Беларусь
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Viduramžiai lot medius aevus istorinė epocha datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų Viduramžių pradžia tradiciškai laik
Viduramžiai
Viduramžiai (lot. medius aevus) – istorinė epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų. Viduramžių pradžia tradiciškai laikomi 476 metai (Vakarų Romos imperijos žlugimo metai). Pabaiga siejama su trim svarbiais įvykiais (XV–XVI a.): Didžiaisiais geografiniais atradimais, Renesansu.
 |
|---|
| Senoji Europa |
| Antika |
| Egėjo civilizacija |
| Helada, Ilyrija, Trakija, , Norikas, Retija, , , Galija |
| Romos imperija, Germanija, Dakija, Skitija, Hibernija |
| Viduramžiai |
| Ankstyvieji > Brandieji > Vėlyvieji |
| Naujieji laikai |
| Renesansas, Reformacija |
| Barokas |
| Švietimo amžius |
| Napoleonmetis > XIX amžius |
| Pirmasis pasaulinis karas |
| Naujausieji laikai |
| Tarpukaris |
| Antrasis pasaulinis karas |
| Šaltasis karas |
| Europos Sąjunga |
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kartais viduramžių terminas vartojamas kitų, neeuropinių, civilizacijų periodizavimui.
Bruožai
Viduramžiai yra vienas savičiausių laikotarpių. Jo svarbiausi bruožai yra šie:
- Feodalizmas bei ;
- Riterių (pasaulietinės) bei religinės kultūros konkurencija;
- krikščionių Bažnyčios vienijimasis bei centralizacija;
- Nacionalinių valstybių formavimosi užuomazgos;
- katedrų, vienuolynų, vėliau universitetų, kaip šviesos židinių reikšmė, miestų kaip ekonominių centrų augimas;
- Lotynų kalbos kaip bendros kultūros ir švietimo kalbos vyravimas.
Viduramžių sąvokos raida ir problematika
Sąvokos raida
Pirmasis „viduramžių“ sąvoką pavartojo italų Renesanso humanistas Flavijus Biondo (lot. Flavius Blondus (1392–1463) veikale „Historiarium“ XV amžiaus viduryje. Sąvokos populiarumas tiek jo, tiek ir vėlesniais laikais parodo, jog humanistai nujautė kultūrinius pokyčius, troško susieti save su atgimstančiu Antikos palikimu bei reiškė vidinį poreikį oponuoti tebevyraujančiai scholastinei tradicijai. Toks neigiamas viduramžių vertinimas lėmė ir vėlesnių kartų požiūrį į šį laikotarpį kaip į barbarišką, dogmatišką, fanatišką ir visai nevaisingą metą.
Vėlesniais laikais, formuojantis istorijos mokslui ir galutinai įsivyraujant istorijos periodizacijai, kokią turim ir dabar, viduramžių sąvoka sąlyginai neteko to neigiamo atspalvio ir atsidūrė greta Antikos ir Naujųjų laikų kaip dar viena istorinė epocha.
Problematika
Viduramžiai apima visą tūkstantmetį. Tai yra įvairių idėjų, ideologijų plitimo metas. Geografinės priežastys taip pat neleidžia traktuoti viduramžių kaip homogeniškos epochos.
Ribotų komunikacijų laikais susiformavo skirtingos visuomenės su savo ypatumais ir trūkumais, todėl daug korektiškiau būtų kalbėti, pavyzdžiui, apie Anglijos, Ispanijos ar Lietuvos viduramžius. Viduramžių „etalono“ pavyzdžių daugiausia galima rasti Prancūzijoje. Tai lėmė tiek anuometinis to regiono prestižas, tiek prancūzų indėlis į istorijos mokslą.
Dar viena viduramžių problema – tokio periodizavimo (Antika – viduramžiai – Naujieji laikai) eurocentriškumas. Giliau susipažinus su neeuropietiškomis civilizacijomis, suprasta, jog šis modelis dėl visai kitokių kultūrinių procesų dažniausiai kitur netinka. Todėl viduramžiai paprastai siejami su Europos istorija arba agrarinėmis šalimis, turėjusiomis stiprią karių kastą. Kadangi panaši situacija buvo ir tų laikų Japonijoje, „viduramžių“ sąvoka kartais taikoma ir jai.
Viduramžių chronologinės ribos ir skirstymas
Chronologinės ribos
Tradiciškai viduramžiai apima laikotarpį nuo Vakarų Romos imperijos žlugimo iki Amerikos atradimo bei maurų išvijimo iš Ispanijos, t. y. maždaug tarp 476 ir 1492 m.
Alternatyvūs viduramžių pradžios variantai yra šie:
- nuo sostinės perkėlimo į Konstantinopolį 330 m.
- nuo pagonybės uždraudimo Romos imperijoje 380 metais
- nuo Alariko vadovaujamų visigotų Romos užėmimo 410 m.
- nuo islamo ekspansijos pradžios VII a. pr.
![image]()
Viduramžių menas
Taip pat istoriografijoje yra diskusijų dėl vidurinių amžių pabaigos. Vieni ją sieja su Bizantijos žlugimu 1453 metais, spausdinimo išradimu (apie 1450 m.), Reformacijos pradžia (1517 m. Martino Liuterio „95 tezės“). Tarybinėje istoriografijoje viduramžių pabaigą žymi XVII amžiuje. Tačiau nereikia užmiršti, kad tai tik simbolinės datos žyminčios ilgų procesų pabaigą ir pradžią, pačios tebūdamos jų rezultatu.
Skirstymas
Įprasta Viduramžius skirstyti į:
- Ankstyvuosius (V amžiaus vid. – XI amžiaus pr);
- Brandžiuosius (XI amžiaus pr. – XIV amžiaus pr);
- Vėlyvuosius (XIV amžiaus pr. – XV amžiaus antra pusė).
Ankstyvieji viduramžiai
Prasidėjus Didžiajam tautų kraustymuisi ir politiniam, ekonominiam bei kultūriniam centrui iš Romos persikėlus į Konstantinopolį, Vakarų Europoje ėmė nykti senosios visuomenės struktūros. Nesibaigiantys barbarų antpuoliai bei naujų karinių valstybėlių kūrimasis visiškai nusmukdė ūkį, švietimą, sutrūko ryšiai su senosiomis . Bene vienintelė tęstinumą išlaikiusi visuomeninė struktūra buvo Krikščionių bažnyčia. Po Vakarų Romos imperijos žlugimo ji nenusilpo ir toliau pamažu plėtė savo įtaką.
Vienas svarbiausių Ankstyvųjų viduramžių įvykių – frankų karaliaus Chlodvigo krikštas apie 496 m. Tai buvo vieningos krikščioniškos Europos kūrimosi pradžia. Chlodvigo valstybė išaugo į galingą Frankų imperiją, sustabdžiusią arabų ekspansiją iš Pirėnų pusiasalio ir Karolio Didžiojo (768–814 m.) valdymo metu išsiplėtusią iki didžiausios imperijos Europoje (nuo antikinės Romos iki Napoleono laikų). Su šio valdovo vardu siejama ne tik frankų karinės galios viršūnė, bet ir kultūrinis pakilimas, vadinamasis Karolingų Renesansas. Stipri valdžia buvo palanki sąlyga klasikinei kultūrai nors ir trumpai atsigauti. Tačiau komunikacijų ribotumas neleido ilgai išlaikyti centralizuotos valdžios.
843 m. imperija buvo padalinta į tris dalis. Tuo pat metu prasidėjo ir vikingų, o šiek tiek vėliau ir vengrų klajoklių puldinėjimai. Tai tik paspartino feodalinės santvarkos formavimąsi didžiojoje Vakarų Europos dalyje, o kartu ir riterių luomo kūrimąsi bei galutinį valstiečių įbaudžiavinimą. Bažnyčia Frankų imperijos laikais vis dar buvo išlaikiusi ankstyvosios krikščionybės askezės idealus ir tik ėmusi dėl įtakos konkuruoti su kylančio naujo karių luomo pasaulėžiūra pati patyrė stiprią jos įtaką. Tų laikų vyskupijos ėmė panašėti į senjorų dvarus su visa pritinkama prabanga ir gyvenimo būdu. Baigiantis Ankstyviesiems viduramžiams (962 metai) įkuriama Šventoji Romos imperija kaip romėniškos pasaulietinės valdžios tęstinumo simbolis.
Brandieji Viduramžiai
Klestėjimo laikas
Po neramių Ankstyvųjų viduramžių gyvenimas Europoje (XI amžiuje) ėmė gerėti. Pakilimo viršūnė pasiekta XII ir XIII a. Tuo laikotarpiu itin augo gyventojų skaičius. Suklestėjus prekybai, išsiplėtė ir sustiprėjo miestai (ypač Šiaurės Italijoje bei Flandrijoje). Tai leido suklestėti ir menui. Brandieji viduramžiai laikomi romaninio stiliaus vienuolynų ir gotikinių katedrų laikotarpiu.
Permainos krikščionybėje
XI amžius pažymėtas pokyčių krikščionybėje. Kaip atsvara moralinį autoritetą praradusiems vyskupams ėmė kurtis atsinaujinimo sąjūdis, kuriam vadovavo Kliuni vienuolynas. Įgavę didžiulę įtaką, vienuolyno auklėtiniai pradėjo Bažnyčios „apsivalymą“, pavadintą Kliuni reformomis. Buvo griežtai atskirta dvasinė bei pasaulietinė valdžia. Popiežių pradėta rinkti Bažnyčios viduje, centralizuota jo valdžia, įvestas griežtas celibatas, uždraustas bažnytinių pareigybių pirkimas bei pardavimas (simonija).
Sustiprėjus popiežiaus valdžiai, kilo konfliktas su Šventosios Romos imperatoriumi dėl vietos feodalinės hierarchijos viršūnėje. Istoriografijoje kova dėl pasaulietinės ir dvasinės valdžios dar žinoma kaip ginčas dėl investitūros.
Dar vienas krikščionybei reikšmingas įvykis – 1054 metais galų gale įvykusios Ortodoksų bei Katalikų Bažnyčių atskilimas (schizma).
Kryžiaus žygiai
Pagrindinis straipsnis: Kryžiaus žygiai Dar vienas esminis Brandžiųjų viduramžių bruožas – Kryžiaus žygiai prieš kitatikius ir eretikus. Nuo Jeruzalės užėmimo 1099 metais jie tęsėsi iki pat 1271-ųjų (tais metais surengtas paskutinis devintasis žygis). Viena šios religinės kampanijos priežasčių buvo atsinaujinusios Bažnyčios siekis sumažinti trintį su riterių luomu. „Šventos misijos“ idėja turėjo padėti „asimiliuoti“ juos, paverčiant savo sąjungininkais, o ne konkurentais. Kryžiaus žygių metu europiečiai praturtėjo daugeliu įvairių sričių naujovių, ir tai labai ženkliai pakeitė kultūrinį žemyno veidą.
Albigiečiai ir Bažnyčios kova su erezijomis
Nors ir apsivaliusi nuo korupcijos, Bažnyčia ir toliau skendo prabangoje, kilo puošnūs vienuolynai, kurių žemes dirbo baudžiauninkai. Praturtėjusią miestietiją slėgė giliai įsišaknijęs kaltės jausmas (prekyba ir lupikavimas tradiciškai buvo laikomi mirtinomis nuodėmėmis). Tai kirtosi su neturto idealais ir visuomenėje kėlė didelius prieštaravimus.
Po miestus klajojo Pasaulio pabaigą skelbę pranašai ir liaudies šventieji. Tuo metu taip pat kūrėsi religiniai sąjūdžiai, gyventojus kvietę asketiškai gyventi. Dėl tam tikrų kultūrinių priežasčių jie ypač populiarūs buvo pietiniuose Prancūzijos regionuose, kur tradicinių tikinčiųjų beveik nebeliko.
Kaip atsakas į tokią rimtą grėsmę Bažnyčios vienybei surengti keli Kryžiaus žygiai eretikų žemėse. Kita priemonė – naujo tipo , skelbusių neturtą, įkūrimas. 1209 metais leidžiama įsteigti pranciškonų broliją, 1216-aisiais įsikuria dominikonai. Šių ordinų nariai negyveno uždaruose vienuolynuose, o keliaudami po žmones savo pavyzdžiu ir pamokslais skleidė tikėjimą. Pati žinomiausia priemonė prieš ereziją, tapusi savotišku visų viduramžių simboliu buvo Inkvizicija. Šis popiežiaus bule 1084 metais įkurtas bažnytinis teisminio persekiojimo aparatas ėmė griežtai kontroliuoti viduramžių visuomenę. Tuo pat metu pradėtas formuoti ir parapijų tinklas, turėjęs palengvinti inkvizicijos darbą.
Scholastika ir universitetų kūrimasis
Popiežiaus pavedimas naujiesiems ordinams, ypač dominikonams, ginti krikščioniškąsias tiesas reikalavo atitinkamo išsilavinimo. Imta rengti vienuolius su eretikais. Šie disputai privertė peržvelgti teologinius paties tikėjimo prieštaravimus, ėmė vystytis rafinuotas teologinis mokslas, persmelkęs visą viduramžių intelektinį pasaulį – scholastika. Pradėjo kurtis švietimo centrai, iš kurių žymiausi Bolonijoje (1088 m.), Paryžiuje(XII a. antr. pusė), vėliau Oksforde (1214 m.), pamažu peraugo į Vakarų Europos pirmuosius universitetus. Į Paryžių mokytis plaukė studentai iš viso krikščioniškojo pasaulio. XIII amžiuje Europa įstengė perimti Antikos palikimą. Buvo iš naujo atrastas Aristotelis, iki tol nežinoti Platono raštai.
Vėlyvieji Viduramžiai
Krizė ir visuomenės pokyčiai
Po dviejų pakilimo lydimų šimtmečių XIV amžiaus Europa susidūrė su gilia krize. Nors, kaip pažymi kai kurie istorikai, ši krizė greičiau buvo transformacija nei nuosmukis, ji nusinešė apie pusę tuometinės Europos gyventojų. XIV amžiaus pradžioje stipriai atvėso klimatas, todėl tas laikotarpis dar kartais vadinamas Mažuoju ledynmečiu. Su juo atėjo badmečiai, o 1348–1350 metais nusilpusius žmones užpuolė maro epidemija (Juodoji mirtis). Šias nelaimes lydėjo antisemitizmo bangos ir , raganų medžioklė. Vis dėlto sumažėjęs gyventojų skaičius stipriai pagerino valstiečių padėtį. XV amžiuje beveik nebeliko baudžiauninkų. Paplito trilaukė ūkininkavimo sistema, apskritai tobulėjo žemės ūkio technologijos, taigi padidėjo ir derliai.
Bažnyčios krizė
XIV amžiuje popiežius prarado savo įtaką. Po Kliuni reformos tapęs faktiniu visos Europos „senjoru“, dabar pats atsidūrė stiprėjančių valdovų globoje. 1309 metais (iki 1376 metų) Šventasis sostas iš Romos perkeliamas į Avinjoną, čia tampa labai priklausomas nuo Prancūzijos karaliaus. Vėliau dėl Bažnyčios hierarchų vidaus kofliktų įvyko Didžioji schizma. 1378–1417-aisiais buvo renkami du popiežiai. Vienas Romoje, kitas Avinjone. Ir taip netvirtą Bažnyčios pamatą ėmė klibinti reformaciniai judėjimai. Tačiau pirmieji intelektualai, siekę tikėjimo reformų, Johnas Wyclifas (1320–1384) ir Janas Husas (1369–1415), buvo sudeginti inkvizicijos. Lūžis įvyko tik XVI amžiaus pradžioje.
Šimtametis karas ir centralizacija
Pats didžiausias Vėlyvųjų viduramžių karinis konfliktas buvo Šimtametis karas (1337–1453) tarp Prancūzijos bei Anglijos monarchų. Nepaisant pradžioje anglų turėtos persvaros Prancūzija sugebėjo laimėti. Kaip ir kiti monarchai feodalizmo suskaldytoje Europoje, Prancūzijos karalius iki šio karo teturėjo simbolinę valdžią. Karas karaliui padėjo vienyti šalį, XV amžiaus pabaigoje ji jau buvo . Prancūzijos pavyzdžiu sekė ir Anglija, Ispanija.
Naujų laikų pradžia
Europoje dar tebeklestint gotikiniam menui (paskutinė iš didžiųjų viduramžių katedrų Strasbūre pabaigta tik 1439 metais), Šiaurės Italijos miestuose XIV amžiuje pradėjo atgimti klasikinė Antikos kultūra, o vėliau pasiekė ir kitus kraštus. Gutenbergo 1448 metais išrasta spausdinimo mašina visiškai pakeitė visuomenę. Viduramžiams įprastą žodinę kultūrą, kur raštas buvo tik saujelės intelektualų „nuosavybė“, pakeitė rašytinė. Taigi, daug dinamiškesnė ir ilgaamžiškesnė. Spauda stipriai prisidėjo prie reformatų ir humanistų idėjų sklaidos. Imta rašyti nacionalinėmis kalbomis, versti į jas Bibliją. Lotynų kalba neteko ankstesnės reikšmės.
Laivai XV amžiuje jau buvo pakankamai geri tolimoms kelionėms. Aušo Didžiųjų Geografinių atradimų amžius, išplėtęs tiek visuomenės pasaulėvaizdį, tiek monarchų lobynus. Trumpiau tariant, Europa XVI amžių pasitiko visiškai kitokia nei ankstesniuosius. Europiečiai išgyveno vieną intensyviausių laikmečių savo istorijoje.
Viduramžiai Lietuvoje
pagrindinis straipsnis: Lietuva viduramžiais
Lietuvoje viduramžiais vykę procesai labai skyrėsi nuo „klasikinio“ Vakarų Europos modelio. Kalbėti apie Viduramžių Lietuvą galima tik su didelėmis išlygomis, o išskirti Ankstyvuosius, Brandžiuosius ar Vėlyvuosius viduramžius apskritai neįmanoma. Procesai, bent kiek panašūs į Vakarų Europos, šalyje ėmė rastis tik XIV amžiaus antroje pusėje. V-XII amžiuje Lietuvos teritorijoje formavosi baltų genčių ir genčių junginių, žemių, sistema. Kontaktai su kitais kraštais tuo metu apsiribojo plėšikavimo žygiais į Rusios kunigaikštystes ir Lenkiją. Kuršių gentys IX-X amžiuje atremdavo vikingų antpuolius, vėliau pačios ėmė plėšti vakarines Baltijos jūros pakrantes. XIII a. pradžioje į baltų žemes paskui pirklius atsikėlė . Vienas lyvių žemėse, Rygos įlankoje, kitas prūsų žemėse. Taip prasidėjo vokiečių kolonizacija Pabaltyje, paspartinusi Lietuvos valstybės atsiradimą apie 1240-uosius. Po nesėkmingo Mindaugo bandymo apkrikštyti valstybę ir įsilieti į krikščionišką pasaulį, tęsėsi ilgas izoliacijos ir karų su ordinais laikotarpis. Tuo pat metu vyko ir LDK ekspansija į rusų žemes. XIV a. pirmoje pusėje Didysis kunigaikštis Gediminas bandė pralaužti šią izoliaciją ir užmegzti diplomatinius santykius su Vakarais. Į Vilnių buvo pakviesti amatininkai, leista steigti vienuolynus.
Tačiau didesnės permainos į LDK atėjo tik XIV a. pabaigoje, po Krėvos sąjungos su Lenkija 1385 metais. Lietuva buvo pakrikštyta, baigė formuotis feodalinė sistema (kai Vakarų Europoje prasidėjo valstybių centralizacija). Tai LDK politinės galios viršūnės laikotarpis, kuris pelnytai siejamas su Vytauto Didžiojo vardu. Valstybės plotas siekė nuo Baltijos iki Juodosios jūros; 1410 metais kartu su lenkais Žalgirio mūšyje lietuviai įveikė didžiausią savo priešą – Kryžiuočių ordiną, kuris po to daugiau ir neatsigavo. Tačiau kultūriniu atžvilgiu valstybė, priversta beveik du šimtus metų kovoti dėl išlikimo, buvo beviltiškai atsilikusi. Po Vytauto mirties šalį susilpnino kovos dėl valdžios. Tuo naudojosi Lenkija, stiprindama savo įtaką šalyje. Pasibaigus kovoms ir valdovu paskyrus mažametį , prie valstybės vairo stojo per palyginti labai trumpą laiką Vytauto suformuota bajorija. Valstybiškai mąstę didikai iki pat Liublino unijos, o ir po jos kovojo prieš Lenkijos įtaką.
Religija
Tų laikų visuomenė buvo persmelkta tikėjimo Dievu. Viduramžių žmonės mažai rūpinosi materialine gerove ir praturtėjimu. Gyvenimas žemėje jiems buvo pasirengimas amžinajam gyvenimui po mirties. Trokšdami būti išganyti turtingieji aukojo vargšams, statė bažnyčias ir vienuolynus. Galima sakyti, kad viduramžiai – bažnyčių „aukso amžius“. Būtent tuo laikotarpiu Katalikų bažnyčia pasiekė klestėjimo viršūnę, ši religinė organizacija buvo vienintelis pamatinis ramstis, kuris vienijo feodalų suskaldytą Europą.
Bažnyčia palaikė ir tuometinės visuomenės kultūrą. Vienuolynuose buvo kaupiami, perrašinėjami ir saugomi senieji raštai, nes skaityti ir rašyti mokėjo tik kunigai ir vienuoliai – ir tai ne visi.
Ūkis
Pagrindinis gamintojas daugelyje šalių – nelaisvas, nuo žemvaldžių visiškai priklausantis valstietis, einantis tam tikras prievoles. Pagrindinė gamybos jėga – žmonių ir darbinių gyvulių. Viduramžiams būdingi natūrinis ūkis ir feodalinis susiskaldymas, kurie labai trukdė plėsti prekybą tarp atskirų šalies regionų. Tik brandžiųjų viduramžių pradžioje, prasidėjus centralizacijai, stiprėjant nepriklausomų miestų įtakai, pajungus atskirus feodus prie domeno valdžios, padėtis pasikeitė.
Rekomenduojama literatūra lietuvių kalba
- Georges Duby „Katedrų laikai: menas ir visuomenė, 980–1420“, Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004;
- Johan Huizinga „Viduramžių ruduo: studija apie keturiolikto ir penkiolikto šimtmečio gyvenseną ir mąstyseną Prancūzijoje ir Nyderlanduose“, Vilnius : Amžius, 1996;
- Jacques Le Goff „Viduramžių vaizduotė: esė“, Vilnius, Alma littera, 2003.
- Oskar Halecki "Europos istorijos ribos ir skirstymai", Vilnius: Margi raštai, 2014.
Nuorodos
- Stančienė D. M. Viduramžių filosofija ir etika. Mokomasis-metodinis leidinys, Vilnius, 2004 Archyvuota kopija 2007-04-21 iš Wayback Machine projekto..
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Viduramziai lot medius aevus istorine epocha datuojama tarp Antikos ir Naujuju laiku Viduramziu pradzia tradiciskai laikomi 476 metai Vakaru Romos imperijos zlugimo metai Pabaiga siejama su trim svarbiais įvykiais XV XVI a Didziaisiais geografiniais atradimais Renesansu Senoji EuropaAntikaEgejo civilizacijaHelada Ilyrija Trakija Norikas Retija GalijaRomos imperija Germanija Dakija Skitija HibernijaViduramziaiAnkstyvieji gt Brandieji gt VelyviejiNaujieji laikaiRenesansas ReformacijaBarokasSvietimo amziusNapoleonmetis gt XIX amziusPirmasis pasaulinis karasNaujausieji laikaiTarpukarisAntrasis pasaulinis karasSaltasis karasEuropos Sajunga Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Karkasonas viduramziu miestas ir vynuogynas Kartais viduramziu terminas vartojamas kitu neeuropiniu civilizaciju periodizavimui BruozaiViduramziai yra vienas saviciausiu laikotarpiu Jo svarbiausi bruozai yra sie Feodalizmas bei Riteriu pasaulietines bei religines kulturos konkurencija krikscioniu Baznycios vienijimasis bei centralizacija Nacionaliniu valstybiu formavimosi uzuomazgos katedru vienuolynu veliau universitetu kaip sviesos zidiniu reiksme miestu kaip ekonominiu centru augimas Lotynu kalbos kaip bendros kulturos ir svietimo kalbos vyravimas Viduramziu savokos raida ir problematikaXIII a vitrazasSavokos raida Pirmasis viduramziu savoka pavartojo italu Renesanso humanistas Flavijus Biondo lot Flavius Blondus 1392 1463 veikale Historiarium XV amziaus viduryje Savokos populiarumas tiek jo tiek ir velesniais laikais parodo jog humanistai nujaute kulturinius pokycius trosko susieti save su atgimstanciu Antikos palikimu bei reiske vidinį poreikį oponuoti tebevyraujanciai scholastinei tradicijai Toks neigiamas viduramziu vertinimas leme ir velesniu kartu poziurį į sį laikotarpį kaip į barbariska dogmatiska fanatiska ir visai nevaisinga meta Velesniais laikais formuojantis istorijos mokslui ir galutinai įsivyraujant istorijos periodizacijai kokia turim ir dabar viduramziu savoka salyginai neteko to neigiamo atspalvio ir atsidure greta Antikos ir Naujuju laiku kaip dar viena istorine epocha Problematika Viduramziai apima visa tukstantmetį Tai yra įvairiu ideju ideologiju plitimo metas Geografines priezastys taip pat neleidzia traktuoti viduramziu kaip homogeniskos epochos Ribotu komunikaciju laikais susiformavo skirtingos visuomenes su savo ypatumais ir trukumais todel daug korektiskiau butu kalbeti pavyzdziui apie Anglijos Ispanijos ar Lietuvos viduramzius Viduramziu etalono pavyzdziu daugiausia galima rasti Prancuzijoje Tai leme tiek anuometinis to regiono prestizas tiek prancuzu indelis į istorijos moksla Dar viena viduramziu problema tokio periodizavimo Antika viduramziai Naujieji laikai eurocentriskumas Giliau susipazinus su neeuropietiskomis civilizacijomis suprasta jog sis modelis del visai kitokiu kulturiniu procesu dazniausiai kitur netinka Todel viduramziai paprastai siejami su Europos istorija arba agrarinemis salimis turejusiomis stipria kariu kasta Kadangi panasi situacija buvo ir tu laiku Japonijoje viduramziu savoka kartais taikoma ir jai Viduramziu chronologines ribos ir skirstymasChronologines ribos Tradiciskai viduramziai apima laikotarpį nuo Vakaru Romos imperijos zlugimo iki Amerikos atradimo bei mauru isvijimo is Ispanijos t y mazdaug tarp 476 ir 1492 m Alternatyvus viduramziu pradzios variantai yra sie nuo sostines perkelimo į Konstantinopolį 330 m nuo pagonybes uzdraudimo Romos imperijoje 380 metais nuo Alariko vadovaujamu visigotu Romos uzemimo 410 m nuo islamo ekspansijos pradzios VII a pr Viduramziu menas Taip pat istoriografijoje yra diskusiju del viduriniu amziu pabaigos Vieni ja sieja su Bizantijos zlugimu 1453 metais spausdinimo isradimu apie 1450 m Reformacijos pradzia 1517 m Martino Liuterio 95 tezes Tarybineje istoriografijoje viduramziu pabaiga zymi XVII amziuje Taciau nereikia uzmirsti kad tai tik simbolines datos zymincios ilgu procesu pabaiga ir pradzia pacios tebudamos ju rezultatu Skirstymas Įprasta Viduramzius skirstyti į Ankstyvuosius V amziaus vid XI amziaus pr Brandziuosius XI amziaus pr XIV amziaus pr Velyvuosius XIV amziaus pr XV amziaus antra puse Ankstyvieji viduramziaiPagrindinis straipsnis Ankstyvieji viduramziai Prasidejus Didziajam tautu kraustymuisi ir politiniam ekonominiam bei kulturiniam centrui is Romos persikelus į Konstantinopolį Vakaru Europoje eme nykti senosios visuomenes strukturos Nesibaigiantys barbaru antpuoliai bei nauju kariniu valstybeliu kurimasis visiskai nusmukde ukį svietima sutruko rysiai su senosiomis Bene vienintele testinuma islaikiusi visuomenine struktura buvo Krikscioniu baznycia Po Vakaru Romos imperijos zlugimo ji nenusilpo ir toliau pamazu plete savo įtaka Vienas svarbiausiu Ankstyvuju viduramziu įvykiu franku karaliaus Chlodvigo krikstas apie 496 m Tai buvo vieningos krikscioniskos Europos kurimosi pradzia Chlodvigo valstybe isaugo į galinga Franku imperija sustabdziusia arabu ekspansija is Pirenu pusiasalio ir Karolio Didziojo 768 814 m valdymo metu issipletusia iki didziausios imperijos Europoje nuo antikines Romos iki Napoleono laiku Su sio valdovo vardu siejama ne tik franku karines galios virsune bet ir kulturinis pakilimas vadinamasis Karolingu Renesansas Stipri valdzia buvo palanki salyga klasikinei kulturai nors ir trumpai atsigauti Taciau komunikaciju ribotumas neleido ilgai islaikyti centralizuotos valdzios 843 m imperija buvo padalinta į tris dalis Tuo pat metu prasidejo ir vikingu o siek tiek veliau ir vengru klajokliu puldinejimai Tai tik paspartino feodalines santvarkos formavimasi didziojoje Vakaru Europos dalyje o kartu ir riteriu luomo kurimasi bei galutinį valstieciu įbaudziavinima Baznycia Franku imperijos laikais vis dar buvo islaikiusi ankstyvosios krikscionybes askezes idealus ir tik emusi del įtakos konkuruoti su kylancio naujo kariu luomo pasauleziura pati patyre stipria jos įtaka Tu laiku vyskupijos eme panaseti į senjoru dvarus su visa pritinkama prabanga ir gyvenimo budu Baigiantis Ankstyviesiems viduramziams 962 metai įkuriama Sventoji Romos imperija kaip romeniskos pasaulietines valdzios testinumo simbolis Brandieji ViduramziaiKlestejimo laikas Po neramiu Ankstyvuju viduramziu gyvenimas Europoje XI amziuje eme gereti Pakilimo virsune pasiekta XII ir XIII a Tuo laikotarpiu itin augo gyventoju skaicius Suklestejus prekybai issiplete ir sustiprejo miestai ypac Siaures Italijoje bei Flandrijoje Tai leido suklesteti ir menui Brandieji viduramziai laikomi romaninio stiliaus vienuolynu ir gotikiniu katedru laikotarpiu Permainos krikscionybeje XI amzius pazymetas pokyciu krikscionybeje Kaip atsvara moralinį autoriteta praradusiems vyskupams eme kurtis atsinaujinimo sajudis kuriam vadovavo Kliuni vienuolynas Įgave didziule įtaka vienuolyno aukletiniai pradejo Baznycios apsivalyma pavadinta Kliuni reformomis Buvo grieztai atskirta dvasine bei pasaulietine valdzia Popieziu pradeta rinkti Baznycios viduje centralizuota jo valdzia įvestas grieztas celibatas uzdraustas baznytiniu pareigybiu pirkimas bei pardavimas simonija Sustiprejus popieziaus valdziai kilo konfliktas su Sventosios Romos imperatoriumi del vietos feodalines hierarchijos virsuneje Istoriografijoje kova del pasaulietines ir dvasines valdzios dar zinoma kaip gincas del investituros Dar vienas krikscionybei reiksmingas įvykis 1054 metais galu gale įvykusios Ortodoksu bei Kataliku Baznyciu atskilimas schizma Kryziaus zygiai Pagrindinis straipsnis Kryziaus zygiai Dar vienas esminis Brandziuju viduramziu bruozas Kryziaus zygiai pries kitatikius ir eretikus Nuo Jeruzales uzemimo 1099 metais jie tesesi iki pat 1271 uju tais metais surengtas paskutinis devintasis zygis Viena sios religines kampanijos priezasciu buvo atsinaujinusios Baznycios siekis sumazinti trintį su riteriu luomu Sventos misijos ideja turejo padeti asimiliuoti juos paverciant savo sajungininkais o ne konkurentais Kryziaus zygiu metu europieciai praturtejo daugeliu įvairiu sriciu naujoviu ir tai labai zenkliai pakeite kulturinį zemyno veida Albigieciai ir Baznycios kova su erezijomis Nors ir apsivaliusi nuo korupcijos Baznycia ir toliau skendo prabangoje kilo puosnus vienuolynai kuriu zemes dirbo baudziauninkai Praturtejusia miestietija slege giliai įsisaknijes kaltes jausmas prekyba ir lupikavimas tradiciskai buvo laikomi mirtinomis nuodememis Tai kirtosi su neturto idealais ir visuomeneje kele didelius priestaravimus Po miestus klajojo Pasaulio pabaiga skelbe pranasai ir liaudies sventieji Tuo metu taip pat kuresi religiniai sajudziai gyventojus kviete asketiskai gyventi Del tam tikru kulturiniu priezasciu jie ypac populiarus buvo pietiniuose Prancuzijos regionuose kur tradiciniu tikinciuju beveik nebeliko Kaip atsakas į tokia rimta gresme Baznycios vienybei surengti keli Kryziaus zygiai eretiku zemese Kita priemone naujo tipo skelbusiu neturta įkurimas 1209 metais leidziama įsteigti pranciskonu brolija 1216 aisiais įsikuria dominikonai Siu ordinu nariai negyveno uzdaruose vienuolynuose o keliaudami po zmones savo pavyzdziu ir pamokslais skleide tikejima Pati zinomiausia priemone pries erezija tapusi savotisku visu viduramziu simboliu buvo Inkvizicija Sis popieziaus bule 1084 metais įkurtas baznytinis teisminio persekiojimo aparatas eme grieztai kontroliuoti viduramziu visuomene Tuo pat metu pradetas formuoti ir parapiju tinklas turejes palengvinti inkvizicijos darba Scholastika ir universitetu kurimasis Popieziaus pavedimas naujiesiems ordinams ypac dominikonams ginti krikscioniskasias tiesas reikalavo atitinkamo issilavinimo Imta rengti vienuolius su eretikais Sie disputai priverte perzvelgti teologinius paties tikejimo priestaravimus eme vystytis rafinuotas teologinis mokslas persmelkes visa viduramziu intelektinį pasaulį scholastika Pradejo kurtis svietimo centrai is kuriu zymiausi Bolonijoje 1088 m Paryziuje XII a antr puse veliau Oksforde 1214 m pamazu peraugo į Vakaru Europos pirmuosius universitetus Į Paryziu mokytis plauke studentai is viso krikscioniskojo pasaulio XIII amziuje Europa įstenge perimti Antikos palikima Buvo is naujo atrastas Aristotelis iki tol nezinoti Platono rastai Velyvieji ViduramziaiKrize ir visuomenes pokyciai Juodosios Mirties iliustracija Biblijoje 1411 Po dvieju pakilimo lydimu simtmeciu XIV amziaus Europa susidure su gilia krize Nors kaip pazymi kai kurie istorikai si krize greiciau buvo transformacija nei nuosmukis ji nusinese apie puse tuometines Europos gyventoju XIV amziaus pradzioje stipriai atveso klimatas todel tas laikotarpis dar kartais vadinamas Mazuoju ledynmeciu Su juo atejo badmeciai o 1348 1350 metais nusilpusius zmones uzpuole maro epidemija Juodoji mirtis Sias nelaimes lydejo antisemitizmo bangos ir raganu medziokle Vis delto sumazejes gyventoju skaicius stipriai pagerino valstieciu padetį XV amziuje beveik nebeliko baudziauninku Paplito trilauke ukininkavimo sistema apskritai tobulejo zemes ukio technologijos taigi padidejo ir derliai Baznycios krize XIV amziuje popiezius prarado savo įtaka Po Kliuni reformos tapes faktiniu visos Europos senjoru dabar pats atsidure stiprejanciu valdovu globoje 1309 metais iki 1376 metu Sventasis sostas is Romos perkeliamas į Avinjona cia tampa labai priklausomas nuo Prancuzijos karaliaus Veliau del Baznycios hierarchu vidaus kofliktu įvyko Didzioji schizma 1378 1417 aisiais buvo renkami du popieziai Vienas Romoje kitas Avinjone Ir taip netvirta Baznycios pamata eme klibinti reformaciniai judejimai Taciau pirmieji intelektualai sieke tikejimo reformu Johnas Wyclifas 1320 1384 ir Janas Husas 1369 1415 buvo sudeginti inkvizicijos Luzis įvyko tik XVI amziaus pradzioje Simtametis karas ir centralizacija Pats didziausias Velyvuju viduramziu karinis konfliktas buvo Simtametis karas 1337 1453 tarp Prancuzijos bei Anglijos monarchu Nepaisant pradzioje anglu turetos persvaros Prancuzija sugebejo laimeti Kaip ir kiti monarchai feodalizmo suskaldytoje Europoje Prancuzijos karalius iki sio karo teturejo simboline valdzia Karas karaliui padejo vienyti salį XV amziaus pabaigoje ji jau buvo Prancuzijos pavyzdziu seke ir Anglija Ispanija Nauju laiku pradzia Europoje dar tebeklestint gotikiniam menui paskutine is didziuju viduramziu katedru Strasbure pabaigta tik 1439 metais Siaures Italijos miestuose XIV amziuje pradejo atgimti klasikine Antikos kultura o veliau pasieke ir kitus krastus Gutenbergo 1448 metais israsta spausdinimo masina visiskai pakeite visuomene Viduramziams įprasta zodine kultura kur rastas buvo tik saujeles intelektualu nuosavybe pakeite rasytine Taigi daug dinamiskesne ir ilgaamziskesne Spauda stipriai prisidejo prie reformatu ir humanistu ideju sklaidos Imta rasyti nacionalinemis kalbomis versti į jas Biblija Lotynu kalba neteko ankstesnes reiksmes Laivai XV amziuje jau buvo pakankamai geri tolimoms kelionems Auso Didziuju Geografiniu atradimu amzius ispletes tiek visuomenes pasaulevaizdį tiek monarchu lobynus Trumpiau tariant Europa XVI amziu pasitiko visiskai kitokia nei ankstesniuosius Europieciai isgyveno viena intensyviausiu laikmeciu savo istorijoje Viduramziai LietuvojeXVII a Lietuvos dailininkas Vytautas Didysis pagrindinis straipsnis Lietuva viduramziais Lietuvoje viduramziais vyke procesai labai skyresi nuo klasikinio Vakaru Europos modelio Kalbeti apie Viduramziu Lietuva galima tik su didelemis islygomis o isskirti Ankstyvuosius Brandziuosius ar Velyvuosius viduramzius apskritai neįmanoma Procesai bent kiek panasus į Vakaru Europos salyje eme rastis tik XIV amziaus antroje puseje V XII amziuje Lietuvos teritorijoje formavosi baltu genciu ir genciu junginiu zemiu sistema Kontaktai su kitais krastais tuo metu apsiribojo plesikavimo zygiais į Rusios kunigaikstystes ir Lenkija Kursiu gentys IX X amziuje atremdavo vikingu antpuolius veliau pacios eme plesti vakarines Baltijos juros pakrantes XIII a pradzioje į baltu zemes paskui pirklius atsikele Vienas lyviu zemese Rygos įlankoje kitas prusu zemese Taip prasidejo vokieciu kolonizacija Pabaltyje paspartinusi Lietuvos valstybes atsiradima apie 1240 uosius Po nesekmingo Mindaugo bandymo apkrikstyti valstybe ir įsilieti į krikscioniska pasaulį tesesi ilgas izoliacijos ir karu su ordinais laikotarpis Tuo pat metu vyko ir LDK ekspansija į rusu zemes XIV a pirmoje puseje Didysis kunigaikstis Gediminas bande pralauzti sia izoliacija ir uzmegzti diplomatinius santykius su Vakarais Į Vilniu buvo pakviesti amatininkai leista steigti vienuolynus Taciau didesnes permainos į LDK atejo tik XIV a pabaigoje po Krevos sajungos su Lenkija 1385 metais Lietuva buvo pakrikstyta baige formuotis feodaline sistema kai Vakaru Europoje prasidejo valstybiu centralizacija Tai LDK politines galios virsunes laikotarpis kuris pelnytai siejamas su Vytauto Didziojo vardu Valstybes plotas sieke nuo Baltijos iki Juodosios juros 1410 metais kartu su lenkais Zalgirio musyje lietuviai įveike didziausia savo priesa Kryziuociu ordina kuris po to daugiau ir neatsigavo Taciau kulturiniu atzvilgiu valstybe priversta beveik du simtus metu kovoti del islikimo buvo beviltiskai atsilikusi Po Vytauto mirties salį susilpnino kovos del valdzios Tuo naudojosi Lenkija stiprindama savo įtaka salyje Pasibaigus kovoms ir valdovu paskyrus mazametį prie valstybes vairo stojo per palyginti labai trumpa laika Vytauto suformuota bajorija Valstybiskai maste didikai iki pat Liublino unijos o ir po jos kovojo pries Lenkijos įtaka ReligijaRomanine baznycia Tu laiku visuomene buvo persmelkta tikejimo Dievu Viduramziu zmones mazai rupinosi materialine gerove ir praturtejimu Gyvenimas zemeje jiems buvo pasirengimas amzinajam gyvenimui po mirties Troksdami buti isganyti turtingieji aukojo vargsams state baznycias ir vienuolynus Galima sakyti kad viduramziai baznyciu aukso amzius Butent tuo laikotarpiu Kataliku baznycia pasieke klestejimo virsune si religine organizacija buvo vienintelis pamatinis ramstis kuris vienijo feodalu suskaldyta Europa Baznycia palaike ir tuometines visuomenes kultura Vienuolynuose buvo kaupiami perrasinejami ir saugomi senieji rastai nes skaityti ir rasyti mokejo tik kunigai ir vienuoliai ir tai ne visi ukisPagrindinis gamintojas daugelyje saliu nelaisvas nuo zemvaldziu visiskai priklausantis valstietis einantis tam tikras prievoles Pagrindine gamybos jega zmoniu ir darbiniu gyvuliu Viduramziams budingi naturinis ukis ir feodalinis susiskaldymas kurie labai trukde plesti prekyba tarp atskiru salies regionu Tik brandziuju viduramziu pradzioje prasidejus centralizacijai stiprejant nepriklausomu miestu įtakai pajungus atskirus feodus prie domeno valdzios padetis pasikeite Rekomenduojama literatura lietuviu kalbaGeorges Duby Katedru laikai menas ir visuomene 980 1420 Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2004 Johan Huizinga Viduramziu ruduo studija apie keturiolikto ir penkiolikto simtmecio gyvensena ir mastysena Prancuzijoje ir Nyderlanduose Vilnius Amzius 1996 Jacques Le Goff Viduramziu vaizduote ese Vilnius Alma littera 2003 Oskar Halecki Europos istorijos ribos ir skirstymai Vilnius Margi rastai 2014 NuorodosVikiteka Viduramziai vaizdine ir garsine medziagaStanciene D M Viduramziu filosofija ir etika Mokomasis metodinis leidinys Vilnius 2004 Archyvuota kopija 2007 04 21 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu