Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Feodalizmas
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Feodalizmas, feodalinė santvarka – viduramžių ir naujųjų amžių pradžios visuomeninė santvarka, susiklosčiusi, žlugus Vakarų Romos imperijai, V–VIII amžiuje. Feodalizmo atsiradimą lėmė agrarinis ūkio pobūdis, prekybos nuosmukis, nuolatiniai karai.
Mokslinėje literatūroje feodalizmo apibrėžimų skirtingumą nulemia pasirenkamų kriterijų pobūdis. Dažniausiai feodalizmu vadinama tokia santvarka, kai valstybė yra suskirstyta beneficijomis, lenais, feodais.
(ir marksizmas) feodalizmą nusakė kaip klasinę ekonominę visuomeninę formaciją, kurioje svarbiausia monopolinė feodalų žemės nuosavybė ir ribota teisė disponuoti tą žemę dirbančiais valstiečiais.
Periodizacija
Du amžiai:
- brandusis feodalizmas, X–XV amžiai;
- vėlyvasis feodalizmas, XVI–XVIII amžiai.
Feodalizmo atgyvenos ilgiausiai išsilaikė Rusijoje, kurioje 1861 m. įvykęs baudžiavos panaikinimas yra formali feodalizmo Europoje pabaiga.
Feodalizmas turėjo savo skirtumų ir ypatybių kiekvienoje šalyje bei regionuose:
- Vakarų Europos;
- Rytų Europos / Bizantijos;
- Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos / arabų;
- Indijos;
- Kinijos
- Japonijos;
- Afrikos;
- Amerikos ir Okeanijos.
Vakarų Europoje: monarchas perleisdavo feodo teise dalį valdžios vasalams, o šie – žemesniems savo vasalams.
Feodalinėje visuomenėje iškilo privilegijuotas luomas – dvasininkija bei bajorija ir žemesnis, neprivilegijuotas luomas – valstiečiai, , pirkliai.
Ne visoje Europoje feodalizmas vystėsi tolygiai. Stipriausiai jis įsitvirtino Šiaurės Prancūzijoje, lėčiau skverbėsi į Angliją, kur dar ilgai gyvavo gausios laisvų kaimo žmonių bendruomenės, priklausiusios tiesiogiai nuo valdovo.
Žymiausia ankstyvojo feodalizmo valstybė – Karolio Didžiojo imperija. Visoje užkariautoje teritorijoje ši valstybė padėdavo susidarančiai stambiųjų žemvaldžių – feodalų klasei užimti naujų žemių ir laisvuosius bendruomeninkus versti priklausomais darbininkais.
Lietuvoje feodalizmas susiformavo XIII–XIV a.
Feodalizmo atsiradimas
Feodalizmas atsirado ir išsivystė iš V–VI a. Vakarų Romos imperijos nukariavimo, kada jos ribose susikūrė naujos Italijos (ostgotų), Vizigotų (Ispanijoje ir Galijoje), Vandalų (Afrikoje) ir Frankų karalystės. Užkariavimų eigoje suirus prekybiniams ryšiams bei nusmukus pramonei, trūko lėšų buvusiai administracinei sistemai išlaikyti, pirmieji karaliai neturėjo patirties didelėms valstybėms valdyti. Vieninteliu karalių turtu buvo atimta iš nukariautų šalių gyventojų žemė, kurią karaliai laikė savo nuosavybe. Užkariautojai atimdavo nuo trečdalio iki pusės žemių, o frankai iš romėnų atėmė visą žemę. Šią žemę karaliai (jau Merovingų dinastijos laikais) pradėjo dalyti savo artimiesiems, karo vadams, tarnautojams kaip dovanas už tam tikras paslaugas. Kartu su žemės plotu buvo dalijami vergai bei karo belaisviai šiai žemei apdirbti. Šios žemės dovanos Prancūzijoje buvo vadinamos beneficijomis, Vokietijoje – lenais, feodais. Ilgainiui beneficija buvo vadinamos dvasininkams duodamos žemės, lenu – didikams (grafams, hercogams), feodu – smulkesniems dvarininkams, riteriams.
Vasalitetas
Gavęs beneficiją, leną ar feodą buvo vadinamas davėjo vasalu, o davėjas – senjoru. Vasalas buvo įpareigojimas būti senjorui klusnus, teikti jam pagalbą karo metu, eiti pavestas valstybės administravimo pareigas. Senjoras už tai teikė vasalui globą, rūpinosi jo materialine bei teisine padėtimi. Vystantis feodalizmui, vasaliteto samprata plėtėsi ir praktiškai neliko žmonių, kurie nebūtų kieno nors globojami. Nuolatinių karų atmosferoje globa buvo vienintelė galimybė išgyventi bei išsaugoti savo turtą. Net pats karalius buvo laikomas valdantis iš Dievo malonės, t. y. Dievo vasalu. Feodo davimas ir priėmimas buvo palydimas tam tikromis apeigomis ir vadinosi .
Feodaliniai laiptai
Didieji karaliaus vasalai – atskirų sričių valdytojai: grafai, hercogai, arkivyskupai, kunigaikščiai savo ruožtu dalijo iš savo gautojo leno žemių feodus smulkesniems vasalams – baronams, vikontams, vyskupams, šie dar smulkesniems – riteriams, prelatams. Karaliaus vasalai tapdavo senjorais savo vasalams, tie dar smulkesniems. Smulkiausias feodo turėtojas (feodalas) buvo senjoru jo žemėje gyvenusiems valstiečiams. Feodų dalijimas vyko ilgą laiką (kiekvienoje šalyje ši trukmė skiriasi), kol visi feodalai virto aukštesniųjų vasalais ir žemesniųjų senjorais. Feodalinė visuomenė sudarė tam tikrą hierarchiją, vadinamuosius feodalinius laiptus, kurių viršūnėje buvo karalius, apačioje – smulkūs feodalai – riteriai. Valstiečiai feodaliniams laiptams nepriklausė.
Feodalinė teisė
Viduramžių feodalinės teisės pagrindas buvo senosios romėnų teisės (lex romana) ir paprotinės šiaurės genčių (germanų, baltų, slavų) teisės sintezė. Vėliau ją papildė atskirų valdovų leidžiami , bei privilegijos, turinčios valstybės įstatymų galią. Kai kuriose valstybėse feodalinė teisė buvo kodifikuota atskirais įstatymų rinkiniais, iš kurių Europoje svarbiausi: Salijų tiesa (Frankų valstybė), Rusų tiesa (Kijevo Rusia), Lietuvos Statutai (Lietuvos didžioji kunigaikštystė).
Frankų karalius ir Šventosios Romos imperatorius Karolis Didysis savo kapituliarais nustatė karaliaus ir jo vasalų, taip pat didžiųjų ir smulkiųjų senjorų ir vasalų tarpusavio santykius. Didiesiems grafams ir hercogams karalius pavedė dalį savo valdžios (suvereniteto): karaliaus vardu valdyti sritis – grafystes ir hercogystes, sekti, kad visi vasalai sąžiningai atliktų karaliui karo prievolę ir kitas vasaliteto nusakomas pareigas. Tokiu būdu betarpiški karaliaus vasalai atskirose srityse atstovavo valstybę ir turėjo karališkojo suvereniteto dalį.
Iš pradžių feodai buvo suteikiami iki gyvos galvos, tačiau ilgainiui žemės valdos ir titulai tapo paveldimi. IX – XI a. Vakarų Europoje susiklostė sudėtinga žmonių tarpusavio priklausomybės ir ištikimybės ryšiais bei privilegijuota žemvaldžių padėtimi pagrįsta visuomenės – feodalizmas.
Feodalinis susiskaldymas
Feodalinės valstybės nebuvo vieningos, nes kiekviena buvo suskilusi į feodalines valdas, o šios – į daugybę smulkių valdų. Kai kurios tokios užimdavo labai mažą valstybės plotą, bet stambiesiems feodalams priklausė ištisos išsimėčiusios po visą šalį sritys su dešimtimis ir net šimtais kaimų.
Kiekviena feodalinė valdžia buvo tarsi atskiras pasaulis, kurio gyventojai gyveno uždarą gyvenimą. Feodalas turėjo savo kariuomenę, rinko iš gyventojų mokesčius, teisė nusikaltusius. Valdymo, politikos ir ūkio centrai buvo pilys arba dvarai, iš kurių senjorai rūpinosi savo valdų gynyba ir puldavo silpnesnių feodalų žemes.
 | Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Feodalizmas feodaline santvarka viduramziu ir naujuju amziu pradzios visuomenine santvarka susiklosciusi zlugus Vakaru Romos imperijai V VIII amziuje Feodalizmo atsiradima leme agrarinis ukio pobudis prekybos nuosmukis nuolatiniai karai Mokslineje literaturoje feodalizmo apibrezimu skirtinguma nulemia pasirenkamu kriteriju pobudis Dazniausiai feodalizmu vadinama tokia santvarka kai valstybe yra suskirstyta beneficijomis lenais feodais ir marksizmas feodalizma nusake kaip klasine ekonomine visuomenine formacija kurioje svarbiausia monopoline feodalu zemes nuosavybe ir ribota teise disponuoti ta zeme dirbanciais valstieciais PeriodizacijaDu amziai brandusis feodalizmas X XV amziai velyvasis feodalizmas XVI XVIII amziai Feodalizmo atgyvenos ilgiausiai issilaike Rusijoje kurioje 1861 m įvykes baudziavos panaikinimas yra formali feodalizmo Europoje pabaiga Feodalizmas turejo savo skirtumu ir ypatybiu kiekvienoje salyje bei regionuose Vakaru Europos Rytu Europos Bizantijos Artimuju Rytu ir Siaures Afrikos arabu Indijos Kinijos Japonijos Afrikos Amerikos ir Okeanijos Vakaru Europoje monarchas perleisdavo feodo teise dalį valdzios vasalams o sie zemesniems savo vasalams Feodalineje visuomeneje iskilo privilegijuotas luomas dvasininkija bei bajorija ir zemesnis neprivilegijuotas luomas valstieciai pirkliai Ne visoje Europoje feodalizmas vystesi tolygiai Stipriausiai jis įsitvirtino Siaures Prancuzijoje leciau skverbesi į Anglija kur dar ilgai gyvavo gausios laisvu kaimo zmoniu bendruomenes priklausiusios tiesiogiai nuo valdovo Zymiausia ankstyvojo feodalizmo valstybe Karolio Didziojo imperija Visoje uzkariautoje teritorijoje si valstybe padedavo susidaranciai stambiuju zemvaldziu feodalu klasei uzimti nauju zemiu ir laisvuosius bendruomeninkus versti priklausomais darbininkais Lietuvoje feodalizmas susiformavo XIII XIV a Feodalizmo atsiradimasFeodalizmas atsirado ir issivyste is V VI a Vakaru Romos imperijos nukariavimo kada jos ribose susikure naujos Italijos ostgotu Vizigotu Ispanijoje ir Galijoje Vandalu Afrikoje ir Franku karalystes Uzkariavimu eigoje suirus prekybiniams rysiams bei nusmukus pramonei truko lesu buvusiai administracinei sistemai islaikyti pirmieji karaliai neturejo patirties didelems valstybems valdyti Vieninteliu karaliu turtu buvo atimta is nukariautu saliu gyventoju zeme kuria karaliai laike savo nuosavybe Uzkariautojai atimdavo nuo trecdalio iki puses zemiu o frankai is romenu ateme visa zeme Sia zeme karaliai jau Merovingu dinastijos laikais pradejo dalyti savo artimiesiems karo vadams tarnautojams kaip dovanas uz tam tikras paslaugas Kartu su zemes plotu buvo dalijami vergai bei karo belaisviai siai zemei apdirbti Sios zemes dovanos Prancuzijoje buvo vadinamos beneficijomis Vokietijoje lenais feodais Ilgainiui beneficija buvo vadinamos dvasininkams duodamos zemes lenu didikams grafams hercogams feodu smulkesniems dvarininkams riteriams VasalitetasGaves beneficija lena ar feoda buvo vadinamas davejo vasalu o davejas senjoru Vasalas buvo įpareigojimas buti senjorui klusnus teikti jam pagalba karo metu eiti pavestas valstybes administravimo pareigas Senjoras uz tai teike vasalui globa rupinosi jo materialine bei teisine padetimi Vystantis feodalizmui vasaliteto samprata pletesi ir praktiskai neliko zmoniu kurie nebutu kieno nors globojami Nuolatiniu karu atmosferoje globa buvo vienintele galimybe isgyventi bei issaugoti savo turta Net pats karalius buvo laikomas valdantis is Dievo malones t y Dievo vasalu Feodo davimas ir priemimas buvo palydimas tam tikromis apeigomis ir vadinosi Feodaliniai laiptaiDidieji karaliaus vasalai atskiru sriciu valdytojai grafai hercogai arkivyskupai kunigaiksciai savo ruoztu dalijo is savo gautojo leno zemiu feodus smulkesniems vasalams baronams vikontams vyskupams sie dar smulkesniems riteriams prelatams Karaliaus vasalai tapdavo senjorais savo vasalams tie dar smulkesniems Smulkiausias feodo turetojas feodalas buvo senjoru jo zemeje gyvenusiems valstieciams Feodu dalijimas vyko ilga laika kiekvienoje salyje si trukme skiriasi kol visi feodalai virto aukstesniuju vasalais ir zemesniuju senjorais Feodaline visuomene sudare tam tikra hierarchija vadinamuosius feodalinius laiptus kuriu virsuneje buvo karalius apacioje smulkus feodalai riteriai Valstieciai feodaliniams laiptams nepriklause Feodaline teiseViduramziu feodalines teises pagrindas buvo senosios romenu teises lex romana ir paprotines siaures genciu germanu baltu slavu teises sinteze Veliau ja papilde atskiru valdovu leidziami bei privilegijos turincios valstybes įstatymu galia Kai kuriose valstybese feodaline teise buvo kodifikuota atskirais įstatymu rinkiniais is kuriu Europoje svarbiausi Saliju tiesa Franku valstybe Rusu tiesa Kijevo Rusia Lietuvos Statutai Lietuvos didzioji kunigaikstyste Franku karalius ir Sventosios Romos imperatorius Karolis Didysis savo kapituliarais nustate karaliaus ir jo vasalu taip pat didziuju ir smulkiuju senjoru ir vasalu tarpusavio santykius Didiesiems grafams ir hercogams karalius pavede dalį savo valdzios suvereniteto karaliaus vardu valdyti sritis grafystes ir hercogystes sekti kad visi vasalai saziningai atliktu karaliui karo prievole ir kitas vasaliteto nusakomas pareigas Tokiu budu betarpiski karaliaus vasalai atskirose srityse atstovavo valstybe ir turejo karaliskojo suvereniteto dalį Is pradziu feodai buvo suteikiami iki gyvos galvos taciau ilgainiui zemes valdos ir titulai tapo paveldimi IX XI a Vakaru Europoje susikloste sudetinga zmoniu tarpusavio priklausomybes ir istikimybes rysiais bei privilegijuota zemvaldziu padetimi pagrįsta visuomenes feodalizmas Feodalinis susiskaldymasFeodalines valstybes nebuvo vieningos nes kiekviena buvo suskilusi į feodalines valdas o sios į daugybe smulkiu valdu Kai kurios tokios uzimdavo labai maza valstybes plota bet stambiesiems feodalams priklause istisos issimeciusios po visa salį sritys su desimtimis ir net simtais kaimu Kiekviena feodaline valdzia buvo tarsi atskiras pasaulis kurio gyventojai gyveno uzdara gyvenima Feodalas turejo savo kariuomene rinko is gyventoju mokescius teise nusikaltusius Valdymo politikos ir ukio centrai buvo pilys arba dvarai is kuriu senjorai rupinosi savo valdu gynyba ir puldavo silpnesniu feodalu zemes Vikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas feodalizmas Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį