Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Virdžinija reikšmės Virdžinija angl Commonwealth of Virginia 10 oji JAV valstija esanti šalies ryt
Virdžinija
Kitos reikšmės – Virdžinija (reikšmės).
Virdžinija (angl. Commonwealth of Virginia) – 10-oji JAV valstija, esanti šalies rytuose, tarp Apalačų kalnų ir Atlanto vandenyno. Sostinė – Ričmondas. Plotas – 110,8 tūkst. km²; 8,6 mln. gyventojų (2021 m.).
| Virdžinija Virginia | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
| Administracinis centras | Ričmondas | ||||||
| Apygardos | 95 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų 94,3 %, ispanų 5,8 % | ||||||
| Įkūrimo data | 1788 m. | ||||||
| Gubernatorius | (D) | ||||||
| Gyventojų | 8 642 274 (12) | ||||||
| Plotas | 110 785 km² (35) | ||||||
| - vandens % | 7,4 % | ||||||
| Tankumas | 78 žm./km² (14) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Rodžerso kalnas (1747 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-VA | ||||||
| Tinklalapis | virginia.gov | ||||||
 Vikiteka | VirdžinijaVikiteka | ||||||
Valstija paskelbta 1788 m. birželio 25 d. Valstija dar vadinama „Senąja dominija“ (the Old Dominion), nes tai buvo pirmoji anglų kolonija Amerikos žemyne (Virdžinijos kolonija), iš kurios palaipsniui susikūrė Trylika kolonijų, o vėliau – Jungtinės Amerikos Valstijos.
Geografija
Valstija ribojasi su Atlanto vandenynu, Šiaurės Karolina, Tenesiu, Kentukiu, Vakarų Virdžinija ir Merilandu.
Rytuose Virdžinija siekia Atlanto vandenyną. Didžiąją dalį pakrantės skalauja Česapyko įlanka, kurios krantai labai raižyti, gausu gilių estuarijų (Potomako, Hampton Roudso, Rapahanoko, Jorko). Ties Virdžinija Byču prieina atvirą vandenyną – krantai žemi, pelkėti. Kitapus Česapyko įlankos Virdžinijai priklauso Delmarvos pusiasalio pietinė dalis (šiaurinė yra Delavere). Jo krantai labai vingiuoti, gausu įlankų, užutėkių, priekrantėje driekiasi žemų mažų barjerinių salų juosta.
Virdžinijos rytinėje dalyje plyti pelkėta , vidurinėje dalyje paviršius kyla į Pidmonto plynaukštę, o vakaruose driekiasi Apalačų kalnų dalis Mėlynieji kalnai (juose yra Virdžinijos aukščiausia vieta – Rodžerso kalnas, 1746 m), į vakarus nuo jų – Didysis Apalačų slėnis.
Virdžinijos klimatas subtropinis jūrinis, Atlanto vandenyno pakrantėje – musoninis. Rytų Virdžinijoje sausio mėnesį vyrauja -1 – +7 °C temperatūra, liepą apie +22 °C. Vakarų Virdžinijoje žiemos šaltesnės (kalnuose sausį -7 °C), vasaros karštesnės (vidutiniškai +24 °C). Per metus iškrinta 1000–1150 mm kritulių. Virdžinijos pakrantėse vasaros pabaigoje vėjai atneša nusilpusius uraganus, kurie virsta smarkiomis audromis. Taip pat pasitaiko tornadų.
Dauguma valstijos upių teka tiesiai į Atlanto vandenyną – Potomakas, Džeimsas (su ), Rapahanokas, , , , Roanokas. Pietvakariniame pakraštyje teka Misisipės baseino upės – Klinčas (Tenesio baseinas), Niu Riveris (Ohajo baseinas). Rytuose yra pelkėtų ežerų, maršų. Ant upių sudaryta daug tvenkinių.
Kalnuose vyrauja rudžemiai, Portsmuto apylinkėse plyti , likusioje valstijos dalyje – .
Virdžinijos miškingumas – apie 65 %. Daugiausia auga pušys, kalnų šlaituose – mišrūs ir spygliuočių miškai su ąžuolų priemaiša. Valstijoje įsteigtas Šenandoa nacionalinis parkas, Džordžo Vašingtono ir Džefersono nacionalinis miškas (dalis), 15 laukinės gamtos draustinių, 9 laukinės gamtos teritorijos.
Gyventojai
Valstija pasižymi didele etnine įvairove (ypač šiaurinė dalis). Tankiausiai gyvenama valstijos šiaurė (Vašingtono aglomeracija) ir pietryčiai (Hampton Roudso estuarijos pakrantės). Rečiausiai gyvenami kalnai vakaruose.
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 62,8 % (airių, škotų, vokiečių, anglų kilmės)
- afroamerikiečiai – 20,1 %
- lotynoamerikiečiai – 10,5 % (salvadoriečiai, meksikiečiai, puertorikiečiai, gvatemaliečiai, hondūriečiai)
- azijiečiai – 8,6 % (filipiniečiai, vietnamiečiai, kinai, korėjiečiai)
- indėnai – 1,5 % (, pouhatanai, , , , , , )
Didžiausi miestai
2020 m. duomenys
- Virdžinija Byčas (459,4 tūkst. gyv.)
- Česapykas (249,4)
- Arlingtonas (238,6)
- Norfolkas (238,0)
- Ričmondas (226,6)
- (186,2)
- Aleksandrija (159,4)
- Hamptonas (137,1)
- Roanokas (100,0)
- (97,9)
- (94,3)
- (79,0)
Ekonomika
Virdžinijos ekonomiką sudaro žemės ūkis, anksčiau buvęs pagrindiniu pajamų šaltiniu, dabar dalijasi jas su kitais ekonomikos sektoriais. Tabakas yra viena iš svarbiausių valstijos prekių. Taip pat auginami javai, kukurūzai, sojų pupelės, riešutai, saldžiosios bulvės, medvilnė, obuoliai. Didžiausios pajamos gaunamos iš galvijų, naminių paukščių auginimo.
Akmens anglis yra pagrindinė valstijos naudingoji iškasena. Taip pat kasamas smėlis, žvyras. Gaminami įvairūs chemikalai, popieriaus, tekstilės produktai, apdirbami žemės ūkio produktai.
Šaltiniai
- USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- Virdžinija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- USA: Virginia, citypopulation.de
- http://www.virginiaplaces.org/agriculture/tobacco.html
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Kitos reiksmes Virdzinija reiksmes Virdzinija angl Commonwealth of Virginia 10 oji JAV valstija esanti salies rytuose tarp Apalacu kalnu ir Atlanto vandenyno Sostine Ricmondas Plotas 110 8 tukst km 8 6 mln gyventoju 2021 m Virdzinija VirginiaLaiko juosta UTC 5 vasaros UTC 4 Valstybe Jungtines Amerikos ValstijosAdministracinis centras RicmondasApygardos 95Oficialios kalbos anglu 94 3 ispanu 5 8 Įkurimo data 1788 m Gubernatorius D Gyventoju 2021 8 642 274 12 Plotas 110 785 km 35 vandens 7 4 Tankumas 2021 78 zm km 14 Auksciausia vieta Rodzerso kalnas 1747 m ISO 3166 2 US VATinklalapis virginia govVikiteka VirdzinijaVikiteka Valstija paskelbta 1788 m birzelio 25 d Valstija dar vadinama Senaja dominija the Old Dominion nes tai buvo pirmoji anglu kolonija Amerikos zemyne Virdzinijos kolonija is kurios palaipsniui susikure Trylika koloniju o veliau Jungtines Amerikos Valstijos GeografijaValstija ribojasi su Atlanto vandenynu Siaures Karolina Tenesiu Kentukiu Vakaru Virdzinija ir Merilandu Rytuose Virdzinija siekia Atlanto vandenyna Didziaja dalį pakrantes skalauja Cesapyko įlanka kurios krantai labai raizyti gausu giliu estuariju Potomako Hampton Roudso Rapahanoko Jorko Ties Virdzinija Bycu prieina atvira vandenyna krantai zemi pelketi Kitapus Cesapyko įlankos Virdzinijai priklauso Delmarvos pusiasalio pietine dalis siaurine yra Delavere Jo krantai labai vingiuoti gausu įlanku uzutekiu priekranteje driekiasi zemu mazu barjeriniu salu juosta Virdzinijos zemelapis Virdzinijos rytineje dalyje plyti pelketa vidurineje dalyje pavirsius kyla į Pidmonto plynaukste o vakaruose driekiasi Apalacu kalnu dalis Melynieji kalnai juose yra Virdzinijos auksciausia vieta Rodzerso kalnas 1746 m į vakarus nuo ju Didysis Apalacu slenis Virdzinijos klimatas subtropinis jurinis Atlanto vandenyno pakranteje musoninis Rytu Virdzinijoje sausio menesį vyrauja 1 7 C temperatura liepa apie 22 C Vakaru Virdzinijoje ziemos saltesnes kalnuose sausį 7 C vasaros karstesnes vidutiniskai 24 C Per metus iskrinta 1000 1150 mm krituliu Virdzinijos pakrantese vasaros pabaigoje vejai atnesa nusilpusius uraganus kurie virsta smarkiomis audromis Taip pat pasitaiko tornadu Melynuju kalnu reginysRapahanoko upes pakrantesArlingtono reginysVirdzinija Byco kurortas Dauguma valstijos upiu teka tiesiai į Atlanto vandenyna Potomakas Dzeimsas su Rapahanokas Roanokas Pietvakariniame pakrastyje teka Misisipes baseino upes Klincas Tenesio baseinas Niu Riveris Ohajo baseinas Rytuose yra pelketu ezeru marsu Ant upiu sudaryta daug tvenkiniu Kalnuose vyrauja rudzemiai Portsmuto apylinkese plyti likusioje valstijos dalyje Virdzinijos miskingumas apie 65 Daugiausia auga pusys kalnu slaituose misrus ir spygliuociu miskai su azuolu priemaisa Valstijoje įsteigtas Senandoa nacionalinis parkas Dzordzo Vasingtono ir Dzefersono nacionalinis miskas dalis 15 laukines gamtos draustiniu 9 laukines gamtos teritorijos GyventojaiValstija pasizymi didele etnine įvairove ypac siaurine dalis Tankiausiai gyvenama valstijos siaure Vasingtono aglomeracija ir pietryciai Hampton Roudso estuarijos pakrantes Reciausiai gyvenami kalnai vakaruose 2020 m etnine sudetis baltieji 62 8 airiu skotu vokieciu anglu kilmes afroamerikieciai 20 1 lotynoamerikieciai 10 5 salvadorieciai meksikieciai puertorikieciai gvatemalieciai hondurieciai azijieciai 8 6 filipinieciai vietnamieciai kinai korejieciai indenai 1 5 pouhatanai Didziausi miestai 2020 m duomenys Virdzinija Bycas 459 4 tukst gyv Cesapykas 249 4 Arlingtonas 238 6 Norfolkas 238 0 Ricmondas 226 6 186 2 Aleksandrija 159 4 Hamptonas 137 1 Roanokas 100 0 97 9 94 3 79 0 EkonomikaVirdzinijos ekonomika sudaro zemes ukis anksciau buves pagrindiniu pajamu saltiniu dabar dalijasi jas su kitais ekonomikos sektoriais Tabakas yra viena is svarbiausiu valstijos prekiu Taip pat auginami javai kukuruzai soju pupeles riesutai saldziosios bulves medvilne obuoliai Didziausios pajamos gaunamos is galviju naminiu pauksciu auginimo Akmens anglis yra pagrindine valstijos naudingoji iskasena Taip pat kasamas smelis zvyras Gaminami įvairus chemikalai popieriaus tekstiles produktai apdirbami zemes ukio produktai SaltiniaiUSA States and Major Cities citypopulation de Virdzinija Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Venk Zvo Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2014 USA Virginia citypopulation de http www virginiaplaces org agriculture tobacco html