Беларусь
Қазақстан
Lietuva
NikaragviečiaiŽmonės Managvos turguje XX a 6 ajame dešimtmetyjeGyventojų skaičius 7 mln Populiacija šalyse Nikaragva 6 m
Nikaragviečiai
| Nikaragviečiai | |
|---|---|
 Žmonės Managvos turguje XX a. 6-ajame dešimtmetyje | |
| Gyventojų skaičius | ~7 mln. |
| Populiacija šalyse |  Nikaragva: 6 mln. Jungtinės Amerikos Valstijos: 0,45 mln. Kosta Rika: 0,2–0,8 mln. Salvadoras: 0,2 mln. |
| Kalba (-os) | ispanų, anglų (paprastai kreolinė) |
| Vėliava |  |
| Religijos | krikščionybė (pagr. katalikybė, t. p. protestantizmas) |
| Giminingos etninės grupės | kiti lotynoamerikiečiai (ypač meksikiečiai, hondūriečiai, salvadoriečiai, kostarikiečiai ir kt.), ispanai, italai, karibiečiai (antiliečiai), čibčai, pipiliai |
 Vikiteka: | Nikaragviečiai |
Nikaragviečiai (isp. Nicaragüenses) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Nikaragvoje. Gyvena taip pat ir išeivijoje – JAV, Kosta Rikoje, Salvadore, Ispanijoje, Panamoje. Vartoja ispanų kalbos vietinę šnektą, vietomis šalies rytuose – anglų (kreolinę) kalbą. Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai, anglakalbiai – protestantai (, sekmininkai, baptistai, anglikonai).
69 % nikaragviečių yra metisai (kitais duomenimis – 85–90 %), 17 % – baltieji (daugiausia ispanų, baskų, italų, vokiečių kilmės), 9 % – juodaodžiai (kitais duomenimis – 15,2 ar 19,5 %).
Iki atvykstant europiečiams, Nikaragvoje gyveno indėnai, priskiriami čibčų kalbinei makrošeimai. Nuo XVI a. pirmojo ketvirčio į kraštą ėmė keltis ispanai. XVII–XVIII a. darbams plantacijose įvežta juodaodžių. Nuo XVIII a. pab. – XIX a. pr. pradėjo metisinės nikiaragviečių nacijos formavimas (jos židinys – tarp Nikaragvos, Managvos ežerų ir Ramiojo vandenyno pakrantės). Dar Ispanijos valdymo laikais dauguma juodaodžių „ištirpo“ tarp kitų vietos gyventojų, o dauguma indėnų prarado gimtąją kalbą ir kultūrą. 1821 m. paskelbus šalies nepriklausomybę, tautinis vystymasis perėjo į naują lygmenį. 1894 m. prijungus prie Nikaragvos britų koloniją Moskitų Krantą, jos gyventojai (juodaodžiai, mulatai, zambo ar indėnai) išlaikė savo atskirą tapatybę (anglų ar vietines kalbas) ir sudaro tarsi nikaragviečių potautę.
Daug gyventojų verčiasi žemės ūkiu (kavos, kukurūzų, bananų, kitų vaisių auginimu), vystomas paslaugų baras.
Kultūriškai turi daug bendrų bruožų su meksikiečiais. Būdingos spalvingos šventės, karnavalai, paplitusi marimbos muzika, (rytuose).
-
Kreolas iš rytų Nikaragvos -
Toro Huako šokis -
Vaikai iš Managvos apylinkių -
Senolė iš Granados -
Managvos karnavalo dalyvė -
Nikaragvietis ūkininkas
Šaltiniai
- CŽV statistika Archyvuota kopija 2009-09-12 iš Wayback Machine projekto.
- Никарагуанцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
NikaragvieciaiZmones Managvos turguje XX a 6 ajame desimtmetyjeGyventoju skaicius 7 mln Populiacija salyse Nikaragva 6 mln Jungtines Amerikos Valstijos 0 45 mln Kosta Rika 0 2 0 8 mln Salvadoras 0 2 mln Kalba os ispanu anglu paprastai kreoline VeliavaReligijos krikscionybe pagr katalikybe t p protestantizmas Giminingos etnines grupes kiti lotynoamerikieciai ypac meksikieciai hondurieciai salvadorieciai kostarikieciai ir kt ispanai italai karibieciai antilieciai cibcai pipiliaiVikiteka Nikaragvieciai Nikaragvieciai isp Nicaraguenses lotynoamerikieciu tauta susiklosciusi Nikaragvoje Gyvena taip pat ir iseivijoje JAV Kosta Rikoje Salvadore Ispanijoje Panamoje Vartoja ispanu kalbos vietine snekta vietomis salies rytuose anglu kreoline kalba Dauguma tikinciuju Romos katalikai anglakalbiai protestantai sekmininkai baptistai anglikonai 69 nikaragvieciu yra metisai kitais duomenimis 85 90 17 baltieji daugiausia ispanu basku italu vokieciu kilmes 9 juodaodziai kitais duomenimis 15 2 ar 19 5 Iki atvykstant europieciams Nikaragvoje gyveno indenai priskiriami cibcu kalbinei makroseimai Nuo XVI a pirmojo ketvircio į krasta eme keltis ispanai XVII XVIII a darbams plantacijose įvezta juodaodziu Nuo XVIII a pab XIX a pr pradejo metisines nikiaragvieciu nacijos formavimas jos zidinys tarp Nikaragvos Managvos ezeru ir Ramiojo vandenyno pakrantes Dar Ispanijos valdymo laikais dauguma juodaodziu istirpo tarp kitu vietos gyventoju o dauguma indenu prarado gimtaja kalba ir kultura 1821 m paskelbus salies nepriklausomybe tautinis vystymasis perejo į nauja lygmenį 1894 m prijungus prie Nikaragvos britu kolonija Moskitu Kranta jos gyventojai juodaodziai mulatai zambo ar indenai islaike savo atskira tapatybe anglu ar vietines kalbas ir sudaro tarsi nikaragvieciu potaute Daug gyventoju verciasi zemes ukiu kavos kukuruzu bananu kitu vaisiu auginimu vystomas paslaugu baras Kulturiskai turi daug bendru bruozu su meksikieciais Budingos spalvingos sventes karnavalai paplitusi marimbos muzika rytuose Kreolas is rytu Nikaragvos Toro Huako sokis Vaikai is Managvos apylinkiu Senole is Granados Managvos karnavalo dalyve Nikaragvietis ukininkasSaltiniaiCZV statistika Archyvuota kopija 2009 09 12 is Wayback Machine projekto Nikaraguancy Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999