Беларусь
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Katalikybė gr καθολικός bendras Katalikų bažnyčios mokymo turinys tikėjimo moralės religinio gyvenimo ir normų visuma jų
Katalikybė
Katalikybė (gr. καθολικός, „bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka. Katalikybės doktriną sudaro svarbiausios krikščionybės tikėjimo tiesos. Katalikybę išpažįstantys asmenys laiko, jog priklausymas Jėzaus Kristaus įsteigtai visuotinei Bažnyčiai yra tikrasis kelias į Dievą. Katalikybę išpažįstantieji vadinami katalikais arba Romos katalikais. 2011 m. išleistame Popiežiškajame žinyne nurodoma, kad 2009 m. pabaigoje katalikų skaičius pasaulyje išaugo 15 milijonų ir pasiekė 1,181 milijardo. Kai kuriose šalyse – Ispanijoje, Lenkijoje, Airijoje – jie sudaro absoliučią tikinčiųjų daugumą. Katalikybė labiausiai paplitusi religija ir Lietuvoje.
Doktrina
Katalikybė skelbia, kad Dievo Apreiškimas, perteiktas žmonijai Izraelio istorijoje ir Jėzaus Kristaus asmeniu, paskelbtas per apaštalus ir surašytas Biblijoje, toliau perteikiamas tikintiesiems kaip Tikėjimo tradicija. Katalikybė Bibliją ir Tradiciją laiko vieningu, Šventosios Dvasios įkvėptu Apreiškimu, kurį išplėtojo teologijos mokslas, viso pasaulio popiežių ir vyskupų sutartinis mokymas bei Visuotiniai Bažnyčios susirinkimai. Tikėjimo tiesos buvo surašytos Apaštalų, , , , glaustai krikščionybės pagrindai yra pateikiami Katekizme. Katalikai laiko, kad Apreiškimas yra pateiktas ne tik Biblijoje (kaip mano protestantai, kurie laikosi doktrinos), bet ir Šventojoje Tradicijoje (visų pirma, Bažnyčios Tėvų raštuose), o teisę šį Apreiškimą autoritetingai interpretuoti turi tik Bažnyčios Mokymas (Magisteriumas). Antrasis Vatikano susirinkimas išryškino įsitikinimą, kad ir nekrikščionys ar netikintieji gali Jėzaus Kristaus malone būti išganyti, jei jie gyvena pagal savo sąžinę.
Katalikų bažnyčia
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Romos Katalikų Bažnyčia.
Katalikų bažnyčia, jos vertinimu, yra viena, apaštalinė, šventa ir visuotinė. Jėzus Kristus įkūrė hierarchinę bendruomenę, apaštalams suteikdamas galias mokyti ir šiai bendruomenei vadovauti. Šias galias šventimais gauna apaštalų įpėdiniai – vyskupai. Aukščiausias Katalikų bažnyčios vadovas – popiežius, renkamas Kardinolų kolegijos. Popiežius, kaip ir Romos kurija, vadovaujanti Katalikų bažnyčios religinei, politinei ir kitokiai veiklai, reziduoja Romoje. Itin svarbiems klausimams spręsti yra šaukiami Visuotiniai Bažnyčios susirinkimai, kurių nutarimai įsigalioja, kai juos patvirtina popiežius. Katalikų bažnyčia turi centralizuotą hierarchinę struktūrą, doktriną, liturgiją, teisę. Tikėjimo ir aukščiausios valdžios vienybę su Katalikų bažnyčia turi Rytų apeigų Katalikų bažnyčios, iš kurių didžiausia – Ukrainos graikų apeigų Katalikų bažnyčia. Katalikų bažnyčioje pagrindinis administracinis teritorinis vienetas – parapija, valdoma klebono. Kelios parapijos sudaro dekanatą, tvarkomą dekano. Keli dekanatai sudaro vyskupiją, o kelios vyskupijos – bažnytinę provinciją, kurios centrinė vyskupija turi arkivyskupijos statusą. Bažnytinė provincija yra didžiausias Katalikų bažnyčios administracinis teritorinis vienetas, vadovaujamas arkivyskupo metropolito ir dažnai apimantis visą valstybės teritoriją. Po Antrojo Vatikano susirinkimo valstybės ar didesnio regiono vyskupai sudaro vyskupų konferenciją su periodiškai renkamu pirmininku.
Katalikų bažnyčios istorija
Bažnyčiai susikūrus, jai vadovavo 12 apaštalų, kurių vyriausias buvo Apaštalas Petras. Jį nukankinus, valdžią ir autoritetą perėmė Romos vyskupai, vėliau imti vadinti šv. Petro įpėdiniais. Pirmą kartą Katalikų bažnyčios pavadinimas paminėtas II a. Ignoto Antiochiečio Laiške smirniečiams. Bažnyčią iki III a. persekiojo Romos imperatoriai. 313 m. imperatorius Konstantinas I suteikė teisę visiems krikščionims laisvai išpažinti savo tikėjimą, o 391 m. krikščionybė tapo oficialia Romos imperijos religija. Kovodama su įvairiais eretiniais judėjimais, tokiais kaip gnosticizmas, arijonizmas, nestoriečiais, taip pat polemizuodama su judaizmu ir siekdama išsaugoti ortodoksinį mokymą, Bažnyčia rengė visuotinius susirinkimus. Juose buvo apibrėžtos pagrindiniai doktrinos, tikėjimo ir bažnytinės teisės principai, tikėjimo tiesos. Romos imperijai skilus į Rytų Romos imperiją ir Vakarų Romos imperiją, ėmė ryškėti Romos bažnyčios ir Rytų bažnyčių skirtumai. Juos nulėmė rytinėje imperijos dalyje vyravusi graikų kalba ir kultūra bei vakarinėje dalyje dominavusi lotynų kalba ir Romos kultūra. Žlugus Vakarų Romos imperijai, sustiprėjo vyskupų įtaka, tuo pat metu ši Romos įtaka ėmė silpti Bizantijai. 1054 m. Krikščionių bažnyčia skilo į ir bažnyčias. Vidurio Italijoje 756 m. susiformavo bažnytinė (popiežiaus) valstybė, išlikusi iki 1870 m. XIV a. pabaigoje Katalikų bažnyčioje brendo krizė. Ji ypač sustiprėjo dėl Prancūzijos centralizacijos. Dėl to vyko Bažnyčios skilimas, vienu metu veikė du popiežiai – vienas, palankus Prancūzijai, rezidavo Avinjone, kitas – Romoje. Nesutarimus pavyko pašalinti 1418 m. popiežiumi išrinkus Martyną V, tačiau tai nesustabdė jau besiformuojančio reformacijos sąjūdžio. Tridento susirinkime siekta išsaugoti katalikybės tradiciją, tačiau kartu reformavosi ir pati Bažnyčia – buvo suvienodinta liturgija lotynų kalba, sustiprinta vienuolynų ir ordinų disciplina, susisteminta sielovada ir religinis mokymas parapijų mokyklose. Nuo XVII a. antros pusės sustiprėjo absoliutinių monarchijų veikimas Katalikų bažnyčios atžvilgiu. XIX a. Katalikų bažnyčia buvo diskriminuojama Rusijoje ir Vokietijoje. Atsakydama į spaudimą, Katalikų bažnyčia 1869–1870 m. sušaukė Pirmąjį Vatikano susirinkimą, kuriame priimta popiežiaus neklystamumo dogma. XX a. prieš katalikus imtasi vykdyti represijas daugelyje valstybių, ypač komunistinėse. Po Antrojo Vatikano susirinkimo liturgijoje pradėtos vartoti nacionalinės kalbos, didelis dėmesys skiriamas ekumenizmui.
Lietuvoje
Katalikybė Lietuvoje ėmė plisti XIII a. 1251 m. apsikrikštijo Mindaugas ir dalis aukštuomenės. Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytenis ir Gediminas statė bažnyčias, kvietė į Lietuvą vienuolius ir kunigus. Jogailos iniciatyva, 1387 m. buvo pakartotinai apkrikštyta etninė Lietuva, o 1413 m. ir Žemaitija. Buvo įkurtos Vilniaus ir Žemaičių vyskupijos. Iki 1795 m. Lietuvos vyskupijos administraciniu požiūriu buvo pavaldžios Gniezno bažnytinei provincijai. XVI a. viduryje Lietuvoje taip pat išplito reformacija, paskatinusi švietėjišką veiklą, paspartėjo knygų leidyba, mokyklų steigimas. Kontrreformacijos metu buvo įkurtas Vilniaus universitetas, 1596 m. sudaryta bažnytinė Brastos unija. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Lietuvos vyskupijos buvo įtrauktos į Mogiliavo bažnytinės provincijos sudėtį, taip Rusijos valdžiai bandant kontroliuoti Lietuvos vyskupijas ir silpninti Lietuvos santykius su Šventuoju Sostu. Po 1831 m. ir 1863 m. sukilimų sustiprėjo caro valdžios represijos prieš Katalikų bažnyčią Lietuvoje. Tik atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1926 m. buvo įkurta savarankiška Lietuvos bažnytinė provincija. 1991 m. panaikinta Lietuvos bažnytinė provincija ir įkurtos savarankiškos Vilniaus ir Kauno bažnytinės provincijos. Lietuvoje apie 79 % tikinčiųjų yra katalikai.
Katalikų šventės
Katalikybėje yra daug švenčių. Katalikų bažnyčios nuostatos įpareigoja tikinčiuosius minėti svarbiausias šventes. Kiekvienas sekmadienis taip pat laikomas švente, poilsio diena, kai reikia aplankyti maldos namus ir dalyvauti mišiose. Šventės skirstomos į nekilnojamas (vykstančias tą pačią dieną kiekvienais metais, pavyzdžiui, Kalėdos, Žolinė) ir kilnojamas (nebūtinai vykstančias tą pačią dieną kiekvienais metais, pavyzdžiui, Velykos, Sekminės). Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir Sekminės yra svarbiausi įvykiai katalikų liturginiuose metuose.
- Kalėdos – Kristaus gimimas
- Velykos – Kristaus prisikėlimas
- Sekminės – Šventosios Dvasios nužengimas
- Žolinė – Švč. Marijos ėmimo dangun šventė
- Vėlinės ir Visų šventųjų diena – matomos ir dangiškosios Bažnyčios vienybės dienos
Katalikų bažnyčios vadovas – popiežius. Nuo 2013 m. bažnyčiai vadovauja popiežius Pranciškus.
Šaltiniai
- Remigijus Veprauskas. Katalikybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 551 psl.
- Mindaugas Buika (2011-02-25). „Naujausia Katalikų Bažnyčios statistika“. xxiamzius.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-09-14.
- [1] Vatikano II susirinkimo dokumentai, Dogminė konstitucija apie Dievo Apreiškimą
- Vaclovas Aliulis. Katalikų bažnyčia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 552-553 psl.
Nuorodos
- Katalikų bažnyčia Lietuvoje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Katalikybe gr ka8olikos bendras Kataliku baznycios mokymo turinys tikejimo morales religinio gyvenimo ir normu visuma ju praktinis taikymas ir pletojimas stambiausia Krikscionybes saka Katalikybes doktrina sudaro svarbiausios krikscionybes tikejimo tiesos Katalikybe ispazįstantys asmenys laiko jog priklausymas Jezaus Kristaus įsteigtai visuotinei Baznyciai yra tikrasis kelias į Dieva Katalikybe ispazįstantieji vadinami katalikais arba Romos katalikais 2011 m isleistame Popieziskajame zinyne nurodoma kad 2009 m pabaigoje kataliku skaicius pasaulyje isaugo 15 milijonu ir pasieke 1 181 milijardo Kai kuriose salyse Ispanijoje Lenkijoje Airijoje jie sudaro absoliucia tikinciuju dauguma Katalikybe labiausiai paplitusi religija ir Lietuvoje Katalikybes ispazinimas valstybese proc DoktrinaKatalikybe skelbia kad Dievo Apreiskimas perteiktas zmonijai Izraelio istorijoje ir Jezaus Kristaus asmeniu paskelbtas per apastalus ir surasytas Biblijoje toliau perteikiamas tikintiesiems kaip Tikejimo tradicija Katalikybe Biblija ir Tradicija laiko vieningu Sventosios Dvasios įkveptu Apreiskimu kurį ispletojo teologijos mokslas viso pasaulio popieziu ir vyskupu sutartinis mokymas bei Visuotiniai Baznycios susirinkimai Tikejimo tiesos buvo surasytos Apastalu glaustai krikscionybes pagrindai yra pateikiami Katekizme Katalikai laiko kad Apreiskimas yra pateiktas ne tik Biblijoje kaip mano protestantai kurie laikosi doktrinos bet ir Sventojoje Tradicijoje visu pirma Baznycios Tevu rastuose o teise sį Apreiskima autoritetingai interpretuoti turi tik Baznycios Mokymas Magisteriumas Antrasis Vatikano susirinkimas isryskino įsitikinima kad ir nekrikscionys ar netikintieji gali Jezaus Kristaus malone buti isganyti jei jie gyvena pagal savo sazine Kataliku baznyciaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Romos Kataliku Baznycia Kataliku baznycia jos vertinimu yra viena apastaline sventa ir visuotine Jezus Kristus įkure hierarchine bendruomene apastalams suteikdamas galias mokyti ir siai bendruomenei vadovauti Sias galias sventimais gauna apastalu įpediniai vyskupai Auksciausias Kataliku baznycios vadovas popiezius renkamas Kardinolu kolegijos Popiezius kaip ir Romos kurija vadovaujanti Kataliku baznycios religinei politinei ir kitokiai veiklai reziduoja Romoje Itin svarbiems klausimams spresti yra saukiami Visuotiniai Baznycios susirinkimai kuriu nutarimai įsigalioja kai juos patvirtina popiezius Kataliku baznycia turi centralizuota hierarchine struktura doktrina liturgija teise Tikejimo ir auksciausios valdzios vienybe su Kataliku baznycia turi Rytu apeigu Kataliku baznycios is kuriu didziausia Ukrainos graiku apeigu Kataliku baznycia Kataliku baznycioje pagrindinis administracinis teritorinis vienetas parapija valdoma klebono Kelios parapijos sudaro dekanata tvarkoma dekano Keli dekanatai sudaro vyskupija o kelios vyskupijos baznytine provincija kurios centrine vyskupija turi arkivyskupijos statusa Baznytine provincija yra didziausias Kataliku baznycios administracinis teritorinis vienetas vadovaujamas arkivyskupo metropolito ir daznai apimantis visa valstybes teritorija Po Antrojo Vatikano susirinkimo valstybes ar didesnio regiono vyskupai sudaro vyskupu konferencija su periodiskai renkamu pirmininku Kataliku baznycios istorijaBaznyciai susikurus jai vadovavo 12 apastalu kuriu vyriausias buvo Apastalas Petras Jį nukankinus valdzia ir autoriteta pereme Romos vyskupai veliau imti vadinti sv Petro įpediniais Pirma karta Kataliku baznycios pavadinimas paminetas II a Ignoto Antiochiecio Laiske smirnieciams Baznycia iki III a persekiojo Romos imperatoriai 313 m imperatorius Konstantinas I suteike teise visiems krikscionims laisvai ispazinti savo tikejima o 391 m krikscionybe tapo oficialia Romos imperijos religija Kovodama su įvairiais eretiniais judejimais tokiais kaip gnosticizmas arijonizmas nestorieciais taip pat polemizuodama su judaizmu ir siekdama issaugoti ortodoksinį mokyma Baznycia renge visuotinius susirinkimus Juose buvo apibreztos pagrindiniai doktrinos tikejimo ir baznytines teises principai tikejimo tiesos Romos imperijai skilus į Rytu Romos imperija ir Vakaru Romos imperija eme rysketi Romos baznycios ir Rytu baznyciu skirtumai Juos nuleme rytineje imperijos dalyje vyravusi graiku kalba ir kultura bei vakarineje dalyje dominavusi lotynu kalba ir Romos kultura Zlugus Vakaru Romos imperijai sustiprejo vyskupu įtaka tuo pat metu si Romos įtaka eme silpti Bizantijai 1054 m Krikscioniu baznycia skilo į ir baznycias Vidurio Italijoje 756 m susiformavo baznytine popieziaus valstybe islikusi iki 1870 m XIV a pabaigoje Kataliku baznycioje brendo krize Ji ypac sustiprejo del Prancuzijos centralizacijos Del to vyko Baznycios skilimas vienu metu veike du popieziai vienas palankus Prancuzijai rezidavo Avinjone kitas Romoje Nesutarimus pavyko pasalinti 1418 m popieziumi isrinkus Martyna V taciau tai nesustabde jau besiformuojancio reformacijos sajudzio Tridento susirinkime siekta issaugoti katalikybes tradicija taciau kartu reformavosi ir pati Baznycia buvo suvienodinta liturgija lotynu kalba sustiprinta vienuolynu ir ordinu disciplina susisteminta sielovada ir religinis mokymas parapiju mokyklose Nuo XVII a antros puses sustiprejo absoliutiniu monarchiju veikimas Kataliku baznycios atzvilgiu XIX a Kataliku baznycia buvo diskriminuojama Rusijoje ir Vokietijoje Atsakydama į spaudima Kataliku baznycia 1869 1870 m susauke Pirmajį Vatikano susirinkima kuriame priimta popieziaus neklystamumo dogma XX a pries katalikus imtasi vykdyti represijas daugelyje valstybiu ypac komunistinese Po Antrojo Vatikano susirinkimo liturgijoje pradetos vartoti nacionalines kalbos didelis demesys skiriamas ekumenizmui LietuvojePlakatas raginantis nuo maskoliu ginti kataliku tikejima 1862 m Katalikybe Lietuvoje eme plisti XIII a 1251 m apsikrikstijo Mindaugas ir dalis aukstuomenes Lietuvos didieji kunigaiksciai Vytenis ir Gediminas state baznycias kviete į Lietuva vienuolius ir kunigus Jogailos iniciatyva 1387 m buvo pakartotinai apkrikstyta etnine Lietuva o 1413 m ir Zemaitija Buvo įkurtos Vilniaus ir Zemaiciu vyskupijos Iki 1795 m Lietuvos vyskupijos administraciniu poziuriu buvo pavaldzios Gniezno baznytinei provincijai XVI a viduryje Lietuvoje taip pat isplito reformacija paskatinusi svietejiska veikla paspartejo knygu leidyba mokyklu steigimas Kontrreformacijos metu buvo įkurtas Vilniaus universitetas 1596 m sudaryta baznytine Brastos unija Po Treciojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo Lietuvos vyskupijos buvo įtrauktos į Mogiliavo baznytines provincijos sudetį taip Rusijos valdziai bandant kontroliuoti Lietuvos vyskupijas ir silpninti Lietuvos santykius su Sventuoju Sostu Po 1831 m ir 1863 m sukilimu sustiprejo caro valdzios represijos pries Kataliku baznycia Lietuvoje Tik atkurus Lietuvos valstybinguma 1926 m buvo įkurta savarankiska Lietuvos baznytine provincija 1991 m panaikinta Lietuvos baznytine provincija ir įkurtos savarankiskos Vilniaus ir Kauno baznytines provincijos Lietuvoje apie 79 tikinciuju yra katalikai Kataliku sventesKatalikybeje yra daug svenciu Kataliku baznycios nuostatos įpareigoja tikinciuosius mineti svarbiausias sventes Kiekvienas sekmadienis taip pat laikomas svente poilsio diena kai reikia aplankyti maldos namus ir dalyvauti misiose Sventes skirstomos į nekilnojamas vykstancias ta pacia diena kiekvienais metais pavyzdziui Kaledos Zoline ir kilnojamas nebutinai vykstancias ta pacia diena kiekvienais metais pavyzdziui Velykos Sekmines Sv Kaledos Sv Velykos ir Sekmines yra svarbiausi įvykiai kataliku liturginiuose metuose Kaledos Kristaus gimimas Velykos Kristaus prisikelimas Sekmines Sventosios Dvasios nuzengimas Zoline Svc Marijos emimo dangun svente Velines ir Visu sventuju diena matomos ir dangiskosios Baznycios vienybes dienos Kataliku baznycios vadovas popiezius Nuo 2013 m baznyciai vadovauja popiezius Pranciskus SaltiniaiRemigijus Veprauskas Katalikybe Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 551 psl Mindaugas Buika 2011 02 25 Naujausia Kataliku Baznycios statistika xxiamzius lt Suarchyvuota is originalo 2016 03 04 Nuoroda tikrinta 2016 09 14 1 Vatikano II susirinkimo dokumentai Dogmine konstitucija apie Dievo Apreiskima Vaclovas Aliulis Kataliku baznycia Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 552 553 psl NuorodosVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas katalikybe Vikiteka Katalikybe vaizdine ir garsine medziagaKataliku baznycia Lietuvoje