Беларусь
Қазақстан
Lietuva
Protestantizmas krikščioniškų denominacijų grupė Protestantizmu vadinamos krikščionybės kryptys kurios atsirado po Refor
Protestantizmas
Protestantizmas – krikščioniškų denominacijų grupė. Protestantizmu vadinamos krikščionybės kryptys, kurios atsirado po Reformacijos XVI a. ir vėlesnės jų atšakos, dėl to protestantizmas dažniausiai siejamas su tokiais Reformacijos veikėjais kaip Jonas Kalvinas bei Martynas Liuteris.
Terminas protestantai atsirado 1529 metais, kai dalis M. Liuterio šalininkų Vokietijos Špėjerio mieste pareiškė protestą dėl nutarimo riboti liuteronybės plitimą.
Lietuvoje protestantizmo idėjos pradėjo plisti XVI a. pirmoje pusėje, kalvinistine forma, remiamos Radvilų (viena šios giminės linijų liko protestantiška kelis šimtmečius), ir liuteroniška forma, remiamos Prūsijos kunigaikščio Albrechto. Kalvinizmas, nepripažįstantis hierarchinės bažnytinės organizacijos, Radvilų galimai buvo pasirinktas kaip politinė alternatyva vokiečių pirklių bendruomenių praktikuotai liuteronybei. Pirmieji protestantizmo skelbėjai Lietuvoje Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis - liuteronai. Protestantizmas Lietuvoje buvo persekiojamas tiek katalikų bažnyčios, tiek aukščiausios valdžios institucijų, dalinai išskyrus kalvinistų auklėto Žygimanto Augusto valdymo laikotarpį.
Šakos
Pasaulyje egzistuoja dešimtys tūkstančių protestantizmo judėjimų. Pagrindiniai judėjimai:
- Evangelikai
- Anglikonybė
- Baptistai
- Kalvinistai (arba kalvinai)
- Liuteronai
- Metodistai
- Puritonai
- Sekmininkai
Baptistai arba baptizmas
Apie 100 mln. tikinčiųjų šiandien save priskiria įvairioms baptistų bažnyčioms pasaulyje, apie 20 mln. jų gyvena JAV. Maždaug 50 mln. yra įstoję į nuo 1905 m. veikiantį pasaulio baptistų aljansą (World Baptist Alliance [1] Archyvuota kopija 2009-08-04 iš Wayback Machine projekto.), kurio kongresai vyksta kas penkeri metai (2005 m. vyko Birmingame, 2010 m. vyko Havajuose (JAV). Tais metais prezidentu pirmą kartą išinktas anglų pastorius David Coffey (), generalinis sekretorius – Neville Callam (JAV).
Baptizmas (graik. k. „to baptisma“ – krikštas, panardinimas) atsirado kaip atsakas į magisterinę , kurią sudaro liuteronybė ir kalvinizmas. Baptistai, pirmiausia XVII a. pradžioje Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo XIX a.vidurio vėliau ir kontinentinėje Europoje, o nuo 1841 m. ir Klaipėdos krašte, tapo įpėdiniais radikaliosios reformacijos, suklestėjusios Šveicarijoje, Pietų Vokietijoje, Elzase, Nyderlanduose. Daugiausia vokiškai ir olandiškai kalbančiuose reginiuose liaudžiai ėmus studijuoti gimtąja kalba Bibliją žmonės masiškai palikdavo valstybines bažnyčias, būrėsi kartu ir ragino grįžti, prie to, ką jie suprato kaip ankstyvosios krikščionybės idealus. Apibendrintai juos imta vadinti derogatyviškai „anabaptistais“, t. y. „perkrikštytojais“, o jie save dažniau vadino broliais, Kristaus mokiniais. Anabaptistai nelaikė savo krikšto nauju, kadangi jie atmetė sąmoningai neapsisprendusiųjų, t. y. kūdikių, krikštą kaip neturintį pakankamo pagrindo Šv. Rašte. Tačiau savo teologija jie liko ortodoksiški ir ortopraksiški. Iš pradžių judėjime buvo ir dalis militaristiškai nusiteikusiųjų valstiečių, kuriems Vokietijos valstiečių karo metu ėmėsi vadovauti vokiečių katalikų kunigas Tomas Miunceris. Vokietijos feodalams žiauriai išnaikinus tūkstančius anabaptistų, dauguma išlikusiųjų, pabėgusių į labiau tolerantiškų valdovų kraštus (pvz., Bohemija, Prūsija, Azovo stepių vokiečių kolonijas Rusijos Imperijoje) palaipsniui visiškai perėmė pacifistinį (taikos) mokymą. Už jį aktyviai agitavo į anabaptistų pusę perėjęs olandas buvęs katalikų kunigas Menno Simmons’as savo gausiuose raštuose. Būtent todėl beveik visi (išskyrus Š. Amerikoje išlikusius huteritus ir ilgainiui išnykusias tokias smulkias grupes kaip filipitai, adamitai ir kt.) anabaptistai vėliau ėmė vadintis Menonitais pagal Menno Simmons. Beje, Menno bene vienintelis iš žymesnių anabaptistų teologų iš pamokslininkų nebuvo nužudytas valdžios ir oficialios religinės viršūnėlės, kadangi po atsivertimo į Kristų visą laiką slapstėsi padedamas bendraminčių. Menonitai daugiausia paplitę Š. Amerikoje, iš kur pastaraisiais metais vis dažniau vyksta į misijas kitur. Daug menonitų yra Etiopijoje, Konge bei kitose Afrikos valstybėse; Pietų Amerikoje.
Baptistai savo unikalios teologijos neturi, dažniausiai ją skolinasi iš protestantų. Baptistams svarbu evangelizacija, vaikų mokymas, vietinės bažnyčios gyvenimas, asmeninis dvasinis brendimas (sekimas Kristumi kasdien). Baptistai Anglijoje daug ką perėmė iš kontinentinių anabaptistų, tačiau palankiau žiūrėjo į tarnybą kariuomenėje ir santykius su valstybe, todėl su menonitais nesusiliejo. Iš baptistų žinomiausi yra bent 4 JAV prezidentai, juodaodžių pastorius Martynas Liuteris Kingas, vadovavęs judėjimui už lygias teises ir už tai nužudytas, anglas Džimas Keris (Jim Carrey) – garsiausias visų laikų krikščionių misionierius ir lingvistas, dirbęs Indijoje ir Mianmare XVIII a. (jeigu neminėsime šou verslo žvaigždžių Britney Spears (Anglija) ir Bradd Pitt (JAV), kurie su tėveliais maži būdami irgi lankė baptistų bažnyčias atitinkamai Anglijoje ir Misūryje).
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 baptistų bendruomenių, dvi Kaune turi po (apie) 150 narių, kitos – mažesnės (iki 60 žm.) Į baptistų sąjungą savo noru bendrystės pagrindu įsijungusios 7 savarankiškos bendruomenės ir dvi misijos. Sąjungos būstinė yra Klaipėdoje, vienoje iš seniausių (1851 m.) kontinentinėje Europoje baptistų specialiai pamaldoms statytoje bažnyčioje, adresu Vytauto g. 38. Baptistų sąjunga 2001 m. liepos 12 d. buvo valstybės (Seimo nutarimas Nr IX-646; [2] pripažinta Lietuvos valstybės kultūros ir dvasinio paveldo dalimi.
Liuteronybė
Liuteronais vadinami M. Liuterio mokymo šalininkai ir pasekėjai. Martynas Liuteris (1483–1546) – vienuolis, vokiečių religijos reformatorius, kovojęs prieš radikalų perkrikštytojų judėjimą. Pagrindinė religinė idėja – išvaduoti žmones nuo žmonių sugalvotų taisyklių ir nuostatų, o savo tikėjimą grįsti tik Biblija – Dievo Žodžiu.
Liuterio mokymas Europoje labiausiai išplito Skandinavijoje (Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje,Islandijoje, Farerų salose, Suomijoje), Estijoje, ir didelėse Vokietijos bei Latvijos dalyse. Liuteronų bažnyčia veikia ir Lietuvoje.
Kalvinizmas
Kalvinistai – Jono Kalvino (1509–1564) šalininkai. J. Kalvinas – prancūzų ir šveicarų kilmės reformatorius. Kalvinistų bažnyčiose atsisakyta altoriaus, paveikslų, vargonų, žvakių. Kalvinistai tebeveikia ir Lietuvoje, nors Radvilų pradėta kalvinų bendruomenių tradicija buvo nutrūkusi per įvairias okupacijas.
Sekmininkai
Sekmininkai šiuo metu yra didžiausia protestantų denominacija (judėjimas), kurio gretose yra virš 500 mln. pasekėjų. Judėjimas prasidėjo 1901 m. Topikos (Topeka) mieste, Kanzaso valstijoje, JAV, kai sausio 1 d. Charles Fox Parham Biblijos mokyklos Naujųjų Metų sutiktuvių metu Agnes Ozman ėmė kalbėti kitomis kalbomis, Šventajai Dvasiai nužengus ant jos (Apd 2,4). Tačiau tikrąjį pagreitį judėjimas įgavo 1907 m., kai Los Andžele, Azuzos gatvėje prasidėjo susirinkimai buvusioje metodistų bažnyčioje, kuri kurį laiką buvo paversta arklidėmis. Šventoji Dvasia suteikė kalbų dovaną daugybei žmonių tų susirinkimų metu. Apie šį reiškinį ėmė rašyti ir iš jo šaipytis laikraščiai, bet iš šios vietos Sekminių žinia apie panardinimą (krikštą) į Šventąją Dvasią pasklido po visą pasaulį. Didžiausia sekmininkiška bendruomenė yra Yoido Full Gospel Church Seule, Pietų Korėjoje. Ją lanko apie 780 tūkst. žmonių. Dinamizmą judėjimui suteikia fiziniai pasireiškimai (išgydymai, stebuklai, išlaisvinimai iš piktųjų dvasių), kuriuos palydi evangelijos skelbimai. Įžymiausi sekmininkų pamokslininkai yra Maria Woodworth-Etter, John G. Lake, Smith Wigglesworth, Aimee Semple McPherson, George Jeffreys, Reinhard Bonnke ir kt.
Protestantų teologija
- Švenčiausioji Trejybė (be paveikslų)
- Tėve mūsų
- Malda
- Mesijas
- Amen
- Nuodėmė
- Atgaila
- Išgelbėjimo planas
- Osana
- Giesmė
- Evangelija
- Evangelizacija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
Protestantizmas krikscionisku denominaciju grupe Protestantizmu vadinamos krikscionybes kryptys kurios atsirado po Reformacijos XVI a ir velesnes ju atsakos del to protestantizmas dazniausiai siejamas su tokiais Reformacijos veikejais kaip Jonas Kalvinas bei Martynas Liuteris Metodistu baznycia Londone Terminas protestantai atsirado 1529 metais kai dalis M Liuterio salininku Vokietijos Spejerio mieste pareiske protesta del nutarimo riboti liuteronybes plitima Lietuvoje protestantizmo idejos pradejo plisti XVI a pirmoje puseje kalvinistine forma remiamos Radvilu viena sios gimines liniju liko protestantiska kelis simtmecius ir liuteroniska forma remiamos Prusijos kunigaikscio Albrechto Kalvinizmas nepripazįstantis hierarchines baznytines organizacijos Radvilu galimai buvo pasirinktas kaip politine alternatyva vokieciu pirkliu bendruomeniu praktikuotai liuteronybei Pirmieji protestantizmo skelbejai Lietuvoje Martynas Mazvydas Abraomas Kulvietis liuteronai Protestantizmas Lietuvoje buvo persekiojamas tiek kataliku baznycios tiek auksciausios valdzios instituciju dalinai isskyrus kalvinistu aukleto Zygimanto Augusto valdymo laikotarpį SakosPasaulyje egzistuoja desimtys tukstanciu protestantizmo judejimu Pagrindiniai judejimai Evangelikai Anglikonybe Baptistai Kalvinistai arba kalvinai Liuteronai Metodistai Puritonai SekmininkaiBaptistai arba baptizmas Apie 100 mln tikinciuju siandien save priskiria įvairioms baptistu baznycioms pasaulyje apie 20 mln ju gyvena JAV Mazdaug 50 mln yra įstoje į nuo 1905 m veikiantį pasaulio baptistu aljansa World Baptist Alliance 1 Archyvuota kopija 2009 08 04 is Wayback Machine projekto kurio kongresai vyksta kas penkeri metai 2005 m vyko Birmingame 2010 m vyko Havajuose JAV Tais metais prezidentu pirma karta isinktas anglu pastorius David Coffey generalinis sekretorius Neville Callam JAV Baptizmas graik k to baptisma krikstas panardinimas atsirado kaip atsakas į magisterine kuria sudaro liuteronybe ir kalvinizmas Baptistai pirmiausia XVII a pradzioje Anglijoje Jungtinese Amerikos Valstijose o nuo XIX a vidurio veliau ir kontinentineje Europoje o nuo 1841 m ir Klaipedos kraste tapo įpediniais radikaliosios reformacijos suklestejusios Sveicarijoje Pietu Vokietijoje Elzase Nyderlanduose Daugiausia vokiskai ir olandiskai kalbanciuose reginiuose liaudziai emus studijuoti gimtaja kalba Biblija zmones masiskai palikdavo valstybines baznycias buresi kartu ir ragino grįzti prie to ka jie suprato kaip ankstyvosios krikscionybes idealus Apibendrintai juos imta vadinti derogatyviskai anabaptistais t y perkrikstytojais o jie save dazniau vadino broliais Kristaus mokiniais Anabaptistai nelaike savo kriksto nauju kadangi jie atmete samoningai neapsisprendusiuju t y kudikiu kriksta kaip neturintį pakankamo pagrindo Sv Raste Taciau savo teologija jie liko ortodoksiski ir ortopraksiski Is pradziu judejime buvo ir dalis militaristiskai nusiteikusiuju valstieciu kuriems Vokietijos valstieciu karo metu emesi vadovauti vokieciu kataliku kunigas Tomas Miunceris Vokietijos feodalams ziauriai isnaikinus tukstancius anabaptistu dauguma islikusiuju pabegusiu į labiau tolerantisku valdovu krastus pvz Bohemija Prusija Azovo stepiu vokieciu kolonijas Rusijos Imperijoje palaipsniui visiskai pereme pacifistinį taikos mokyma Uz jį aktyviai agitavo į anabaptistu puse perejes olandas buves kataliku kunigas Menno Simmons as savo gausiuose rastuose Butent todel beveik visi isskyrus S Amerikoje islikusius huteritus ir ilgainiui isnykusias tokias smulkias grupes kaip filipitai adamitai ir kt anabaptistai veliau eme vadintis Menonitais pagal Menno Simmons Beje Menno bene vienintelis is zymesniu anabaptistu teologu is pamokslininku nebuvo nuzudytas valdzios ir oficialios religines virsuneles kadangi po atsivertimo į Kristu visa laika slapstesi padedamas bendraminciu Menonitai daugiausia paplite S Amerikoje is kur pastaraisiais metais vis dazniau vyksta į misijas kitur Daug menonitu yra Etiopijoje Konge bei kitose Afrikos valstybese Pietu Amerikoje Baptistai savo unikalios teologijos neturi dazniausiai ja skolinasi is protestantu Baptistams svarbu evangelizacija vaiku mokymas vietines baznycios gyvenimas asmeninis dvasinis brendimas sekimas Kristumi kasdien Baptistai Anglijoje daug ka pereme is kontinentiniu anabaptistu taciau palankiau ziurejo į tarnyba kariuomeneje ir santykius su valstybe todel su menonitais nesusiliejo Is baptistu zinomiausi yra bent 4 JAV prezidentai juodaodziu pastorius Martynas Liuteris Kingas vadovaves judejimui uz lygias teises ir uz tai nuzudytas anglas Dzimas Keris Jim Carrey garsiausias visu laiku krikscioniu misionierius ir lingvistas dirbes Indijoje ir Mianmare XVIII a jeigu neminesime sou verslo zvaigzdziu Britney Spears Anglija ir Bradd Pitt JAV kurie su teveliais mazi budami irgi lanke baptistu baznycias atitinkamai Anglijoje ir Misuryje Siuo metu Lietuvoje yra apie 20 baptistu bendruomeniu dvi Kaune turi po apie 150 nariu kitos mazesnes iki 60 zm Į baptistu sajunga savo noru bendrystes pagrindu įsijungusios 7 savarankiskos bendruomenes ir dvi misijos Sajungos bustine yra Klaipedoje vienoje is seniausiu 1851 m kontinentineje Europoje baptistu specialiai pamaldoms statytoje baznycioje adresu Vytauto g 38 Baptistu sajunga 2001 m liepos 12 d buvo valstybes Seimo nutarimas Nr IX 646 2 pripazinta Lietuvos valstybes kulturos ir dvasinio paveldo dalimi Liuteronybe Liuteronais vadinami M Liuterio mokymo salininkai ir pasekejai Martynas Liuteris 1483 1546 vienuolis vokieciu religijos reformatorius kovojes pries radikalu perkrikstytoju judejima Pagrindine religine ideja isvaduoti zmones nuo zmoniu sugalvotu taisykliu ir nuostatu o savo tikejima grįsti tik Biblija Dievo Zodziu Liuterio mokymas Europoje labiausiai isplito Skandinavijoje Danijoje Svedijoje Norvegijoje Islandijoje Fareru salose Suomijoje Estijoje ir didelese Vokietijos bei Latvijos dalyse Liuteronu baznycia veikia ir Lietuvoje Kalvinizmas Kalvinistai Jono Kalvino 1509 1564 salininkai J Kalvinas prancuzu ir sveicaru kilmes reformatorius Kalvinistu baznyciose atsisakyta altoriaus paveikslu vargonu zvakiu Kalvinistai tebeveikia ir Lietuvoje nors Radvilu pradeta kalvinu bendruomeniu tradicija buvo nutrukusi per įvairias okupacijas Sekmininkai Sekmininkai siuo metu yra didziausia protestantu denominacija judejimas kurio gretose yra virs 500 mln pasekeju Judejimas prasidejo 1901 m Topikos Topeka mieste Kanzaso valstijoje JAV kai sausio 1 d Charles Fox Parham Biblijos mokyklos Naujuju Metu sutiktuviu metu Agnes Ozman eme kalbeti kitomis kalbomis Sventajai Dvasiai nuzengus ant jos Apd 2 4 Taciau tikrajį pagreitį judejimas įgavo 1907 m kai Los Andzele Azuzos gatveje prasidejo susirinkimai buvusioje metodistu baznycioje kuri kurį laika buvo paversta arklidemis Sventoji Dvasia suteike kalbu dovana daugybei zmoniu tu susirinkimu metu Apie sį reiskinį eme rasyti ir is jo saipytis laikrasciai bet is sios vietos Sekminiu zinia apie panardinima kriksta į Sventaja Dvasia pasklido po visa pasaulį Didziausia sekmininkiska bendruomene yra Yoido Full Gospel Church Seule Pietu Korejoje Ja lanko apie 780 tukst zmoniu Dinamizma judejimui suteikia fiziniai pasireiskimai isgydymai stebuklai islaisvinimai is piktuju dvasiu kuriuos palydi evangelijos skelbimai Įzymiausi sekmininku pamokslininkai yra Maria Woodworth Etter John G Lake Smith Wigglesworth Aimee Semple McPherson George Jeffreys Reinhard Bonnke ir kt Protestantu teologijaSvenciausioji Trejybe be paveikslu Teve musu Malda Mesijas Amen Nuodeme Atgaila Isgelbejimo planas Osana Giesme Evangelija Evangelizacija Vikiteka Protestantizmas vaizdine ir garsine medziaga