Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Manierizmas XVI a vėlyvojo renesanso dailės ir architektūros stilistika Pradėjo formuotis apie 1510 20 m Italijoje po to
Manierizmas
Manierizmas – XVI a. vėlyvojo renesanso dailės ir architektūros stilistika. Pradėjo formuotis apie 1510–20 m. Italijoje, po to tapo tarptautine, paplito visoje Europoje. Italijoje manieristinis laikotarpis baigėsi apie 1590 m., likusioje Europoje šis stilius dominavo iki XVII a. pradžios, o apraiškų sutinkama iki XVIII a. pabaigos.
Stiliui būdingas klasikinių antikinių ir Brandžiojo renesanso vaizdavimo formų iškraipymas, stilizavimas, harmonijos principų ir griežtos kompozicinės struktūros atsisakymas. Pirmenybė teikiama įmantrumui, pabrėžtinam teatrališkumui, painioms, perkrautoms kompozicijoms, neramioms spalvoms. XVI a. manieristinė stilistika tapo dominuojanti Europos monarchų ir aristokratų dvaruose, stengėsi atitikti jų skonį. Didele dalimi dailininkai-manieristai ėmė pavyzdį iš Mikelandželo tapybos Siksto koplyčioje. Paties Mikelandželo vėlyvasis kūrybos periodas priskiriamas manierizmui.
Manierizmas meno istorijoje vertinamas nevienareikšmiškai. Keletą amžių po to jis buvo vertintas dekadentišku reiškiniu, nors tarp dailininkų-manieristų buvo pripažintų reikšmingų Europos dailės meistrų. Vienu metu manierizmas pasireiškė daugelyje labai skirtingų menininkų.
Tarp manierizmo pradininkų: Jakopas Pontormas ir Rosas Fiorentinas Florencijoje, Džulijus Romanas ir Parmidžaninas Romoje. Susiformavusiai stilistikai atstovavo Bronzinas Florencijoje ir Tintoretas Venecijoje. Tarp žymiausių skulptorių: Benvenutas Čelinis ir Džambolonja. Už Italijos ribų reikšmingiausias manieristas buvo El Grekas. Architektūroje būdingiausiais manierizmo pavyzdžiais laikomi Mikelandželo projektuota Laurencijaus biblioteka Šv. Lauryno bazilikos komplekse ir Džulijaus Romano projektuoti Mantujoje.
Kilmė, periodizavimas, bruožai
Žodis „manierizmas“ kilęs iš italų kalbos žodžio maniera (stilius). Kilmė atsekama iš dviejų šaltinių: Giorgio Vasari 1550 m. išleistose knygoje „Le Vite“ vartojamų žodžių Maniera moderna (šiuolaikinis stilius) ir kito stiliaus apibūdinimo Maniera della antica (antikinis stilius, senovinis stilius).
Vėlesniais amžiais manieristais buvo apibūdinami bendrai XVI a. antros pusės dailininkai, pažymint jų pabrėžtiną nusisukimą nuo klasikinės dailės formų. 1672 m. Gian Pietro Bellori Anibalės Karačio biografijoje atskyrė manieristus nuo klasicistinės dailės meistrų kaip įmantrumo besivaikiusius, aukštų idealų dailėje neturėjusius stileivas. Buvo teigiama, kad manieristai nekūrė nieko naujo, o tik imitavo ir iškraipė praeities meną sava maniera (stiliumi). XIX a. šveicarų meno istorikas ir filosofas Jacob Burckhardt (1818–1897) išskyrė manierizmą kaip bendrą stilių, vienijusį to laikotarpio labai skirtingus tarpusavyje dailininkus.
Manierizmas buvo pirmas žinomas stilius Europoje, kuris buvo teorizuotas amžininkų (Giorgio Vasari ir Gian Paolo Lomazzo). Manierizmas buvo sekantis europinis tarptautinis stilius po gotikos.
Italijos manierizmas skirstomas į dvi fazes:
- Antiklasikinė fazė (nuo 1510-ųjų vidurio iki 1530 m.)
- Aukštoji maniera (1530–1580(90) m.)
Antiklasikinės fazės darbams būdinga neracionali kompozicija, neramios spalvos, krentančių veikėjų vaizdavimas, aiškaus perspektyviojo vaizdavimo nebuvimas, iškraipytos didžiųjų Brandžiojo renesanso meistrų formos.
Aukštosios manieros fazei būdingas šaltas, skulptūriškas veikėjų vaizdavimas, perdėtas temų intelektualumas, pabrėžtinas scenų teatrališkumas, alegorinių scenų hedonizmas, formų iškraipymai turi dekoratyvų charakterį.
- Antverpeno manierizmas (1500–1530).
Dažnai manieristais įvardijami flamandų dailininkai, dirbę apie 1500–1530 m. ir neturėję ryšio su Italijos manieristais. Jų dailei būdingas gotikinių formų iškraipymai, perdėtas veikėjų emocijų ir teatrališkų pozų vaizdavimas, dramatiškos gestūros, ryškių spalvų efektai. Šie bruožai ženklūs Luko van Leideno ir kūryboje.
- Šiaurės manierizmas (1530 – apie 1630).
Šiaurės manierizmu vadinamas manierizmo paplitimas šiaurinėje Europos dalyje. Jo stilistikai būdingas pataikavimas vietos monarchų ir aristokratų skoniui, dekoratyvumas. Šiaurės manierizmas buvo remiamas monarchų ir buvo dominuojančiu Europos dvarų stiliumi.
Manierizmo ištakos
Vieningos nuomonės dėl to, kas įkvėpė manierizmą nėra. Dailininkai-manieristai, pvz., Giorgio Vasari, laikė manierizmą logine renesanso dailės seka. Manierizmas apibūdinamas kaip pereinamoji fazė tarp renesanso ir baroko, nors tiek manierizmo, tiek baroko apraiškų įžvelgiama ankstesniajame mene, pvz., vėlyvojoje Rafaelio kūryboje (iki 1520 m.). Sutinkama, kad barokas išsivystė ne kaip manierizmo tąsa, o kaip priešinga reakcija į manierizmą. Tarp manierizmo priežasčių išskiriami istoriniai, socialiniai ir stilistiniai veiksniai.
Istorinės aplinkybės
1492 m. Kristupas Kolumbas atrado Ameriką, 1522 m. Fernando Magelano ekspedicija apiplaukė pasaulį. Šių ir kitų geografinių atradimų dėka buvo galutinai įrodyta, kad Žemė yra apvali, kartu labai prasiplėtė žinomo pasaulio ribos, atrastos naujos, nežinomos žmonių kultūros. 1543 m. paskelbta viešai Mikalojaus Koperniko heliocentrinė teorija, kuri teigė, kad Žemė nėra pasaulio centras (pati teorija buvo suformuluota porą dešimtmečių anksčiau). Šie faktai griovė per šimtmečius Europoje įsigalėjusį pasaulio vaizdinį. 1517 m. Martynas Liuteris paskelbė savo „95 tezes“, kuriose iškėlė klausimus del krikščionių bažnyčios tvarkos teisingumo, pagrįstumo, Romos popiežiaus valdžios neginčyjamumo. Prasidėjo reformacija. Per trumpą laiko tarpą, Mikelandželo ir Rafaelio darbuose vaizduojama krikščionybės ir antikos idealų pergalė ir dominavimas pasaulyje neteko prasmės. 1527 m. Italijos renesanso kultūra patyrė triuškinamą smūgį. Šv. Romos imperatoriaus Karolio V kariuomenė, neatlyginta už karus Italijoje, užgrobė menkai ginamą Romą. Daugelis kareivių buvo vokiečiai liuteronai. Prasidėjo „Amžinojo miesto“ plėšimas ir turto grobstymas, nevaldomas chaosas ir žudynės. Į nelaisvę buvo paimtas pats popiežius Klemensas VII. Menininkai masiškai paliko miestą.
Socialiniai veiksniai
Tarp socialinių veiksnių išskiriamas menininko padėties visuomenėje pasikeitimas. Iki renesanso didžiųjų meistrų dailininko padėtis visuomenėje nebuvo labai gerbiama (Mikelandželo tėvas skulptoriaus amatą laikė „prastu“ užsiėmimu). XV a. dailininkas buvo amatininkų gildijos narys, jis priklausė nusistovėjusiai stilistinei savo miesto mokyklai. Jo užsakymai buvo griežtai diktuojami užsakovų, dažniausiai bažnyčių, vienuolynų ir kt. Meno kūrinių ikonografija buvo nusistovėjusi: karta iš kartos dominavo įprastos temos: Geroji naujiena, Paskutinė vakarienė, Madona su Kūdikiu, Nukryžiavimas, Pieta, Kristaus guldymas į karstą, Nuėmimas nuo kryžiaus ir pan. Dauguma darbų iliustravo gerai visiems žinomus biblijinius epizodus. Paveikslo centre Kristus, Mergelė Marija ar kuris šventasis. Aplink juos kiti veikėjai. Pamokomas, tikėjimą skatinantis ar Dievo bausme gąsdinantis turinys buvo aiškus ir nepaslėptas. Bet kuris nukrypimas nuo ikonografijos buvo netoleruotinas. Tačiau XVI a. padėtis pasikeitė, menininkai tapdavo garsenybėmis, monarchų favoritais, užimdavo reikšmingus postus. Dar apie 1482 m. vieno Florencijos vienuolyno vienuoliai nedrįso išstatyti Leonardo da Vinčio nebaigto paveikslo „Išminčių pagarbinimas“ viešai, nes jame buvo vaizduojama kovos scena, o jau po 60 m. popiežius Paulius III sutiko su viskuo, ką vienoje švenčiausių krikščionių vietų – Siksto koplyčioje, tapo Mikelandželas, įskaitant nuogą Kristų (vėliau prasidėjus kontrreformacijai Mikelandželo „Paskutiniojo teismo“ freską norėta apskritai nutrinti). Dailininko autoritetas leido jam atsipalaiduoti nuo ikonografijos taisyklių: Roso Fiorentino paveiksle „Pieta“ Kristus vaizduojamas su raudona barzda, Jakopo Pontormo paveiksle „Vakarienė Emause“ Kristus pamokslauja pats sau, nekreipiant aplinkiniams į jį dėmesio, Parmidžanino paveiksle „Madona su Šv. Jeronimu“ Šv. Jeronimas vaizduojamas miegantis.
Stilistiniai veiksniai
Stilistiškai manierizmas išssikyrė tuo, kad kopijavo ir imitavo Brandžiojo renesanso ir antikinius dailės kūrinius. Viso renesanso dailės vystymosi metu buvo stengiamasi atgaivinti antikinius dailės vaizdavimo idealus ir juos susieti su krikščioniškąja pasaulėžiūra. Antikiniai modeliai buvo laikyti tobulumo viršūne. Ir ši viršūnė buvo pralenkta. Giorgio Vasari parašė, kad Mikelandželo „Dovydo“ skulptūra yra pati geriausia, kada nors sukurta, nesvarbu su kokiu, kur ir kada gyvenusiu kitu skulptoriu lyginant. Kadangi tobulybė buvo pasiekta (o manieristų požiūriu tobulumo idealas buvo Mikelandželas), tai jos atkartoti nėra prasmės, belieka tik ją kopijuoti. Meno šaltiniai buvo įsivaizduojami du: mokymasis kopijuoti iš antikinio meno, kuris yra tobulas, ir mokymasis kopijuoti iš gamtos, kuri nėra tobula. Dailininkas piešdamas realią sceną pašalina iš gamtos, tai kas netobula ir palieka, tai kas tobula. Kūrinys tampa tobulesnis už pačią gamtą, todėl, norint sukurti dar tobulesnį kūrinį, įkvėpimo reikia semtis iš jau esamų meno pavyzdžių. Mikelandželo įtaka manieristams buvo milžiniška, netgi atžvilgiu tų, kurie jį atmetė (kaip El Grekas). Mikelandželo figūros Siksto koplyčios lubų freskose, ypač Libijos sibilė ir Ignudi, tapo pavyzdžiu manieristams. Kitas tobulo meno pavyzdys buvo antikinės skulptūros. Pats Mikelandželas jas vėlesniajame savo kūrybos periode naudojo kaip įkvėpimo šaltinį: freskoje „Paskutinis teismas“ Kristaus figūra įkvėpta antikinės skulptūros „Belvederio Apolonas“, Šv. Baltramiejaus – „Belvederio torso“. Nuo manieristų pomėgio antikiniam menui kilo kitas stiliaus apibūdinimas Maniera della antica.
Manierizmo istorija
Antiklasikinė fazė
Italijoje manierizmas pradėjo formuotis apie 1510-ųjų vidurį. Florencijos manierizmo pradininkai Jakopas Pontormas ir Rosas Fiorentinas mokėsi Andrea del Sarto mokykloje. Andrea del Sartas buvo vienas didžiausių Brandžiojo renesanso meistrų Italijoje, tačiau jo dailė neturėjo aukšto idealizmo, lydėjusio Mikelandželo ir Rafaelio dailę. Jo darbų erdvė suspausta, suteikia asmeniškumo ir intymumo charakterį, veikėjų figūros ir kompozicinės linijos sudėtingos. Šiuos bruožus perėmė jo mokiniai.
Pirmieji Jakopo Pontormo (Jacopo da Pontormo) darbai 1510-ųjų pradžioje buvo tipiškos harmoningos Brandžiojo renesanso stilistikos, tačiau vėliau pradėjo ryškėti manierizmo požymiai: veikėjų perkrautos scenos, veiksmo sumaištis paveiksluose, neaiški ikonografija. Vietoj būdingų renesansui „Madonos su Kūdikiu“ temos paveiksluose nerūpestingai žaidžiančių vaikų, Pontormas pradėjo vaizduoti nerimo kupinas asmenybes. Pontormo dailės manierizmas pasiekė viršūnę paveiksle „Nuėmimas nuo kryžiaus“ (1528). Iš tikro šio paveikslo tema neaiški, lygiai taip pat jis galėtų vaizduoti kitą įprastą temą „Guldymą į karstą“. Tačiau paveiksle nėra nei kryžiaus, nei karsto. Kūrinio centre atsiveria tuštuma, aplink kurią sukomponuoti veikėjai. Kristus tarsi tik ką iškrito iš Marijos rankų. Marijos figūra vaizduojama didžiule. Virš jos esanti moteris žiūri žemyn, tačiau kūrinio perspektyva visiškai neaiški. Neįmanoma suprasti viršutinių figūrų padėties, nes nesimato, kad jos būtų ant kažko palipusios. Paveikslo kompozicija tampa iracionalia, figūros tarsi kybo ore, o Kristų prilaikantys angelai linksta nuo nesamos naštos. Iš po vieno angelo kojų prasitiesęs žalias audeklas kontrastuoja su priešingame kampe violetine moters skara ir sukuria diagonalę, atskiriančią Marijos veikėjų grupę nuo Kristaus veikėjų grupės. Iš tikro paveiksle vaizduojama tragedija, motinos prarandančios savo sūnų. Tuštuma tarp Marijos ir Kristaus rodo ryšio praradimą tarp abiejų veikėjų – visiškai nesuprantamą motyvą ankstesnės dailės meistrams.
Kitas Andrea del Sarto mokinys Rosas Fiorentinas (Rosso Fiorentino), pasekė savo kolegos Pontormo pėdomis. Svarbiausiu jo darbu įvardijamas „Nuėmimas nuo kryžiaus“ (1521). Skirtingai nuo Pontormo paveikslo šįkart jame yra kryžius. Didžiulis. Kristaus figūros menkumas kontrastuoja su kryžiumi. Kristų skuba nuimti egzekutoriai (arba angelai), jie visai nesuteikia šiam veiksmui tokio dėmesio, kokio tikėtųsi eilinis tikintysis, žiūrėdamas į paveikslą. Dievo nuėmimas nuo kryžiaus atrodo skubi ir eilinė procedūra. Kaip ir Pontormo atveju, paveikslo centre yra tuštuma (tikriau, Kristaus kojų pėdos), aplink kurią sukasi veiksmas. Apačioje esančių veikėjų ikonografija neaiški. Marija suklupusi ant kelių, dešinėje tikriausiai Šv. Jonas Krikštytojas, nusisukęs ir užsidengęs veidą. Iš kitų veikėjų Kristumi, atrodo, tesidomi tik nukeliantys jį nuo kryžiaus. Panašu, kad veikėjai aprauda ne tiek Kristaus mirtį, kiek tai, kaip su juo elgiamasi po mirties. Visa scena skendi tamsiame ir rūškaname danguje. Tiek Pontormo, tiek Roso paveikslų atveju galima surasti meninę sumaišties to meto pasaulėžiūroje išraišką, renesanso idealų praradimą. Abiejuose paveiksluose vaizduojamas griūvantis krikščioniškasis pasaulis, kuris dar prieš keliasdešimt metų atrodė harmoningu.
Tuo tarpu Romoje vystėsi kiek kitokios pakraipos manierizmas. Mieste vienu metu dirbo Rafaelis ir Mikelandželas. Anot Giorgio Vasari, kitiems menininkams būdavo baugu atvykti į Romą, nes prie šių didžiųjų meistrų šedevrų jie galėdavo pasijusti visiškai bejėgiais mene. Rafaelis Romoje laikė didžiulę pameistrių dirbtuvę, nes turėjo tiek užsakymų, kad nespėdavo jų vykdyti. Didelę dalį užsakymų atlikdavo jo mokiniai. Talentingiausias iš jų buvo Džulijus Romanas (Giulio Romano). Giorgio Vasari taip aprašo vieno paveikslo sukūrimą: Rafaelis nutapė vaizduojamo veikėjo veidą, o Džulijus Romanas nutapė likusias detales imituodamas Rafaelio stilistiką. Kitas įkvėpimo šaltinis buvo Mikelandželas, kurio įtaką patyrė pats Rafaelis. Kaip niekur kitur, Romoje buvo geriausios sąlygos vystytis manierizmui, kuris kopijuoja jau esantį tobulą meną ir iš to kuria dar tobulesnį. Tačiau Džulijaus Romano madonos panašios į Rafaelio madonų karikatūras, o jo freskų veikėjai, tarsi praradę Mikelandželo figūrų formas ir muskulatūrą, atrodo plokšti.
1524 m. į Romą atvyko Parmidžaninas (Parmigianino), kuriam jau Parmoje teko imituoti Koredžą – vienoje iš bažnyčių jis turėjo papildyti Koredžo freskas tokios pat manieros darbais, kaip ir didžiojo Parmos meistro. Romoje Parmidžaninas persiėmė vietos mokyklų, visų pirma, Rafaelio įtakomis. Svarbiausiu jo darbu laikomas „Madona ilgu kaklu“ (iki 1540). Šiame paveiksle Marija vaizduojama didžiulė, ištęstomis proporcijomis. Jos drapiruočių tapyba primena skulptūros vaizdavimą. Ant kelių gulintis kūdikis Kristus atrodo tarsi negyva skulptūra, ištiestos rankos simbolizuoja būsimą nukryžiavimą. Pirmo plano angelo kūno proporcijos taip pat smarkiai ištemptos. Dešinėje kampe vaizduojama maža figūra, kuri neturi perspektyviojo vaizdavimo priklausomybės su pirmame plane vykstančiu veiksmu. Tiek šios figūros, tiek vaizduojamos kolonos padėtis paveiksle neaiški, dailininkas tarsi eliminuoja erdvę, skiriančią pirmojo plano figūras nuo tolimų.
Vėlesnysis Italijos manierizmas
Po 1530 m. Italijoje susiformavo Aukštoji maniera – taip vadinama stilingoji manierizmo fazė. Geriausiai šią stilistiką įkūnijo Pontormo mokinys Bronzinas (Bronzino). Jo darbuose vyrauja labai aiškus, šaltas stilius. Bronzinas buvo Medičių dvaro oficialus tapytojas ir, greičiausiai, nuo jo prasideda manierizmo atskilimas nuo visaliaudės dailės krypties į išskirtinai dvarų stilių. Bronzino alegorinės scenos išraiškingos, hedonistinės, veikėjai jose atrodo tarsi sustingusios antikinės statulos. Aristokratų portretuose, po vaizduojamo veikėjo drabužiais, nesijaučia gyvas žmogus, o piešta skulptūra. Dailininkas vaizdavo tų laikų aristokratus antikiniais dievais ar titanais (kaip Andrea Doria portrete). Aukštajai manierai būdingas perdėtas intelektualumas, taip siekiant atskirti dvarų stilių nuo „prasčiokiško“. Nustatyti, kokie veikėjai vaizduojami paveiksluose tapdavo sunku neturint plataus išsilavinimo antikinės mitologijos ar biblijinių istorijų srityje.
Venecijoje, maždaug nuo 1560 m., iškilo dailininkas Tintoretas (Tintoretto). Vystydamasis atskiros Venecijos dailės mokyklos rėmuose, Tintoretas išvystė labai ekspresyvų, dvasingą stilių. Jo darbuose biblijinės istorijos, kurias ankstyvieji renesanso meistrai stengėsi kuo labiau priartinti prie savo laikmečio žmonių, yra pakylėtos į nepasiekiamas kosmines aukštybes. Paveikslų scenose figūruoja dešimtys veikėjų, kūrinių apimtys viršydavo 10 metrų. Viename būdingiausių Tintoreto darbų „Paskutinė vakarienė“ (1594) naudojama perspektyva, bet ji išryškina ne paveikslo realistiškumą ar kompozicinį darnumą, o atvirkščiai, chaotišką erdvės pakrikimą. Pirmojo plano figūros užsiima kažkuo sau įprastu. Kristaus ir jo mokinių stalas nustumtas į šoną, scenoje atsiveria dangus, pasirodo angelai. Paveikslo giluma, atrodo, nesibaigianti. Tintoretas nedirbo aristokratams, jo darbai kabojo Venecijos viešosiose religinių bendrijų vietose ir rodo atotrūkį tarp liaudies dailės ir dvarų stiliaus manierizmo variantų. Dailės darbų charakteris giliai religingas. Tuo pasireiškia dailininko atsakas į reformaciją.
Tintoreto dvasios brolis buvo El Grekas (El Greco, 1541–1614). Venecijoje jis mokėsi Ticiano dirbtuvėse ir geriausiu dailininku laikė Tintoretą. Atvykęs į Romą, siūlėsi popiežiui pertapyti Mikelandželo „Paskutiniojo teismo“ freską, nes esą jis tai gali padaryti „geriau“. Tačiau El Grekas pats neišvengė Mikelandželo įtakos. 1577 m. jis persikėlė į Ispanija dirbti karaliui Pilypui II. El Greko stilius yra labai individualus, tačiau jis išlaikė būdingus manierizmo bruožus: prailgintas figūras, suspaustą ir perkrautą veikėjais erdvę, nerimo nuotaiką. Paveiksle „Orgaso grafo laidotuvės“ (1588) erdvė suspausta ir perpildyta veikėjų, scena perskirta į dvi aiškiai atskiras dalis, žemėje vykstančias laidotuves ir dangaus (arba rojaus) sceną. Beveik eliminuotas perspektyvusis vaizdavimas.
Manierizmas užleido vietą barokui XVII a. pradžioje. Tai aiškinama tuo, kad kontrreformacinė katalikų bažnyčios politika buvo kur kas palankesnė baroko dailininkams, dvarų manierizmas prarado aktualumą ir virto tiesiog asmeniniu kai kurių monarchų stiliumi. Patys dailininkai siekė sugrąžinti manierizmo prarastus dailės bruožus. Karačiai Bolonijoje siekė atgaivinti Brandžiojo renesanso idealizmą ir gamtą imituojančią formą, Karavadžo mokykla siekė grąžinti dailės scenų natūralumą ir artimumą žiūrovui.
Italų manieristai
Tapytojai:
|
|
Skulptoriai:
- (1493–1560)
- Benvenuto Cellini (1500–1571)
- (1511–1592)
- Giambologna (1529–1608)
Architektai:
- Giulio Romano (1499–1546)
- Giacomo Barozzi da Vignola (1507−1573)
- (1511–1592)
- Giorgio Vasari (1511–1574)
- Pirro Ligorio (1510–1583)
- (1531–1608)
Vėlesnis Mikelandželo kūrybos laikotarpis priskiriamas manierizmui. Manieristinių bruožų galima rasti Antonio da Correggio, Jacopo Bassano, Paolo Veronese, Federico Barocci darbuose. Sąlyginai manieristams gali būti priskirtas architektas Andrea Palladio. Lietuvos dailės muziejus turi kelis italų manieristinius darbus, ir atliktus.
Manierizmas architektūroje
Manierizmas architektūroje apibūdinamas geru klasikinių ir renesanso architektūros formų žinojimu ir sąmoningu jų iškraipytu vaizdavimu siekiant pastato didingumo ar manieringumo. Pavyzdžiui, Mikelandželo suprojektuoto Šv. Lauryno vestibiulyje yra kolonos, kurios yra sienos dalys ir nieko nelaiko. Jų viršūnės iškyla virš durų frontono. Paties frontono trikampė forma „perlaužta“. Šalia vaizduojami architektūriniai tušti ir akli langai. rūmai (projektuoti Giulio Romano) yra kitas būdingas manieristinės architektūros pavyzdys. Daugelis architektūrinių detalių rūmuose atrodo pasislinkusios viena kitos atžvilgiu. Vila d'Estė sodai, kurti Pirro Ligorio, yra vienu žymiausių manieristinio landšafto projektavimo pavyzdžių.
Šiaurės manierizmas
Šiaurės manierizmu vadinamas manierizmas, įsigalėjęs šiaurinėje Europos dalyje maždaug nuo 1530 m. Dailininkai manieristai dirbo monarchų ir aristokratų dvaruose ir taip suformavo sekantį tarptautinį meno stilių po gotikos. Manierizmo paplitimas turėjo keletą priežasčių. Visų pirma, po Romos užėmimo 1527 m. ir nuolatinių karų Italijoje, daugelis italų menininkų liko be užsakymų ir išsisklaidė po Europą. Kita priežastis yra ta, kad tuo metu Italijos menas, išgarsintas tokių vardų kaip Mikelandželas, Rafaelis ir Leonardas da Vinčis, neturėjo lygių Europoje ir kiekvienas monarchas norėjo savo dvare turėti kažką itališko. Italų menininkus protegavo ir iš Italijos kilusios monarchės, kaip Bona Sforca, Lenkijos ir LDK valdovė, arba Kotryna Mediči ir Marija de Mediči, Prancūzijos karalienės. Tik pati pradinė stiliaus fazė buvo ryškiai itališka manieristinė. Vėliau manierizmas persipynė su gotikos ir pradėjusio plisti baroko stiliais. Daugelis vadinamųjų renesanso stilistikos architektūros ir dailės kūrinių (tarp jų ir Lietuvoje) buvo kuriami vietos menininkų, kurie niekuomet nebuvo Italijoje ir mokėsi iš atvykusių italų dailininkų, kurie, dažniausiai, nebuvo pačios aukščiausios klasės ir savo užsakovams kurdavo meno, esančio Italijoje, imitacijas.
1530 m. ir vėliau Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I kvietimu į Fontenblo atvyko grupė italų menininkų, tarp kurių Rosso Fiorentino, Francesco Primaticcio, Niccolo dell’Abbate. Jiems buvo patikėta ištapyti atnaujintą karališkąją Fontenblo pilį. Trumpam į Fontenblo buvo atvykęs Giulio Romano. Čia italų menininkai daugiausia dėmesio suteikė tapybos dekoratyviajam efektui. Graviūros, paruoštos pagal darbus Fontenblo pilyje, plačiai pasklido Europoje ir suformavo didelę tokio meno paklausą tarp aristokratų. Ši tapyba dabar žinoma kaip Pirmoji Fontenblo mokykla. Apie 1590 m. susiformavo vietinių menininkų-manieristų grupė, praminta Antrąja Fontenblo mokykla, kurios įtaka buvo kur kas mažesnė.
Apie 1570 m. ir vėliau Vienoje ir Prahoje imperatorių ir Rudolfo II pastangomis buvo suburta kita menininkų manieristų grupė, tarp kurių svarbiausi buvo: Nyderlandų menininkas Bartholomeus Spranger, italas Giuseppe Arcimboldo, vokietis Hans von Aachen. Nyderlanduose manierizmas gyvavo trumpai XVI a. pabaigoje. Daugeliu atveju, jis užėmė trumpą laikotarpį menininkų kūrybiniame kelyje. Manieristinių bruožų įžvelgiama Hendrik Goltzius ir Piterio Breigelio Vyresniojo kūryboje. Dažnai Europos dvarų manieristinis stilius yra apibūdinamas tuo metu valdžiusio monarcho vardu, pvz., Henriko II stilius Prancūzijoje. Nyderlanduose pagrindiniais manierizmo atstovais buvo Hendrikas Golcijus, , Kornelis van Harlemas Harleme ir Abrahamas Blumartas, Joachimas Jutevalis Utrechte.
Į Lietuvą manierizmas atėjo gerokai pavėlavęs. Manieristinė stilistika buvo sumaišyta su gotikos ir baroko stilistikomis. Turbūt būdingiausiu manierizmo pavyzdžiu laikoma Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra (1626). Žinoma, kad Valdovų rūmai buvo praplėsti manieristinio stiliaus sparnu, tačiau jis neišliko ir greičiausiai vėliau galėjo būti perstatytas baroko stiliumi. Kitas manieristinis pavyzdys Lietuvoje yra Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia Vilniuje ir Sapiegų giminės antkapinis monumentas joje. Pati bažnyčia papildyta vėliau baroko elementais. Lietuvoje manieristinis laikotarpis užtruko iki maždaug 1650 m.
Manierizmo darbų pavyzdžiai
-
![image]()
„Persėjas“, aut. Benvenutas Čelinis (Florencija, ) -
![image]()
„Sabinės pagrobimas“, aut. Džambolonja (Florencija, ) -
![image]()
Buontalenčio grota, aut. (Florencija, ) -
![image]()
Fontenblo pilies dekoras, aut. Francesco Primaticcio (Fontenblo) -
![image]()
„Dianos maudynė“, aut. François Clouet (Pirmoji Fontenblo mokykla) -
![image]()
„Venera ir Adonis“, aut. Bartholomäus Spranger -
![image]()
„Bachas, Ceresė ir Kupidonas“, aut. Hans von Aachen -
![image]()
Stepono Batoro antkapinis monumentas, aut. Santi Gucci (Vavelio katedra) -
![image]()
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra -
![image]()
Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Šaltiniai
- Hauser, Arnold. The Social History of Art – Volume II – Renaissance, Mannerism, Baroque (2-asis leidimas, 1992 m.)
- Giorgio Vasari „Le Vite“ Archyvuota kopija 2018-11-19 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- Manierizmas Encyclopaedia Britannica tinklalapyje (anglų k.)
- William Kloss. „Mannerism and The late work of Michelangelo“
Išnašos
- Met muziejaus informacija
- LDM informacija Archyvuota kopija 2012-03-24 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Manierizmo darbų pavyzdžiai
- Italijos manieristai Archyvuota kopija 2012-09-23 iš Wayback Machine projekto.
- Apie manierizmą ir baroką (anglų k.)
- Apie manierizmą Archyvuota kopija 2011-05-15 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Manierizmas XVI a velyvojo renesanso dailes ir architekturos stilistika Pradejo formuotis apie 1510 20 m Italijoje po to tapo tarptautine paplito visoje Europoje Italijoje manieristinis laikotarpis baigesi apie 1590 m likusioje Europoje sis stilius dominavo iki XVII a pradzios o apraisku sutinkama iki XVIII a pabaigos Antikine skulptura Belvederio torsas Dailininkai manieristai semesi įkvepimo ir pavyzdzio is antikiniu skulpturu ir MikelandzeloSv Baltramiejus Mikelandzelo freskos Paskutinis teismas 1537 41 figura įkvepta Belvederio torso Stiliui budingas klasikiniu antikiniu ir Brandziojo renesanso vaizdavimo formu iskraipymas stilizavimas harmonijos principu ir grieztos kompozicines strukturos atsisakymas Pirmenybe teikiama įmantrumui pabreztinam teatraliskumui painioms perkrautoms kompozicijoms neramioms spalvoms XVI a manieristine stilistika tapo dominuojanti Europos monarchu ir aristokratu dvaruose stengesi atitikti ju skonį Didele dalimi dailininkai manieristai eme pavyzdį is Mikelandzelo tapybos Siksto koplycioje Paties Mikelandzelo velyvasis kurybos periodas priskiriamas manierizmui Manierizmas meno istorijoje vertinamas nevienareiksmiskai Keleta amziu po to jis buvo vertintas dekadentisku reiskiniu nors tarp dailininku manieristu buvo pripazintu reiksmingu Europos dailes meistru Vienu metu manierizmas pasireiske daugelyje labai skirtingu menininku Tarp manierizmo pradininku Jakopas Pontormas ir Rosas Fiorentinas Florencijoje Dzulijus Romanas ir Parmidzaninas Romoje Susiformavusiai stilistikai atstovavo Bronzinas Florencijoje ir Tintoretas Venecijoje Tarp zymiausiu skulptoriu Benvenutas Celinis ir Dzambolonja Uz Italijos ribu reiksmingiausias manieristas buvo El Grekas Architekturoje budingiausiais manierizmo pavyzdziais laikomi Mikelandzelo projektuota Laurencijaus biblioteka Sv Lauryno bazilikos komplekse ir Dzulijaus Romano projektuoti Mantujoje Kilme periodizavimas bruozaiZodis manierizmas kiles is italu kalbos zodzio maniera stilius Kilme atsekama is dvieju saltiniu Giorgio Vasari 1550 m isleistose knygoje Le Vite vartojamu zodziu Maniera moderna siuolaikinis stilius ir kito stiliaus apibudinimo Maniera della antica antikinis stilius senovinis stilius Velesniais amziais manieristais buvo apibudinami bendrai XVI a antros puses dailininkai pazymint ju pabreztina nusisukima nuo klasikines dailes formu 1672 m Gian Pietro Bellori Anibales Karacio biografijoje atskyre manieristus nuo klasicistines dailes meistru kaip įmantrumo besivaikiusius aukstu idealu daileje neturejusius stileivas Buvo teigiama kad manieristai nekure nieko naujo o tik imitavo ir iskraipe praeities mena sava maniera stiliumi XIX a sveicaru meno istorikas ir filosofas Jacob Burckhardt 1818 1897 isskyre manierizma kaip bendra stiliu vienijusį to laikotarpio labai skirtingus tarpusavyje dailininkus Manierizmas buvo pirmas zinomas stilius Europoje kuris buvo teorizuotas amzininku Giorgio Vasari ir Gian Paolo Lomazzo Manierizmas buvo sekantis europinis tarptautinis stilius po gotikos Italijos manierizmas skirstomas į dvi fazes Antiklasikine faze nuo 1510 uju vidurio iki 1530 m Aukstoji maniera 1530 1580 90 m Antiklasikines fazes darbams budinga neracionali kompozicija neramios spalvos krentanciu veikeju vaizdavimas aiskaus perspektyviojo vaizdavimo nebuvimas iskraipytos didziuju Brandziojo renesanso meistru formos Aukstosios manieros fazei budingas saltas skulpturiskas veikeju vaizdavimas perdetas temu intelektualumas pabreztinas scenu teatraliskumas alegoriniu scenu hedonizmas formu iskraipymai turi dekoratyvu charakterį Antverpeno manierizmas 1500 1530 Daznai manieristais įvardijami flamandu dailininkai dirbe apie 1500 1530 m ir netureje rysio su Italijos manieristais Ju dailei budingas gotikiniu formu iskraipymai perdetas veikeju emociju ir teatralisku pozu vaizdavimas dramatiskos gesturos ryskiu spalvu efektai Sie bruozai zenklus Luko van Leideno ir kuryboje Siaures manierizmas 1530 apie 1630 Siaures manierizmu vadinamas manierizmo paplitimas siaurineje Europos dalyje Jo stilistikai budingas pataikavimas vietos monarchu ir aristokratu skoniui dekoratyvumas Siaures manierizmas buvo remiamas monarchu ir buvo dominuojanciu Europos dvaru stiliumi Manierizmo istakosVieningos nuomones del to kas įkvepe manierizma nera Dailininkai manieristai pvz Giorgio Vasari laike manierizma logine renesanso dailes seka Manierizmas apibudinamas kaip pereinamoji faze tarp renesanso ir baroko nors tiek manierizmo tiek baroko apraisku įzvelgiama ankstesniajame mene pvz velyvojoje Rafaelio kuryboje iki 1520 m Sutinkama kad barokas issivyste ne kaip manierizmo tasa o kaip priesinga reakcija į manierizma Tarp manierizmo priezasciu isskiriami istoriniai socialiniai ir stilistiniai veiksniai Sv Lauryno mirtis aut Bronzinas 1569 Sv Lauryno bazilika Florencija Freskoje matyti tipiski italu manierizmo bruozai perkrauta figuromis kompozicija neracionali perspektyva Mikelandzelo įkveptas figuru raumeningumas Sv Lauryno poza imituoja Adoma Mikelandzelo Adomo sutverime Figuros netgi skrajojanciu angelu tapytos kaip skulpturos Nustatyti koks daugelio vaizduojamuju veikeju rysys su paveikslo centre vaizduojama Sv Lauryno mirtimi beveik neįmanoma Istorines aplinkybes 1492 m Kristupas Kolumbas atrado Amerika 1522 m Fernando Magelano ekspedicija apiplauke pasaulį Siu ir kitu geografiniu atradimu deka buvo galutinai įrodyta kad Zeme yra apvali kartu labai prasiplete zinomo pasaulio ribos atrastos naujos nezinomos zmoniu kulturos 1543 m paskelbta viesai Mikalojaus Koperniko heliocentrine teorija kuri teige kad Zeme nera pasaulio centras pati teorija buvo suformuluota pora desimtmeciu anksciau Sie faktai griove per simtmecius Europoje įsigalejusį pasaulio vaizdinį 1517 m Martynas Liuteris paskelbe savo 95 tezes kuriose iskele klausimus del krikscioniu baznycios tvarkos teisingumo pagrįstumo Romos popieziaus valdzios negincyjamumo Prasidejo reformacija Per trumpa laiko tarpa Mikelandzelo ir Rafaelio darbuose vaizduojama krikscionybes ir antikos idealu pergale ir dominavimas pasaulyje neteko prasmes 1527 m Italijos renesanso kultura patyre triuskinama smugį Sv Romos imperatoriaus Karolio V kariuomene neatlyginta uz karus Italijoje uzgrobe menkai ginama Roma Daugelis kareiviu buvo vokieciai liuteronai Prasidejo Amzinojo miesto plesimas ir turto grobstymas nevaldomas chaosas ir zudynes Į nelaisve buvo paimtas pats popiezius Klemensas VII Menininkai masiskai paliko miesta Socialiniai veiksniai Tarp socialiniu veiksniu isskiriamas menininko padeties visuomeneje pasikeitimas Iki renesanso didziuju meistru dailininko padetis visuomeneje nebuvo labai gerbiama Mikelandzelo tevas skulptoriaus amata laike prastu uzsiemimu XV a dailininkas buvo amatininku gildijos narys jis priklause nusistovejusiai stilistinei savo miesto mokyklai Jo uzsakymai buvo grieztai diktuojami uzsakovu dazniausiai baznyciu vienuolynu ir kt Meno kuriniu ikonografija buvo nusistovejusi karta is kartos dominavo įprastos temos Geroji naujiena Paskutine vakariene Madona su Kudikiu Nukryziavimas Pieta Kristaus guldymas į karsta Nuemimas nuo kryziaus ir pan Dauguma darbu iliustravo gerai visiems zinomus biblijinius epizodus Paveikslo centre Kristus Mergele Marija ar kuris sventasis Aplink juos kiti veikejai Pamokomas tikejima skatinantis ar Dievo bausme gasdinantis turinys buvo aiskus ir nepasleptas Bet kuris nukrypimas nuo ikonografijos buvo netoleruotinas Taciau XVI a padetis pasikeite menininkai tapdavo garsenybemis monarchu favoritais uzimdavo reiksmingus postus Dar apie 1482 m vieno Florencijos vienuolyno vienuoliai nedrįso isstatyti Leonardo da Vincio nebaigto paveikslo Isminciu pagarbinimas viesai nes jame buvo vaizduojama kovos scena o jau po 60 m popiezius Paulius III sutiko su viskuo ka vienoje svenciausiu krikscioniu vietu Siksto koplycioje tapo Mikelandzelas įskaitant nuoga Kristu veliau prasidejus kontrreformacijai Mikelandzelo Paskutiniojo teismo freska noreta apskritai nutrinti Dailininko autoritetas leido jam atsipalaiduoti nuo ikonografijos taisykliu Roso Fiorentino paveiksle Pieta Kristus vaizduojamas su raudona barzda Jakopo Pontormo paveiksle Vakariene Emause Kristus pamokslauja pats sau nekreipiant aplinkiniams į jį demesio Parmidzanino paveiksle Madona su Sv Jeronimu Sv Jeronimas vaizduojamas miegantis Stilistiniai veiksniai Stilistiskai manierizmas isssikyre tuo kad kopijavo ir imitavo Brandziojo renesanso ir antikinius dailes kurinius Viso renesanso dailes vystymosi metu buvo stengiamasi atgaivinti antikinius dailes vaizdavimo idealus ir juos susieti su krikscioniskaja pasauleziura Antikiniai modeliai buvo laikyti tobulumo virsune Ir si virsune buvo pralenkta Giorgio Vasari parase kad Mikelandzelo Dovydo skulptura yra pati geriausia kada nors sukurta nesvarbu su kokiu kur ir kada gyvenusiu kitu skulptoriu lyginant Kadangi tobulybe buvo pasiekta o manieristu poziuriu tobulumo idealas buvo Mikelandzelas tai jos atkartoti nera prasmes belieka tik ja kopijuoti Meno saltiniai buvo įsivaizduojami du mokymasis kopijuoti is antikinio meno kuris yra tobulas ir mokymasis kopijuoti is gamtos kuri nera tobula Dailininkas piesdamas realia scena pasalina is gamtos tai kas netobula ir palieka tai kas tobula Kurinys tampa tobulesnis uz pacia gamta todel norint sukurti dar tobulesnį kurinį įkvepimo reikia semtis is jau esamu meno pavyzdziu Mikelandzelo įtaka manieristams buvo milziniska netgi atzvilgiu tu kurie jį atmete kaip El Grekas Mikelandzelo figuros Siksto koplycios lubu freskose ypac Libijos sibile ir Ignudi tapo pavyzdziu manieristams Kitas tobulo meno pavyzdys buvo antikines skulpturos Pats Mikelandzelas jas velesniajame savo kurybos periode naudojo kaip įkvepimo saltinį freskoje Paskutinis teismas Kristaus figura įkvepta antikines skulpturos Belvederio Apolonas Sv Baltramiejaus Belvederio torso Nuo manieristu pomegio antikiniam menui kilo kitas stiliaus apibudinimas Maniera della antica Manierizmo istorijaAntiklasikine faze Italijoje manierizmas pradejo formuotis apie 1510 uju vidurį Florencijos manierizmo pradininkai Jakopas Pontormas ir Rosas Fiorentinas mokesi Andrea del Sarto mokykloje Andrea del Sartas buvo vienas didziausiu Brandziojo renesanso meistru Italijoje taciau jo daile neturejo auksto idealizmo lydejusio Mikelandzelo ir Rafaelio daile Jo darbu erdve suspausta suteikia asmeniskumo ir intymumo charakterį veikeju figuros ir kompozicines linijos sudetingos Siuos bruozus pereme jo mokiniai Jacopo da Pontormo Nuemimas nuo kryziaus Rosso Fiorentino Nuemimas nuo kryziaus Pirmieji Jakopo Pontormo Jacopo da Pontormo darbai 1510 uju pradzioje buvo tipiskos harmoningos Brandziojo renesanso stilistikos taciau veliau pradejo rysketi manierizmo pozymiai veikeju perkrautos scenos veiksmo sumaistis paveiksluose neaiski ikonografija Vietoj budingu renesansui Madonos su Kudikiu temos paveiksluose nerupestingai zaidzianciu vaiku Pontormas pradejo vaizduoti nerimo kupinas asmenybes Pontormo dailes manierizmas pasieke virsune paveiksle Nuemimas nuo kryziaus 1528 Is tikro sio paveikslo tema neaiski lygiai taip pat jis galetu vaizduoti kita įprasta tema Guldyma į karsta Taciau paveiksle nera nei kryziaus nei karsto Kurinio centre atsiveria tustuma aplink kuria sukomponuoti veikejai Kristus tarsi tik ka iskrito is Marijos ranku Marijos figura vaizduojama didziule Virs jos esanti moteris ziuri zemyn taciau kurinio perspektyva visiskai neaiski Neįmanoma suprasti virsutiniu figuru padeties nes nesimato kad jos butu ant kazko palipusios Paveikslo kompozicija tampa iracionalia figuros tarsi kybo ore o Kristu prilaikantys angelai linksta nuo nesamos nastos Is po vieno angelo koju prasitieses zalias audeklas kontrastuoja su priesingame kampe violetine moters skara ir sukuria diagonale atskiriancia Marijos veikeju grupe nuo Kristaus veikeju grupes Is tikro paveiksle vaizduojama tragedija motinos prarandancios savo sunu Tustuma tarp Marijos ir Kristaus rodo rysio praradima tarp abieju veikeju visiskai nesuprantama motyva ankstesnes dailes meistrams Kitas Andrea del Sarto mokinys Rosas Fiorentinas Rosso Fiorentino paseke savo kolegos Pontormo pedomis Svarbiausiu jo darbu įvardijamas Nuemimas nuo kryziaus 1521 Skirtingai nuo Pontormo paveikslo sįkart jame yra kryzius Didziulis Kristaus figuros menkumas kontrastuoja su kryziumi Kristu skuba nuimti egzekutoriai arba angelai jie visai nesuteikia siam veiksmui tokio demesio kokio tiketusi eilinis tikintysis ziuredamas į paveiksla Dievo nuemimas nuo kryziaus atrodo skubi ir eiline procedura Kaip ir Pontormo atveju paveikslo centre yra tustuma tikriau Kristaus koju pedos aplink kuria sukasi veiksmas Apacioje esanciu veikeju ikonografija neaiski Marija suklupusi ant keliu desineje tikriausiai Sv Jonas Krikstytojas nusisukes ir uzsidenges veida Is kitu veikeju Kristumi atrodo tesidomi tik nukeliantys jį nuo kryziaus Panasu kad veikejai aprauda ne tiek Kristaus mirtį kiek tai kaip su juo elgiamasi po mirties Visa scena skendi tamsiame ir ruskaname danguje Tiek Pontormo tiek Roso paveikslu atveju galima surasti menine sumaisties to meto pasauleziuroje israiska renesanso idealu praradima Abiejuose paveiksluose vaizduojamas griuvantis krikscioniskasis pasaulis kuris dar pries keliasdesimt metu atrode harmoningu Parmigianino Madona ilgu kaklu Tintoretto Paskutine vakariene Tuo tarpu Romoje vystesi kiek kitokios pakraipos manierizmas Mieste vienu metu dirbo Rafaelis ir Mikelandzelas Anot Giorgio Vasari kitiems menininkams budavo baugu atvykti į Roma nes prie siu didziuju meistru sedevru jie galedavo pasijusti visiskai bejegiais mene Rafaelis Romoje laike didziule pameistriu dirbtuve nes turejo tiek uzsakymu kad nespedavo ju vykdyti Didele dalį uzsakymu atlikdavo jo mokiniai Talentingiausias is ju buvo Dzulijus Romanas Giulio Romano Giorgio Vasari taip apraso vieno paveikslo sukurima Rafaelis nutape vaizduojamo veikejo veida o Dzulijus Romanas nutape likusias detales imituodamas Rafaelio stilistika Kitas įkvepimo saltinis buvo Mikelandzelas kurio įtaka patyre pats Rafaelis Kaip niekur kitur Romoje buvo geriausios salygos vystytis manierizmui kuris kopijuoja jau esantį tobula mena ir is to kuria dar tobulesnį Taciau Dzulijaus Romano madonos panasios į Rafaelio madonu karikaturas o jo fresku veikejai tarsi prarade Mikelandzelo figuru formas ir muskulatura atrodo ploksti 1524 m į Roma atvyko Parmidzaninas Parmigianino kuriam jau Parmoje teko imituoti Koredza vienoje is baznyciu jis turejo papildyti Koredzo freskas tokios pat manieros darbais kaip ir didziojo Parmos meistro Romoje Parmidzaninas persieme vietos mokyklu visu pirma Rafaelio įtakomis Svarbiausiu jo darbu laikomas Madona ilgu kaklu iki 1540 Siame paveiksle Marija vaizduojama didziule istestomis proporcijomis Jos drapiruociu tapyba primena skulpturos vaizdavima Ant keliu gulintis kudikis Kristus atrodo tarsi negyva skulptura istiestos rankos simbolizuoja busima nukryziavima Pirmo plano angelo kuno proporcijos taip pat smarkiai istemptos Desineje kampe vaizduojama maza figura kuri neturi perspektyviojo vaizdavimo priklausomybes su pirmame plane vykstanciu veiksmu Tiek sios figuros tiek vaizduojamos kolonos padetis paveiksle neaiski dailininkas tarsi eliminuoja erdve skiriancia pirmojo plano figuras nuo tolimu Velesnysis Italijos manierizmas Po 1530 m Italijoje susiformavo Aukstoji maniera taip vadinama stilingoji manierizmo faze Geriausiai sia stilistika įkunijo Pontormo mokinys Bronzinas Bronzino Jo darbuose vyrauja labai aiskus saltas stilius Bronzinas buvo Mediciu dvaro oficialus tapytojas ir greiciausiai nuo jo prasideda manierizmo atskilimas nuo visaliaudes dailes krypties į isskirtinai dvaru stiliu Bronzino alegorines scenos israiskingos hedonistines veikejai jose atrodo tarsi sustingusios antikines statulos Aristokratu portretuose po vaizduojamo veikejo drabuziais nesijaucia gyvas zmogus o piesta skulptura Dailininkas vaizdavo tu laiku aristokratus antikiniais dievais ar titanais kaip Andrea Doria portrete Aukstajai manierai budingas perdetas intelektualumas taip siekiant atskirti dvaru stiliu nuo prasciokisko Nustatyti kokie veikejai vaizduojami paveiksluose tapdavo sunku neturint plataus issilavinimo antikines mitologijos ar biblijiniu istoriju srityje El Greco Orgaso grafo laidotuves Venecijoje mazdaug nuo 1560 m iskilo dailininkas Tintoretas Tintoretto Vystydamasis atskiros Venecijos dailes mokyklos remuose Tintoretas isvyste labai ekspresyvu dvasinga stiliu Jo darbuose biblijines istorijos kurias ankstyvieji renesanso meistrai stengesi kuo labiau priartinti prie savo laikmecio zmoniu yra pakyletos į nepasiekiamas kosmines aukstybes Paveikslu scenose figuruoja desimtys veikeju kuriniu apimtys virsydavo 10 metru Viename budingiausiu Tintoreto darbu Paskutine vakariene 1594 naudojama perspektyva bet ji isryskina ne paveikslo realistiskuma ar kompozicinį darnuma o atvirksciai chaotiska erdves pakrikima Pirmojo plano figuros uzsiima kazkuo sau įprastu Kristaus ir jo mokiniu stalas nustumtas į sona scenoje atsiveria dangus pasirodo angelai Paveikslo giluma atrodo nesibaigianti Tintoretas nedirbo aristokratams jo darbai kabojo Venecijos viesosiose religiniu bendriju vietose ir rodo atotrukį tarp liaudies dailes ir dvaru stiliaus manierizmo variantu Dailes darbu charakteris giliai religingas Tuo pasireiskia dailininko atsakas į reformacija Tintoreto dvasios brolis buvo El Grekas El Greco 1541 1614 Venecijoje jis mokesi Ticiano dirbtuvese ir geriausiu dailininku laike Tintoreta Atvykes į Roma siulesi popieziui pertapyti Mikelandzelo Paskutiniojo teismo freska nes esa jis tai gali padaryti geriau Taciau El Grekas pats neisvenge Mikelandzelo įtakos 1577 m jis persikele į Ispanija dirbti karaliui Pilypui II El Greko stilius yra labai individualus taciau jis islaike budingus manierizmo bruozus prailgintas figuras suspausta ir perkrauta veikejais erdve nerimo nuotaika Paveiksle Orgaso grafo laidotuves 1588 erdve suspausta ir perpildyta veikeju scena perskirta į dvi aiskiai atskiras dalis zemeje vykstancias laidotuves ir dangaus arba rojaus scena Beveik eliminuotas perspektyvusis vaizdavimas Manierizmas uzleido vieta barokui XVII a pradzioje Tai aiskinama tuo kad kontrreformacine kataliku baznycios politika buvo kur kas palankesne baroko dailininkams dvaru manierizmas prarado aktualuma ir virto tiesiog asmeniniu kai kuriu monarchu stiliumi Patys dailininkai sieke sugrazinti manierizmo prarastus dailes bruozus Karaciai Bolonijoje sieke atgaivinti Brandziojo renesanso idealizma ir gamta imituojancia forma Karavadzo mokykla sieke grazinti dailes scenu naturaluma ir artimuma ziurovui Italu manieristai Tapytojai Jacopo da Pontormo 1494 1556 Rosso Fiorentino 1494 1540 1471 1546 Sebastiano del Piombo 1485 1547 Giulio Romano 1499 1546 Domenico Beccafumi 1486 1551 Francesco Primaticcio 1504 1570 Paris Bordone 1500 1571 Agnolo Bronzino 1503 1572 Parmigianino 1503 1540 apie 1510 1563 Giorgio Vasari 1511 1574 1509 1566 Francesco Salviati 1510 1563 Niccolo dell Abbate apie 1510 1571 1529 1566 Tintoretto 1518 1594 Giuseppe Arcimboldo 1527 1593 Alessandro Allori 1535 1607 Palma Giovane apie 1550 1628 1540 1609 1560 1608 Sv Lauryno bibliotekos vestibiulis architektas Mikelandzelas 1524 m Sv Lauryno bazilikos kompleksas Florencija rytines puses fasadas architektas Giulio Romano 1526 34 m Mantuja Skulptoriai 1493 1560 Benvenuto Cellini 1500 1571 1511 1592 Giambologna 1529 1608 Architektai Giulio Romano 1499 1546 Giacomo Barozzi da Vignola 1507 1573 1511 1592 Giorgio Vasari 1511 1574 Pirro Ligorio 1510 1583 1531 1608 Velesnis Mikelandzelo kurybos laikotarpis priskiriamas manierizmui Manieristiniu bruozu galima rasti Antonio da Correggio Jacopo Bassano Paolo Veronese Federico Barocci darbuose Salyginai manieristams gali buti priskirtas architektas Andrea Palladio Lietuvos dailes muziejus turi kelis italu manieristinius darbus ir atliktus Manierizmas architekturoje Manierizmas architekturoje apibudinamas geru klasikiniu ir renesanso architekturos formu zinojimu ir samoningu ju iskraipytu vaizdavimu siekiant pastato didingumo ar manieringumo Pavyzdziui Mikelandzelo suprojektuoto Sv Lauryno vestibiulyje yra kolonos kurios yra sienos dalys ir nieko nelaiko Ju virsunes iskyla virs duru frontono Paties frontono trikampe forma perlauzta Salia vaizduojami architekturiniai tusti ir akli langai rumai projektuoti Giulio Romano yra kitas budingas manieristines architekturos pavyzdys Daugelis architekturiniu detaliu rumuose atrodo pasislinkusios viena kitos atzvilgiu Vila d Este sodai kurti Pirro Ligorio yra vienu zymiausiu manieristinio landsafto projektavimo pavyzdziu Siaures manierizmas Siaures manierizmu vadinamas manierizmas įsigalejes siaurineje Europos dalyje mazdaug nuo 1530 m Dailininkai manieristai dirbo monarchu ir aristokratu dvaruose ir taip suformavo sekantį tarptautinį meno stiliu po gotikos Manierizmo paplitimas turejo keleta priezasciu Visu pirma po Romos uzemimo 1527 m ir nuolatiniu karu Italijoje daugelis italu menininku liko be uzsakymu ir issisklaide po Europa Kita priezastis yra ta kad tuo metu Italijos menas isgarsintas tokiu vardu kaip Mikelandzelas Rafaelis ir Leonardas da Vincis neturejo lygiu Europoje ir kiekvienas monarchas norejo savo dvare tureti kazka italisko Italu menininkus protegavo ir is Italijos kilusios monarches kaip Bona Sforca Lenkijos ir LDK valdove arba Kotryna Medici ir Marija de Medici Prancuzijos karalienes Tik pati pradine stiliaus faze buvo ryskiai italiska manieristine Veliau manierizmas persipyne su gotikos ir pradejusio plisti baroko stiliais Daugelis vadinamuju renesanso stilistikos architekturos ir dailes kuriniu tarp ju ir Lietuvoje buvo kuriami vietos menininku kurie niekuomet nebuvo Italijoje ir mokesi is atvykusiu italu dailininku kurie dazniausiai nebuvo pacios auksciausios klases ir savo uzsakovams kurdavo meno esancio Italijoje imitacijas 1530 m ir veliau Prancuzijos karaliaus Pranciskaus I kvietimu į Fontenblo atvyko grupe italu menininku tarp kuriu Rosso Fiorentino Francesco Primaticcio Niccolo dell Abbate Jiems buvo patiketa istapyti atnaujinta karaliskaja Fontenblo pilį Trumpam į Fontenblo buvo atvykes Giulio Romano Cia italu menininkai daugiausia demesio suteike tapybos dekoratyviajam efektui Graviuros paruostos pagal darbus Fontenblo pilyje placiai pasklido Europoje ir suformavo didele tokio meno paklausa tarp aristokratu Si tapyba dabar zinoma kaip Pirmoji Fontenblo mokykla Apie 1590 m susiformavo vietiniu menininku manieristu grupe praminta Antraja Fontenblo mokykla kurios įtaka buvo kur kas mazesne Apie 1570 m ir veliau Vienoje ir Prahoje imperatoriu ir Rudolfo II pastangomis buvo suburta kita menininku manieristu grupe tarp kuriu svarbiausi buvo Nyderlandu menininkas Bartholomeus Spranger italas Giuseppe Arcimboldo vokietis Hans von Aachen Nyderlanduose manierizmas gyvavo trumpai XVI a pabaigoje Daugeliu atveju jis uzeme trumpa laikotarpį menininku kurybiniame kelyje Manieristiniu bruozu įzvelgiama Hendrik Goltzius ir Piterio Breigelio Vyresniojo kuryboje Daznai Europos dvaru manieristinis stilius yra apibudinamas tuo metu valdziusio monarcho vardu pvz Henriko II stilius Prancuzijoje Nyderlanduose pagrindiniais manierizmo atstovais buvo Hendrikas Golcijus Kornelis van Harlemas Harleme ir Abrahamas Blumartas Joachimas Jutevalis Utrechte Į Lietuva manierizmas atejo gerokai pavelaves Manieristine stilistika buvo sumaisyta su gotikos ir baroko stilistikomis Turbut budingiausiu manierizmo pavyzdziu laikoma Siauliu Sv apastalu Petro ir Pauliaus katedra 1626 Zinoma kad Valdovu rumai buvo praplesti manieristinio stiliaus sparnu taciau jis neisliko ir greiciausiai veliau galejo buti perstatytas baroko stiliumi Kitas manieristinis pavyzdys Lietuvoje yra Vilniaus Sv arkangelo Mykolo baznycia Vilniuje ir Sapiegu gimines antkapinis monumentas joje Pati baznycia papildyta veliau baroko elementais Lietuvoje manieristinis laikotarpis uztruko iki mazdaug 1650 m Manierizmo darbu pavyzdziai Persejas aut Benvenutas Celinis Florencija Sabines pagrobimas aut Dzambolonja Florencija Buontalencio grota aut Florencija Fontenblo pilies dekoras aut Francesco Primaticcio Fontenblo Dianos maudyne aut Francois Clouet Pirmoji Fontenblo mokykla Venera ir Adonis aut Bartholomaus Spranger Bachas Cerese ir Kupidonas aut Hans von Aachen Stepono Batoro antkapinis monumentas aut Santi Gucci Vavelio katedra Siauliu Sv apastalu Petro ir Pauliaus katedra Vilniaus Sv arkangelo Mykolo baznyciaSaltiniaiHauser Arnold The Social History of Art Volume II Renaissance Mannerism Baroque 2 asis leidimas 1992 m Giorgio Vasari Le Vite Archyvuota kopija 2018 11 19 is Wayback Machine projekto anglu k Manierizmas Encyclopaedia Britannica tinklalapyje anglu k William Kloss Mannerism and The late work of Michelangelo IsnasosMet muziejaus informacija LDM informacija Archyvuota kopija 2012 03 24 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Manierizmas vaizdine ir garsine medziagaManierizmo darbu pavyzdziai Italijos manieristai Archyvuota kopija 2012 09 23 is Wayback Machine projekto Apie manierizma ir baroka anglu k Apie manierizma Archyvuota kopija 2011 05 15 is Wayback Machine projekto anglu k Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu