Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tin
Kiaušidė
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kiaušidė (lot. ovarium) – porinė moters lytinių organų liauka (lytinė liauka), kurioje gaminasi moteriškosios lytinės ląstelės – kiaušinėliai. Kiaušidė taip pat gamina hormonus, kurie lemia moters antrinius lytinius požymius bei reguliuoja mėnesinių ciklą.
Anatomija
Išorinė sandara
Subrendusios moters kiaušidė yra mažajame dubenyje, iš visų pusių dengiama pilvaplėvės. Šoniniu paviršiumi prisišliejusi prie šoninės mažojo dubens sienos, viršuje ribojasi su išorine klubo arterija ir vena, užpakalyje – šlapimtakiu, priekyje – lateraliniu bambos raiščiu. Forma primena migdolus (yra iš šonų suplotos ovalo formos). Kiaušidės vidutinis ilgis apie 2,5-5 cm, plotis 1,5-3 cm, storis 0,5-1,5 cm, svoris – 10-15 g (po menopauzės – 7-8 g).
Kiaušidė turi 2 paviršius: vidinį (lot. facies medialis), atkreiptą į kitus dubens organus ir šoninį (lot. facies lateralis), prigludusį prie mažojo dubens šoninės sienos. Laisvasis kraštas (lot. margo liber) yra kiaušidės apačioje, o pasaitinis kraštas (lot. margo mesovaricus) – višuje. Pagal pasaitinį kraštą į kiaušidę ateina ir išeina kraujagyslės ir nervai, todėl ši vieta dar vadinama kiaušidės vartais (lot. hilus ovarii). Kiaušidė turi 2 galus: nukreiptą į gimdą ir todėl vadinamą gimdiniu galu (lot. extremitas uterina) ir nukreiptą į kiaušintakį ir vadinamą kiaušintakiniu galu (lot. extremitas tubaria).
Kiaušidę iš visų pusių dengia pilvaplėvė, taigi jos padėtis pilvaplėvės atžvilgiu – intraperitoninė. Ji sudaro pasaitus, raiščius ir fiksuoja kiaušidę tam tikroje padėtyje, bei suteikia kiaušidei balzganą matinį atspalvį. Kiaušidės raiščiai ir pasaitai:
- Kiaušidės pasaitas (lot. mesovarium), jungia kiaušidę su plačiojo gimdos raiščio užpakaliniu lapeliu. Čia gali išsidėstyti embrioniniai mezonefrinio (Volfo) latako (lot. ductus mesonephricus s. Wolffi), likučiai ir lemti cistų susidarymą.
- Savasis kiaušidės raištis (lot. lig. ovarii proprium), eina nuo kiaušidės gimdino galo iki gimdos kampo tarp abiejų gimdos plačiojo raiščio lapų.
- Kiaušidės pakabinamasis raištis (lot. lig. suspensorium ovarii), eina nuo į kiaušintakį atsukto galo į viršų prie šoninės mažojo dubens sienos. Tarp šio raiščio lapų eina kraujagyslės ir nervai.
Vidinė sandara
Kiaušidė sudaryta iš stromos (lot. stroma ovarii) ir parenchimos (lot. zona parenchymatosa).
Stroma sudaryta iš balzganojo kiaušidės dangalo (lot. tunica albuginea ovarii) ir viduryje kiaušidės esančio puriojo jungiamojo audinio, kuriame išsiraizgo kraujagyslės bei nervai. Balzganasis kiaušidės dangalas – balta tankaus netaisyklingo jungiamojo audinio kapsulė, gaubianti kiaušidę po pilvaplėve. Nuo jo nutįsta skaidulos į kiaušidės gilumą ir ten susipina su puriuoju jungiamuoju audiniu.
Parenchima, dar kitaip vadinama kiaušidės žieve, yra po balzganuoju kiaušidės dangalu. Ją sudaro augantys ir bręstantys folikulai, kurių viduje yra kiaušialąstė (lot. ovum). Daugiausia (apie 6-7 mln.) nesubrendusių folikulų būna moteriškosios lyties vaisiaus kiaušidėse apie 20 nėštumo savaitę. Naujagimės kiaušidėje būna apie 1-2 mln. folikulų. Dėl nuolatinės tam tikros kiaušidžių pertvarkos ir kokybiškiausių folikulų atrankos iki brendimo pradžios lieka 300-500 000 folikulų. Folikulai galutinai subręsta lytinio brendimo laikotarpiu. Kiekvieną mėnesį aktyvuojasi ir pradeda bręsti apie 1000 kiaušinėlių, tačiau dažniausiai subręsta tik vienas: paprastai vieną mėnsį vienoje, kitą – kitoje kiaušidėje.
Subrendęs folikulas labai padidėja, priartėja prie kiaušialąstės paviršiaus, ištempia dangalus, kurie galiausiai neatlkaikę spaudimo plyšta – įvyksta ovuliacija: folikulinis skystis kartu su kiaušialąste išplaunami į pilvaplėvės ertmę.
Tuomet folikulinės ląstelės dauginasi ir užpildo buvusią ertmę – susidaro geltonkūnis (lot. corpus luteum). Jei kiaušialąstė neapvaisinama, geltonkūnis greitai sunyksta – vietoj jo ląstelių išsivysto jungiamojo audinio randas, vadinamas balkšvuoju kūnu (lot. corpus albicans). Jei kiaušialąstė apvaisinama, geltonkūnis didėja auga, pasiekia ~3 cm diametrą. Jis funkcionuoja per visą nėštumo laikotarpį, tačiau po gimdymo išnyksta, palikdamas kiaušidėje randą.
Kraujotaka ir inervacija
Kiaušidę maitina kiaušidžių arterijos (lot. aa. ovaricae), ateinančios iš pilvinės aortos (lot. aorta abdominalis) ir kiaušintakinės gimdos arterijos šakos (lot. rami tubarii a. uterinae). Kiaušidėje jos gausiai tarp savęs jungiasi.
Kiaušidę inervuoja papilvės, gimdos, gimdos ir makšties rezginių (lot. plexus hypogastricus, uterinus, uterovaginalis) nervai.
Ligos
Dažniausios kiaušidžių ligos:
- ooforitas – uždegimas, kurį sukelia įvairios bakterijos, patenkančios į kiaušidę su krauju ir limfa.
- kiaušidžių vėžys – piktybinis navikas, atsirandantis dėl hormonų apykaitos sutrikimų, paveldėto polinkio.
Moters: Bartolino liaukos - Gimda - Gimdos kaklelis - Kiaušintakiai - Kiaušidės - Lytinės lūpos - Makšties prieangis - Makštis - Mergystės plėvė - Vulva - Skeno liaukos - Varputė
Vyro: Kapšelis - Kuperio liaukos - Priešinė liauka - Sėklidės - Sėklidės prielipas - Sėklinės pūslelės - Sėklinis latakas - Šlaplė - Varpa
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kiauside lot ovarium porine moters lytiniu organu liauka lytine liauka kurioje gaminasi moteriskosios lytines lasteles kiausineliai Kiauside taip pat gamina hormonus kurie lemia moters antrinius lytinius pozymius bei reguliuoja menesiniu cikla Moters lytiniai organai 1 Kiausintakis 2 Kiausintakio piltuvelis 3 Slapimo pusle 4 Gaktikaulis 5 Skeno liauka 6 Slaple 7 Varpute 8 Maksties prieangis 9 Mazosios lytines lupos 10 Didziosios lytines lupos 11 Kiauside 12 Gaubtine zarna 13 Gimda 14 Maksties dugnas 15 Gimdos kaklelis 16 Tiesioji zarna 17 Makstis 18 Isange 19 Bartolino liaukaAnatomijaIsorine sandara Subrendusios moters kiauside yra mazajame dubenyje is visu pusiu dengiama pilvapleves Soniniu pavirsiumi prisisliejusi prie sonines mazojo dubens sienos virsuje ribojasi su isorine klubo arterija ir vena uzpakalyje slapimtakiu priekyje lateraliniu bambos raisciu Forma primena migdolus yra is sonu suplotos ovalo formos Kiausides vidutinis ilgis apie 2 5 5 cm plotis 1 5 3 cm storis 0 5 1 5 cm svoris 10 15 g po menopauzes 7 8 g Kiauside turi 2 pavirsius vidinį lot facies medialis atkreipta į kitus dubens organus ir soninį lot facies lateralis prigludusį prie mazojo dubens sonines sienos Laisvasis krastas lot margo liber yra kiausides apacioje o pasaitinis krastas lot margo mesovaricus visuje Pagal pasaitinį krasta į kiauside ateina ir iseina kraujagysles ir nervai todel si vieta dar vadinama kiausides vartais lot hilus ovarii Kiauside turi 2 galus nukreipta į gimda ir todel vadinama gimdiniu galu lot extremitas uterina ir nukreipta į kiausintakį ir vadinama kiausintakiniu galu lot extremitas tubaria Kiauside is visu pusiu dengia pilvapleve taigi jos padetis pilvapleves atzvilgiu intraperitonine Ji sudaro pasaitus raiscius ir fiksuoja kiauside tam tikroje padetyje bei suteikia kiausidei balzgana matinį atspalvį Kiausides raisciai ir pasaitai Kiausides pasaitas lot mesovarium jungia kiauside su placiojo gimdos raiscio uzpakaliniu lapeliu Cia gali issidestyti embrioniniai mezonefrinio Volfo latako lot ductus mesonephricus s Wolffi likuciai ir lemti cistu susidaryma Savasis kiausides raistis lot lig ovarii proprium eina nuo kiausides gimdino galo iki gimdos kampo tarp abieju gimdos placiojo raiscio lapu Kiausides pakabinamasis raistis lot lig suspensorium ovarii eina nuo į kiausintakį atsukto galo į virsu prie sonines mazojo dubens sienos Tarp sio raiscio lapu eina kraujagysles ir nervai Vidine sandara Pagrindinis straipsnis folikulas Pagrindinis straipsnis kiausialaste Kiauside sudaryta is stromos lot stroma ovarii ir parenchimos lot zona parenchymatosa Stroma sudaryta is balzganojo kiausides dangalo lot tunica albuginea ovarii ir viduryje kiausides esancio puriojo jungiamojo audinio kuriame issiraizgo kraujagysles bei nervai Balzganasis kiausides dangalas balta tankaus netaisyklingo jungiamojo audinio kapsule gaubianti kiauside po pilvapleve Nuo jo nutįsta skaidulos į kiausides giluma ir ten susipina su puriuoju jungiamuoju audiniu Parenchima dar kitaip vadinama kiausides zieve yra po balzganuoju kiausides dangalu Ja sudaro augantys ir brestantys folikulai kuriu viduje yra kiausialaste lot ovum Daugiausia apie 6 7 mln nesubrendusiu folikulu buna moteriskosios lyties vaisiaus kiausidese apie 20 nestumo savaite Naujagimes kiausideje buna apie 1 2 mln folikulu Del nuolatines tam tikros kiausidziu pertvarkos ir kokybiskiausiu folikulu atrankos iki brendimo pradzios lieka 300 500 000 folikulu Folikulai galutinai subresta lytinio brendimo laikotarpiu Kiekviena menesį aktyvuojasi ir pradeda bresti apie 1000 kiausineliu taciau dazniausiai subresta tik vienas paprastai viena mensį vienoje kita kitoje kiausideje Subrendes folikulas labai padideja priarteja prie kiausialastes pavirsiaus istempia dangalus kurie galiausiai neatlkaike spaudimo plysta įvyksta ovuliacija folikulinis skystis kartu su kiausialaste isplaunami į pilvapleves ertme Tuomet folikulines lasteles dauginasi ir uzpildo buvusia ertme susidaro geltonkunis lot corpus luteum Jei kiausialaste neapvaisinama geltonkunis greitai sunyksta vietoj jo lasteliu issivysto jungiamojo audinio randas vadinamas balksvuoju kunu lot corpus albicans Jei kiausialaste apvaisinama geltonkunis dideja auga pasiekia 3 cm diametra Jis funkcionuoja per visa nestumo laikotarpį taciau po gimdymo isnyksta palikdamas kiausideje randa Kraujotaka ir inervacija Kiausides kiausintakio ir gimdos arterine ir venine kraujotaka Kiauside maitina kiausidziu arterijos lot aa ovaricae ateinancios is pilvines aortos lot aorta abdominalis ir kiausintakines gimdos arterijos sakos lot rami tubarii a uterinae Kiausideje jos gausiai tarp saves jungiasi Kiauside inervuoja papilves gimdos gimdos ir maksties rezginiu lot plexus hypogastricus uterinus uterovaginalis nervai LigosDazniausios kiausidziu ligos ooforitas uzdegimas kurį sukelia įvairios bakterijos patenkancios į kiauside su krauju ir limfa kiausidziu vezys piktybinis navikas atsirandantis del hormonu apykaitos sutrikimu paveldeto polinkio v rZmogaus organu sistemos Lytiniai organai Moters Bartolino liaukos Gimda Gimdos kaklelis Kiausintakiai Kiausides Lytines lupos Maksties prieangis Makstis Mergystes pleve Vulva Skeno liaukos Varpute Vyro Kapselis Kuperio liaukos Priesine liauka Seklides Seklides prielipas Seklines pusleles Seklinis latakas Slaple Varpa