Baltarusija

Baltarusijos Respublika bltr. Рэспубліка Беларусь rus. Республика Беларусь
Vėliava Herbas
Himnas: „Baltarusijos Respublikos valstybinis himnas“
Baltarusija žemėlapyje
Valstybinė kalba	Baltarusių, rusų
Sostinė ir didžiausias miestas	Minskas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Ministras pirmininkas  • -	Aleksandras Lukašenka Aleksandras Turčinas -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	207 595 km^2 (84) 1.4 % (2.830 km²)
Gyventojų  • 2021  • Tankis	9 255 524 (96) 45,8 žm./km^2 (142)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	2020 57,708 mlrd. $ (75) 6 133$ (84)
Valiuta	Baltarusijos rublis (BYN)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+3 Netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	Nuo Sovietų Sąjungos 1991 m. rugpjūčio 25 d. 1991 m. gruodžio 25 d.
Interneto kodas	.by .бел
Telefono kodas	+375
Kirčiavimas	Baltarùsija, Gùdija

Baltarusija (bltr. ir rus. Беларусь), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika (bltr. Рэспубліка Беларусь, rus. Республика Беларусь) – žemyninė valstybė Rytų Europoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Lietuva, vakaruose – su Lenkija, šiaurėje – su Latvija, rytuose ir šiaurės rytuose – su Rusija, pietuose – su Ukraina. Sostinė ir didžiausias miestas – Minskas.

Plotas – 207 600 kv. km, iš kurių 40 % dengia miškai. Baltarusija skirstoma į tris geografinius regionus – šiaurinį, kuriame yra gausybė ežerų, centre esantį miškingą Baltarusijos kalvyną ir pelkėtą bei menkai apgyvendintą pietinę dalį, vadinamą Pinsko pelkėmis. Svarbiausios Baltarusijos ekonomikos šakos yra paslaugos ir gamyba.

80 % gyventojų yra baltarusiai, kiti priklauso tautinėms rusų, lenkų, ukrainiečių mažumoms. Priėmus 1995 m. Konstituciją šalyje įteisintos dvi valstybinės kalbos: rusų ir baltarusių. Tikintieji daugiausia krikščionys, didžioji jų dalis priklauso Rusijos stačiatikių Bažnyčiai, mažesnė – Katalikų Bažnyčiai.

Iki XX a. šiuolaikinės Baltarusijos teritorija priklausė įvairioms valstybėms – Kijevo Rusiai, Polocko kunigaikštystei, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Rusijos imperijai. Modernios Baltarusijos valstybės istorija prasidėjo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, kai po 1917 m. revoliucijos Rusijoje kilus pilietiniam karui kūrėsi naujos valstybės. 1918 m. kovo mėn. Pirmojo Visos Baltarusijos Suvažiavimo vykdomasis komitetas paskelbė Baltarusijos Liaudies Respubliką, o bolševikai paskelbė Baltarusijos Sovietų Socialistinę Respubliką, kuri tapo viena iš bolševikų valstybių įkūrusių Sovietų Sąjungą. Didžioji Baltarusijos dalis po 1919–1921 m. Lenkijos–sovietų karo buvo prijungta prie Lenkijos. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui po sovietų invazijos į Lenkiją didelė Lenkijos dalis buvo prijungta prie Baltarusijos TSR, o galutinai Baltarusijos TSR sienos nustatytos po Antrojo pasaulinio karo. Antrojo pasaulinio karo metu šalis labai nukentėjo, Baltarusija neteko apie trečdalio gyventojų ir apie pusės ekonominio potencialo. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai buvusi Baltarusijos TSR tapo nepriklausoma Baltarusijos Respublikos valstybe.

Baltarusija yra unitarinė prezidentinė respublika. Prezidentu nuo 1994 m. liepos 20 d. yra Aleksandras Lukašenka, kuris paskelbtas ir 2001, 2006, 2010, 2015 ir 2020 metų prezidento rinkimų nugalėtoju. Daugelis Vakarų valstybių Aleksandro Lukašenkos valdymą apibūdina kaip autoritarinį ir besiremiantį represijomis, o pats A. Lukašenka neretai vadinamas „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“. Paskutiniai 2020 m. prezidento rinkimai kai kurių pasaulio šalių laikomi suklastotais ir A. Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu. Po 2020 m. rugpjūtį vykusių rinkimų kilę masiniai protestai ir streikai tęsiasi iki šiol.

Baltarusija yra Nepriklausomų valstybių sąjungos narė.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos istorija.

Seniausi žinomi gyventojai (Homo sapiens) dabartinės Baltarusijos teritorijoje atsirado prieš ~30 tūkstančių metų (apytiksliai toks yra archeologų ant Pripetės kranto aptiktos ledynmečio mamutų medžiotojų stovyklavietės amžius).

Visą Baltarusijos teritoriją apėmusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Vytauto Didžiojo laikais

VIII–X a. dabartinės Baltarusijos teritorijoje įsikūrusi slavų mažuma iki XII–XIII a. beveik visiškai asimiliavosi su senaisiais vietos gyventojais – baltiškai kalbėjusius Bancerovo-Tušemlios kultūrų nešėjais bei dalimi jotvingių (archeologinių tyrinėjimų išvados rodo, kad VIII–IX a. slavai dabartinėje Baltarusijoje buvo apgyvendinę tik Pripetės ir galbūt Dauguvos pakrantes, o didžioji Baltarusijos dalis iki pat X a. pab. išliko baltiška).

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (lot. Magnus Ducatus Lithuania) Tobiaso Konrado Loterio žemėlapyje, 1780 m.

Nuo X a. pab. beveik visa dabartinės Baltarusijos teritorija buvo Kijevo Rusios dalis; XI–XIII a. dėl šios teritorijos varžėsi stiprios Voluinės, Turovo, Polocko, Smolensko, Černigovo ir Lietuvos kunigaikštystės. X a. pab. Kijevo Rusios administracijos pradėtas vietos gyventojų (baltų ir slavų) krikštas buvo iš esmės užbaigtas tik XVI a.

Nuo XII a. pab. dabartinės Baltarusijos centrinė dalis (su Minsku), o 1320–1772 m. – jau beveik visa dabartinė Baltarusija buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Nuo XVI a. vidurio iki XVII a. pab. viena iš LDK oficialiųjų raštų kalbų buvo ir gudų kalbos tarmių hibridizacijos pagrindu susiformavusi LDK rusėnų raštų kalba (žr. Lietuvos raštų kalba, Lietuvos raštija).

1654–1667 m., Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karo metu, dabartinės Baltarusijos teritorijoje dėl įvairių priežasčių žuvo iki pusės gyventojų. Po ATR padalijimų dabartinė Baltarusijos teritorija atiteko Rusijai. Rusijos valdžia stengėsi sunaikinti visus gudų tautinio išskirtinumo požymius, ypač gudų kalbą ir tikybą.

Baltarusijos Liaudies Respublikos 1918–1919 m. išleistas pašto ženklas

1863 m. sukilime negausiai dalyvavusių gudų politinis lyderis Konstantinas Kalinauskas (bltr. Кастусь Каліноўскі) pasisakė už Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimą ir Baltarusijos autonomiją šioje konfederacinėje šalyje.

XIX a. pab. – XX a. pradžioje formavosi gudų kultūrinis politinis elitas, buvo svarstomi gudų tautos politinės ateities klausimai.

1918 m. kovą nepriklausoma valstybe tapusią Baltarusiją iki 1919 m. vasaros okupavo, o 1921 m. pavasarį galutinai pasidalijo Tarybų Rusija ir Lenkija.

1941–1944 m. visa Baltarusija buvo okupuota nacių Vokietijos; 1941–1947 m. kraštas patyrė didžiulius demografinius nuostolius, netekdamas ~2 mln. gyventojų (gudų, žydų, lenkų ir kitų tautų; nurodytu laikotarpiu žuvo ~130 tūkst tarybinių gudų partizanų, ~310 tūkst. Baltarusijos gyventojų mirė nuo bado, ~120 tūkst. žuvo dėl karo veiksmų, ~950 tūkst. – per nacių organizuotas masines žydų žudynes ir baudžiamąsias operacijas, ~150 tūkst. – nacių lageriuose ir kalėjimuose, ~140 tūkst. – priverčiamuosiuose darbuose Vokietijoje ir kitose valstybėse, ~15 tūkst. – kovodami Armijos Krajovos ir kitų partizanų junginių gretose 1943–1947 m.; 1944 m. ~1 mln. 100 tūkst. Baltarusijos gyventojų iš jos pasitraukė kaip karo pabėgėliai).

Nuo 1991 m. Baltarusija yra nepriklausoma valstybė ir Nepriklausomų valstybių sandraugos narė. 1995 m. vasario 6 d. Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai pasirašė sutartį dėl abiejų šalių sienos.

Politinė sistema

Pergalės aikštė Minske

Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos politinė sistema.

Baltarusija yra prezidentinė respublika. Pagal šalies konstituciją valstybės valdymo funkcijos padalytos tarp Aukščiausios Tarybos ir prezidento, kuris renkamas kas 5 metus ir yra valstybės vadovas. Vykdomoji valdžia – ministrų kabinetas, vadovaujamas ministro pirmininko. Egzistuoja dvejų rūmų parlamentas (Nacionalinis susirinkimas) sudarytas iš Respublikos Tarybos ir Atstovų Tarybos. Nepaisant deklaruojamo demokratinio valstybės valdymo modelio, Baltarusija dažnai laikoma autoritarine valstybe. Prezidentas Aleksandras Lukašenka dažnai vadinamas „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“.

2017 m. oficialų statusą Baltarusijoje turėjo penkiolika politinių partijų: Baltarusijos komunistų partija; Baltarusijos patriotų partija, Respublikinė darbo ir teisingumo partija, Baltarusijos socialdemokratų partija „Gromada“, Liaudies susitarimo socialdemokratų partija, Agrarinė partija, Baltarusijos socialiai sportinė partija, Respublikonų partija, Baltarusijos liaudies fronto partija, Konservatorių-krikščionių partija, Liberalų demokratų partija, Susivienijimo pilietinė partija, Baltarusijos socialdemokratų partija.

Šalis bendradarbiauja su daugeliu pasaulio valstybių, itin artimi politiniai ir ekonominiai santykiai yra su NVS šalimis.

Administracinis suskirstymas

Baltarusijos administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos administracinis suskirstymas.

Dabartinės Baltarusijos teritorija viduramžiais priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Abiejų Tautų Respublikai, XVIII–XX a. Rusijos imperijai, vėliau – Sovietų Sąjungai. Visais laikais krašte vyko administraciniai-teritoriniai pokyčiai. Nuo sovietmečio Baltarusija skirstoma į 6 sritis ir 1 respublikinio pavaldumo miestą (skliausteliuose – administracinis centras):

1. Bresto sritis (Brestas),
2. Gomelio sritis (Gomelis),
3. Gardino sritis (Gardinas),
4. Minsko miestas,
5. Minsko sritis (Minskas),
6. Mogiliavo sritis (Mogiliavas),
7. Vitebsko sritis (Vitebskas).

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos geografija.

Nemunas Baltarusijoje

Šalis yra Rytų Europos lygumoje, kurios paviršius smarkiai paveiktas ledynų. Šiaurės vakaruose driekiasi moreninių gūbrių virtinė (Švenčionių, , ), sudaranti dalį Baltijos kalvyno. Centrinėje dalyje šalį kerta Baltarusijos kalvynas – aukščiausia valstybės dalis. Toliau pietryčiuose plyti , o pietuose – pelkėta Polesės žemuma.

• Aukščiausias taškas: Dzeržinskio kalnas (346 m)
• Žemiausias taškas: Nemunas ties Lietuvos siena (90 m).

Vakarinės Baltarusijos dalies upės priklauso Baltijos jūros baseinui – Nemunas (su intakais Vilija, Katra, Uša, Ščiara), Vakarinis Bugas bei Vakarinė Dvina (su Dysna, Drisa, Kasplia). Baltarusijos kalvynu eina vandenskyra, skirianti nuo Dniepro baseino (teka į Juodąją jūrą), kuriam be paties Dniepro priklauso dar Pripetė, Berezina, Sožas, Drutė, Ptičė ir kt. Kalvose (ypač šiaurės vakaruose) gausu moreninės kilmės ežerų: Narutis, Asveja, Svierių ežeras, Drūkšiai, Druvetas, Čyrvono ežeras, Lukomlės ežeras ir kt. Yra stambūs Vileikos, Zaslavo tvenkiniai.

Apie trečdalį Baltarusijos teritorijos užima miškai. Didesnioji jų dalis yra pušynai (ypač smėlingose dirvose šalies vakaruose), kitur – mišrieji miškai, eglynai. Šalies pietvakariuose dunkso reliktinis, UNESCO saugomas lygumų sengirių masyvas – Belovežo giria.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų, pereinančiojo iš jūrinio į žemyninį tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra būna tarp −4 °C pietvakariuose ir −8 °C šiaurės rytuose, liepos temperatūros laikosi apie 17–19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 550–700 mm. Žiemos paprastai sniegingos.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos ekonomika.

Infliacija: 28,2 % (2004). Nedarbas: 2,1 % (oficialūs duomenys, 2004). Valiutos rezervas: 637 mln. USD (2004). Užsienio skola: 851 mln. USD (2001). Užimtumo struktūra: pramonė (41,9 %), paslaugos (39,2 %), žemės ūkis (18,9 %). Pagrindiniai prekybos partneriai – buvusios Tarybų Sąjungos šalys. Užsienio prekybos apimtis:

• eksportas – 9,413 mlrd. USD (2004): Rusija 49,1 %, Jungtinė Karalystė 9,4 %, Lenkija 4,4 %, Vokietija 4,2 %, Nyderlandai 4,2 % – 2003;
• importas: 11,09 mlrd. USD (2003).

Pramonė

BelAZ kompanijos gaminamas sunkvežimis.

Svarbiausios pramonės šakos: automobilių ir traktorių gamyba, staklių gamyba, prietaisų gamyba (televizoriai, radijo imtuvai), chemijos (kalio, fosforo ir azoto trąšų, sintetinio pluošto ir dirbtinio pluošto siūlų gamyba) ir naftos chemijos pramonė; padangos, lengvoji pramonė (lino, vilnos audiniai), maisto pramonė (mėsos, pieno produktų gamyba, konservų ir kt. gamyba), medienos apdirbimo pramonė (baldų gamyba), popieriaus gamyba, stiklo gamyba, metalurgija.

Kalio druskos (Soligorskas), naftos (daugiausia respublikos pietryčiuose), fosforitų, akmens druskos, metalų rūdos, durpių, statybos pramonės žaliavų (smėlis, molis) gavyba.

Minskas – pagrindinis pramoninis Baltarusijos centras. Čia yra pagaminamas ketvirtadalis visos pramoninės produkcijos. Kiti didžiausi pramoniniai centrai yra Gomelis, Mogiliovas, Brestas, Gardinas, Polockas.

Elektros energijos gamyba (31,4 Twh, 1995 m., t. y. 3045 kWh/1 gyventojui) daugiausia šiluminėse elektrinėse. 2011 m. pradėta statyti Astravo AE.

Žemės ūkis

Žemės ūkio naudmenos užėmė 9,3 mln. ha (1992). Pasėlių plotas 6126 tūkst. ha. Pagrindinės naudmenos: javai (avižos, kviečiai, grikiai), linai, bulvės, cukriniai runkeliai, vaisiai (obuoliai). Po Černobylio katastrofos 1986 m. dideli žemės ūkio naudmenų plotai užkrėsti radioaktyviomis medžiagomis ir žemės ūkiui nebetinka. Išvystytas miškininkystės ūkis.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos demografija.

Ši bažnyčia Breste yra didžiausia Baltarusijoje. Joje gali tilpti daugiau nei 5000 žmonių.

Polockas

2019 m. spalio 1 d. Baltarusijoje gyveno 9413 tūkst. gyventojų. Tautinė gyventojų sudėtis (2009 m. surašymo duomenys):

• gudai – 83,7 %,
• rusai – 8,3 % ,
• lenkai – 3,1 %,
• ukrainiečiai – 1,7 %
• kiti – 3,1 %.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Baltarusijoje gyveno apie vieną milijoną žydų, bet naciams okupavus šalį, 90 % jų buvo išžudyti, todėl dabar žydų populiacija yra daug mažesnė.

Baltarusija turi dvi oficialias kalbas – rusų ir baltarusių. 62,8 % gyventojų namuose kalba rusiškai, 36,7 % – baltarusiškai, 0,5 % – kitomis kalbomis.

Pasak 1997 m. apskaičiavimų, 80 % gyventojų yra stačiatikiai, o likę yra daugiausiai Romos katalikai, protestantai, judėjai ir musulmonai.

Didžiausi Baltarusijos miestai (2006 m. duomenys):

• Minskas – 1741,4 tūkstančiai gyventojų
• Gomelis – 481,2 tūkst. gyv.
• Mogiliavas – 465,1 tūkst. gyv.
• Vitebskas – 342,4 tūkst. gyv.
• Gardinas – 314,8 tūkst. gyv.
• Brestas – 298,3 tūkst. gyv.
• Babruiskas – 220,8 tūkst. gyv.
• Baranovičiai – 168,6 tūkst. gyv.
• Barysavas – 150,4 tūkst. gyv.

Kultūra

Pagrindiniai straipsniai – Baltarusijos kultūra ir Baltarusių kalba.

1517–1525 metais Pranciškus Skorina išleido pirmąsias knygas baltarusių kalba. Tai buvo pirmosios knygos Rytų Europoje. Beje, Vilniuje veikia vienintelė baltarusių mokykla Lietuvoje, pavadinta jo vardu.

Baltarusiai didelį dėmesį skiria savo kultūros puoselėjimui, ypač tradiciniams amatams. Visos kultūros įstaigos (kino, dramos teatrai, kultūrų namai, muziejai, cirkai) yra valstybinės.

Tarptautiniai santykiai

Pagrindiniai straipsniai – ir Baltarusijos ir Lietuvos santykiai.

Baltarusija yra užmezgusi santykius su 180 JTO narių. Lietuva ir Baltarusija diplomatinius santykius atkūrė 1992 m. Lietuva nepripažįsta faktinio šalies lyderio Aleksandro Lukašenkos, Vilniuje politinį prieglobstį yra gavusi pagrindinė Aleksandro Lukašenkos oponentė Sviatlana Cichanouskaja.

Kita informacija

• Baltarusijos ryšiai
• Baltarusijos transportas
• Baltarusijos karinės pajėgos
• Baltarusijos šventės

Šaltiniai

1. https://news.sky.com/video/end-violence-on-streets-of-belarus-says-opposition-leader-12049164
2. "Second Belarus protester dies as UN sounds alarm". BBC News. 2020-08-13. Tikrinta 2020-08-13.
3. "Belarus opposition candidate declares victory | NHK World–Japan News" Archyvuota kopija 2020-08-16 iš Wayback Machine projekto.. www3.nhk.or.jp.
4. https://www.bbc.co.uk/news/world-europe-53780685
5. „Численность населения на 1 января 2018 г. по областям Республики Беларусь“. www.belstat.gov.by. Suarchyvuotas originalas 2019-12-04. Nuoroda tikrinta 2020-03-16.
6. „World Economic Outlook Database, October 2020“. Tarptautinis Valiutos Fondas. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.
7. „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
8. UN Statistics Division (1 April 2010). „Standard Country and Area Codes Classifications (M49)“. United Nations Organization. Suarchyvuota iš originalo 2010-06-17. Tikrinta 2010-04-22.
9. Statistical reference book Belarus in Figures 2012. Belstat.gov.by. Suarchyvuota 2013-01-18 originalo versija.
10. Taylor & Francis Group (2004). [1] Europa World Year, Book 1. Europa publications. ISBN 978-1-85743-254-1.
11. Административно-территориальное деление Беларуси. Gov.by (tikrinta 2022-12-30).
12. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 56
13. Baltarusija turi 9,4 mln. gyventojų. Diena.lt
14. Перепись населения Республики Беларусь 2009 года
15. http://www.meod.by/en/report/jbelarus/ Archyvuota kopija 2009-08-21 iš Wayback Machine projekto.
16. 1999 m. surašymo duomenys (angliškai)
17. CŽV pasaulio faktų knyga: Baltarusija Archyvuota kopija 2015-10-15 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Baltarusija

Vikiteka: Baltarusija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Bendros nuorodos:

• Baltarusijos valstybės svetainė (gudų, rusų, anglų) Archyvuota kopija 2009-02-03 iš Wayback Machine projekto.
• Baltarusijos prezidento svetainė (gudų, rusų, anglų k.)
• Baltarusijos naujienų agentūros svetainė (gudų, rusų, anglų, vokiečių, ispanų k.)
• Baltarusijos radijo ir televizijos svetainė (gudų, rusų, anglų k.) Archyvuota kopija 2019-04-10 iš Wayback Machine projekto.
• Baltarusijos architektūros paveldo svetainė (rus.)
• Baltarusijos kultūros paveldo žemėlapis Archyvuota kopija 2011-08-19 iš Wayback Machine projekto.

Žemėlapiai:

• Baltarusijos fizinis žemėlapis
• Baltarusijos administracinis žemėlapis
• Baltarusijos administracinis žemėlapis rusų kalba Archyvuota kopija 2012-04-10 iš Wayback Machine projekto.
• Baltarusijos pagrindinių kelių žemėlapis