Беларусь
Қазақстан
Lietuva
Istoriografija gr ἱστορειν tirti γραφειν rašyti siaurąja prasme yra istorijos tyrimų skirtų vienai temai ar istorinei ep
Istoriografija
Istoriografija (gr. `ἱστορειν – tirti + γραφειν – rašyti) siaurąja prasme yra istorijos tyrimų, skirtų vienai temai ar istorinei epochai, visuma (pvz., Kryžiaus žygių istoriografija), arba istorinių darbų, siejamų bendros ideologijos, kalbos ar teritorijos, visuma (pvz., marksistinė, anglakalbė ar prancūzų istoriografija).
Plačiąja prasme istoriografija taip pat suprantama kaip pagalbinė istorijos disciplina, tyrinėjanti istorijos tyrinėjimų raidą (vadinamoji „istorijos istorija“). Istoriografija tikrina ar rašant istorinį darbą teisingai taikomas mokslinis metodas, dėmesį fokusuoja į autorių, jo šaltinius, faktų atskyrimą nuo interpretacijos, stilistiką, kokiai auditorijai skirtas istorinis darbas.
Istoriografijos raida
Pirmosios chronologijos atsirado dar Mesopotamijoje ir Senovės Egipte, tačiau jų sudarytojų vardai mums nežinomi.
Helenizmo pasaulis
Istoriografija prasideda Graikijoje nuo Hekatėjo Miletiečio ir Herodoto. Herodotas aiškina, kodėl ėmėsi rašyti savo Istoriją: tam, kad žmonių žygdarbiai nepasimestų amžių glūdumoje. Jis norėjo išlaikyti atmintį apie graikų ir barbarų žygius. Kitų Antikos istorikų kūrybos motyvai kitokie. Pvz., Tukididas siekė parodyti amžiną kovą už valdžią, kuri jo nuomone buvo esminis žmogaus prigimties bruožas.
Romėnų pasaulis
Polibijus tvirtino, kad pasaulio istorijos galutinis ir aukščiausias vystymosi taškas yra Romos imperija; savo knygas jis rašė, nes manė, kad istorijos tyrimais gauta patirtis yra geriausias vadovas gyvenime. Titas Livijus istorijoje ieškojo "modelio mums ir mūsų šaliai".
Šiuolaikinis pasaulis
Klasifikuojant istoriografijos raidą, esmine ašimi tampa istorizmas, nes sukūrus istorijos metodą bei įtraukus istoriją į universitetų studijų programas, istoristinė istoriografinė tradicija pirmoji atsiribojo nuo istoriografinio literatūrinio žanro ir pareiškė pretenziją tapti dalimi mokslo. Todėl istoriografijos raidoje skiriama: 1. ikiistoristinė epocha, 2. istorizmas ir 3. postistoristinė epocha (anot J. Rüseno, istorizmo įveika).
Nuorodos
- Istoriografijos raida
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
Istoriografija gr ἱstorein tirti grafein rasyti siauraja prasme yra istorijos tyrimu skirtu vienai temai ar istorinei epochai visuma pvz Kryziaus zygiu istoriografija arba istoriniu darbu siejamu bendros ideologijos kalbos ar teritorijos visuma pvz marksistine anglakalbe ar prancuzu istoriografija Placiaja prasme istoriografija taip pat suprantama kaip pagalbine istorijos disciplina tyrinejanti istorijos tyrinejimu raida vadinamoji istorijos istorija Istoriografija tikrina ar rasant istorinį darba teisingai taikomas mokslinis metodas demesį fokusuoja į autoriu jo saltinius faktu atskyrima nuo interpretacijos stilistika kokiai auditorijai skirtas istorinis darbas Istoriografijos raidaPirmosios chronologijos atsirado dar Mesopotamijoje ir Senoves Egipte taciau ju sudarytoju vardai mums nezinomi Helenizmo pasaulis Istoriografija prasideda Graikijoje nuo Hekatejo Miletiecio ir Herodoto Herodotas aiskina kodel emesi rasyti savo Istorija tam kad zmoniu zygdarbiai nepasimestu amziu gludumoje Jis norejo islaikyti atmintį apie graiku ir barbaru zygius Kitu Antikos istoriku kurybos motyvai kitokie Pvz Tukididas sieke parodyti amzina kova uz valdzia kuri jo nuomone buvo esminis zmogaus prigimties bruozas Romenu pasaulis Polibijus tvirtino kad pasaulio istorijos galutinis ir auksciausias vystymosi taskas yra Romos imperija savo knygas jis rase nes mane kad istorijos tyrimais gauta patirtis yra geriausias vadovas gyvenime Titas Livijus istorijoje ieskojo modelio mums ir musu saliai Siuolaikinis pasaulis Klasifikuojant istoriografijos raida esmine asimi tampa istorizmas nes sukurus istorijos metoda bei įtraukus istorija į universitetu studiju programas istoristine istoriografine tradicija pirmoji atsiribojo nuo istoriografinio literaturinio zanro ir pareiske pretenzija tapti dalimi mokslo Todel istoriografijos raidoje skiriama 1 ikiistoristine epocha 2 istorizmas ir 3 postistoristine epocha anot J Ruseno istorizmo įveika NuorodosIstoriografijos raida