Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Sociologija
 | Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Sociologija (iš lot. socius – kompanionas ir iš graik. λόγος – mokslas) – socialinis mokslas, tiriantis ir aprašantis visuomenės struktūrines ir funkcines sąsajas. Tai yra socialinis mokslas, tiriantis ne specifines temas (kaip, pvz., politikos mokslas arba ekonomika), bet siekiantis naudojant sociologinius metodus ištirti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą. Sociologai domisi ir atskirais socialiniais junginiais (pvz., socialinės sistemos, institucijos, grupės ir organizacijos). Jie tiria socialinius dėsnius ir procesus, kurie jungia ir skiria žmones ne tik kaip individus, bet ir kaip asociacijų, grupių ir institutų narius. Sociologijos tyrimo objektas – socialiniai ryšiai, socialinė tarpusavio sąveika, socialiniai santykiai ir jų organizavimo būdas.
Sociologijos terminą XIX a. įvedė Augustas Comte. Sociologija atsirado XIX amžiuje kaip akademinio pasaulio atsakas modernumui: sociologai tikėjosi ne tik suprasti, kas palaiko socialines grupes, bet ir sukurti priešnuodžius socialinei dezintegracijai. Sociologija labiausiai plėtojosi XX-ame a., ypač po Emilio Durheimo ir jo pasekėjų postūmio.
Šiais laikais sociologai tiria makrostruktūras, kurios sudaro visuomenės organizavimosi pagrindus, tokias kaip rasė, etniškumas, klasė arba lytis (giminė) bei tokius institutus kaip šeima; socialinius procesus, kurie parodo nukrypimus nuo tokių struktūrų arba jų irimą, įskaitant nusikalstamumą ir skyrybas; taip pat mikroprocesus, tokius kaip tarpasmeniniai santykiai.
Sociologai dažnai remiasi kiekybiniais tyrimais siekdami apibūdinti socialinių santykių pagrindus ir sukurti modelius, kurie padėtų nuspėti socialinius pokyčius ir kaip žmonės į tokius socialinius pokyčius reaguos, kitos sociologijos šakos teigia, kad – tokie kaip struktūruotas interviu, grupės diskusija arba etnografiniai metodai – leidžia geriau suprasti socialinius procesus.
Istorija
Sociologijos šakos
- Darbo sociologija nagrinėja pramonę, jos pasiekimus ir ryšį su visuomenės raida
- Deviantinio elgesio sociologija tiria elgesį, pažeidžiantį visuomenės socialines normas (pvz., nusikalstamą veiką).
- Ekonominė sociologija tiria ekonominių reiškinių socialines priežastis ir padarinius. Tai apima , rinkos, turto ir skurdo problemų, demografinių procesų tyrimą ir kt.
- Kultūros sociologija nagrinėja kultūros apraiškas visuomenėje ir kultūros vaidmenį žmogaus socializacijos procese.
- Istorinė sociologija nagrinėja tai, kaip istoriniai procesai veikia visuomenės vystymąsi.
- Lyčių sociologija
- Miesto ir kaimo sociologija (arba urbanistinė sociologija)
- Politinė sociologija
- Šeimos sociologija tiria šeimos formavimąsi, vystymąsi ir funkcijas bei šeiminius ryšius.
- Švietimo sociologija tiria švietimo vaidmenį visuomenėje.
- Teisės sociologija
- Geografinė sociologija
- Analitinė sociologija
Šaltiniai
- Sociologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-19.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Sociologija is lot socius kompanionas ir is graik logos mokslas socialinis mokslas tiriantis ir aprasantis visuomenes strukturines ir funkcines sasajas Tai yra socialinis mokslas tiriantis ne specifines temas kaip pvz politikos mokslas arba ekonomika bet siekiantis naudojant sociologinius metodus istirti socialinį bendruomeniu ir visuomenes gyvenima Sociologai domisi ir atskirais socialiniais junginiais pvz socialines sistemos institucijos grupes ir organizacijos Jie tiria socialinius desnius ir procesus kurie jungia ir skiria zmones ne tik kaip individus bet ir kaip asociaciju grupiu ir institutu narius Sociologijos tyrimo objektas socialiniai rysiai socialine tarpusavio saveika socialiniai santykiai ir ju organizavimo budas Sociologijos termino autorius Augustas Kontas Sociologijos termina XIX a įvede Augustas Comte Sociologija atsirado XIX amziuje kaip akademinio pasaulio atsakas modernumui sociologai tikejosi ne tik suprasti kas palaiko socialines grupes bet ir sukurti priesnuodzius socialinei dezintegracijai Sociologija labiausiai pletojosi XX ame a ypac po Emilio Durheimo ir jo pasekeju postumio Siais laikais sociologai tiria makrostrukturas kurios sudaro visuomenes organizavimosi pagrindus tokias kaip rase etniskumas klase arba lytis gimine bei tokius institutus kaip seima socialinius procesus kurie parodo nukrypimus nuo tokiu strukturu arba ju irima įskaitant nusikalstamuma ir skyrybas taip pat mikroprocesus tokius kaip tarpasmeniniai santykiai Sociologai daznai remiasi kiekybiniais tyrimais siekdami apibudinti socialiniu santykiu pagrindus ir sukurti modelius kurie padetu nuspeti socialinius pokycius ir kaip zmones į tokius socialinius pokycius reaguos kitos sociologijos sakos teigia kad tokie kaip strukturuotas interviu grupes diskusija arba etnografiniai metodai leidzia geriau suprasti socialinius procesus IstorijaPagrindinis straipsnis Sociologijos istorija Sociologijos sakosDarbo sociologija nagrineja pramone jos pasiekimus ir rysį su visuomenes raida Deviantinio elgesio sociologija tiria elgesį pazeidziantį visuomenes socialines normas pvz nusikalstama veika Ekonomine sociologija tiria ekonominiu reiskiniu socialines priezastis ir padarinius Tai apima rinkos turto ir skurdo problemu demografiniu procesu tyrima ir kt Kulturos sociologija nagrineja kulturos apraiskas visuomeneje ir kulturos vaidmenį zmogaus socializacijos procese Istorine sociologija nagrineja tai kaip istoriniai procesai veikia visuomenes vystymasi Lyciu sociologija Miesto ir kaimo sociologija arba urbanistine sociologija Politine sociologija Seimos sociologija tiria seimos formavimasi vystymasi ir funkcijas bei seiminius rysius Svietimo sociologija tiria svietimo vaidmenį visuomeneje Teises sociologija Geografine sociologija Analitine sociologijaSaltiniaiSociologija Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 09 19 Vikiteka Sociologija vaizdine ir garsine medziaga