Švenčionys miestas rytų Lietuvoje Vilniaus apskrityje 84 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus apie 5 5 km nuo Lietuvos pasien

Švenčionys – miestas rytų Lietuvoje, Vilniaus apskrityje, 84 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, apie 5,5 km nuo Lietuvos pasienio su Baltarusija. Švenčionių rajono savivaldybės centras, Švenčionių seniūnijos centras. Keliai į Vilnių, Švenčionėlius, Ignaliną, Adutiškį, Lentupį. Stovi Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta 1898 m.), stačiatikių cerkvė, sentikių cerkvė, sekmininkų bažnyčia, veikia Nalšios muziejus (įkurtas 1945 m. kaip kraštotyros muziejus), savivaldybė, kino teatras, paštas (LT-18001), rajono centrinė ligoninė, socialinių paslaugų centras, globos namai. Išlikusi buvusi lietuvių pradžios mokykla ir gimnazija, Lietuvių mokytojų sąjungos Švenčionių skyrius (veikė 1918–1919 m.), Švenčionių buvusi lietuvių gimnazija (1924–1938 m.).

Švenčionys

Švenčionys iš šiaurės

Švenčionys

55°08′02″š. pl. 26°09′47″r. ilg. / 55.134°š. pl. 26.163°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Švenčionių rajono savivaldybė

Gyventojų

4 480

Plotas

6,36 km²

Tankumas

704 žm./km²

Pašto kodas

LT-18001

Vikiteka

Švenčionys

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)
Vardininkas:	Švenčiónys
Kilmininkas:	Švenčionių̃
Naudininkas:	Švenčionìms
Galininkas:	Švenčiónis
Įnagininkas:	Švenčionimìs
Vietininkas:	Švenčionysè

lenk. Święciany, rus. Свенцяны

Etimologija

Miesto vardo kilmė neaiški. Galima būtų manyti, kad jis kilęs nuo ežero Šventas vardo, arba netoli šio ežeryno buvusios upelės Šventės (dabar nežinoma). Arba kilęs nuo miestelio gyventojų sugalvoto pavadinimo – Šventėnai. Tačiau ežeras yra už keliolikos kilometrų į šiaurę nuo miesto, kas yra gana didelis atstumas vardų daryboje. Kita vertus, miesto pavadinimas gali būti tiesiog kilęs nuo pavardės Švenčionis daugiskaitos, nors šioji pavardė apylinkėse dabar nėra aptinkama. Ši pavardė greičiausiai yra kilusi nuo Kaišiadorių ar Jiezno krašto, kadangi ji dažniausiai yra aptinkama būtent ten, o be to, netoli nuo šių miestų yra keletas ežerų vardu Švenčius. Tačiau tariant, kad miesto vardo kilmė yra asmenvardinė, reikėtų daryti prielaidą, kad tas asmuo ar jo šeima atkako iš tų laikų mastu tolimo krašto.

Taip pat manoma, kad miesto vardą galėjo lemti tai, kad čia pagonybės laikais buvusios šventosios girios.

Geografija

Apylinkėse plyti Švenčionių aukštuma. Miestas įsikūręs ypatingoje vietoje – giloko (30–40 m) seno sausaslėnio dugne, kuriame tebesrūva menkas, čia pat prasidedantis Kūnos aukštupys. Senslėnio posūkyje yra miesto centras su aikšte, senesnėmis gatvėmis ir pastatais. Aplinkui kyla šlaitai, stūkso aukštumos. Miestas nuo tų šlaitų pasirodo staigiai – iš tolo jo nė iš vienos pusės nematyti. Kito tokio panašaus senslėnio be didesnės upės, o su miestu Lietuvoje nėra.

Istorija

Švenčionys pavaizduoti XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M. K. Radvila, 1613 m. (fragmentas)

Gaisrinė **Pirmojo pasaulinio karo** metu (dail. Fröhlich // Scheinwerfer. Bildbeilage zur Zeitung der 10. Armee. Nr. 104, 9.03.1918)

Namas, kuriame, pasak legendos, buvo apsistojęs Napoleonas (1938 m. nuotrauka)

Švenčionių kraštas nuo seno buvo Nalšios žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinė aukštaičių genties žemė Nalšia, kuri kartu su kitomis aukštaičių genties žemėmis (Deltuvos, Upytės ir kitomis) sudarė Lietuvos kunigaikštystę, kuri buvo dabartinės Lietuvos užuomazga. Manoma, kad jau XIII a. Švenčionys galėjo būti valsčiaus centras. Pagal senumą miestas apytikriai toks kaip ir Vilnius. Jo atsiradimas siejamas su legenda. Esą čia buvusi senovės baltų nalšėnų ar lietuvių šventvietė: vieni mano, kad tai giria, kiti – kad kalnas, ežeras. Nuo to kildinamas ir Švenčionių pavadinimas.

Vytauto Didžiojo laikais Švenčionyse buvo Ldk . XV a. Švenčionyse ir jo apylinkėse Vytautas įkurdino totorius, kurių palikuonys buvo sumanūs amatininkai, todėl miestas buvo vienas iš viduramžių amatų centrų. 1414 m. Vytautas pastatydino Švenčionių bažnyčią. 1486 m. Švenčionys jau vadinami miesteliu. XVI a. vystėsi amatai, buvo audimo, pakinktų, odos dirbtuvės.

1800 m. Švenčionys gavo miesto teises. 1812 m. liepos mėnesį pro miestą pravažiavo Napoleonas Bonapartas su savo kariuomene. 1831 m. sukilimo metu miestą buvo užėmę sukilėliai, 1831 m. balandžio 11 d. įvyko Švenčionių kautynės tarp sukilėlių ir Rusijos kariuomenės. Miesto vardas minimas Levo Tolstojaus romane „Karas ir taika“. XIX–XX a. miestas buvo Švenčionių apskrities centras.

Miestas I pasaulinio karo metais:

1920–1939 m. miestą buvo okupavusi Lenkija, tada atiteko Baltarusijos SSR, o 1940 m. rugpjūčio 3 d. grįžo Lietuvai.1933 m. spalio 20 d. prie miesto prijungtas Ligumy (Podligumy) viensėdis.1941–1943 m. čia buvo getas. 1942 m. gegužės 19-20 d. Švenčionių žudynių metu nužudyta apie 400 vietos gyventojų. Karo metu aplink miestą veikė Švenčionių Armijos Krajovos apylinkė.

Švenčionių miestą garsina „Švenčionių vaistažolių fabrikas“, įkurtas 1883 m., 1928 m. atsirado antras vaistažolių fabrikas.

Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Tigro partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Švenčionių rajone yra dar du panašaus dydžio pagal gyventojų skaičių ir ekonomiką miestai - Švenčionėliai ir Pabradė. Todėl dėl savo nuošalios padėties, nelabai palankių gamtinių sąlygų ir konkurencijos su minėtais dviem rajono miestais, Švenčionys neišaugo į stambesnį pramonės centrą. Sovietmečiu veikė „Žeimenos“ siuvimo fabrikas, vaistažolių perdirbimo fabrikas.

1992 m. patvirtintas Švenčionių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII–XV a.	Švenčionių valsčiaus centras	?
1795–1843 m.	?	Užnerio apskrities centras
1843–1915 m.	?	Švenčionių apskrities centras	Vilniaus gubernija
1915–1922 m.	?
1922–1939 m.	Švenčionių valsčiaus centras		Vilniaus vaivadija
1939–1940 m.		?	Baltarusijos TSR
1941–1950 m.		Švenčionių apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Švenčionių apylinkės centras	Švenčionių rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1995 m.		Švenčionių rajono centras
1995–2013 m.	Švenčionių miesto seniūnija ir Švenčionių seniūnijos centras	Švenčionių rajono savivaldybės centras	Vilniaus apskritis
2013–	Švenčionių seniūnijos centras	Švenčionių rajono savivaldybės centras	Vilniaus apskritis

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija
Švenčionių progimnazija
Švenčionių profesinio rengimo centras (Cirkliškyje)
pradinė mokykla
Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m.

1867 m.

1897 m.^sur.

1900 m.*

1931 m.

1941 m.

1970 m.^sur.

1976 m.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

5 994

6 025

6 322

5 742

5 900

4 617

5 100

5 284

6 469

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2015 m.

2017 m.

2020 m.

2021 m.^sur.

-

5 684

4 980

4 781

4 458

4 063

4 448

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 4 963 žmonės:

Lietuviai – 56,4 % (2799);
Rusai – 17,33 % (860);
Lenkai – 17,33 % (860);
Baltarusiai – 4,55 % (226);
Totoriai – 0,62 % (31);
Ukrainiečiai – 0,48 % (24);
Kiti – 3,28 % (163).

2001 m. gyveno 5 684 žmonės:

Lietuviai – 51,06 % (2902);
Rusai – 19,69 % (1119);
Lenkai – 19,14 % (1088);
Baltarusiai – 4,93 % (280);
Totoriai – 0,67 % (38);
Ukrainiečiai – 0,4 % (23);
Kiti – 4,12 % (234).

Žymūs žmonės

Švenčionyse palaidoti knygnešiai Mykolas Padleckas, Mykolas Vaiškūnas ir Stanislovas Vaiškūnas
Markas Natansonas (1850–1919), žydų kilmės Rusijos revoliucionierius
Julijanas Bialozoras (1862–1942), karininkas
Arkadi Kremer (1865–1935), politikas
Mark Broido (1877–1937), politikas
Mordecai Kaplan (1881–1983), rabinas
Wiktor Thommée (1881–1962), karininkas
Rudolf Niemira (1886–1952), karininkas
Maksymilian Hajkowicz (1889–1940), karininkas
Franciszek Żwirko (1895–1932), lenkų lakūnas, tarptautinių aviatorių varžybų nugalėtojas
Aleksander Adamowicz (1902–1935), politikas
Yitzhak Arad (1926–2021), istorikas, sovietinis partizanas
Andrzej Czechowicz (g. 1937 m.), karininkas
Romuald Jakub Weksler-Waszkinel (g. 1943 m.), kunigas, filosofas
Leonas Alesionka (g. 1949 m.), gydytojas, politinis veikėjas
Žilvinas Žusinas (g. 1983 m.), muzikos prodiuseris
(g. 1956 m.), Lietuvos Apeliacinio teismo teisėja

Miestų partnerystė

, Kazachstanas
Mrongovas, Lenkija
Rumia, Lenkija
Svidnica, Lenkija
Veiherovas, Lenkija
Vengruvas, Lenkija
Viroviticos–Podravinos apskritis, Kroatija

Sportas

1950 m. pastatytas pirmasis . Mieste veikė FK Kūna Švenčionys klubas.

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
Свенцяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29 (57) : Сахар — Семь мудрецов. С.-Петербургъ, 1900., 98 psl. (rus.)
Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 512 psl.
Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 221–223
Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 540
Święciany (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 682 psl. (lenk.)
Dz.U. 1933 nr 81 poz. 587
http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/8/zoom/6
Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
Švenčionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 233
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
https://osp.stat.gov.lt/en/gyventoju-ir-bustu-surasymai1
2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Bendradarbiavimo sutartys, svencionys.lt
Švenčionių rajono savivaldybė . Lietuvos sporto enciklopedija (tikrinta 2024-10-12).

Literatūra

Švenčionys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 675 psl.
Švenčionys per amžius skambės (sud. Aldona Mikštienė). – Švenčionys: Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2001. – 43 p.: iliustr.
Švenčionys: dvaras – miestelis – miestas: istorinė apybraiža (sud. Jonas Juodagalvis). – Vilnius: Diemedis, 2001. – 167 p.: iliustr.
Švenčionių krašto savanoriai 1918–1920 m.: biografinis žinynas (sud. Jonas Juodagalvis). – Vilnius: Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2005. – 235 p.: iliustr. – ISBN 9955-423-34-X
Laiko tėkmės neištrinti vardai: žymūs Švenčionių krašto žmonės (sud. Gerda Urbonienė, Vytautas Rimšelis). – Švenčionys: Firidas, 2011-.
- D. 1. – 2011. – 87 p.: iliustr. – ISBN 978-609-429-015-2

Nuorodos

Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2008-01-12 iš Wayback Machine projekto.
Nalšios muziejus Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
„Švenčionių kraštas“ Archyvuota kopija 2012-04-25 iš Wayback Machine projekto. – Švenčionių rajono laikraštis

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[ESBE-2] Свенцяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29 (57) : Сахар — Семь мудрецов. С.-Петербургъ, 1900., 98 psl. (rus.)

[GSSRI-3] Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 512 psl.

[4] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 221–223

[5] Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 540

[6] Święciany (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 682 psl. (lenk.)

[7] Dz.U. 1933 nr 81 poz. 587

[8] ttp://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/8/zoom/6

[9] Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.

[TLE-10] Švenčionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 233

[11] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[12] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[13] Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[15] ttps://osp.stat.gov.lt/en/gyventoju-ir-bustu-surasymai1

[16] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[17] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

[18] Bendradarbiavimo sutartys, svencionys.lt

[19] Švenčionių rajono savivaldybė . Lietuvos sporto enciklopedija (tikrinta 2024-10-12).