Беларусь
Қазақстан
Lietuva
HondūriečiaiHondūriečiai iš ČolutekosGyventojų skaičius 10 mln Populiacija šalyse Hondūras 8 mln Jungtinės Amerikos Vals
Hondūriečiai
| Hondūriečiai | |
|---|---|
 Hondūriečiai iš Čolutekos | |
| Gyventojų skaičius | ~10 mln. |
| Populiacija šalyse |  Hondūras: ~8 mln. Jungtinės Amerikos Valstijos: 1,5 mln. Meksika Kanada Ispanija: ~60 tūkst. |
| Kalba (-os) | ispanų, iš dalies anglų |
| Vėliava |  |
| Religijos | krikščionybė (pagr. katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | indėnai (lenkai, čorčiai, pečai, tolupanai, miskitai ir kt.), ispanai; kiti lotynoamerikiečiai (ypač salvadoriečiai, nikaragviečiai, gvatemaliečiai), garifūnai, karibiečiai |
 Vikiteka: | Hondūriečiai |
Hondūriečiai (isp. Hondureños) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Hondūro valstybėje. Populiacija – apie 10 mln. žmonių. Be Hondūro dar gyvena išeivijoje JAV, Meksikoje, Kanadoje, Ispanijoje. Rasiškai dauguma (~90 %) hondūriečių yra metisai (ladino), likusius sudaro baltieji kreolai (daugiausia ispanų kilmės), indėnai, juodaodžiai (daugiausia garifūnai). Vartoja ispanų kalbos hondūrietišką tarmę, Karibų pakrantėje – ir anglų. Dauguma (~97 %) – Romos katalikai, likę daugiausia protestantai.
Nuo XVI a. prasidėjusi ispanų kolonizacija nulėmė vietos indėnų asimiliaciją ir akultūraciją – dėl to susidarė metisų dauguma. Karibų pakrantės indėnai buvo beveik visiškai sunaikinti, kitur išliko labai negausiai. Nuo XVI a. pab. ir per XVIII a. į Hondūrą kėlėsi metisai iš Gvatemalos, o XVIII–XIX a. iš Vest Indijos į Moksitų krantą kėlėsi garifūnai bei juodaodžiai karibiečiai, vėliau iš dalies asimiliuoti hondūriečių. Nacionalinė konsolidacija prasidėjo po išsivadavimo iš kolonijinės santvarkos 1821 m. ir 1838 m. paskelbus Hondūro nepriklausomybę.
Hondūriečiai dirba žemės ūkyje, plantacijose (augina kavamedžius, bananus, taip pat kukurūzus, ankštinius, moliūgus ir kt.).
Tradicinis būstas statomas iš medinių grebėstų, apteptų moliu, su dvišlaičiu šiaudiniu stogu. Apranga panaši į kitų Lotynų Amerikos tautų. Virtuvės pagrindą sudaro patiekalai iš kukurūzų miltų, per šventes valgomas (mėsa, troškinta su kokosų pienu ir daržovėmis).
Folkore ryškios indėniškos įtakos.
-
Hondūrietis važiuoja jaučių kinkinyje -
Hondūro valstiečiai -
Afrikietiškos kilmės hondūriečiai -
Hondūriečiai vaikai -
Didžiosios Savaitės eisena Komajagvoje
Šaltiniai
- Гондурасцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
HondurieciaiHondurieciai is ColutekosGyventoju skaicius 10 mln Populiacija salyse Honduras 8 mln Jungtines Amerikos Valstijos 1 5 mln Meksika Kanada Ispanija 60 tukst Kalba os ispanu is dalies angluVeliavaReligijos krikscionybe pagr katalikybe Giminingos etnines grupes indenai lenkai corciai pecai tolupanai miskitai ir kt ispanai kiti lotynoamerikieciai ypac salvadorieciai nikaragvieciai gvatemalieciai garifunai karibieciaiVikiteka Hondurieciai Hondurieciai isp Hondurenos lotynoamerikieciu tauta susiklosciusi Honduro valstybeje Populiacija apie 10 mln zmoniu Be Honduro dar gyvena iseivijoje JAV Meksikoje Kanadoje Ispanijoje Rasiskai dauguma 90 hondurieciu yra metisai ladino likusius sudaro baltieji kreolai daugiausia ispanu kilmes indenai juodaodziai daugiausia garifunai Vartoja ispanu kalbos hondurietiska tarme Karibu pakranteje ir anglu Dauguma 97 Romos katalikai like daugiausia protestantai Nuo XVI a prasidejusi ispanu kolonizacija nuleme vietos indenu asimiliacija ir akulturacija del to susidare metisu dauguma Karibu pakrantes indenai buvo beveik visiskai sunaikinti kitur isliko labai negausiai Nuo XVI a pab ir per XVIII a į Hondura kelesi metisai is Gvatemalos o XVIII XIX a is Vest Indijos į Moksitu kranta kelesi garifunai bei juodaodziai karibieciai veliau is dalies asimiliuoti hondurieciu Nacionaline konsolidacija prasidejo po issivadavimo is kolonijines santvarkos 1821 m ir 1838 m paskelbus Honduro nepriklausomybe Hondurieciai dirba zemes ukyje plantacijose augina kavamedzius bananus taip pat kukuruzus ankstinius moliugus ir kt Tradicinis bustas statomas is mediniu grebestu apteptu moliu su dvislaiciu siaudiniu stogu Apranga panasi į kitu Lotynu Amerikos tautu Virtuves pagrinda sudaro patiekalai is kukuruzu miltu per sventes valgomas mesa troskinta su kokosu pienu ir darzovemis Folkore ryskios indeniskos įtakos Hondurietis vaziuoja jauciu kinkinyje Honduro valstieciai Afrikietiskos kilmes hondurieciai Hondurieciai vaikai Didziosios Savaites eisena KomajagvojeSaltiniaiGondurascy Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999