Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
MammaliaĮvairių žinduolių pavyzdžiai nuotraukoseMokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordinia
Žinduoliai
| Mammalia | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Įvairių žinduolių pavyzdžiai nuotraukose | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
| Binomas | ||||||||||
| Mammalia Linnaeus, 1758 |
Žinduoliai (Mammalia) – stuburinių gyvūnų klasė. Laukiniai žinduoliai (ypač plėšrūnai) – žvėrys.
Žinduoliai yra gyvavedžiai (išskyrus kloakinius, kurie deda kiaušinius) ir jauniklius žindo pienu.
Žinduolių evoliucijos istorija
Manoma, kad žinduoliai išsivystė iš triaso periodo pabaigoje. Juros periode atsirado pantoterijai (išmirę kreidos periode), iš kurių kilo tikrieji žvėrys (Theria). Seniausioms žinomoms žinduolių fosilijoms yra 200 milijonų metų (juros periodas).
Oda ir jos dariniai
Žinduolių kūną dengia odos epidermio darinys – plaukai. Plauką sudaro stiebas (scapus) ir panirusi į odą šaknis (radix). Šaknis yra plauko maišelyje. Žinduolių kailis yra iš nevienodų plaukų. Ilgesni ir storesni plaukai vadinami akuotais, trumpesni ir garbanoti – vilnaplaukiais. Šių plaukų visuma sudaro pavilnę, kuri saugo kūną nuo nepalankių temperatūros svyravimų. Stori akuotai vadinami šeriais. Labai stori šeriai gali virsti kietais ir aštriais spygliais. Jais ginamasi nuo priešų (ežys, dygliatriušis, echidna).
Aktyviems naktiniams žinduoliams labai svarbūs stangrūs lytėjimo plaukai – vibrisės. Jos išsidėsčiusios nedidelėmis grupelėmis ant lūpų (ūsai), taip pat virš akių. Plaukai nuolat auga, todėl kailis periodiškai keičiamas. Žiemą jis esti tankesnis, vasarą plonesnis. Toks plaukų keitimo reiškinys vadinamas šėrimusi.
Skeletas ir raumenys
Žinduoliai turi 7 kaklo (ir žirafa), 12–14 krūtinės, 5–7 juosmens (šuns – 6), 3–46 uodegos slankstelius. Kaukolės dėžė stambi, joje kai kurie kaulai suaugo. Pirmos septynios šonkaulių poros kremzliniais galais būna prisitvirtinusios prie segmentuoto krūtinkaulio, sudarydamos krūtinės ląstą.
Žinduolių kojos prigludusios po liemeniu, o ne išžergtos kaip roplių. Dėl to judesiai greiti ir grakštūs. Dėl tokio kaulų funkcionavimo pagrindiniu pečių juostos kaulu tampa mentė. Išnyksta varnakauliai (juos turi tik kloakiniai), o greitai bėgiojančių – ir raktikauliai (plėšrieji, kanopiniai). Išsivysčiusius raktikaulius turi tik tie žinduoliai, kurie priekinėmis galūnėmis atlieka sudėtingus judesius (laipioja medžiais, rausia žemę).
Dubuo uždaras iš apačios ir sudarytas iš klubakaulių, gaktikaulių ir sėdynkaulių. Tipiški žinduoliai vaikščioja keturiomis, eidami remiasi visomis letenomis ir turi po 5 pirštus. Daugelio laipiojančių žinduolių pirmasis pirštas atsilenkia. Nemaža dalis žinduolių dalį pirštų yra praradę (pvz., neporakanopiai turi tik vieną pirštą). Rausikų kojos būna labai raumeningos ir trumpos, su stipriais nagais. Banginių ir sirenų užpakalinės galūnės redukuotos, o priekinės virtusios plaukmenimis. Šikšnosparniai turi skraidomąją plėvę, kuri yra tarp pailgėjusių pirštų. Daugumos žinduolių stipriai išsivystę nugaros, galūnių ir jų juostų raumenys. Stiprūs raumenys judina ir apatinį žandikaulį.
Kiti organai
Kvėpavimo organai
Žinduolių medžiagų apykaita greita, todėl jie turi intensyviai kvėpuoti. Visa jų kvėpavimo sistema tokio pat plano kaip ir žmogaus. Krūtinės srityje esanti ilga trachėja šakojasi į porą bronchų, kurie dar keletą kartų šakojasi iki smulkių bronchiolių, o šių galuose susiformuoja plonos pūslelės – alveolės. Alveolėse vyksta dujų apykaita. Kvėpavimo takuose išsivysto gerklų kremzlės, susidariusios iš antrojo ir trečiojo žiauninių lankų. Čia yra balso stygos. Kai kuriems žinduoliams būdingi garso rezonatoriai.
Kraujotakos organai
Didysis ir mažasis kraujo apytakos ratai nesikerta, o širdyje nuosekliai pereina vienas į kitą. Širdis – iš 4 kamerų. Yra tik kairysis aortos lankas. Venų sistemoje beveik išnyksta inkstų vartinė apytaka, o kepenų vartinė apytaka gerai išsivysčiusi.
Žinduolių kūno temperatūra pastovi, nors ji keliais laipsniais žemesnė, negu paukščių. Normali šuns kūno temperatūra 37,0–38,0 °C.
Šalinimo organai
Žinduoliams būdingi antriniai (metanefriniai) inkstai. Inkstas – pupelės formos, iš vidinio įdubusio šono išeina šlapimtakis, pro čia taip pat išeina ir įeina kraujagyslės. Inksto žievė kompaktiška, joje gausu (nefronų), nuo kurių prasideda vingiuoti šlapimo kanalėliai. Tokių kanalėlių inkste yra apie 2 mln. Perpjauta inksto šerdis yra vienos arba daugelio piramidžių formos. Tokia piramidė sudaryta iš tiesiųjų surenkamųjų šlapimo kanalėlių, kurie piramidės viršuje atsiveria į inksto geldelę, iš kurios šlapimas teka šlapimtakiu į šlapimo pūslę, o iš ten neporiniu šlapimkanaliu periodiškai šalinamas iš organizmo.
Žinduoliai, išskyrus ančiasnapius ir echidnas, kloakos neturi. Žinduolių šlapime, kitaip negu roplių ir paukščių, daugiausiai yra šlapalo ir tik šiek tiek šlapimo rūgšties.
Lytiniai organai
Vyriški lytiniai organai
Sėklidės – porinės, ovalios formos organai. Prie kiekvienos sėklidės yra jos prielipas, sudarytas iš vingiuotų sėklinių kanalėlių. Abu sėklatakiai (Volfo latakai) už šlapimo pūslės jungiasi su neporiniu šlapimkanaliu, kuris toje vietoje virsta urogenitaliniu kanalu, atsiveriančiu į išorę varpos gale.
Daugelio žinduolių sėklidės kirkšnių srityje sudaro kabantį kapšą. Tai būdinga kanopiniams, plėšriesiems ir primatams. Į sėklatakus atsiveria įvairios liaukos. Pažymėtina graužikų porinė pūslinė liauka. Jos išskyros, baigiantis kopuliacijai, patenka į makštį, tirštėja, ją užkemša kaip kamštis ir neleidžia iš jos ištekėti sėklai.
Urogenitalinio kanalo pradžioje atsiveria priešinė liauka. Jos išskyros atskiedžia sėklą ir sudaro šarminę terpę. Kopuliacijos organo (varpos) apačioje yra urogenitalinis kanalas, kurio viršuje ir šonuose susiformuoja akytkūniai. Lytiškai susijaudinus, akytkūnių vidinės ertmės pritvinksta veninio kraujo, todėl varpa pasidaro stangri ir labai padidėja.
Moteriški lytiniai organai
Kiaušidės – porinės. Žinduolių jos labai mažos, slypi pilvo ertmėje už inkstų, šalia gimdos. Subrendusios kiaušialąstės slenka 2 pakitusiais Miulerio latakais, kurie prasideda prie kiaušidės plačiu piltuvu. Pradinė latako dalis panaši į siaurą vingiuotą vamzdį. Toliau yra platesnė latako dalis – gimda.
Galinė Miulerio latako dalis virtusi makštimi, kuri, kaip ir šlapimkanalis, atsiveria į makšties prieangį. Kloakinių žinduolių abu Miulerio latakai atskirai atsiveria į kloaką. Sterblinių patelės neturi kloakos, tačiau yra 2 makštys, kurių priekinės dalys labai sustorėjusios į trumpą neporinę kišenę. Į ją atsiveria 2 gimdos. Dėl tokios makščių sandaros sterblinių patinų varpa yra dvišakė.
Žinduolių klasės statistika
Žemiau, pasaulio žinduolių rūšių statistikos sąrašas sudarytas pagal autoritetingą tarptautinį mamalogijos mokslo žurnalą , 2018 m. vasario mėn. 1 d. duomenis:
- Išskiriami 27 žinduolių būriai
- Išskiriamos 167 šeimos
- Išskiriamos 1 314 gentys
- Egzistuoja 6 399 žinduolių rūšys, iš jų 6 382 gyvena natūraliai laisvėje.
- Išnykusios 96 rūšys.
- Bendras egzistuojančių ir išnykusių rūšių skaičius: 6 495
Žinduolių sistematika
Žinduolių sistematika tarp mokslininkų vis dar diskutuojama, ypač kalbant apie didžiųjų žinduolių grupių (Eutheria, Protothera ir t. t.) sąsajas, pavadinimus ir vietą sistematikoje.
- Poklasis. (Protothera)
- Būrys. Kloakiniai (Monotremata)
- Poklasis. (Theria)
- Infraklasė. Sterbliniai (Marsupialia, pagal kitus mokslininkus – Metatheria (pastaroji apima ne tik pačius sterblinius, bet ir kai kuriuos artimiausius jiems būrius)).
- Būrys. Oposumai (Didelphimorphia).
- Būrys. Žiurkiniai oposumai (Paucituberculata).
- Būrys. .
- Būrys. Plėšrieji sterbliniai (Dasyuromorphia).
- Būrys. Bandikutai (Peramelemorphia).
- Būrys. Sterbliniai kurmiai (Notoryctemorphia).
- Būrys. Dvikapliai sterbliniai (Diprotodontia).
- Infraklasė. (Eutheria)
- Būrys. Afrikos kirstukai (Afrosoricida)
- Būrys. Porakanopiai, poranagiai (Artiodactyla)
- Būrys. Plėšrieji žinduoliai (Carnivora)
- Būrys. Banginiai (Cetacea)
- Būrys. Šikšnosparniai (Chiroptera)
- Būrys. Kaguanai (Dermoptera)
- Būrys. Damanai (Hyracoidea)
- Būrys. Vabzdžiaėdžiai (Insectivora)
- Būrys. Kiškiažvėriai (Lagomorpha)
- Būrys. Neporakanopiai (Perissodactyla)
- Būrys. Skujuočiai (Pholidota)
- Būrys. Ruoniniai (Pinnipedia)
- Būrys. Primatai (Primates)
- Būrys. Straubliniai (Proboscidea)
- Būrys. Graužikai (Rodentia)
- Būrys. Sirenos (Sirenia)
- Būrys. (Tubulidentata)
- Būrys. Nepilnadančiai (Xenarhra)
- Infraklasė. Sterbliniai (Marsupialia, pagal kitus mokslininkus – Metatheria (pastaroji apima ne tik pačius sterblinius, bet ir kai kuriuos artimiausius jiems būrius)).
Lietuvos žinduoliai
- Šiuo metu Lietuvoje aptinkamos 68 žinduolių (Mammalia) rūšys, tarp kurių:
- 59 vietinės,
- 9 svetimžemės
- Paminėtinos ir šios rūšys:
- 3 ieškotinos (galimai gyvenusios ar gyvenančios),
- 4 retkarčiais užklystančios,
- Per istorinius laikus 8 vietinės rūšys išnyko.
Šaltiniai
- Liutkevičienė, D.; Naktinienė, G.; Petrokienė, R.; Svetikienė, D.; Vosylytė, K.; Zabarskaitė, J., eds. (2016). „žvėris“. Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. doi:10.35321/blkz. ISBN 978-609-411-193-8. Nuoroda tikrinta 2024-08-21.
- academic.oup.com / How many species of mammals are there? Connor J Burgin, Jocelyn P Colella, Philip L Kahn, Nathan S Upham; Journal of Mammalogy, Volume 99, Issue 1, 1 February 2018, Pages 1–14
Nuorodos
- academic.oup.com / [1] Journal of Mammalogy
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
MammaliaĮvairiu zinduoliu pavyzdziai nuotraukoseMoksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Antklasis Amniotai Amniota Klase Zinduoliai Mammalia BinomasMammalia Linnaeus 1758 Zinduoliai Mammalia stuburiniu gyvunu klase Laukiniai zinduoliai ypac plesrunai zverys Zinduoliai yra gyvavedziai isskyrus kloakinius kurie deda kiausinius ir jauniklius zindo pienu Zinduoliu evoliucijos istorijaManoma kad zinduoliai issivyste is triaso periodo pabaigoje Juros periode atsirado pantoterijai ismire kreidos periode is kuriu kilo tikrieji zverys Theria Seniausioms zinomoms zinduoliu fosilijoms yra 200 milijonu metu juros periodas Oda ir jos dariniaiZinduoliu kuna dengia odos epidermio darinys plaukai Plauka sudaro stiebas scapus ir panirusi į oda saknis radix Saknis yra plauko maiselyje Zinduoliu kailis yra is nevienodu plauku Ilgesni ir storesni plaukai vadinami akuotais trumpesni ir garbanoti vilnaplaukiais Siu plauku visuma sudaro pavilne kuri saugo kuna nuo nepalankiu temperaturos svyravimu Stori akuotai vadinami seriais Labai stori seriai gali virsti kietais ir astriais spygliais Jais ginamasi nuo priesu ezys dygliatriusis echidna Aktyviems naktiniams zinduoliams labai svarbus stangrus lytejimo plaukai vibrises Jos issidesciusios nedidelemis grupelemis ant lupu usai taip pat virs akiu Plaukai nuolat auga todel kailis periodiskai keiciamas Ziema jis esti tankesnis vasara plonesnis Toks plauku keitimo reiskinys vadinamas serimusi Skeletas ir raumenysMelynojo banginio skeletas Zinduoliai turi 7 kaklo ir zirafa 12 14 krutines 5 7 juosmens suns 6 3 46 uodegos slankstelius Kaukoles deze stambi joje kai kurie kaulai suaugo Pirmos septynios sonkauliu poros kremzliniais galais buna prisitvirtinusios prie segmentuoto krutinkaulio sudarydamos krutines lasta Zinduoliu kojos prigludusios po liemeniu o ne iszergtos kaip ropliu Del to judesiai greiti ir grakstus Del tokio kaulu funkcionavimo pagrindiniu peciu juostos kaulu tampa mente Isnyksta varnakauliai juos turi tik kloakiniai o greitai begiojanciu ir raktikauliai plesrieji kanopiniai Issivysciusius raktikaulius turi tik tie zinduoliai kurie priekinemis galunemis atlieka sudetingus judesius laipioja medziais rausia zeme Zmogaus ir gorilos skeletai Dubuo uzdaras is apacios ir sudarytas is klubakauliu gaktikauliu ir sedynkauliu Tipiski zinduoliai vaikscioja keturiomis eidami remiasi visomis letenomis ir turi po 5 pirstus Daugelio laipiojanciu zinduoliu pirmasis pirstas atsilenkia Nemaza dalis zinduoliu dalį pirstu yra prarade pvz neporakanopiai turi tik viena pirsta Rausiku kojos buna labai raumeningos ir trumpos su stipriais nagais Banginiu ir sirenu uzpakalines galunes redukuotos o priekines virtusios plaukmenimis Siksnosparniai turi skraidomaja pleve kuri yra tarp pailgejusiu pirstu Daugumos zinduoliu stipriai issivyste nugaros galuniu ir ju juostu raumenys Stiprus raumenys judina ir apatinį zandikaulį Kiti organaiKvepavimo organai Zinduoliu medziagu apykaita greita todel jie turi intensyviai kvepuoti Visa ju kvepavimo sistema tokio pat plano kaip ir zmogaus Krutines srityje esanti ilga tracheja sakojasi į pora bronchu kurie dar keleta kartu sakojasi iki smulkiu bronchioliu o siu galuose susiformuoja plonos pusleles alveoles Alveolese vyksta duju apykaita Kvepavimo takuose issivysto gerklu kremzles susidariusios is antrojo ir treciojo ziauniniu lanku Cia yra balso stygos Kai kuriems zinduoliams budingi garso rezonatoriai Kraujotakos organai Didysis ir mazasis kraujo apytakos ratai nesikerta o sirdyje nuosekliai pereina vienas į kita Sirdis is 4 kameru Yra tik kairysis aortos lankas Venu sistemoje beveik isnyksta inkstu vartine apytaka o kepenu vartine apytaka gerai issivysciusi Zinduoliu kuno temperatura pastovi nors ji keliais laipsniais zemesne negu pauksciu Normali suns kuno temperatura 37 0 38 0 C Salinimo organai Zinduoliams budingi antriniai metanefriniai inkstai Inkstas pupeles formos is vidinio įdubusio sono iseina slapimtakis pro cia taip pat iseina ir įeina kraujagysles Inksto zieve kompaktiska joje gausu nefronu nuo kuriu prasideda vingiuoti slapimo kanaleliai Tokiu kanaleliu inkste yra apie 2 mln Perpjauta inksto serdis yra vienos arba daugelio piramidziu formos Tokia piramide sudaryta is tiesiuju surenkamuju slapimo kanaleliu kurie piramides virsuje atsiveria į inksto geldele is kurios slapimas teka slapimtakiu į slapimo pusle o is ten neporiniu slapimkanaliu periodiskai salinamas is organizmo Zinduoliai isskyrus anciasnapius ir echidnas kloakos neturi Zinduoliu slapime kitaip negu ropliu ir pauksciu daugiausiai yra slapalo ir tik siek tiek slapimo rugsties Lytiniai organai Vyriski lytiniai organai Seklides porines ovalios formos organai Prie kiekvienos seklides yra jos prielipas sudarytas is vingiuotu sekliniu kanaleliu Abu seklatakiai Volfo latakai uz slapimo pusles jungiasi su neporiniu slapimkanaliu kuris toje vietoje virsta urogenitaliniu kanalu atsiverianciu į isore varpos gale Daugelio zinduoliu seklides kirksniu srityje sudaro kabantį kapsa Tai budinga kanopiniams plesriesiems ir primatams Į seklatakus atsiveria įvairios liaukos Pazymetina grauziku porine pusline liauka Jos isskyros baigiantis kopuliacijai patenka į makstį tirsteja ja uzkemsa kaip kamstis ir neleidzia is jos isteketi seklai Urogenitalinio kanalo pradzioje atsiveria priesine liauka Jos isskyros atskiedzia sekla ir sudaro sarmine terpe Kopuliacijos organo varpos apacioje yra urogenitalinis kanalas kurio virsuje ir sonuose susiformuoja akytkuniai Lytiskai susijaudinus akytkuniu vidines ertmes pritvinksta veninio kraujo todel varpa pasidaro stangri ir labai padideja Moteriski lytiniai organai Kiausides porines Zinduoliu jos labai mazos slypi pilvo ertmeje uz inkstu salia gimdos Subrendusios kiausialastes slenka 2 pakitusiais Miulerio latakais kurie prasideda prie kiausides placiu piltuvu Pradine latako dalis panasi į siaura vingiuota vamzdį Toliau yra platesne latako dalis gimda Galine Miulerio latako dalis virtusi makstimi kuri kaip ir slapimkanalis atsiveria į maksties prieangį Kloakiniu zinduoliu abu Miulerio latakai atskirai atsiveria į kloaka Sterbliniu pateles neturi kloakos taciau yra 2 makstys kuriu priekines dalys labai sustorejusios į trumpa neporine kisene Į ja atsiveria 2 gimdos Del tokios maksciu sandaros sterbliniu patinu varpa yra dvisake Zinduoliu klases statistikaZemiau pasaulio zinduoliu rusiu statistikos sarasas sudarytas pagal autoritetinga tarptautinį mamalogijos mokslo zurnala 2018 m vasario men 1 d duomenis Isskiriami 27 zinduoliu buriai Isskiriamos 167 seimos Isskiriamos 1 314 gentys Egzistuoja 6 399 zinduoliu rusys is ju 6 382 gyvena naturaliai laisveje Isnykusios 96 rusys Bendras egzistuojanciu ir isnykusiu rusiu skaicius 6 495Zinduoliu sistematikaZinduoliu sistematika tarp mokslininku vis dar diskutuojama ypac kalbant apie didziuju zinduoliu grupiu Eutheria Protothera ir t t sasajas pavadinimus ir vieta sistematikoje Poklasis Protothera Burys Kloakiniai Monotremata Poklasis Theria Infraklase Sterbliniai Marsupialia pagal kitus mokslininkus Metatheria pastaroji apima ne tik pacius sterblinius bet ir kai kuriuos artimiausius jiems burius Burys Oposumai Didelphimorphia Burys Ziurkiniai oposumai Paucituberculata Burys Burys Plesrieji sterbliniai Dasyuromorphia Burys Bandikutai Peramelemorphia Burys Sterbliniai kurmiai Notoryctemorphia Burys Dvikapliai sterbliniai Diprotodontia Infraklase Eutheria Burys Afrikos kirstukai Afrosoricida Burys Porakanopiai poranagiai Artiodactyla Burys Plesrieji zinduoliai Carnivora Burys Banginiai Cetacea Burys Siksnosparniai Chiroptera Burys Kaguanai Dermoptera Burys Damanai Hyracoidea Burys Vabzdziaedziai Insectivora Burys Kiskiazveriai Lagomorpha Burys Neporakanopiai Perissodactyla Burys Skujuociai Pholidota Burys Ruoniniai Pinnipedia Burys Primatai Primates Burys Straubliniai Proboscidea Burys Grauzikai Rodentia Burys Sirenos Sirenia Burys Tubulidentata Burys Nepilnadanciai Xenarhra Lietuvos zinduoliaiPagrindinis straipsnis Sarasas Lietuvos zinduoliai Siuo metu Lietuvoje aptinkamos 68 zinduoliu Mammalia rusys tarp kuriu 59 vietines 9 svetimzemes Paminetinos ir sios rusys 3 ieskotinos galimai gyvenusios ar gyvenancios 4 retkarciais uzklystancios Per istorinius laikus 8 vietines rusys isnyko SaltiniaiLiutkeviciene D Naktiniene G Petrokiene R Svetikiene D Vosylyte K Zabarskaite J eds 2016 zveris Bendrines lietuviu kalbos zodynas Vilnius Lietuviu kalbos institutas doi 10 35321 blkz ISBN 978 609 411 193 8 Nuoroda tikrinta 2024 08 21 academic oup com How many species of mammals are there Connor J Burgin Jocelyn P Colella Philip L Kahn Nathan S Upham Journal of Mammalogy Volume 99 Issue 1 1 February 2018 Pages 1 14Nuorodosacademic oup com 1 Journal of Mammalogy Vikiteka Zinduoliai vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas zinduoliai