Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Fiziologija gr φύσις phýsis gamta ir λόγος lógos mokslas protas gr φυσιολογία mokslas tiriantis gy
Fiziologija
Fiziologija (gr. φύσις, phýsis „gamta“ ir λόγος, lógos „mokslas, protas“; gr.: φυσιολογία) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų fizikines, biochemines ir informacijos perdirbimo funkcijas. Tradiciškai fiziologijos mokslas skirstomas į augalų fiziologiją ir gyvūnų fiziologiją, tačiau fiziologijos principai yra tie patys visiems organizmams, pvz., žinios apie mielių ląsteles gali būti pritaikomos ir žmogaus ląstelėms.
Normalioji fiziologija nagrinėja sveiko organizmo funkcijas, jų reguliavimo mechanizmus. Norint suprasti gyvo organizmo funkcijas būtina išmanyti jo struktūrą, sandarą. Todėl fiziologija glaudžiai siejasi su anatomija, histologija, biochemija, biofizika. Fiziologija siejasi ir su kitais mokslais: zoologija, genetika, matematika, chemija, fizika. Fiziologijos tyrimo objektas: gyvas organizmas ar jo struktūrinės dalys (organų sistemos, organai, audiniai, ląstelės).
Fiziologija padeda suprasti sveiko organizmo veiklą, jo sugebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos, nepakitus vidinės terpės sudėčiai. Fiziologija sudaro teorinį ir praktinį pagrindą nagrinėjant organizme vykstančius patologinius procesus.
Sporto fiziologija tiria organizmo struktūrą bei funkcijų pokyčius veikiant fiziniams krūviams. Joje taikoma koncepcija, kad veikiant fiziniams krūviams organizmas prie jų adaptuojasi. Sporto fiziologijos raida. Sporto fiziologija gana jaunas mokslas. tik XIX a. pabaigoje (1889 m.) Londone buvo išleistas pirmas fizinių pratimų vadovėlis kurio autorius F. La'Grange. XX a. pradžioje šį mokslą toliau vystė F. Chopkinas, nustatęs ryšį tarp raumenų veiklos ir laktato kaupimosi. 1921 m. A. Dilas įkūrė laboratoriją nuovargio kilmei tirti. Po pirmojo pasaulinio karo įvykęs didelis kūno kultūros ir sporto progresas lėmė audringą sporto fiziologijos mokslo raidą. Teorines jos raidos prielaidas galima aptikti daugelio to meto fiziologų, pavyzdžiu: D. Sargento, Dž. Mak-Kardi, K. Kuperio, P. Anochino darbuose. Didelis nuopelnas plėtojant sporto fiziologijos mokslą skiriamas A. Krestovnikovui, kuris 1938 ir 1939 m. parašė sporto fiziologijos vadovėlį ir manografiją "Sporto fiziologija".
Tyrimo metodai
1. Eksperimentiniai (su gyvūnais)
- ūmūs (pašalinama liauka, organas ir pan.);
- lėtiniai (implantuojami elektrodai ir pan.).
2.Klinikiniai tyrinėjimai - stebėjimai;
3.Organizmo skysčių tyrimai (kraujo, šlapimo, likvoro);
4.Instrumentiniai - kardiografija, echoskopija, spirometrija.
Fiziologijos mokslo istorinė raida
- Antikiniai laikai
- Hipokratas (460-377 m. pr. m. e.)
- Aristotelis (384-322 m. pr. m. e.)
- (335-208 m. pr. m. e.)
- Pirmasis tūkstantmetis
- K. Galenas (129-199 m.) – išvystė humoralinio reguliavimo teoriją.
- Avicena (Abu Ali Ibn Sina, 985-1037 m.) – išleido medicinos kanoną, anatomijos ir fiziologijos įvadą.
- Antrasis tūkstantmetis
- M. Servetas - išaiškintas mažasis kraujo apytakos ratas.
- L.da Vinčis
- V. Harvėjus - išaiškintas didysis kraujo apytakos ratas.
- A. Haleris (1708-1777) – išaiškino kvėpavimo mechanizmą, tyrinėjo kraujo apytaką, CNS veiklą, maisto produktų įtaką organizmo funkcijoms.
- L. Galvanis - išaiškino veikimo potencialus, domėjosi elektrofiziologija.
- J. Purkinje - širdies elektrofiziologija.
- D. Raimonas - nervų ir raumenų elektrofiziologija.
- H. Helmholcas - raumenų ir nervų elektrofiziologija.
- I. Sečenovas - CNS, reiškiniai, susiję su CNS.
- I. Pavlovas - virškinimo, CNS fiziologija.
- M. Rubneris - mityba, medžiagų apykaita.
Fiziologijos mokslas Lietuvoje
LDK vyriausioje mokykloje pradėti dėstyti medicinos mokslai kai 1781 m. Medicinos fakultetas (Collegium medicum). Fiziologiją pradėjo dėstyti Steponas Laurynas Bizis 1783 m., tačiau tik 1804 m. A. Bekiu ir Andrius Sniadeckis įkūrė Fiziologijos katedrą.
1919 m. atkuriama fiziologijos katedra S. Batoro universitete. 1939 m. vėl atkuriama Fiziologijos katedra VU, dėstytojai - J. Šopauskas, A. Sketeris ir kt.
Antrojoje XX a. pusėje doc. J. Jurša dėstė kraujo fiziologiją, prof. D. Mikalauskaitė dėstė maisto ir mitybos fiziologiją, prof. Z. A. Kučinskienė, doc. L. Sinkevičienė - CNS fiziologija, doc. P. Žebrauskas - PNS, CNS.
Termino kilmė
Sąvoka atsirado Žano Fernelio (, 1497–1558) dėka.
Šakos ir pošakiai
- Elektrofiziologija
- Informacijos perdavimas elektrinio dirginimo būdu
- dirginimo perdavimas iš ląstelės į ląstelę
- Motorinės sistemos
- Neurofiziologija, neurofiziologija
- Psichofiziologija
- Pabudimas, dėmesys ir miegas
- ir atmintis
- Motyvacija ir emocijos
- Kognityvinės funkcijos ir mąstymas
- Bendroji
- sensorinė sistema. Nocicepcija ir skausmas
- ir jos suvokimas
- Klausa ir
- suvokimas
- skonio jutimas
- Fiziologinių reguliavimo procesų pagrindai
- Endokrinologija
- kraujo funkcijos
- Širdies veiklos mechanika
- Širdies sužadinimo fiziologija ir apytakos reguliavimas
- Kvėpavimas plaučiais
- Dujų, gautų kvepavimo metu, ir kraujo rūgščių - šarmo balansas
- Energijos ir šilumos apykaita, sąnaudos, temperatūros regeliavimas
- , ,
- , senėjimas
- Epitelis
- Mityba
Susijusios nuorodos
- Fiziologinių procesų animacijos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Fiziologija gr fysis physis gamta ir logos logos mokslas protas gr fysiologia mokslas tiriantis gyvuju organizmu fizikines biochemines ir informacijos perdirbimo funkcijas Tradiciskai fiziologijos mokslas skirstomas į augalu fiziologija ir gyvunu fiziologija taciau fiziologijos principai yra tie patys visiems organizmams pvz zinios apie mieliu lasteles gali buti pritaikomos ir zmogaus lastelems Paveiksle vaizduojamas Klodas Bernaras siuolaikines fiziologijos pradininkas su savo mokiniais Normalioji fiziologija nagrineja sveiko organizmo funkcijas ju reguliavimo mechanizmus Norint suprasti gyvo organizmo funkcijas butina ismanyti jo struktura sandara Todel fiziologija glaudziai siejasi su anatomija histologija biochemija biofizika Fiziologija siejasi ir su kitais mokslais zoologija genetika matematika chemija fizika Fiziologijos tyrimo objektas gyvas organizmas ar jo strukturines dalys organu sistemos organai audiniai lasteles Fiziologija padeda suprasti sveiko organizmo veikla jo sugebejima prisitaikyti prie nuolat kintancios aplinkos nepakitus vidines terpes sudeciai Fiziologija sudaro teorinį ir praktinį pagrinda nagrinejant organizme vykstancius patologinius procesus Sporto fiziologija tiria organizmo struktura bei funkciju pokycius veikiant fiziniams kruviams Joje taikoma koncepcija kad veikiant fiziniams kruviams organizmas prie ju adaptuojasi Sporto fiziologijos raida Sporto fiziologija gana jaunas mokslas tik XIX a pabaigoje 1889 m Londone buvo isleistas pirmas fiziniu pratimu vadovelis kurio autorius F La Grange XX a pradzioje sį moksla toliau vyste F Chopkinas nustates rysį tarp raumenu veiklos ir laktato kaupimosi 1921 m A Dilas įkure laboratorija nuovargio kilmei tirti Po pirmojo pasaulinio karo įvykes didelis kuno kulturos ir sporto progresas leme audringa sporto fiziologijos mokslo raida Teorines jos raidos prielaidas galima aptikti daugelio to meto fiziologu pavyzdziu D Sargento Dz Mak Kardi K Kuperio P Anochino darbuose Didelis nuopelnas pletojant sporto fiziologijos moksla skiriamas A Krestovnikovui kuris 1938 ir 1939 m parase sporto fiziologijos vadovelį ir manografija Sporto fiziologija Tyrimo metodai 1 Eksperimentiniai su gyvunais umus pasalinama liauka organas ir pan letiniai implantuojami elektrodai ir pan dd 2 Klinikiniai tyrinejimai stebejimai 3 Organizmo skysciu tyrimai kraujo slapimo likvoro 4 Instrumentiniai kardiografija echoskopija spirometrija Fiziologijos mokslo istorine raidaAntikiniai laikaiHipokratas 460 377 m pr m e Aristotelis 384 322 m pr m e 335 208 m pr m e Pirmasis tukstantmetisK Galenas 129 199 m isvyste humoralinio reguliavimo teorija Avicena Abu Ali Ibn Sina 985 1037 m isleido medicinos kanona anatomijos ir fiziologijos įvada Antrasis tukstantmetisM Servetas isaiskintas mazasis kraujo apytakos ratas L da Vincis V Harvejus isaiskintas didysis kraujo apytakos ratas A Haleris 1708 1777 isaiskino kvepavimo mechanizma tyrinejo kraujo apytaka CNS veikla maisto produktu įtaka organizmo funkcijoms L Galvanis isaiskino veikimo potencialus domejosi elektrofiziologija J Purkinje sirdies elektrofiziologija D Raimonas nervu ir raumenu elektrofiziologija H Helmholcas raumenu ir nervu elektrofiziologija I Secenovas CNS reiskiniai susije su CNS I Pavlovas virskinimo CNS fiziologija M Rubneris mityba medziagu apykaita Fiziologijos mokslas Lietuvoje LDK vyriausioje mokykloje pradeti destyti medicinos mokslai kai 1781 m Medicinos fakultetas Collegium medicum Fiziologija pradejo destyti Steponas Laurynas Bizis 1783 m taciau tik 1804 m A Bekiu ir Andrius Sniadeckis įkure Fiziologijos katedra 1919 m atkuriama fiziologijos katedra S Batoro universitete 1939 m vel atkuriama Fiziologijos katedra VU destytojai J Sopauskas A Sketeris ir kt Antrojoje XX a puseje doc J Jursa deste kraujo fiziologija prof D Mikalauskaite deste maisto ir mitybos fiziologija prof Z A Kucinskiene doc L Sinkeviciene CNS fiziologija doc P Zebrauskas PNS CNS Termino kilmeSavoka atsirado Zano Fernelio 1497 1558 deka Sakos ir posakiaiElektrofiziologija Informacijos perdavimas elektrinio dirginimo budu dirginimo perdavimas is lasteles į lastele Motorines sistemos Neurofiziologija neurofiziologija Psichofiziologija Pabudimas demesys ir miegas ir atmintis Motyvacija ir emocijos Kognityvines funkcijos ir mastymas Bendroji sensorine sistema Nocicepcija ir skausmas ir jos suvokimas Klausa ir suvokimas skonio jutimas Fiziologiniu reguliavimo procesu pagrindai Endokrinologija kraujo funkcijos Sirdies veiklos mechanika Sirdies suzadinimo fiziologija ir apytakos reguliavimas Kvepavimas plauciais Duju gautu kvepavimo metu ir kraujo rugsciu sarmo balansas Energijos ir silumos apykaita sanaudos temperaturos regeliavimas senejimas Epitelis MitybaSusijusios nuorodosFiziologiniu procesu animacijos