VenesueliečiaiVenesueliečiai dalyvaujantys religinėje procesijoje MarakaibeGyventojų skaičius 35 mln Populiacija šalyse
Venesueliečiai

Venesueliečiai | |
---|---|
![]() Venesueliečiai, dalyvaujantys religinėje procesijoje Marakaibe | |
Gyventojų skaičius | ~35 mln. |
Populiacija šalyse | ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() |
Kalba (-os) | ispanų |
Religijos | krikščionybė (katalikybė, protestantizmas), afrikietiški tikėjimai ir kt. |
Giminingos etninės grupės | ispanai, baskai, indėnai (ypač aravakai, karibai), juodaodžiai (mandinkai, bantai); kiti lotynoamerikiečiai (ypač kolumbiečiai, ekvadoriečiai, panamiečiai) |
![]() | Venesueliečiai |
Venesueliečiai (isp. Venezolanos) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Venesueloje. Populiacija – apie 35 mln. žmonių, iš jų didžioji dauguma gyvena Venesueloje, kiti – išeivijoje JAV, Kolumbijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitur. Šneka savita ispanų kalbos šnekta. Apie 80 % venesueliečių yra maišytos kilmės (metisai, mulatai, ), 15 % – kreolai, 5 % – juodaodžiai. Dauguma tikinčiųjų Romos katalikai, yra protestantų (anglikonų, reformatų), mormonų, santerijos išpažinėjų.
Venesueliečiai klostėsi maišantis kolonizatorių europiečių (ispanų, baskų) palikuonims su vietos indėnais (karibais, aravakais ir kt.) bei vergijai atgabentais afrikiečiais. Šiuolaikinė tauta susidarė XX a. Juodaodžiai ir mulatai daugiausia gyvena Karibų jūros pakrantės srityse ir Marakaibo žemumoje, metisai – kalnuotoje šiaurės vakarinėje pusėje, sambo – Ljanosų lygumose. XIX–XX a. į šalį atvyko nemažai italų, vokiečių, portugalų.
Dauguma venesueliečių dirba pramonėje ir paslaugų srityje, dalis – žemės ūkyje. Dauguma stambiųjų pramonininkų, verslininkų, žemvaldžių, viduriniosios klasės yra europietiškos ir kreoliškos kilmės. Dauguma valstietijos (smulkūs ūkininkai, samdomi darbininkai, žemės nuomininkai, gyvulių augintojai) yra metisai ir sambo. Jie taip pat išvystę amatus – demblių, sombrerų pynimą, audimą, odos išdirbimą, puodininkystę ir kt.
Valstiečių tradicinis rūbas – balti medvilniniai marškiniai ir kelnės, šiaudinis arba žolių sombreras, pinti sandalai; moterų – plačios ilgos suknios, kartais skara ant sombrero.
Venesueliečių virtuvei būdingi patiekalai iš kukurūzų: blyneliai (arepa), košė (mazamorra), pakeptų kukurūzų miltų patiekalas aljaka, alkoholinis kukurūzų gėrimas (chicha), jautienos ir daržovių sriuba (sancocho) ir kt.
Venesueliečių folklore, švenčių, religinėse tradicijose persipynę ispaniški, indėniški ir afrikietiški motyvai. Dažni karnavalai, šeimynininės šventės ternera. Mėgiamos pramogos – bulių kautynės, , beisbolas, futbolas, žirgų lenktynės, muzika, šokiai.
- Karnavalo Portugesoje dalyviai
- Venesuelietės tradicinėmis suknelėmis
- Tradiciniai žaislai
- Tradiciniai pinti krepšiai (Sulija)
- Diablos de Naiguatá šventė iš Vargaso valstijos
- Venesuelietė su indėnų vajų rūbais
- Coleo (jaučių vaikymo) žaidynės (Portugesa)
Šaltiniai
- Венесуэльцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
VenesuelieciaiVenesuelieciai dalyvaujantys religineje procesijoje MarakaibeGyventoju skaicius 35 mln Populiacija salyse Venesuela 33 mln Jungtines Amerikos Valstijos 0 25 0 5 mln Kolumbija 0 25 mln Ispanija 0 2 mln Portugalija 0 1 mln Kalba os ispanuReligijos krikscionybe katalikybe protestantizmas afrikietiski tikejimai ir kt Giminingos etnines grupes ispanai baskai indenai ypac aravakai karibai juodaodziai mandinkai bantai kiti lotynoamerikieciai ypac kolumbieciai ekvadorieciai panamieciai Vikiteka Venesuelieciai Venesuelieciai isp Venezolanos lotynoamerikieciu tauta susiklosciusi Venesueloje Populiacija apie 35 mln zmoniu is ju didzioji dauguma gyvena Venesueloje kiti iseivijoje JAV Kolumbijoje Ispanijoje Portugalijoje ir kitur Sneka savita ispanu kalbos snekta Apie 80 venesuelieciu yra maisytos kilmes metisai mulatai 15 kreolai 5 juodaodziai Dauguma tikinciuju Romos katalikai yra protestantu anglikonu reformatu mormonu santerijos ispazineju Venesuelieciai klostesi maisantis kolonizatoriu europieciu ispanu basku palikuonims su vietos indenais karibais aravakais ir kt bei vergijai atgabentais afrikieciais Siuolaikine tauta susidare XX a Juodaodziai ir mulatai daugiausia gyvena Karibu juros pakrantes srityse ir Marakaibo zemumoje metisai kalnuotoje siaures vakarineje puseje sambo Ljanosu lygumose XIX XX a į salį atvyko nemazai italu vokieciu portugalu Dauguma venesuelieciu dirba pramoneje ir paslaugu srityje dalis zemes ukyje Dauguma stambiuju pramonininku verslininku zemvaldziu viduriniosios klases yra europietiskos ir kreoliskos kilmes Dauguma valstietijos smulkus ukininkai samdomi darbininkai zemes nuomininkai gyvuliu augintojai yra metisai ir sambo Jie taip pat isvyste amatus dembliu sombreru pynima audima odos isdirbima puodininkyste ir kt Valstieciu tradicinis rubas balti medvilniniai marskiniai ir kelnes siaudinis arba zoliu sombreras pinti sandalai moteru placios ilgos suknios kartais skara ant sombrero Venesuelieciu virtuvei budingi patiekalai is kukuruzu blyneliai arepa kose mazamorra pakeptu kukuruzu miltu patiekalas aljaka alkoholinis kukuruzu gerimas chicha jautienos ir darzoviu sriuba sancocho ir kt Venesuelieciu folklore svenciu religinese tradicijose persipyne ispaniski indeniski ir afrikietiski motyvai Dazni karnavalai seimyninines sventes ternera Megiamos pramogos buliu kautynes beisbolas futbolas zirgu lenktynes muzika sokiai Karnavalo Portugesoje dalyviai Venesuelietes tradicinemis suknelemis Tradiciniai zaislai Tradiciniai pinti krepsiai Sulija Diablos de Naiguata svente is Vargaso valstijos Venesueliete su indenu vaju rubais Coleo jauciu vaikymo zaidynes Portugesa SaltiniaiVenesuelcy Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999