Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tin
Kiaušialąstė
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kiaušialąstė (dar vadinama kiaušinėliu, lot. ovum, ootidium) – tai moteriškoji lytinė ląstelė, esanti kiaušidėse, iš kurios apvaisinimo atveju gali išsivystyti naujas organizmas. Kiaušialąstės vystymosi procesas (ovogenezė) susijęs pirminių folikulų (nesubrendusių kiaušialąsčių, padengtų epiteliu ir jungiamuoju audiniu) augimu ir brendimu kiaušidžių žieviniame sluoksnyje. Pirmojoje mėnesinių ciklo fazėje pradeda augti keletas tokių folikulų, tačiau paprastai subręsta tik vienas, vadinamas Grafo pūslele.
Kiaušialąstei susijungus su spermatozoidu (įvykus apvaisinimui) susiformuoja gemalas. Tačiau jeigu apvaisinimas neįvyko, kiaušialąstė žūva per 5–6 dienas po ovuliacijos. Gemalas, turintis , neretai žūva įvairiose nėštumo stadijose.
Gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių, tačiau sulaukus lytinės brandos jų lieka apie 300 000. Iš jų tik apie 300–500 ovuliuoja moters reprodukcinio laikotarpio metu (iki menopauzės), o visi kiti degeneruoja (vadinama atrezija), nepriklausomai nuo nėštumų skaičiaus, moters ciklo, kontracepcijos ar nevaisingumo gydymo.
Sandara
Kiaušialąstė yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Subrendusi kiaušialąstė, lygiai kaip ir spermatozoidas, turi haplodinį (pusinį) chromosomų rinkinį. Žmogaus subrendusios kiaušialąstės skermuo – 150–200 µm. Jos citoplazmoje visuomet yra įvairius kiekis sutirštėjusių lipidų lašelių bei organoidų. Branduolyje išsiskiria homogeniškas apskritas branduolėlis, šalia kurio neretai būna tokios pat struktūros pridėtinių branduolėlių. Be to, branduolyje yra sukauptas pagrindinis ląstelės DNR kiekis. Kiaušialąstėje yra visi tipiški ląstelės , tačiau jų sandara kitokia negu kitų ląstelių, kadangi jos yra prisitaikiusios realizuoti organizmo paveldimą informaciją. Kiaušialąstės daug didesnės už . Kiekvienos gyvūnų rūšies kiaušialąstės citoplazmos struktūra yra specifinė, o tai nulemia rūšinius (dažnai ir individualius) vystymosi ypatumus. Kiaušialąstėse yra gemalui vystytis būtinų maisto medžiagų (). Kai kurių gyvūnų rūšių kiaušialąstėse trynio yra tiek daug, kad kiaušialąstes galima matyti plika akimi (žuvų ir varliagyvių ikreliai, roplių ir paukščių kiaušiniai).
Kiaušialąsčių įvairovė
Stambiausia dabartinių gyvūnų kiaušialąstė yra silkinio ryklio (skersmuo 29 cm); stručio – 10,5 cm, vištos – 3,5 cm. Aukštesniųjų žinduolių kiaušialąstės yra nedidelės, kadangi besivystantis gemalas gauna maisto iš aplinkos. Pelės kiaušialąstės skersmuo – 60 µm, karvės – 100 µm, žmogaus – 150–200 µm skersmens.
Ovogenezė
 | Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Ovogenezė - (gr. ōon – kiaušinis + genesis - kilmė) ji vyksta moters kiaušidėse. Ovogenezė prasideda dar iki gimimo, o baigiasi po daugelio metų ir tik tuo atveju, jei yra apvaisinamas.
Moteriškos lyties vaisiaus kiaušidėse visi užuomazginiai kiaušinėliai, arba ovogonijos, (ovogonii), iki gimimo diferencijuojasi į pirminius ovocitus (ovocyti primarii), kurie pradeda savo pirmąjį mejozės pasidalijimą. Šis pasidalijimas ypatingas, nes jis sustabdomas profazėje. Manoma, kad tai lemia mejozė slopinantis faktorius, kurį gamina pirminį ovocitą supantys folikuliniai epiteliocitai. Pirminiai ovocitai lieka „snausti“ šioje stabtelėjusioje profazėje net 13-50 ir daugiau metų (nors didžioji dalis jų nesulaukę lytinės brandos sunyksta). Užsitęsusi motinos ovocitų mejozė gali lemti chromosominius pokyčius, pavyzdžiui, vyresnėms moterims dažniau gimsta vaikai, sergantys Dauno sindromu.
Ovogenezės raida
Lytiškai brandžios moters kiaušidėse kiekvieną mėnesį pradeda bręsti keliolika folikulų, kuriuose yra po vieną pirminį ovocitą. Bręstančiame folikule pirminis ovocitas didėja, jame gausėja organelių, atsiranda trynio intarpų, žievės granulių, storėja jį supanti skaidrioji sritis. Dauguma pradėjusių bręsti folikulų sunyksta. Kas mėnesį subręsta dažniausiai tik vienintelis dominuojantis folikulas, kuris plyšta ir jame esanti moteriškoji lytinė ląstelė išrieda iš kiaušidės – įvyksta ovuliacija.
Prieš pat ovuliaciją baigiasi pirminio ovocito mejozės pirminis pasidalijimas. Susidaro antrinis ovocitas (ocitus secundarius), kuris yra beveik tokio pat dydžio kaip pirminis, ir nedidelis pirmasis redukcinis (poliarinis) kūnelis (corpus polare primum), kuris išstumiamas į aplinkinį trynio tarpą (spatiom pervitellinum), susidariusį atšlijus ovocitui nuo skaidriosios srities. Pirminis redukcinis kūnelis degeneruoja arba pasidalija į du vienodus fragmentus,
Po ovuliacijos antrinis ovocitas iš karto pradeda antrąjį mejozės pasidalijimą, kuris sustabdomas metafazėje ir baigiasi tik tada jei per 12-24 valandas po ovuliacijos (ovocitas esti) apvaisinamas. Tada atsiskiria antrasis redukcinis (poliarinis) kūnelis (curpus polaris sucendum), ir ovocitas) tampa subrendęs (ovum maturum), turintis haploidinį chromosomų rinkinį. Neapvaisintas ovocitas žūva nebaigęs mejozės. Subrendusios moters ovogenezę reguliuoja hipofizė ir kiaušidžių hormonai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kiausialaste dar vadinama kiausineliu lot ovum ootidium tai moteriskoji lytine lastele esanti kiausidese is kurios apvaisinimo atveju gali issivystyti naujas organizmas Kiausialastes vystymosi procesas ovogeneze susijes pirminiu folikulu nesubrendusiu kiausialasciu padengtu epiteliu ir jungiamuoju audiniu augimu ir brendimu kiausidziu zieviniame sluoksnyje Pirmojoje menesiniu ciklo fazeje pradeda augti keletas tokiu folikulu taciau paprastai subresta tik vienas vadinamas Grafo puslele Kiausialaste Kiausialastei susijungus su spermatozoidu įvykus apvaisinimui susiformuoja gemalas Taciau jeigu apvaisinimas neįvyko kiausialaste zuva per 5 6 dienas po ovuliacijos Gemalas turintis neretai zuva įvairiose nestumo stadijose Gimusi mergaite turi apie 1 mln kiausineliu taciau sulaukus lytines brandos ju lieka apie 300 000 Is ju tik apie 300 500 ovuliuoja moters reprodukcinio laikotarpio metu iki menopauzes o visi kiti degeneruoja vadinama atrezija nepriklausomai nuo nestumu skaiciaus moters ciklo kontracepcijos ar nevaisingumo gydymo SandaraKiausialaste yra rutulio arba truputį pailgos formos nejudri Subrendusi kiausialaste lygiai kaip ir spermatozoidas turi haplodinį pusinį chromosomu rinkinį Zmogaus subrendusios kiausialastes skermuo 150 200 µm Jos citoplazmoje visuomet yra įvairius kiekis sutirstejusiu lipidu laseliu bei organoidu Branduolyje issiskiria homogeniskas apskritas branduolelis salia kurio neretai buna tokios pat strukturos pridetiniu branduoleliu Be to branduolyje yra sukauptas pagrindinis lasteles DNR kiekis Kiausialasteje yra visi tipiski lasteles taciau ju sandara kitokia negu kitu lasteliu kadangi jos yra prisitaikiusios realizuoti organizmo paveldima informacija Kiausialastes daug didesnes uz Kiekvienos gyvunu rusies kiausialastes citoplazmos struktura yra specifine o tai nulemia rusinius daznai ir individualius vystymosi ypatumus Kiausialastese yra gemalui vystytis butinu maisto medziagu Kai kuriu gyvunu rusiu kiausialastese trynio yra tiek daug kad kiausialastes galima matyti plika akimi zuvu ir varliagyviu ikreliai ropliu ir pauksciu kiausiniai Kiausialasciu įvairoveStambiausia dabartiniu gyvunu kiausialaste yra silkinio ryklio skersmuo 29 cm strucio 10 5 cm vistos 3 5 cm Aukstesniuju zinduoliu kiausialastes yra nedideles kadangi besivystantis gemalas gauna maisto is aplinkos Peles kiausialastes skersmuo 60 µm karves 100 µm zmogaus 150 200 µm skersmens Ovogeneze Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Ovogeneze gr ōon kiausinis genesis kilme ji vyksta moters kiausidese Ovogeneze prasideda dar iki gimimo o baigiasi po daugelio metu ir tik tuo atveju jei yra apvaisinamas Moteriskos lyties vaisiaus kiausidese visi uzuomazginiai kiausineliai arba ovogonijos ovogonii iki gimimo diferencijuojasi į pirminius ovocitus ovocyti primarii kurie pradeda savo pirmajį mejozes pasidalijima Sis pasidalijimas ypatingas nes jis sustabdomas profazeje Manoma kad tai lemia mejoze slopinantis faktorius kurį gamina pirminį ovocita supantys folikuliniai epiteliocitai Pirminiai ovocitai lieka snausti sioje stabtelejusioje profazeje net 13 50 ir daugiau metu nors didzioji dalis ju nesulauke lytines brandos sunyksta Uzsitesusi motinos ovocitu mejoze gali lemti chromosominius pokycius pavyzdziui vyresnems moterims dazniau gimsta vaikai sergantys Dauno sindromu Ovogenezes raida Lytiskai brandzios moters kiausidese kiekviena menesį pradeda bresti keliolika folikulu kuriuose yra po viena pirminį ovocita Brestanciame folikule pirminis ovocitas dideja jame gauseja organeliu atsiranda trynio intarpu zieves granuliu storeja jį supanti skaidrioji sritis Dauguma pradejusiu bresti folikulu sunyksta Kas menesį subresta dazniausiai tik vienintelis dominuojantis folikulas kuris plysta ir jame esanti moteriskoji lytine lastele isrieda is kiausides įvyksta ovuliacija Pries pat ovuliacija baigiasi pirminio ovocito mejozes pirminis pasidalijimas Susidaro antrinis ovocitas ocitus secundarius kuris yra beveik tokio pat dydzio kaip pirminis ir nedidelis pirmasis redukcinis poliarinis kunelis corpus polare primum kuris isstumiamas į aplinkinį trynio tarpa spatiom pervitellinum susidariusį atslijus ovocitui nuo skaidriosios srities Pirminis redukcinis kunelis degeneruoja arba pasidalija į du vienodus fragmentus Po ovuliacijos antrinis ovocitas is karto pradeda antrajį mejozes pasidalijima kuris sustabdomas metafazeje ir baigiasi tik tada jei per 12 24 valandas po ovuliacijos ovocitas esti apvaisinamas Tada atsiskiria antrasis redukcinis poliarinis kunelis curpus polaris sucendum ir ovocitas tampa subrendes ovum maturum turintis haploidinį chromosomu rinkinį Neapvaisintas ovocitas zuva nebaiges mejozes Subrendusios moters ovogeneze reguliuoja hipofize ir kiausidziu hormonai