Беларусь
Қазақстан
Lietuva
Neoplatonizmas religinės ir mistinės filosofijos mokykla kurią III amžiuje įkūrė Plotinas 205 270 m Neoplatonizmas buvo
Neoplatonizmas
Neoplatonizmas – religinės ir mistinės filosofijos mokykla, kurią III amžiuje įkūrė Plotinas (205–270 m.). Neoplatonizmas buvo paplitęs Romos imperijoje, ypač jos rytinėje dalyje. Ši filosofijos srovė rėmėsi Platono ir jo pasekėjų mokymais.
Dinamizmas – ryškiausias metodologinis šios koncepcijos bruožas. Būtis traktuojama kaip hierarchiška esamybės formų struktūra, (ji laikoma būtinu, dėsningu esamybės formų kūrimosi iš absoliuto procesu) būdu laipsniškai kylanti iš kūrybiško, ekspansyvaus absoliuto. Pabrėždamas absoliuto emanacijos imanentiškumą, nepriklausomą nuo valios ar atsitiktinumo, siekė atsiriboti nuo monoteizmo. Neoplatonikai teigė egzistuojant Vieniui arba Gėriui, visų dalykų šaltiniui. Gyvendama dorai ir medituodama siela sugeba susijungti su Vieniu, kas yra tikrosios žmogiškosios būties funkcija.
Neoplatonizmas buvo pagrindinis krikščionybės varžovas iki VI amžiaus.
Neoplatonizmo pradininko Plotino idėjas plėtojo jo Romoje įkurtos mokyklos mokiniai – , Porfirijas (233–309 m.). Taip pat ir vėlesnės atšakos: Jamblicho Chalkidiečio mokykla Sirijoje (245–325 m.), Pergamo neoplatonikai (, imperatorius , IV a.), mokyklos Atėnuose (Proklas, V a.), Aleksandrijoje (Hipatija, IV–V a.), Italijoje (Boecijus, V–VI a.).
Neoplatonizmo idėjų veikiama formavosi , jos paveikė scholastinę viduramžių filosofiją, panteistines renesanso bei naujųjų amžių filosofines sistemas.
Peržiūrėjęs antikos tradiciją, Boecijus ją perdavė Vakarams.
Literatūra
- Neoplatonizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- Neoplatonizmas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 148 psl.
- Neoplatonizmas. Filosofijos atlasas. Vilnius. Alma Littera. 1998. 29 p.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
Neoplatonizmas religines ir mistines filosofijos mokykla kuria III amziuje įkure Plotinas 205 270 m Neoplatonizmas buvo paplites Romos imperijoje ypac jos rytineje dalyje Si filosofijos srove remesi Platono ir jo pasekeju mokymais Dinamizmas ryskiausias metodologinis sios koncepcijos bruozas Butis traktuojama kaip hierarchiska esamybes formu struktura ji laikoma butinu desningu esamybes formu kurimosi is absoliuto procesu budu laipsniskai kylanti is kurybisko ekspansyvaus absoliuto Pabrezdamas absoliuto emanacijos imanentiskuma nepriklausoma nuo valios ar atsitiktinumo sieke atsiriboti nuo monoteizmo Neoplatonikai teige egzistuojant Vieniui arba Geriui visu dalyku saltiniui Gyvendama dorai ir medituodama siela sugeba susijungti su Vieniu kas yra tikrosios zmogiskosios buties funkcija Neoplatonizmas buvo pagrindinis krikscionybes varzovas iki VI amziaus Neoplatonizmo pradininko Plotino idejas pletojo jo Romoje įkurtos mokyklos mokiniai Porfirijas 233 309 m Taip pat ir velesnes atsakos Jamblicho Chalkidiecio mokykla Sirijoje 245 325 m Pergamo neoplatonikai imperatorius IV a mokyklos Atenuose Proklas V a Aleksandrijoje Hipatija IV V a Italijoje Boecijus V VI a Neoplatonizmo ideju veikiama formavosi jos paveike scholastine viduramziu filosofija panteistines renesanso bei naujuju amziu filosofines sistemas Perziurejes antikos tradicija Boecijus ja perdave Vakarams LiteraturaNeoplatonizmas Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 Neoplatonizmas Lietuviskoji tarybine enciklopedija VIII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1981 T VIII Moreasas Pinturikjas 148 psl Neoplatonizmas Filosofijos atlasas Vilnius Alma Littera 1998 29 p