai veliau charizmatai Charizminis judejimas paliete ir kataliku baznycia atsiranda tokios bendruomenes kaip tarptautine Taize lietuviski Gyvieji akmenys Atsiranda kai kurie judejimai kile is krikscioniu ir skelbiantys save krikscioniskais Jehovos liudytojai Susivienijimo baznycia munistai mormonai Krikscionisko pasaulio jie dazniausiai nera prįpazistami krikscionimis del esminiu doktrinu skirtumo Trejybes klausimas kitokia kristologija Naujausieji laikai ir krikscionybe Tikejimas Dievu ES ir Turkijoje 2005 m pagal kompanijos Eurobarometro tyrimus Paskutiniais laikais egzistuoja didziule grupe zmoniu kurie vadina save krikscionimis tik formaliai be kokio nors gilaus tikejimo krikscioniskomis dogmomis ar ateities eschatologija nedalyvauja matomame Kristaus garbinime ir traktuojantys krikscionybe greiciau kaip tradicija kurioje jie gime ir kuriai jie formaliai priklauso Todel dazniausiai tokio ispazinimo krikscioniskas tikejimas svyruoja priklausomai nuo tikinciojo įsitikinimu ir ziniu taip pat aplinkos įtakos Paskutiniais simtmeciais sparciai plintant materialistinei pasauleziurai vakaru krikscionybeje pleciasi ateistiniai poziuriai vis daugiau zmoniu palieka baznycia ir priima agnosticizmo ir atviro ateizmo pozicijas Taip pat krikscionybeje atsirado nemazai ereziju ir sektu Ir vis delto krikscionybe lieka dominuojancia pasaulio religija buvusios Sovietu Sajungos teritorijose ir Azijoje pasireiskia matomas atsivertimas į krikscionybe Siuo metu viso apie 2 106 962 000 zmoniu 238 pasaulio salyse arba apie 33 Zemes gyventoju ispazįsta krikscionybe DievogarbaBiblija rozancius kryzius katalikisko pamaldumo simboliai Justino Kankinio Pirmojoje apologijoje veikalas adresuotas imperatoriui Antoninui Pijui pateikiamas krikscioniu liturgijos aprasymas jau turintis pamatine krikscioniu liturgines dievogarbos struktura Ir diena sekmadieniu vadinama visi miesto ar kaimo gyventojai sueina draugen kiek tik leidzia laikas skaitomi apastalu liudijimai bei pranasu rastai Kai skaitantysis pavargsta toliau zmones moko vadovas ragindamas laikytis anu geru pavyzdziu Tada visi pakylam ir meldziames o paskui kaip jau sakem įnesami duona vynas ir vanduo ir vadovas tam tikru budu atnasauja maldas ir dekojimus pagal savo įgaliojimus o zmones atsako tardami Amen Tada padalijama ir turima dalis tame uz ka buvo dekojama o nesantiems ju dalis pasiunciama per diakonus Ir pasiturintys bei norintys duoda kiek mano esant tinkama tai surenkama pas vadova Jis rupinasi naslaiciais naslemis kencianciaisiais nepritekliu del ligos taip pat nelaisveje atsidurusiais bei svetimsaliais buvojanciais musu tarpe vienu zodziu rupinasi visais stokojanciais Justinas Kankinys Taigi Justinas raso kad krikscionys susirenka bendrai dievogarbai sekmadienį prisikelimo diena nors kitos liturgines praktikos į tai neįeina Skaitomos istraukos is Senojo ir Naujojo Testamentu bet ypac is Evangeliju Daznai skaitiniai sudaro metu cikla ir buna surasyti tam skirtoj knygo lekcionarijuje Skaitinį lydi pamokymai pamokslas arba homilija Į liturgija įsiterpia įvairios maldos uztarimo padekos ispazinimo jos sakomos kiekvieno ar visu atitariamos skaitant kam nors vienam tyliai ar giedant Dazniausia vad Viespaties malda Teve musu Eucharistija arba Sv Komunija arba Viespaties vakariene tai liturgijos dalis kurioje naudojamas pasventintas maistas paprastai duona ir vynas Justinas Kankinys Eucharistija apraso taip Eucharistija mes vadinam ta valgį kurio negalima valgyt niekam o tik zmogui tikinciam kad tiesa ka mes mokom ir nuplautam nuplovimu nuodemes atleidzianciu ir ir atgaivinanciu zmogui gyvenanciam taip kaip paliepe Kristus Nes ne kaip paprasta valgį ir gerima mes ja priimam bet kaip Kristus musu Isganytojas Dievo Zodziu padarytas krauju ir kunu turejo kuna ir krauja musu isganymui taip ir mes ismokyti kad valgis Jo zodzio malda palaimintas o musu kuna ir krauja perkeitimu maitinantis yra kunas ir kraujas to Jezaus kuris tapo kunu Justinas Kankinys Vienos krikscioniu denominacijos praktikuoja uzdara komunija t y teikia Eucharistija tik tos bendruomenes ar baznycios nariams Katalikai reikalauja kad tikintysis dar ir neturetu neatleistu mirtinu nuodemiu Daugelis kitu baznyciu laikosi atviros komunijos principo nes komunija traktuoja kaip sajungos buda o ne tiksla ir todel leidzia ja pasinaudoti visiems tikintiems Kai kurios grupes nusisalino nuo tradicines liturgijos ir pvz renkasi sestadienį Septintosios dienos adventistai arba neteikia reiksmes jokiai konkreciai dienai Charizmatiku ir Sekmininku kongregacijose linkstama kliautis spontanisku jausmingumu kurį esa valdo Sv Dvasia uzuot laikiusis kokios nors formalios tvarkos jose ir meldziamasi spontaniskai Kvakeriai tyliai sedi kol pasijunta Sv Dvasios skatinami kalbeti Kai kuriu evangeliku ceremonijos primena roko ar popmuzikos koncertus su sokiais ir garsintuvais Pamaldoms grupiu kurios nepripazįsta kunigystes kaip atskiro instituto vadovauja pamokslininkas pastorius ar pan Dar kiti neturi formalaus vadovo vienais atvejais tai diktuoja aplinkybes kitais tikintieji samoningai to vengia Kai kuriose baznyciose giedama tik akapela Rytu Ortodoksams tai tradicijos dalykas o vad Kristaus Baznycios tam is principo nepritaria Gali skirtis atskiros tikejimo praktikos kriksto santuokos apeigos pasninkai Ankstyvojoje Baznycioje tie kuriu iniciacija nebaigta atsiskirdavo pries eucharistine pamaldu dalį kai kuriose bendruomenese prie visu ar dalies pamaldu kol įgis tinkama apmokyma Vaiku dievogarba daznai vykdoma vad sekmadieninese ar sestadieninese mokyklelese Sakramentai Eucharistija Krikscionys apibrezia sakramenta kaip Kristaus įsteigta isorinį zenkla kuris perduoda vidine dvasine malone per patį Kristu Ne visos denominacijos sutaria kas yra o kas nera sakramentas ir kas butent daro sakramentais siuo terminu vadinamus ritualinius veiksmus Placiausia pripazįstami sakramentai krikstas ir Eucharistija Dauguma krikscioniu laikosi septyniu sakramentu kriksto sutvirtinimo eucharistijos kunigystes sutaikinimo ispazintis ligoniu patepimo ir santuokos sie septyni galioja Romos Kataliku Rytu Staciatikiu Vakaru Staciatikiu Anglikonu daugelio Liuteronu baznyciose Daugelis kitu denominaciju pripazįsta tik kriksta ir Eucharistija o pvz kvakeriai apskritai atmeta sakramentine teologija Daugelis protestantu netiki kad sie veiksmai perduoda malone ir pazymi tai naudodami ordinacijos termina vietoj zodzio sakramentas Liturginis kalendorius Kataliku anglikonu Rytu krikscioniu bendruomenes ir tradiciniai protestantai savo dievogarba veda laikydamiesi liturginio kalendoriaus Jame isskirtos sventes susijusios su Jezaus gyvenimu bei sventaisiais taip pat pasninkai ir kt Kiti laikosi tik keliu svenciu Kaledu Velyku Sekminiu Nedidele dalis baznyciu ir visai neturi liturginio kalendoriaus Simboliai Placiausiai zinomas krikscionybes simbolis kryzius Jį tikintieji naudojo nuo seniausiu laiku Tertulianas knygoje De Corona paliudija kad jis jau rado krikscioniu tradicija kryziumi zymetis kaktas Nors pirmieji krikscionys zinojo kryziu bet krucifiksai pasirode tik nuo V a Is paminklu matome kad vienas svarbiausiu pirmiesiems krikscionims simboliu buvo zuvis Taip galejo but del placiai paplitusio akrosticho zodziai Jezus Kristus Dievo Sunus Isganytojas gr Iesous Christos Theou Yios Soter sudaro santrumpa Ichthys gr zuvis Nuo pat pradziu krikscionys puosdavo kapus Kristaus sventuju atvaizdais Biblijos scenomis ar alegoriniu figuru grupemis Katakombos buvo krikscioniskojo meno lopsys o spejima kad jie tureje baimintis naujakrikstu stabmeldystes atremia gausus pavyzdziai I a krikscioniu piesiniu ir net statulu Kiti svarbus krikscioniu simboliai chi ro monograma karvelis Sv Dvasia aukojimo avinelis Kristus vynmedis rysio tarp tikinciojo ir Kristaus butinybe ir kt Visi jie kilo is Naujojo testamento Alfa Omega pirmoji ir paskutinioji graiku raidyno raides simbolizuojancios Jezu Kristu kuris yra pradzia ir pabaiga Apr 22 13 Lotyniskas kryzius dazniausiai sutinkamas krikscionybes simbolis Kryziaus simbolis reiskia nukryziavima nuodemiu atleidima ir Jezaus Kristaus kancias uz zmones Graiku staciatikiu kryzius lygiasonis su isplestais galais Rusu staciatikiu kryzius astuonsonis pridedamos dvi linijos virsutine vaizduojantį nuosprendzio lentele INRI INBI apatine vaizduojanti koju laikiklį Pasviras koju laikiklis yra nuoroda į tai jog pries mirtį vienas is kartu su Kristumi nukryziuotu plesiku atgailavo Patriarcho kryzius bizantietiskos kilmes kryzius sutinkamas ir Lietuvos herbe Rusu staciatikiu kryzius yra sio kryziaus variacija Koptu kryzius dvylika galu simbolizuoja 12 Apastalu keturios pagrindines dalys simbolizuoja 4 Evangelistus Zuvis Ictus Ichthys vienas ankstyviausiu Kristaus simboliu Graiku kalboje zodzio zuvis raides atitinka zodziu Jezus Kristus Dievo sunus Isganytojas pirmasias raides Labarum Ankstyvosios krikscionybes simbolis Monograma sudaro dvi graiku abeceles raides zymincios graikisko Kristaus vardo pradzia X ir P JHS arba IHS Vakaruose naudojamos Kristaus monogramos kristogramos Kile is graikiskai rasomos Jezaus vardo santrumpos iota i eta h sigma s Rytuose naudojama santrumpa IC XC JHS ir IHS taip pat interpretuojamos ir pagal lotyniskajį teksta Iesus Hominem Salvator liet Jezus zmoniu isganytojas arba In hoc signo liet Su siuo zenklu http symboldictionary net p 2090 Archyvuota kopija 2014 02 18 is Wayback Machine projekto Lot INRI gr INBI Sios didziosios raides paprastai vaizduojamos ant lenteles virs Nukryziuotojo Tai yra santrumpa lotynisko uzraso Jezus Nazarenus Rex Judaeorum Jezus Nazarietis zydu karalius Ant kryziaus uzrasas buvo uzrasytas trimis kalbomis lotyniskai graikiskai ir hebrajiskai Avinelis Agnus Dei Dievo avinelis Vakaru krikscionybei budingas Kristaus vaizdavimas Naujajame Testamente Kristus daznai vadinamas Avineliu o jo sekejai avelemis Avinelis nekalta ir nebyli auka Eucharistijos simbolis Tai svelnumo gerumo ir tyrumo simbolis Rytu krikscionybeje kanonais uzdrausta Kristu grafiskai vaizduoti kaip avele ikonografijoje jis vaizduojamas tik kaip zmogus Keturi evangelistai taip pat turi savo simbolius ir atributus Matas angela Morkus liuta Jonas erelį Lukas jautį Krikstas Krikstas tai apeiga su vandeniu kurios metu zmogus tampa Baznycios nariu Malda Mokyme kurį Jezus issake Kalno pamoksle maldos isoriniams aspektams neteikiama svarbos o susirupinimas kaip konkreciai reiketu melstis laikomas pagonisku vietoj to kvieciama paprastai kliautis Dievo tevisku gerumu Kitur Naujajame Testamente akcentuojama analogiska prieigos prie Dievo laisve Velesnes krikscioniu tradicijos teike reiksmes fiziniams gestams įskaitant nuo Viduramziu mus pasiekusius klaupimasi zegnone Tradiciskesniu kriksionybes sroviu tikintieji klaupiasi nusilenkia gulasi veidu į zeme Vakaru krikscionys sudeda delnus prie krutines tai Viduramziu komendacijos ceremonijos palikimas Kartais priimama orans lot besimeldziantysis pozicija alkunes prie sonu delnai aukstyn Uz kitus zmones meldziamasi uztariamaja malda Biblijoje daug tokios maldos pavyzdziu zmones pries Dieva uztaria ST pranasai Petras meldziasi uz ligonius NT Jokubo laiske nedaromas skirtumas tarp paprastu tikinciuju maldu ir ST didziojo pranaso Elijo maldos Maldos galia kildinama ne is tikinciojo statuso bet is Dievo galybes Senoves Baznycioje issivyte tiek Rytu tiek Vakaru krikscionybeje islikes paprotys prasyti mirusiu sventuju uztarimo Protestantiskosios baznycios atmete maldas sventiesiems remdamosi ideja kad Kristus esas vienintelis tarpininkas Reformacijos veikejas H Zwinglis yra paliudijes kad meldesi sventiesiems iki Biblija jį įtikino kad tokia praktika stabmeldiska Pasak Kataliku Baznycios katekizmo malda tai minciu ir sirdies Dievop pakylejimas ar meldimas is Dievo gerybiu Anglikonu tradicinis maldynas yra veikiau vadovas baznycios tarnystems į jį įeina maldos salia Sventrascio skaitiniu himnu ir giedamuju psalmiu Krikscioniu sventesBeveik visi krikscionys svencia sekmadienį kurį laiko Jezaus Kristaus prisikelimo diena Taip pat svenciamos Kaledos Kristaus gimimas ir Velykos Kristaus prisikelimas Romos katalikai ir rytu staciatikiai turi daug kitu svenciu Krikscionybe LietuvojeVilniaus Sv Stanislovo ir Sv Vladislovo arkikatedra bazilika Krikscionybe į Lietuva pradejo skverbtis nuo X a XIII a antroje puseje pasikrikstijo pirmasis Lietuvos valdovas Mindaugas Mindaugui priemus kriksta jis buvo popieziaus karunuotas ir Lietuvoje įkurtos trys vyskupijos bei Lietuvos baznytine provincija 1263 m zuvus Mindaugui praktiskai sustojo ir krikscionybes pletimasis Lietuvoje Oficialia religija krikscionybe vel tapo tik 1387 m Jogailos ir Vytauto valdymo laikais XVI a Lietuvoje pradejo plisti protestantiski judejimai ypac tarp ponu ir bajoru amziaus viduryje beveik visi bajorai ispazino sias religijas apie puse LDK baznyciu tapo protestantiskomis taciau skirtingai nei kitose Europos salyse protestantizma jau kitam simtmetyje isstume katalikybe liko tik pavienes protestantu bendruomenes Statistikos departamento gyventoju 2001 metu surasymo rezultatais Romos katalikybe ispazįsta 2 75 mln gyventoju Staciatikybe 141 821 Sentikiu 27 073 Evangeliku liuteronu 19 637 Evangeliku reformatu 7082 Visos pilnos Evangelijos baznycios 2207 Sekmininku 1307 Baptistu ir 1249 Septintos dienos adventistu 547 Graiku apeigu kataliku unitu 364 Metodistu 211 Nurode evangelikas protestantas 660 Nurode krikscionis 275SaltiniaiVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas krikscionybe Vikiteka Krikscionybe vaizdine ir garsine medziagaJustas Jasenas Krikscionybe Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 The Global Religious Landscape Pew Research Center s Religion amp Public Life Project 2012 12 18 Nuoroda tikrinta 2016 07 27 Second Vatican Council Lumen Gentium Duffy Saints and Sinners p 1 Hitchcock Geography of Religion p 281 Norman The Roman Catholic Church an Illustrated History p 11 14 Second Vatican Council Lumen Gentium chapter 2 paragraph 15 Catechism of the Catholic Church paragraph 865 Marthaler Introducing the Catechism of the Catholic Church Traditional Themes and Contemporary Issues 1994 preface John Paul II Pope 1997 Laetamur Magnopere Vatican Suarchyvuota is originalo 2008 02 11 Nuoroda tikrinta 2008 03 09 http www bernardinai lt straipsnis 2006 07 11 sv Benediktas nursietis abatas europos globejas 7738 About The Methodist Church Methodist Central Hall Westminster Suarchyvuotas originalas 2007 01 21 Nuoroda tikrinta 2007 12 31 American Holiness Movement Finding Your Way Inc Suarchyvuotas originalas 2007 12 13 Nuoroda tikrinta 2007 12 31 Christianity Pentecostal Churches Finding Your Way Inc Suarchyvuotas originalas 2009 01 05 Nuoroda tikrinta 2007 12 31 Statement of Belief Cambridge Christ United Methodist Church Suarchyvuotas originalas 2007 09 28 Nuoroda tikrinta 2007 12 31 The New Birth by John Wesley Sermon 45 The United Methodist Church GBGM Suarchyvuotas originalas 2007 09 13 Nuoroda tikrinta 2007 12 31 God s Preparing Accepting and Sustaining Grace The United Methodist Church GBGM Suarchyvuotas originalas 2008 01 09 Nuoroda tikrinta 2007 12 31 Total Experience of the Spirit Warren Wilson College Suarchyvuotas originalas 2006 09 03 Nuoroda tikrinta 2007 12 31 Lietuvos dailes muziejus Archyvuota kopija 2012 03 10 is Wayback Machine projekto Robert E Van Voorst Jesus Outside the New Testament An Introduction to the Ancient Evidence Grand Rapids MI Eerdmans 2000 page 16 Walter P Weaver The Historical Jesus in the Twentieth Century 1900 1950 Continuum International 1999 page 71 Durant Will Caesar and Christ New York Simon and Schuster 1972 33 2 of 6 7 billion world population under the section People World CIA world facts Suarchyvuotas originalas 2019 01 06 Nuoroda tikrinta 2011 06 14 http www stat gov lt lt pages view id 302 Archyvuota kopija 2008 06 18 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu