Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
VO nukreipia čia Kitas reikšmes žiūrėkite VO reikšmės Kryžiuočiai nukreipia čia Apie vorus kryžiuočius Arane
Kryžiuočiai
„VO“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite VO (reikšmės). - „Kryžiuočiai“ nukreipia čia. Apie vorus kryžiuočius (Araneidae) žiūrėkite Kryžiuočiai (vorai).
| Švč. Mergelės Marijos vokiečių ligoninės ordinas Jeruzalėje | |
|---|---|
 Vokiečių ordino herbas | |
| Veikimo laikas | 1190–dabar |
| Lojalumas | Sąrašas
|
| Rūšis | Katalikų |
| Būstinė |
|
| Pravardė | Kryžiuočiai, vokiečių ordinas |
| Globėjas | Švč. Mergelė Marija Šv. Elžbieta Vengrė Šv. Jurgis |
| Apranga | Balta mantija su juodu kryžiumi |
| Vadovybė | |
| Didysis magistras | Heinrich Walpot von Bassenheim |
Vokiečių ordinas (VO, vok. Deutscher Orden, lot. Ordo Teutonicus), oficialiai Švč. Mergelės Marijos vokiečių ligoninės ordinas Jeruzalėje (vok. Orden der heiligen Maria des deutschen Hospitalhaus in Jerusalem, lot. Ordo domus hospitalis Sanctae Mariae Teutonicorum in Jerusalem) – riterių ordinas, įkurtas Akrėje 1190 m. per III kryžiaus žygį kaip ligonių slaugos ordinas. Buvo pavaldus popiežiui ir Vokietijos imperatoriui.
Ordino ženklas – juodas kryžius baltame fone (šis ženklas yra kilęs iš pirmųjų kryžiaus žygių dalyvių skiriamojo ženklo – ant balto apsiausto išsiuvinėto ar prie jo prisiūto juodo kryžiaus).
Istorija
 |
|---|
| Pomerelijos ir Prūsijos istorija |
| Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija |
| Kryžiaus žygiai į Prūsiją |
| Vokiečių ordinas |
| Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng. |
| Brandenburgas-Prūsija |
| Prūsijos karalystė: |
| Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija |
| Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas |
| Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis) |
Popiežius Klemensas III 1191 m. vasario 6 d. bule ordiną patvirtino kaip Fratrum Theutonicorum ecclesiae Sanctae Mariae Hiersolymitanae. 1196 m. kovo 5 d. Vokiečių ordinas Tamplierių ordino pavyzdžiu buvo pertvarkytas į riterių ordiną su rezidencija Akros uostamiestyje (dab. Šiaurės Izraelyje). Popiežius Inocentas III šį pertvarkymą patvirtino 1199 m. vasario 19 d. bule, kurioje kaip pagrindinius Ordino uždavinius įvardijo vokiečių riterių gynimą, ligonių gydymą ir kovą su katalikų bažnyčios priešais.
Po paskutiniųjų kryžiaus žygių ir kryžiuočių valstybių Artimuosiuose Rytuose žlugimo Ordinas persikėlė į Vokietiją. Tuo metu Teutonų ordino įtaką ir turtus pastebėjo Europos valdovai, kurie tikėjosi „kovos su pagonimis“ pretekstu pasinaudoti ordinu, susidorojant su savo priešininkais.
1211 m. Ordinas bandė įsikurti Transilvanijoje, kur Vengrijos karalius Andrius II (Andras) jiems suteikė žemių, tikėdamasis, kad kryžiuočiai padės apsiginti nuo klajoklių kumanų genčių puldinėjimų. 1225 m. Ordinas iš ten Vengrijos karaliaus buvo išvytas, nes bandė atsikratyti priklausomybės nuo Vengrijos.
1226 m. Mazovijos ir Kujavijos kunigaikštis Konradas I Mazovietis pakvietė kryžiuočius ir perleido jiems Kulmo žemę, iš kur kryžiuočiai turėjo kovoti su prūsais, neva grasinusiais šiaurinėms Mozūrijos žemėms. Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas II ir popiežius Grigalius IX Didžiajam ordino magistrui Hermanui fon Zalcai (Hermann von Salza) vadinamąja „Aukso bule“ perleido visas Prūsijos žemes, kurias Ordinui pavyks užkariauti.
XIII a.
1230–1249 m. Ordinas užkariavo beveik visus prūsus ir ėmė kelti grėsmę kuršiams, žemaičiams, taip pat ir lietuviams. Vėliausiai užkariauti buvo sembai, skalviai ir nadruviai. 1237 m. po 1236 m. pralaimėto Saulės mūšio su Kryžiuočių ordinu susijungė Kalavijuočių ordinas (nuo tada – Livonijos ordinas), 1202 m. įsikūręs dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijose. 1260 m. kilo Didysis prūsų sukilimas, kurio vienas iš vadų buvo Herkus Mantas ir kuris tęsėsi iki 1274 m., kai buvo galutinai numalšintas. 1283 m. teutonai pirmą kartą atakavo Lietuvos žemes Galutinai prūsai buvo užkariauti 1285 m. Prie šių žemių užkariavimo daug prisidėjo Čekijos karaliaus Otokaro II žygis, kurio metu buvo įkurtas Karaliaučius. Užkariavimo strategija rėmėsi prūsų gynybinių taškų naikinimu ir savų pilių statymu, kurios tapdavo tolimesnės ekspansijos bazėmis. Į užkariautas žemes buvo keliami kolonistai iš Mozūrijos, Čekijos ir Vokietijos. 1309 m. didysis ordino magistras persikėlė į Marienburgą, Prūsija tapo Ordino centru.
Tolesnė Ordino į rytus nepavyko. 1242 m. Livonijos riterių kariuomenę ant užšalusio Peipaus ežero sumušė Naugardo kunigaikštis Aleksandras Neviškis (Nevskis). Lietuva tuo metu pamažu išaugo į galingą Didžiąją kunigaikštystę, kuri prisijungė didelius rusų kunigaikštysčių plotus.
Kovos su Lenkija
1308 m. Ordinas užėmė Lenkijos Pamarį, sukeldamas Lenkijos karaliaus protestus. Ordinas sudarė sąjungą su Meklenburgo valdovu Jonu Liuksemburgiečiu ir užpuolė Kujavijos žemę bei Didžiąją Lenkiją, tačiau pralaimėjo mūšį prie Plovcų. Pralaimėtas mūšis neprivertė Ordino grąžinti Pamarį, o Lokietkai neužteko pajėgų dideliam puolimui prieš Ordiną.
Ordinas bandė pulti Kujaviją ir Didžiąją Lenkiją siaubiamaisiais žygiais, tačiau ryžtinga gynyba ir Kazimiero Didžiojo diplomatinė veikla privertė ordiną 1343 m. sudaryti , kuria atsisakė Kujavijos, o Pamario ir Kulmo žemių priklausomybę turėjo nuspręsti popiežiaus pasiuntinys. Faktiškai Ordinas jokių žemių Lenkijai negrąžino ir įtampa tarp šių valstybių išliko.
XIV a. kovos
1346 m. Ordinas nupirko iš danų šiaurės estų žemes. Kališo taika privertė Ordiną atsisakyti Lenkijos puolimo. Dėl to Ordinas savo puolimus sukoncentravo prieš Lietuvą, ypatingą dėmesį skyręs Žemaitijai, kurią užėmęs Ordinas būtų galėjęs geografiškai sujungti savo valdas Prūsijoje ir Livonijoje. 1337 m. lapkričio 15 d. Šventosios Romos imperatorius garantavo teises Ordinui į Lietuvos žemes.
Didžiausią galią Ordinas pasiekė Didžiojo magistro Vinricho fon Kniprodės (Winrich von Kniprode) laikais (1351–1382 m.). Konrado fon Jungingeno laikais (1393–1407 m.) Ordinas apėmė didžiausią teritoriją savo istorijoje: buvo prijungtas Gotlandas, ir Žemaitija.
1382 m. kryžiuočiai prie Darsūniškio pirmą kartą Lietuvos žemėje šaudė iš artilerijos. Didėjanti Ordino galia tiek Lenkijos, tiek Lietuvos valdovus vertė vienyti jėgas. Tuo tikslu 1385 m. buvo pasirašyta Krėvos sutartis. 1386 m. Jogaila priėmė krikštą ir vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą (1382–1399), tapdamas Lenkijos karaliumi. Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo sujungta personaline unija, kuri XVI a. viduryje virto į bendrą Abiejų Tautų Respubliką.
Kovos prieš LDK ir Lenkiją XV a.
Netrukus Lenkijos karalystė ir LDK pradėjo karą su Ordinu (1409–1411 m.), kurio kulminacija buvo Ordino pralaimėtas Žalgirio mūšis (1410 m. liepos 15 d.). Karo pabaigoje sudaryta Torūnės (Torno) taika. Ši taika sudaryta Jogailą spaudžiant kaimyninių šalių Liuksemburgų dinastijos valdovams, dėl to Ordinas Lenkijai negrąžino nei Pamario, nei Kulmo, Lietuva neatgavo Klaipėdos, o Žemaitija grąžinta Vytautui tik iki gyvos galvos. Tačiau taika privertė Ordiną atsisakyti puolimų prieš Lenkiją ir Lietuvą. Nuo to laiko Ordino galia ėmė mažėti, ekonominė situacija blogėti.
Galios silpimas
Per kelis vėlesnius dešimtmečius Ordino galią sekino vidiniai valstybės nesutarimai. Prūsijos miestai ir žemvaldžiai už didelius mokesčius reikalavo teisių, valdant valstybę ir 1440 m. įkūrė „Prūsų sąjungą“. 1453 m. su šia sąjunga susivienijo Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis. 1454 m. prasidėjo Ordino miestiečių sukilimas. Po šio karo sudaryta 1466 m. taika. Ordinas Lenkijai atidavė Pamarį, Kulmą, taip pat dalį Varmės su Ordino sostine Marienburgu. Be to, Didysis ordino magistras tapo Lenkijos karaliaus vasalu. Ordino sostinė buvo perkelta į Karaliaučių.
Reformacijos įtaka
1517 m. kilusios bažnyčios reformacijos idėjos greitai plito ir Ordino valstybėje. Martino Liuterio patarimu, paskutinis Didysis ordino magistras Brandenburgo markgrafas Albrechtas perėjo į liuteronybę ir 1525 m. gavęs dėdės, karaliaus Žygimanto Senojo, sutikimą, Krokuvoje iškilmingai prisiekė Žygimantui, kaip Prūsų kunigaikštis ir įkūrė pasaulietinę Prūsijos kunigaikštystę (sostinė Karaliaučius). Nuo to laiko ordino valstybė tapo pasaulietine kunigaikštyste. Daugumas ordino brolių taip pat perėjo į liuteronybę ir tapo dvarininkais. 1562 m. paskutinis Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris (Gotthard Kettler) tapo pasaulietinės Kuršo kunigaikštystės su sostine Mintauja, dab. Jelgava) kunigaikščiu. Prūsija buvo Lenkijos karalystės vasalė, Kuršas – LDK vasalas. Likusi Livonija buvo prijungta prie LDK, o Šiaurės Estija atiteko Švedijai. Nuo 1569 m. LDK priklausiusios Livonijos žemės tapo Abiejų Tautų Respublikos nuosavybe. Tik maža jų dalis tepanorėjo likti ištikimi katalikybei ir išsikraustė į Vokietiją, kur ordinas turėjo daugybę turtingų savo skyrių. Ten ordinas išliko iki 1809 m., kada jį panaikino Napoleonas, o Austrijoje pertvarkytas jis išliko net iki šių laikų. Tuo būdu buvusi katalikybės atrama rytuose, ordino valstybė, pirmoji priėmė protestantizmą ir atsisakė nuo katalikybės. 1618 m. mirus Albrechto sūnui, Prūsija atiteko jo giminaičiams, Brandenburgo elektoriams. 1701 m. iš tų dviejų jungtinių kunigaikštysčių išaugo galinga Prūsų karalystė, kuri pagaliau atsistojo visos Vokietijos priešakyje.
Ordinas nuo XIX a. iki dabar
1809 m. Napoleonas uždraudė ordino veiklą Vokietijoje, jis galėjo veikti tiktai Austrijoje. 1834 m. ordinas buvo vėl atkurtas kaip „Vokiečių riterių ordinas“, tačiau Napoleono metu atimti turtai nebuvo grąžinti. 1929 m. ordinas pertvarkytas į grynai dvasinį ordiną ir nuo to laiko vadinasi „Vokiečių ordinu“ (Deutscher Orden). Nacių valdymo metu, 1938–1945 m. ordinas vėl buvo uždraustas.
Šiuo metu ordino magistro būstinė yra Vienoje. Čia yra ir ordino archyvas bei muziejus. Ordinui priklauso apie 1000 narių, iš jų – apie 100 kunigų, 200 vienuolių seserų bei 700 partnerių. Ordinas iš esmės grįžo prie savo šaknų – daugiausia išlaiko ligonines Izraelyje ir Palestinoje, taip pat rūpinasi vokiškomis bendruomenėmis už Vokietijos ir Austrijos ribų (daugiausiai Italijoje ir Slovėnijoje).
Išnašos
- (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 18.
- (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 21.
- „Kaišiadorių rajono savivaldybė - Istorija“. kaisiadorys.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-17. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
- Prūsų kunigaikštis Albrechtas Archyvuota kopija 2007-10-13 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Oficiali svetainė (vokiečių k.)
- Der Deutschordenspriester bis 1800
- Ordino istorija
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
VO nukreipia cia Kitas reiksmes ziurekite VO reiksmes Kryziuociai nukreipia cia Apie vorus kryziuocius Araneidae ziurekite Kryziuociai vorai Svc Mergeles Marijos vokieciu ligonines ordinas JeruzalejeVokieciu ordino herbasVeikimo laikas 1190 dabarLojalumas Sarasas Sventasis Sostas 1190 dabar Sventoji Romos imperija 1190 1806 Jeruzales karalyste 1190 1291 Sicilijos karalyste 1191 1484 Kipro karalyste 1197 1350 Cekijos karalyste 1198 1918 Venecijos Respublika 1209 1500 Vengrijos karalyste 1211 1225 1429 1432 1702 1731 Vokieciu ordino valstybe 1226 1525 Livonija 1237 1561 Lenkijos karalyste 1466 1525 Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste 1559 1561 Austrijos imperija ir Austrija Vengrija 1804 1918 Bavarijos karalyste 1805 1809 1805 1809 Reino konfederacija 1806 1809 Badeno didzioji hercogyste 1806 1809 1806 1809 Vokieciu Austrija ir Pirmoji Austrijos Respublika 1918 1934 ir 1918 1939 1934 1938 Antroji Austrijos Respublika 1945 Vokietija nuo 1949 Cekija nuo 1993 Rusis KatalikuBustine Akas 1190 1291 Venecija 1291 1309 Marienburgas 1309 1466 Karaliaucius 1466 1525 Mergentheimas 1525 1809 Viena nuo 1809 Pravarde Kryziuociai vokieciu ordinasGlobejas Svc Mergele Marija Sv Elzbieta Vengre Sv JurgisApranga Balta mantija su juodu kryziumiVadovybeDidysis magistras Heinrich Walpot von Bassenheim Vokieciu ordinas VO vok Deutscher Orden lot Ordo Teutonicus oficialiai Svc Mergeles Marijos vokieciu ligonines ordinas Jeruzaleje vok Orden der heiligen Maria des deutschen Hospitalhaus in Jerusalem lot Ordo domus hospitalis Sanctae Mariae Teutonicorum in Jerusalem riteriu ordinas įkurtas Akreje 1190 m per III kryziaus zygį kaip ligoniu slaugos ordinas Buvo pavaldus popieziui ir Vokietijos imperatoriui Ordino zenklas juodas kryzius baltame fone sis zenklas yra kiles is pirmuju kryziaus zygiu dalyviu skiriamojo zenklo ant balto apsiausto issiuvineto ar prie jo prisiuto juodo kryziaus IstorijaPomerelijos ir Prusijos istorijaPomerelijos kunigaikstyste Senoves PrusijaKryziaus zygiai į PrusijaVokieciu ordinasKaraliskoji Prusija Prusijos kng Brandenburgas PrusijaPrusijos karalyste Vakaru Prusija Rytu PrusijaDancigo koridorius Rytu Prusija Klaipedos krastasLenkija TSRS Kaliningrado sritis Teutonu ordino didziojo magistro antspaudasKryziuociu ordino kryzius Popiezius Klemensas III 1191 m vasario 6 d bule ordina patvirtino kaip Fratrum Theutonicorum ecclesiae Sanctae Mariae Hiersolymitanae 1196 m kovo 5 d Vokieciu ordinas Tamplieriu ordino pavyzdziu buvo pertvarkytas į riteriu ordina su rezidencija Akros uostamiestyje dab Siaures Izraelyje Popiezius Inocentas III sį pertvarkyma patvirtino 1199 m vasario 19 d bule kurioje kaip pagrindinius Ordino uzdavinius įvardijo vokieciu riteriu gynima ligoniu gydyma ir kova su kataliku baznycios priesais Po paskutiniuju kryziaus zygiu ir kryziuociu valstybiu Artimuosiuose Rytuose zlugimo Ordinas persikele į Vokietija Tuo metu Teutonu ordino įtaka ir turtus pastebejo Europos valdovai kurie tikejosi kovos su pagonimis pretekstu pasinaudoti ordinu susidorojant su savo priesininkais 1211 m Ordinas bande įsikurti Transilvanijoje kur Vengrijos karalius Andrius II Andras jiems suteike zemiu tikedamasis kad kryziuociai pades apsiginti nuo klajokliu kumanu genciu puldinejimu 1225 m Ordinas is ten Vengrijos karaliaus buvo isvytas nes bande atsikratyti priklausomybes nuo Vengrijos Magistras Hermanas Salza 1226 m Mazovijos ir Kujavijos kunigaikstis Konradas I Mazovietis pakviete kryziuocius ir perleido jiems Kulmo zeme is kur kryziuociai turejo kovoti su prusais neva grasinusiais siaurinems Mozurijos zemems Sventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas II ir popiezius Grigalius IX Didziajam ordino magistrui Hermanui fon Zalcai Hermann von Salza vadinamaja Aukso bule perleido visas Prusijos zemes kurias Ordinui pavyks uzkariauti XIII a Vokieciu ordino pletra iki 1250 m 1230 1249 m Ordinas uzkariavo beveik visus prusus ir eme kelti gresme kursiams zemaiciams taip pat ir lietuviams Veliausiai uzkariauti buvo sembai skalviai ir nadruviai 1237 m po 1236 m pralaimeto Saules musio su Kryziuociu ordinu susijunge Kalavijuociu ordinas nuo tada Livonijos ordinas 1202 m įsikures dabartines Latvijos ir Estijos teritorijose 1260 m kilo Didysis prusu sukilimas kurio vienas is vadu buvo Herkus Mantas ir kuris tesesi iki 1274 m kai buvo galutinai numalsintas 1283 m teutonai pirma karta atakavo Lietuvos zemes Galutinai prusai buvo uzkariauti 1285 m Prie siu zemiu uzkariavimo daug prisidejo Cekijos karaliaus Otokaro II zygis kurio metu buvo įkurtas Karaliaucius Uzkariavimo strategija remesi prusu gynybiniu tasku naikinimu ir savu piliu statymu kurios tapdavo tolimesnes ekspansijos bazemis Į uzkariautas zemes buvo keliami kolonistai is Mozurijos Cekijos ir Vokietijos 1309 m didysis ordino magistras persikele į Marienburga Prusija tapo Ordino centru Tolesne Ordino į rytus nepavyko 1242 m Livonijos riteriu kariuomene ant uzsalusio Peipaus ezero sumuse Naugardo kunigaikstis Aleksandras Neviskis Nevskis Lietuva tuo metu pamazu isaugo į galinga Didziaja kunigaikstyste kuri prisijunge didelius rusu kunigaikstysciu plotus Kovos su Lenkija 1308 m Ordinas uzeme Lenkijos Pamarį sukeldamas Lenkijos karaliaus protestus Ordinas sudare sajunga su Meklenburgo valdovu Jonu Liuksemburgieciu ir uzpuole Kujavijos zeme bei Didziaja Lenkija taciau pralaimejo musį prie Plovcu Pralaimetas musis nepriverte Ordino grazinti Pamarį o Lokietkai neuzteko pajegu dideliam puolimui pries Ordina Marienburgo pilis Lenkijoje Ordinas bande pulti Kujavija ir Didziaja Lenkija siaubiamaisiais zygiais taciau ryztinga gynyba ir Kazimiero Didziojo diplomatine veikla priverte ordina 1343 m sudaryti kuria atsisake Kujavijos o Pamario ir Kulmo zemiu priklausomybe turejo nuspresti popieziaus pasiuntinys Faktiskai Ordinas jokiu zemiu Lenkijai negrazino ir įtampa tarp siu valstybiu isliko XIV a kovos Lietuviu kova su kryziuociais XIV a reljefinis paveikslas 1346 m Ordinas nupirko is danu siaures estu zemes Kaliso taika priverte Ordina atsisakyti Lenkijos puolimo Del to Ordinas savo puolimus sukoncentravo pries Lietuva ypatinga demesį skyres Zemaitijai kuria uzemes Ordinas butu galejes geografiskai sujungti savo valdas Prusijoje ir Livonijoje 1337 m lapkricio 15 d Sventosios Romos imperatorius garantavo teises Ordinui į Lietuvos zemes Didziausia galia Ordinas pasieke Didziojo magistro Vinricho fon Kniprodes Winrich von Kniprode laikais 1351 1382 m Konrado fon Jungingeno laikais 1393 1407 m Ordinas apeme didziausia teritorija savo istorijoje buvo prijungtas Gotlandas ir Zemaitija 1382 m kryziuociai prie Darsuniskio pirma karta Lietuvos zemeje saude is artilerijos Didejanti Ordino galia tiek Lenkijos tiek Lietuvos valdovus verte vienyti jegas Tuo tikslu 1385 m buvo pasirasyta Krevos sutartis 1386 m Jogaila prieme kriksta ir vede Lenkijos karalaite Jadvyga 1382 1399 tapdamas Lenkijos karaliumi Lenkija ir Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste buvo sujungta personaline unija kuri XVI a viduryje virto į bendra Abieju Tautu Respublika Kovos pries LDK ir Lenkija XV a Kryziuociu uzgrobtos zemes 1410 m Netrukus Lenkijos karalyste ir LDK pradejo kara su Ordinu 1409 1411 m kurio kulminacija buvo Ordino pralaimetas Zalgirio musis 1410 m liepos 15 d Karo pabaigoje sudaryta Torunes Torno taika Si taika sudaryta Jogaila spaudziant kaimyniniu saliu Liuksemburgu dinastijos valdovams del to Ordinas Lenkijai negrazino nei Pamario nei Kulmo Lietuva neatgavo Klaipedos o Zemaitija grazinta Vytautui tik iki gyvos galvos Taciau taika priverte Ordina atsisakyti puolimu pries Lenkija ir Lietuva Nuo to laiko Ordino galia eme mazeti ekonomine situacija blogeti Galios silpimas Per kelis velesnius desimtmecius Ordino galia sekino vidiniai valstybes nesutarimai Prusijos miestai ir zemvaldziai uz didelius mokescius reikalavo teisiu valdant valstybe ir 1440 m įkure Prusu sajunga 1453 m su sia sajunga susivienijo Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis 1454 m prasidejo Ordino miestieciu sukilimas Po sio karo sudaryta 1466 m taika Ordinas Lenkijai atidave Pamarį Kulma taip pat dalį Varmes su Ordino sostine Marienburgu Be to Didysis ordino magistras tapo Lenkijos karaliaus vasalu Ordino sostine buvo perkelta į Karaliauciu Reformacijos įtaka 1517 m kilusios baznycios reformacijos idejos greitai plito ir Ordino valstybeje Martino Liuterio patarimu paskutinis Didysis ordino magistras Brandenburgo markgrafas Albrechtas perejo į liuteronybe ir 1525 m gaves dedes karaliaus Zygimanto Senojo sutikima Krokuvoje iskilmingai prisieke Zygimantui kaip Prusu kunigaikstis ir įkure pasaulietine Prusijos kunigaikstyste sostine Karaliaucius Nuo to laiko ordino valstybe tapo pasaulietine kunigaikstyste Daugumas ordino broliu taip pat perejo į liuteronybe ir tapo dvarininkais 1562 m paskutinis Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris Gotthard Kettler tapo pasaulietines Kurso kunigaikstystes su sostine Mintauja dab Jelgava kunigaiksciu Prusija buvo Lenkijos karalystes vasale Kursas LDK vasalas Likusi Livonija buvo prijungta prie LDK o Siaures Estija atiteko Svedijai Nuo 1569 m LDK priklausiusios Livonijos zemes tapo Abieju Tautu Respublikos nuosavybe Tik maza ju dalis tepanorejo likti istikimi katalikybei ir issikrauste į Vokietija kur ordinas turejo daugybe turtingu savo skyriu Ten ordinas isliko iki 1809 m kada jį panaikino Napoleonas o Austrijoje pertvarkytas jis isliko net iki siu laiku Tuo budu buvusi katalikybes atrama rytuose ordino valstybe pirmoji prieme protestantizma ir atsisake nuo katalikybes 1618 m mirus Albrechto sunui Prusija atiteko jo giminaiciams Brandenburgo elektoriams 1701 m is tu dvieju jungtiniu kunigaikstysciu isaugo galinga Prusu karalyste kuri pagaliau atsistojo visos Vokietijos priesakyje Ordinas nuo XIX a iki dabar Teutonu ordino didziojo magistro herbas 1809 m Napoleonas uzdraude ordino veikla Vokietijoje jis galejo veikti tiktai Austrijoje 1834 m ordinas buvo vel atkurtas kaip Vokieciu riteriu ordinas taciau Napoleono metu atimti turtai nebuvo grazinti 1929 m ordinas pertvarkytas į grynai dvasinį ordina ir nuo to laiko vadinasi Vokieciu ordinu Deutscher Orden Naciu valdymo metu 1938 1945 m ordinas vel buvo uzdraustas Siuo metu ordino magistro bustine yra Vienoje Cia yra ir ordino archyvas bei muziejus Ordinui priklauso apie 1000 nariu is ju apie 100 kunigu 200 vienuoliu seseru bei 700 partneriu Ordinas is esmes grįzo prie savo saknu daugiausia islaiko ligonines Izraelyje ir Palestinoje taip pat rupinasi vokiskomis bendruomenemis uz Vokietijos ir Austrijos ribu daugiausiai Italijoje ir Slovenijoje Isnasos red Steponas Maculevicius Doloresa Baltrusiene Znajomosc z Litwa Ksiega tysiaclecia Tom pierwszy Panstwo Krastotvarka Kaunas 1999 ISBN 9986 892 34 1 s 18 red Steponas Maculevicius Doloresa Baltrusiene Znajomosc z Litwa Ksiega tysiaclecia Tom pierwszy Panstwo Krastotvarka Kaunas 1999 ISBN 9986 892 34 1 s 21 Kaisiadoriu rajono savivaldybe Istorija kaisiadorys lt Suarchyvuotas originalas 2016 04 17 Nuoroda tikrinta 2016 04 17 Prusu kunigaikstis Albrechtas Archyvuota kopija 2007 10 13 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Vokieciu ordinas vaizdine ir garsine medziagaOficiali svetaine vokieciu k Der Deutschordenspriester bis 1800 Ordino istorijaSis straipsnis yra tapes savaites straipsniu