Nyderlandai

Šis straipsnis apie europinę Nyderlandų Karalystės dalį. Apie kitas šalies teritorijas skaitykite straipsnyje Aruba, Sint Martenas, Kiurasao ir BES salos.

Nyderlandų Karalystė ol. Koninkrijk der Nederlanden
Vėliava Herbas
Himnas: „Vilhelmas iš Nasau“
Nyderlandai žemėlapyje
Valstybinė kalba	olandų
Sostinė	Amsterdamas
Didžiausias miestas	Amsterdamas
Valstybės vadovai  • Karalius  • Ministras Pirmininkas	Vilhelmas Aleksandras
Plotas  • Iš viso  • % vandens	41 865 km^2 (131) 18,41 %
Gyventojų  • 2022  • Tankis	17 718 800 (67) 423 žm./km^2 (16)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	2021 1 012,598 mlrd. $ (17) 58 003$ (12)
Valiuta	Euras (€) (EUR) JAV doleris ($) (USD)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+1 (CET) UTC-4 (AST) UTC+2 (CEST) UTC-4 (AST)
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta Atkurta Karalystė	nuo Ispanijos imperijos 1579 m. sausio 6 d. 1648 m. sausio 30 d. 1815 m. kovo 16 d.
Interneto kodas	.nl
Telefono kodas	+31, +599
Kirčiavimas	Nýderlandai, Olándija

Nyderlandai (ol. Nederland), arba Olandija, oficialiai Nyderlandų Karalystė (ol. Koninkrijk der Nederlanden) – valstybė Vakarų Europoje, prie Šiaurės jūros, turinti užjūrio teritorijų Karibų jūroje. Rytuose ribojasi su Vokietija, pietuose – su Belgija. Karibuose Nyderlandai valdo Arubos, Kiurasao, Bonero, Sint Eustatijaus, Sabos (BES) salas ir Šv. Martyno salos pietinę dalį – Sint Marteną.

Nyderlandai priklauso Žemumų šalių regionui (į jį taip pat įeina Belgija ir Liuksemburgas). Nyderlandai dar priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemumų šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, jose labai aukštas gyvenimo lygis.

Valstybė yra viena iš šalių, kurios įkūrė Europos Sąjungą. Nyderlandai yra Europos Sąjungos, JTO, EBPO, NATO, ESBO ir Europos Tarybos narė. Šalis yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių Europoje. Pragyvenimo lygis joje aukštas. Nyderlandų konstitucinė sostinė – Amsterdamas, tačiau šalies parlamentas, vyriausybė ir karaliaus rūmai yra Hagoje.

Pavadinimas

Lietuvių kalboje pavadinimai Nyderlandai, Olandija bei Nyderlandų Karalystė dažniausiai vartojami sinonimiškai, tačiau iš tiesų jie turi šiek tiek skirtingas reikšmes:

• Nyderlandai – Europinė Nyderlandų Karalystės dalis. Išvertus iš olandų kalbos Nederland reiškia Žemasis kraštas.
• Olandija yra istorinis Nyderlandų regionas, apimantis dvi (iš 12) provincijas – Šiaurės Olandiją ir Pietų Olandiją
• Nyderlandų Karalystė apima Nyderlandus, Arubą, Sint Marteną, Kiurasao ir BES salas.

Patys olandai šalį įvardija vienaskaita – Nederland. Kai šis žodis vartojamas daugiskaita – Nederlanden – jis apima ne tik europinę šalies dalį, bet ir visą karalystę (su Antilais ir Aruba).

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų istorija.

Valdant Karoliui V, Šventosios Romos imperijos imperatoriui ir Ispanijos karaliui, kartu su šiuolaikine Belgija regionas įėjo į 17 Nyderlandų provincijų sudėtį. Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį karą 1579 metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę, pagal Utrechto uniją susijungdamos į Jungtines Nyderlandų Provincijas – dabartinių Nyderlandų pagrindą. Pilypas II, Karolio V sūnus, nenorėjo taip lengvai pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės, tad nepriklausomybė buvo pripažinta tik 1648 m.

Nyderlandai 1843 m. žemėlapyje

laikomas Nyderlandų įkūrėju

Galutinai iškovojusios nepriklausomybę nuo Ispanijos, 1648 m. Jungtinės Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos kolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar 1624 m. olandas Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio Niujorko vietoje.

Po trumpos prancūzų aneksijos Napoleono laikotarpiu, 1815 metais buvo suformuota Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus, Belgiją bei Liuksemburgą. Nyderlandų karalius tapo ir Liuksemburgo didžiuoju kunigaikščiu. Belgija sukilo ir atsiskyrė 1830 metais. Liuksemburgas, nors ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką. 1890 m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė Vilhelmina, Liuksemburgas atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos vokiškosios šakos narys.

XVIII−XIX a. Nyderlandai valdė nemažai kolonijų, kurių svarbiausios buvo (dabartinė Indonezija) ir Surinamas. Iš pradžių kolonijas administravo Rytų Indijos kompanija ir , o 1815 ir 1791 m. šių kompanijų valdas pradėjo tiesiogiai administruoti Nyderlandų vyriausybė.

XIX a. Nyderlandų industrializavimas buvo lėtesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis. Tai daugiausia lėmė unikali vandens kelių infrastruktūra ir priklausomybė nuo vėjo energijos. Pirmajame pasauliniame kare Nyderlandai išlaikė neutralitetą, bet Antrojo pasaulinio karo metu 1940 m. gegužę buvo okupuota nacių Vokietijos ir pilnai išlaisvinta tik 1945 m. Nuo 1941 iki 1945 m. naciai ir jų šalininkai išžudė virš 100 000 Nyderlandų žydų, daugybę Nyderlandų romų, homoseksualų ir psichiškai nesveikų bei fizinių trūkumų turėjusių asmenų.

Iki 1954 m. spalio 28 d. Surinamas ir teritorijos Antiluose buvo tik Nyderlandų Karalystės kolonijos, tačiau 1954 m. Surinamas ir tik suformuoti Nyderlandų Antilai gavo krašto statusą, Nyderlandų Karalystė tapo federacine valstybe, sudaryta iš šių dviejų teritorijų ir europinės Nyderlandų dalies. 1975 m. Surinamas paliko Nyderlandų Karalystę, tapdamas nepriklausoma valstybe. 1986 m. Aruba atsiskyrė nuo Nyderlandų Antilų ir tapo atskira karalystės dalimi, nuo tada Nyderlandų Karalystė turi du autonominius regionus: Nyderlandų Antilus ir Arubą.

Pokaryje Nyderlandų ekonomika greitai atsigavo, šalis tapo Beniliukso ir Europos ekonominės Bendrijos nare. Nyderlandai tapo ir NATO aljanso nariu, buvo viena iš šešių Europos anglies ir plieno bendriją, kuri išsivystė į Europos Sąjungą, įkūrusių šalių.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Karalius Vilhelmas Aleksandras

Nyderlandai – konstitucinė monarchija nuo 1815 m., iki tol nuo 1581 iki 1806 m. tai buvo respublika (Jungtinės Nyderlandų Provincijos) (tarp 1806 ir 1815 m. šalis buvo užimta Prancūzijos).

Nuo 2013 m. valstybės vadovas yra karalius Vilhelmas Aleksandras iš Oraniečių-Nasau dinastijos. Nyderlandų vyriausybės visada susideda iš koalicijų, todėl nėra ir niekada nebuvo vienos politinės partijos, kuri surinktų pakankamai balsų, kad galėtų suformuoti daugumą parlamente. Formaliai karalienė skiria vyriausybės narius, tačiau praktikoje, paaiškėjus rinkimų rezultatams, formuojama koalicinė vyriausybė (dėl jos derybos gali tęstis kelis mėnesius). Po to ji oficialiai karalienės paskiriama. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas, kuris paprastai būna ir didžiausios partijos koalicijoje vadovas.

Parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų. 150 žemutinių rūmų (Tweede Kamer arba antrieji rūmai) narių renkami kas ketveri metai tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat kas ketveri metai tiesiogiai renkami provincijų parlamentai. Provincijų parlamentų nariai (netiesiogiai) renka mažiau svarbų Senatą (Eerste Kamer arba pirmieji rūmai). Kartu pirmieji ir antrieji rūmai sudaro Staten Generaal, generalinį susirinkimą.

Politologijoje Nyderlandai dažnai laikomi klasikiniu konsociacinės demokratijos pavyzdžiu.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – .

Nyderlandai skirstomi į 12 administracinių regionų, vadinamų provincijomis, kiekvieną iš jų valdo gubernatorius (olandiškai vadinamas Commissaris van de Koning(in), t. y. karaliaus ar karalienės komisaras).

Nyderlandų administracinis suskirstymas (raudoni taškai žymi provincijų centrus).

Provincija	Olandiškai	Padėtis šalies mastu	Adm. centras
Drentė	Drenthe	šiaurės rytuose, į pietus nuo Groningeno	Asenas
Flevolandas	Flevoland	šalies centre, Eiselmerio polderių regione	Lelistadas
Fryzija	Friesland	šalies šiaurėje	Leuvardenas
Gelderlandas	Gelderland	šalies centro rytuose, į pietus nuo Overeiselio	Arnhemas
Groningenas	Groningen	šalies šiaurės rytuose	Groningenas
Limburgas	Limburg	šalies pietryčiuose	Mastrichtas
Overeiselis	Overijssel	šalies rytuose, į pietus nuo Drentės	Zvolė
Pietų Olandija	Zuid-Holland	šalies centro vakaruose, į pietus nuo Šiaurės Olandijos	Haga
Šiaurės Brabantas	Noord-Brabant	šalies pietuose	Hertogenbosas
Šiaurės Olandija	Noord-Holland	šalies šiaurės vakaruose	Harlemas
Utrechtas	Utrecht	šalies centre	Utrechtas
Zelandija	Zeeland	šalies pietvakariuose	Midelburgas

Visos provincijos dalijamos į bendruomenes (municipalitetus, olandiškai gemeenten), jų iš viso yra 467.

Šalis taip pat dalijama į specialius rajonus vandens klausimais, valdomus „vandens valdybos“ (olandiškai waterschap arba hoogheemraadschap), kiekvienas jų turi įgaliojimus valdyti vandens ūkį. 2004 m. sausio 1 d. buvo 37 tokie rajonai. Šie dariniai pirmą kartą buvo sukurti dar 1196 metais.

Savivaldą turinčios užjūrio teritorijos, priklausančios Nyderlandams:

• Aruba
• Sint Martenas
• Kiurasao
• BES salos

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų geografija.

Pakrančių maršos

Nyderlandai yra šalis Vakarų Europoje. Kartu su Belgija ir Liuksemburgu tai viena iš „Žemųjų šalių“. Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Amsterdamas. Nyderlandai rytuose ribojasi su Vokietija (577 km), pietuose su Belgija (450 km). Už Europos ribų Nyderlandai (Nyderlandų Antilai) dar ribojasi su Prancūzija (San Martenas) Karibų saloje San Martene (10 km).

Nyderlandai yra žemumų kraštas prie Šiaurės jūros. Kranto linijos ilgis apie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vakarų į rytus 260 km. Kranto linija labai vingiuota, gausu žemų, smėlingų salų, pusiasalių, užutėkių, estuarijų. Pagal šiaurinį šalies krantą driekiasi Vakarų Fryzų salos. Į šalies centrą įsiterpia Eiselmerio įlanka, kuri vėliau užtvenkta, paversta ežeru, užpildyta polderiais. Daugiau nei 50 proc. Nyderlandų teritorijos yra žemiau jūros lygio. Lygumos nuo potvynių yra apsaugotos pylimais ir dambomis, kurių bendras ilgis siekia apie 3000 km. Vidutinis šalies aukštis – 10 m virš jūros lygio. Aukščiausias Nyderlandų taškas yra Valserbergo kalva (322,7 m), esanti greta sienos su Vokietija ir Belgija, kur įsiterpia Ardėnų kalnų pakraštys. Aukščiausias Nyderlandų karalystės taškas – Scenery kalnas (877 m), esantis Nyderlandų Antilų Sabos saloje.

Lisė, Šiaurės Olandija

Šalies paviršius išraižytas Reino (skaidosi į Valą, Leką, Eiselę), Maso ir Šeldės upių deltų. Visos jos vandeningos, intensyviai laivuojamos. Be to, Nyderlanduose įrengtas labai tankus laivybinių ir nutekamųjų kanalų tinklas. Šiaurinėje šalies dalyje upių mažiau.

Fryzija

Beveik visi šalies kraštovaizdžiai sukultūrinti – paversti dirbamais laukais, ganyklomis, šiltnamių plantacijomis, gyvenvietėmis. Miškai dengia tik ~8 % šalies ploto, dauguma jų – sodinti. Jūros pakrantėje, salose yra išlikę viržynų, maršų augmenijos sąžalynų. Yra pakrantės kopų ruožai. Laukinės gyvūnijos išlikę labai nedaug: yra lapių, elnių, šernų, pakrančių pelkynuose yra nemažai paukščių. Šalies gamta saugoma 20-yje nacionalinių parkų.

Klimatas

Dažniausiai pučia pietvakarių vėjas, todėl klimatas jūrinis su vėsiomis vasaromis ir nešaltomis žiemomis. Ypač šalies vakaruose (Šiaurės jūros pakrantė) klimatas yra stipriau veikiamas Atlanto vandenyno. Toliau į rytus, prie sienos su Vokietija, vandenyno įtaka mažėja, žiemos šaltesnės, o vasaros šiltesnės. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra 1–3 °C, liepos mėnesio temperatūra 16–17 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 650–750 mm. Sniegas iškrenta retai, užėjus Sibiro anticiklonui.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Roterdamo uostas – didžiausias Europos jūrų uostas

Daug anksčiau nei kitos Europos šalys Nyderlandai rūpinosi stabiliu šalies biudžetu ir sėkmingai kovojo prieš stagnaciją darbo rinkoje. Nyderlandai visada vaidino svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje. Žvejyba, bankininkystė, žemės ūkis ir laivyba buvo ir yra svarbiausios sritys Nyderlandų ekonomikoje. Iki 1940-ųjų Nyderlandų prekyba labiausiai vyko (dabartinė Indonezija), tačiau po Indonezijos nepriklausomybės paskelbimo persiorientavo į Europos rinką. Nyderlanduose gerai veikia liberali ekonominė sistema. Nuo 1980-ųjų vyriausybė nebe taip intensyviai kišasi į verslą. Su profesinių sąjungų sutikimu darbdaviai ir valstybė nustatė darbo užmokestį. Bedarbių procentas – 2,8 %.

Svarbiausios Nyderlandų pramonės šakos: maisto pramonė („“, „“), chemijos pramonė („Akzo-Nobel“, „DSM“), naftos perdirbimas („Shell“), elektros įrangos gamyba („Philips“, „TomTom“, „Océ“) ir sunkvežimių gamyba („Daf“). Paslaugų sektorius ypač svarbus. Tarptautiniai Roterdamo ir Amsterdamo uostai yra vieni svarbiausių ir didžiausių uostų Europoje. Šalį kasmet aplanko keli milijonai turistų. Labiausiai turistų lankomi yra vėjo malūnai, gėlių laukai ir miestai, ypač pamėgtas Amsterdamas. Kiekvienais metais šalį aplanko virš trijų milijonų turistų.

Fermos Nyderlanduose

Žemės ūkis gerai išvystytas, pasižymi dideliu produktyvumu: grūdų, daržovių, vaisių ir gėlių auginimas yra svarbios žemės ūkio šakos. Vienas svarbiausių eksporto produktų yra sūris. Žemės ūkio sektoriuje dirba tik 2 % dirbančiųjų, tačiau šalis – svarbi eksportuotoja. Po JAV ir Prancūzijos Nyderlandai yra trečia šalis pasaulyje pagal žemės ūkio produktų eksportą.

2015 m. Nyderlandų BVP siekė 690,008 mlrd. eurų ir augo 1,9 % per metus.

Svarbiausia šalies prekybos partnerė yra Vokietija, tačiau ir kitos Europos Sąjungos šalys, JAV yra svarbūs prekybos partneriai. Nyderlandai daugiausia eksportuoja maisto produktus, gėles, įrangą, cheminius produktus ir gamtines dujas. Daugiausiai importuojami vaisiai, grūdai, nafta ir automobiliai.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų demografija.

Nyderlandų gyventojų skaičiaus kaita 1900–2000 m. (gyventojų skaičius pateikiamas milijonais)

Nuo 1900 m. iki 1950 m. šalies populiacija beveik padvigubėjo, paaugdama nuo 5,1 iki 10 milijonų. Nuo 1950 m. iki 2009 m. šalies gyventojų skaičius išaugo iki 16,5 milijono, bet augimo sparta sumažėjo. Pasak 2008 m. apskaičiavimų, augimo greitis dabar siekia 0,412 %. Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė Nyderlanduose yra aukšta: 82 metai naujagimėms mergaitėms ir 77 berniukams (2007 m.)

Olandai yra viena iš aukščiausių tautų pasaulyje: vidutinis suaugusio vyro ūgis yra 1 m 85 cm, o suaugusios moters – 1 m 68 cm Žmonės pietuose yra vidutiniškai 2 cm žemesni nei šiaurėje. Taip pat Nyderlandai yra dvidešimt ketvirta tankiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje ir tankiausiai apgyvendinta iš daugiau nei 1 milijoną gyventojų turinčių Europos šalių. Gyventojų tankumas yra 395 žmonės kvadratiniame kilometre arba, jei skaičiuotume tik sausumos plotą, 484 žmonės kvadratiniame kilometre.

2012 m. liepą nedarbas Nyderlanduose siekė 6,5 %. 2003−2012 m. šalyje darbo neturėjo vidutiniškai 5,360 % darbingų žmonių, 2005 m. vasarį šis rodiklis šoktelėjo iki 7 %, o 2008 m. rugpjūtį nukrito iki 3,4 %.

Etninė sudėtis (2005 m. apskaičiavimai):

• 80,9 % olandų,
• 2,4 % kilusių iš Indonezijos,
• 2,4 % vokiečių,
• 2,2 % turkų,
• 2,0 % kilusių iš Surinamo,
• 1,9 % kilusių iš Maroko,
• 0,8 % kilusių iš Antilų ir Arubos,
• 6,0 % kitų.

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai) :

• 0–14 metų: 17,4 % (1 485 873 berniukų ir 1 416 999 mergaičių),
• 15–64 metų: 67,7 % (5 720 387 vyrų ir 5 604 014 moterų),
• virš 65 metų: 14,9 % (1 070 496 vyrų ir 1 418 230 moterų).

Kalbos

Oficiali kalba yra olandų. Ja kalba dauguma šalies gyventojų, išskyrus kai kurias imigrantų grupes. Šiaurėje esančioje Fryzijos provincijoje oficiali ir Fryzų kalba, nors esama kai kurių apribojimų. Be to, pasak 2005 m. apklausos, 87 % Nyderlandų gyventojų gali susikalbėti angliškai, 70 % – vokiškai ir 11 % – prancūziškai.

Religijos

Šv. Martyno katedra Utrechte

Pasiskirstymas pagal religiją (2006 m.):

• Romos katalikai – 30 %,
•  – 11 %,
• Kalvinistai – 6 %,
• musulmonai – 5,8 %,
• kiti protestantai – 3 %,
• kitų religijų atstovai – 2,2 %,
• jokios religijos – 42 %.

Pasak 2005 m. apklausos, 34 % Nyderlandų gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 37 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 27 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis Nyderlandai yra viena iš mažiausiai tikinčių Europos sąjungos valstybių.

Miestai

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Nyderlandų miestai.

Didžiausias šalies miestas yra Amsterdamas, kuriame gyvena apie 762 057 (2009 m.) žmonių. Dar vienas miestas, viršijantis pusę milijono gyventojų, yra Roterdamas. 6 didžiausi Nyderlandų miestai, turintys daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, 2008 m.:

Didžiausi miestai

Vieta	Miestas	Provincija	Gyventojų skaičius	•  • redaguoti Gyventojų tankumas
1	Amsterdamas	Šiaurės Olandija	747 093
2	Roterdamas	Pietų Olandija	582 951
3	Haga	Pietų Olandija	475 681
4	Utrechtas	Utrechtas	294 737
5	Eindhovenas	Šiaurės Brabantas	210 333
6	Tilburgas	Šiaurės Brabantas	202 091
2008 apskaičiavimai

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – .

Tapyba ir menas

Saulėgrąžos, Vincentas van Gogas

Daug pasaulyje žinomų dailininkų buvo olandai. Vienas garsiausių viduramžių menininkų buvo Hieronymus Bosch. XVII a., vadinamais aukso laikais, kūrė tokie menininkai, kaip Rembrantas, Janas Vermejeris, Fransas Halsas, Carel Fabritius, Gerard Dou, Paulus Potter, Jakobas van Reisdalis ir Janas Stenas. Žymūs vėlesnių laikų dailininkai buvo Vincentas van Gogas ir Pitas Mondrianas. Maurits Cornelis Escher ir Otto Heinrich Treumann buvo garsūs grafikai.

Muzika

Svarbiausi Nyderlandų kompozitoriai apie 1800 m. buvo Johann Wilhelm Wilms ir Carolus Antonius Fodor, orientavęsi į Vienos klasiką. XIX a. ilgą laiką muzikinį vystymąsi veikė vokiečių romantizmas, tai perteikia Richard Hol. Bernard Zweers pirmasis pamėgino sukurti tautinę Nyderlandų muziką. Juo pasekė Julius Röntgen ir Alphons Diepenbrock, turėję įtakos ir tarptautinei muzikai. Svarbūs XX a. kompozitoriai yra Willem Pijper, Matthijs Vermeulen, Louis Andriessen, Otto Ketting, Ton de Leeuw, Theo Loevendie, Misha Mengelberg, Tristan Keuris ir Klaas de Vries.

Kasmet Hagoje vykstantis džiazo festivalis „North Sea Jazz Festival“ laikomas vienu svarbiausių džiazo renginių pasaulyje. Tarptautiniu mastu žinomi Nyderlandų atlikėjai ir grupės: Herman van Veen, Robert Long, Nits, Candy Dulfer, Anouk Teeuwe, Ellen ten Damme, Tiesto, Armin van Buuren ir grupė Within Temptation. Hardcore Techno ir Gabber atsirado Roterdame. Trance muzika į šalį atkeliavo iš Vokietijos. Paskutiniais metais taip pat populiarėja Jumpstyle, ir Speedcore.

1958 m. Hilversume, 1970 m. Amsterdame ir 1976 bei 1980 m. Hagoje įvyko . Nyderlandai 5 kartus laimėjo šį konkursą (1957, 1959, 1969, 1975 ir 2019 m.).

Architektūra

Rijksmuseum Amsterdame. Vienas iš prestižiškiausių meno muziejų pasaulyje

Nyderlandų architektai turėjo žymios įtakos XX a. architektūrai. Žymūs architektai yra Hendrik Petrus Berlage, Robert van ’t Hoff, Jacobus Johannes Pieter Oud, Gerrit Rietveld. Vadinamoji Amsterdamo mokykla smarkiai paveikė ekspresionizmo architektūrą. Vienas žymiausių mokyklos atstovų – Michel de Klerk.

Aldo van Eyck ir Herman Hertzberger, kūrę po Antrojo pasaulinio karo, yra garsūs struktūralizmo atstovai.

Iš šių laikų architektų geriausiai žinomas Rem Koolhaas su savo biuru Office for Metropolitan Architecture. Nyderlandų architektūra nuo 9-ojo XX a. dešimtmečio daro nuolatinę įtaką pasaulinės architektūros vystymuisi.

Literatūra

Nyderlandų klestėjimo laikais, dar vadinamais „Aukso amžiumi“ (ol. De Gouden Eeuw), klestėjo ne tik tapyba, bet ir literatūra. Žymiausi atstovai – Joost van den Vondel ir Pieter Corneliszoon Hooft.

Vokiečių okupacijos metu (1940–1945 m.) Ana Frank Amsterdame parašė visame pasaulyje žinomą dienoraštį.

Trimis žinomiausiais XX a. autoritetais laikomi Harry Mulisch, ir . Taip pat garsūs rašytojai Cees Nooteboom, Jan Wolkers ir Hella Haasse.

Sportas

Olandijos futbolininkai Arjen Robben ir Robin van Persie Euro 2012 pirmenybių prieš Danijos nacionalinę vyrų futbolo rinktinę metu

2000 m. Nyderlanduose ir Belgijoje vyko XI Europos futbolo čempionatas. Tai buvo pirmosios Europos futbolo pirmenybės, vykusios ne vienoje, o dviejose šalyse.

Nyderlandai 3 kartus užėmė antrą vietą Pasaulio futbolo čempionate (1974, 1978 ir 2010 m.). 1988 m. Nyderlandai laimėjo Europos futbolo čempionatą, finale 2:0 įveikę Sovietų Sąjungą.

Nyderlanduose šaltomis žiemomis rengiami Vienuolikos miestų turai – čiuožimo ant ledo 200 km lenktynės.

Kita informacija

• Nyderlandų šventės
• Nyderlandų transportas

Šaltiniai

1. „Oppervlakte“. Suarchyvuotas originalas 2020-01-13. Nuoroda tikrinta 2021-08-24.
2. Zaken, Ministerie van Algemene (2015-05-19). „Waaruit bestaat het Koninkrijk der Nederlanden? – Rijksoverheid.nl“. onderwerpen.
3. „CIA factbook Netherlands“. CŽV. Nuoroda tikrinta 2021-07-26.
4. „Bevolkingsteller“. Statistics Netherlands (olandų). Nuoroda tikrinta 2021-06-09.
5. „Nyderlandai“. Tarptautinis valiutos fondas. 2021 m. balandžio mėn.
6. „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
7. Tarptautinis valiutos fondas Report for Selected Countries and Subjects. (Nuoroda tikrinta 2020-05-16)
8. CBS Statline – Population; history. Statistics Netherlands. (Nuoroda tikrinta 2009-03-08).
9. https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/nl.html#People Archyvuota kopija 2020-05-21 iš Wayback Machine projekto. CIA pasaulio faktų knyga
10. „Dataset 'Nederlandse volwassenen', Populatie 'DINED 2004 (20-30 jaar)'“ (olandų). TU Delft. Suarchyvuotas originalas 2007-12-01. Nuoroda tikrinta 2008-02-04.
11. „Reported health and lifestyle“. Centraal Bureau voor de Statistiek. Nuoroda tikrinta 2007-08-28.
12. Trading Economics. Netherlands Unemployment Rate. (Nuoroda tikrinta 2012-09-05)
13. Garssen, Joop, Han Nicolaas and Arno Sprangers (2005). „Demografie van de allochtonen in Nederland“ (PDF) (olandų). Centraal Bureau voor de Statistiek. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-10-09. Nuoroda tikrinta 2009-05-15.{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
14. (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
15. „Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - page 11“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2007-05-05.
16. Population data for whole municipalities as of 2008.
17. Statline. Statistics Netherlands. Nuoroda tikrinta on 2009-02-23.

Pastabos

1. Fryzijoje – fryzų kalba.
2. Amsterdamas – šalies konstitucinė sostinė. Parlamento, vyriausybės ir karaliaus rezidencija yra Hagoje.
3. Euras yra naudojamas europinėje Nyderlandų dalyje. JAV doleris yra naudojamas Karibų Nyderlanduose.
4. CET ir CEST laiko juostos yra naudojamos europinėje Nyderlandų dalyje, AST laiko juosta yra naudojama Karibų Nyderlanduose.
5. Tel. kodas +599 buvo sukurtas dabar jau iširusiems Nyderlandų Antilams. Karibų Nyderlandai vis dar naudoja tel. kodą +599 7 (Bonerui), +599 3 (Sint Eustatijui), ir +599 4 (Sabai).

Nuorodos

Vikiteka: Nyderlandai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Nyderlandai

Bendros nuorodos apie Nyderlandus:

• Informacija apie Nyderlandus Archyvuota kopija 2004-12-22 iš Wayback Machine projekto.

Žemėlapiai:

• Nyderlandų fizinis žemėlapis
• Nyderlandų administracinis žemėlapis
• Nyderlandu pagrindinių kelių žemėlapis
• Nyderlandai googlemaps žemėlapyje

Laikas ir orai:

• Laikas
• Orai, Olandų kalba

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.