GvatemaliečiaiVisų Šventųjų dienos minėjimas GvatemalojeGyventojų skaičius 15 mln Populiacija šalyse Gvatemala 13 2 mln
Gvatemaliečiai

Gvatemaliečiai | |
---|---|
![]() Visų Šventųjų dienos minėjimas Gvatemaloje | |
Gyventojų skaičius | ~15 mln. |
Populiacija šalyse | ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() |
Kalba (-os) | ispanų, iš dalies majų kalbos |
Vėliava | ![]() |
Religijos | krikščionybė (katalikybė, protestantizmas) |
Giminingos etninės grupės | majai (kekčiai, kičiai, mamai, kakčikeliai, ačiai, išiliai ir kt.), ispanai; kiti lotynoamerikiečiai (ypač meksikiečiai, salvadoriečiai, hondūriečiai), garifūnai |
![]() | Gvatemaliečiai |
Gvatemaliečiai (isp. Guatemaltecos) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Gvatemalos valstybėje. Populiacija – apie 15 mln. žmonių. Be Gvatemalos dar gyvena išeivijoje JAV, Meksikoje, Kanadoje, Hondūre, Belize. Rasiškai ~40 % gvatemaliečių yra metisai (ladino), baltieji kreolai sudaro ~18 % (daugiausia ispanų, rečiau prancūzų, italų, anglų kilmės), ~38 % indėnai (daugiausia majai), kiti – juodaodžiai (daugiausia garifūnai). Vartoja ispanų kalbos gvatemalietišką tarmę, indėnai – savo kalbas. Dauguma – Romos katalikai, yra daug protestantų (presbiterijonų, anglikonų, sekmininkų), prisilaikančių majų tikybos.
Nuo XVI a. prasidėjusi ispanų kolonizacija nulėmė vietos indėnų (majų) asimiliaciją ir akultūraciją – dėl to susidarė metisų dauguma. Visgi, pagrindinis metisų branduolys susidarė jau po 1821 m. įvykusio Gvatemalos nepriklausomybės paskelbimo. Ispanakalbė gyventojų dalis susitelkusi didesniuose miestuose bei pietrytinėje šalies dalyje.
Skurdžiausias gvatemaliečių sluoksnis (bežemiai ir mažažemiai) daugiausia dirba plantacijose arba išnuomotuose sklypuose. Augina kukurūzus, ankštinius, moliūgus, pomidorus, kakavmedžius, tabaką, medvilnę, agavas. Plantacijose augina kavamedžius, bananus, cukranendres ir kt. Neplantaciniuose ūkiuose taiko lydiminę žemdirbystę. Išplėtoti audimo, keramikos, pynimo amatai.
Tradicinis gvatemaliečių būstas – vieno ar dviejų patalpų namas su plūkta asla, , nendrių ir pynučių sienomis, suręstomis ant medinių grebėstų, apteptomis moliu ir nubalintomis. Stogas iš šiaudų, palmių lapų, dabar dažniausiai iš čerpių.
Būdinga įprasta lotynoamerikietiška apranga, tačiau dažnai nešiojami ir indėniški rūbai (ypač moterų).
Virtuvės pagrindą sudaro kukurūzinės tortilijos, pupelių ir moliūgų patiekalai, mėsa su paprikomis ir daržovėmis, gėrimai iš kakavos ir kukurūzų miltų arba medaus miešimo.
Kaimiškose vietovėse išlikusios žemdirbiškos apeigos, ypatingas kryžiaus garbinimas, šventųjų vietų lankymas. Bažnytinių švenčių metu vyksta eitynės miestelių gatvėmis, nešami šventųjų paveikslai.
- Gvatemalietė šventiniais rūbais
- Gvatemaliečiai iš Kobano
- Indėniškos kilmės gvatemalietės (Antigva Gvatemala)
- Didžiojo Penktadienio procesija Kecaltenange
- Marimbos atlikėjai
Šaltiniai
- įtraukiant ir indėnus. Atskaičius indėnus – apie 8 mln.
- Гватемальцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
GvatemalieciaiVisu Sventuju dienos minejimas GvatemalojeGyventoju skaicius 15 mln Populiacija salyse Gvatemala 13 2 mln Jungtines Amerikos Valstijos gt 1 mln Meksika 35 50 tukst Kanada 14 16 tukst Honduras 15 tukst Belizas 10 tukst Kalba os ispanu is dalies maju kalbosVeliavaReligijos krikscionybe katalikybe protestantizmas Giminingos etnines grupes majai kekciai kiciai mamai kakcikeliai aciai isiliai ir kt ispanai kiti lotynoamerikieciai ypac meksikieciai salvadorieciai hondurieciai garifunaiVikiteka Gvatemalieciai Gvatemalieciai isp Guatemaltecos lotynoamerikieciu tauta susiklosciusi Gvatemalos valstybeje Populiacija apie 15 mln zmoniu Be Gvatemalos dar gyvena iseivijoje JAV Meksikoje Kanadoje Hondure Belize Rasiskai 40 gvatemalieciu yra metisai ladino baltieji kreolai sudaro 18 daugiausia ispanu reciau prancuzu italu anglu kilmes 38 indenai daugiausia majai kiti juodaodziai daugiausia garifunai Vartoja ispanu kalbos gvatemalietiska tarme indenai savo kalbas Dauguma Romos katalikai yra daug protestantu presbiterijonu anglikonu sekmininku prisilaikanciu maju tikybos Nuo XVI a prasidejusi ispanu kolonizacija nuleme vietos indenu maju asimiliacija ir akulturacija del to susidare metisu dauguma Visgi pagrindinis metisu branduolys susidare jau po 1821 m įvykusio Gvatemalos nepriklausomybes paskelbimo Ispanakalbe gyventoju dalis susitelkusi didesniuose miestuose bei pietrytineje salies dalyje Skurdziausias gvatemalieciu sluoksnis bezemiai ir mazazemiai daugiausia dirba plantacijose arba isnuomotuose sklypuose Augina kukuruzus ankstinius moliugus pomidorus kakavmedzius tabaka medvilne agavas Plantacijose augina kavamedzius bananus cukranendres ir kt Neplantaciniuose ukiuose taiko lydimine zemdirbyste Ispletoti audimo keramikos pynimo amatai Tradicinis gvatemalieciu bustas vieno ar dvieju patalpu namas su plukta asla nendriu ir pynuciu sienomis surestomis ant mediniu grebestu apteptomis moliu ir nubalintomis Stogas is siaudu palmiu lapu dabar dazniausiai is cerpiu Budinga įprasta lotynoamerikietiska apranga taciau daznai nesiojami ir indeniski rubai ypac moteru Virtuves pagrinda sudaro kukuruzines tortilijos pupeliu ir moliugu patiekalai mesa su paprikomis ir darzovemis gerimai is kakavos ir kukuruzu miltu arba medaus miesimo Kaimiskose vietovese islikusios zemdirbiskos apeigos ypatingas kryziaus garbinimas sventuju vietu lankymas Baznytiniu svenciu metu vyksta eitynes miesteliu gatvemis nesami sventuju paveikslai Gvatemaliete sventiniais rubais Gvatemalieciai is Kobano Indeniskos kilmes gvatemalietes Antigva Gvatemala Didziojo Penktadienio procesija Kecaltenange Marimbos atlikejaiSaltiniaiįtraukiant ir indenus Atskaicius indenus apie 8 mln Gvatemalcy Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999