Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Satanizmu vadinama keletas pasaulėžiūrinių sistemų ir praktikų Kasdienėje kalboje satanizmas dažniausiai suprantamas kai
Satanizmas
Satanizmu vadinama keletas pasaulėžiūrinių sistemų ir praktikų. Kasdienėje kalboje satanizmas dažniausiai suprantamas kaip Šėtono (pagal biblinį krikščioniškąjį supratimą) garbinimas.
Mokslininkai satanizmu vadina keletą skirtingų pasaulėžiūrų ir praktikų, iš kurių žinomiausios yra LaVey satanizmas ir teistinis satanizmas. Bendriausia prasme satanizmu vadinama pasaulėžiūra, iš savo išpažinėjo reikalaujanti susitapatinimo su blogio simboliais ir opozicijos tradicinės religijos turiniui. Satanistinę pasaulėžiūrą konkretaus asmens ar bendruomenės atveju gali lydėti tikėjimas ar netikėjimas Dievo buvimu, magijos pripažinimas ar atmetimas. Be to, saviidentifikacijai pasirinkti blogio simboliai gali būti labai įvairūs.
Šiuolaikinė satanizmo religinė praktika prasidėjo 1966 m. JAV įkūrus Šėtono bažnyčią. Iki viešosios praktikos satanizmas pirmiausia egzistavo ne kaip savęs identifikavimas ar išreiškimas, o kaip įvairių krikščionių grupių kaltinimas suvokiamiems ideologiniams priešininkams. Satanizmą ir šėtono sąvoką menininkai ir pramogų kūrėjai taip pat naudojo simbolinei išraiškai.
Didžiąją krikščioniškosios istorijos dalį buvo teikiami kaltinimai įvairioms grupėms dėl satanizmo praktikavimo. Viduramžiais Katalikų bažnyčiai priklausanti inkvizicija teigė, kad įvairios eretiškos krikščionių sektos ir grupės, tokios kaip Tamplierių ordinas ir Katarai, vykdė slaptus šėtoniškus ritualus. Ankstyvųjų naujųjų laikų laikotarpiu tikėjimas plačiai paplitusiu šėtonišku raganų sąmokslu sukėlė masinius raganų teismus visoje Europoje ir Šiaurės Amerikos kolonijose. XVIII–XX a. kaltinimai krikščioniams ir toliau buvo teikiami dėl šėtoniškų sąmokslų ir už tokius įvykius kaip protestantizmas ir Prancūzijos revoliucija. Šėtoniško sąmokslo idėja pasiekė naujas aukštumas, kai 1890 m. Prancūzijoje buvo įtakinga Taksilo apgaulė, kuri teigė, kad masonai savo ritualuose garbino Šėtoną, Liuciferį ir Bafometą. XX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose šėtono ritualinio smurto isterija išplito Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje, baiminantis, kad satanistų grupės seksualiai išnaudojo ir žudydavo vaikus savo apeigose. Daugeliu šių atvejų nėra patvirtinančių įrodymų, kad kuris nors iš satanizmu apkaltintų asmenų iš tikrųjų buvo šėtoniškos religijos praktikantas arba kaltas dėl jiems pateiktų kaltinimų.
Nuo XIX a. atsirado įvairių mažų religinių grupių, kurios pripažįstamos kaip satanistai arba naudojančios šėtonišką ikonografiją.
Kai kada vartojamas ateistinio satanizmo terminas, nors ateistai (ar „ateistiniai satanistai“) netiki taip pat ir Šėtono kaip realios antgamtinės būtybės buvimu ir juoba jo negarbina. Tačiau termino šalininkai teigia jog ateistai, kaip ir kažkada Liuciferis, nepripažįsta Dievo autoriteto. Tuo tarpu teistiniai satanistai gerbia Šėtoną kaip egzistuojančią antgamtinę dievybę, laikydami jį ne visagaliu, bet patriarchu.
Šiuolaikinis religinis satanizmas daugiausia yra amerikietiškas reiškinys – idėjos plinta kartu su globalizacijos ir interneto padariniais. Internetas skleidžia informaciją apie kitus satanistus, taip pat yra pagrindinis satanistų ginčų kovos laukas. Satanizmas Vidurio ir Rytų Europą pradėjo pasiekti praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, žlugus Sovietų Sąjungai, o labiausiai buvo pastebimas Lenkijoje, Lietuvoje ir ypač Romos katalikų šalyse.
Apibrėžimas
Savo satanizmo studijose religijos tyrinėtojai A. Dyrendalis, Dž. R. Levisas ir Dž. Aa. Petersenas teigė, kad terminas satanizmas „turi žmonių sukurtą paskirtį prieš tuos, kurių jie nemėgsta“. Satanizmo samprata yra krikščionybės išradimas, nes ji remiasi Šėtono figūra, kilusia iš krikščioniškosios mitologijos veikėjo. Kitur Petersenas pažymėjo, kad „satanizmas kaip kažkas, ką daro kiti, labai skiriasi nuo satanizmo kaip savęs įvardijimo“.
1994 m. italų sociologas M. Introvignis pasiūlė satanizmą apibrėžti kaip „1) veikėjo, sutapatinto su Šėtono ar Liuciferio vardu Biblijoje, garbinimas, 2) organizuotų grupių garbinimas, turinčių bent minimalią organizaciją ir hierarchiją, 3) ritualines ar liturgines praktikas [...] nesvarbu, kaip kiekviena satanistų grupė šėtoną suvokia, kaip asmeninį ar beasmenį, tikrą ar simbolinį“.
Etimologija
Žodis „Šėtonas“ iš pradžių nebuvo tikrinis vardas, o įprastas daiktavardis, reiškiantis „priešas“. Šiame kontekste jis pasirodo kai kuriuoseSenojo Testamento punktuose. Pavyzdžiui, Samuelio knygoje Dovydas pristatomas kaip filistinų Šėtonas („priešas“), o Skaičių knygoje terminas pasirodo kaip veiksmažodis, kai Jehovas siuntė angelą pas šėtoną („priešintis“) Balamui. Prieš sukuriant Naująjį Testamentą, žydų bendruomenėse susiformavo mintis, kad Šėtonas yra maištaujančio ir išmesto iš dangaus angelo vardas. Tada šis šėtonas buvo pavaizduotas Naujojo Testamento dalyse, kur jis buvo pristatytas kaip figūra, gundanti žmones nusidėti. Evangelija pagal Matą ir Evangelija pagal Luką knygose jis bandė suvilioti Jėzų iš Nazareto, badaujant dykumoje.
Istorija
Istoriniai ir antropologiniai tyrimai rodo, kad visuomenė priėmė idėją apie grėsmingą ir antžmogišką jėgą, kuri gali pasislėpti visuomenėje. Tai apima tikėjimą raganomis – grupę asmenų, kurie siekia pakenkti savo bendruomenei užsiimdami kraujomaiša, žudymais ir kanibalizmu. Įtarimai dėl raganavimo gali turėti skirtingas priežastis ir atlikti skirtingas funkcijas visuomenėje. Pavyzdžiui, jie gali padėti palaikyti socialines normas ar padidinti esamų konfliktų tarp individų įtampą.
Kitas veiksnys, skatinantis satanizmo idėją, yra samprata, kad egzistuoja nelaimės ir blogio veikėjas, veikiantis kosminiu mastu, kas paprastai siejama su stipria etinio dualizmo forma, padalijančia pasaulį į gėrio ir blogio jėgas. Ankstyviausia žinoma tokia esybė yra Angros Mainjaus figūra, atsispindinti persų zoroastrizmo religijoje. Šią koncepciją taip pat priėmė judaizmas ir ankstyvoji krikščionybė, ir nors ji netrukus buvo atstumta žydų, ji įgijo vis didesnę svarbą ankstyvajame krikščioniškame gyvenime. Nors ankstyvoji krikščioniškoji velnio idėja nebuvo gerai išplėtota, ji palaipsniui prisitaikė ir plėtėsi kuriant folklorą, meną, teologinius traktatus ir pasakas, taip suteikdama veikėjui daugybę nebiblinių asociacijų.
Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų krikščionybė
Krikščionybei plintant Vidurio Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Europoje, ji susidūrė su daugybe kitų religijų, kurios tuo metu buvo laikomos „pagoniškomis“. Krikščionių teologai teigė, kad „pagonių“ gerbiami dievai ir deivės nebuvo tikros dievybės, o iš tikrųjų buvo demonai. Tačiau jie netikėjo, kad „pagonys“ yra sąmoningi velnio garbintojai, tačiau yra tiesiog suklaidinti. Krikščioniškoje ikonografijoje velniui ir demonams buvo suteikiami klasikinės mitologijos figūrų, tokių kaip dievas Panas, faunai ir satyrai, fiziniai bruožai.
Krikščionių grupės, kurias Romos katalikų bažnyčia laikė eretikais, buvo traktuojamos skirtingai. Teologai tvirtino, kad jos sąmoningai garbina velnią. Tai lydėjo gandai, kad tokie asmenys vykdė kraujomaišą sukeliančias seksualines orgijas, kūdikių žudymus ir kanibalizmo aktus – visa tai buvo kaltinimai, kurie buvo pateikti patiems krikščioniams Romos imperijoje.
Pirmasis tokio kaltinimo pavyzdys Vakarų krikščionybėje buvo užfiksuotas Tulūzoje 1022 m., kai du dvasininkai buvo teisiami už tariamą demono garbinimą.Viduramžiais dėl to buvo kaltinami daugelis krikščionių eretikų grupių, įskaitant paulikionius, bogomilus, katarus, valdensus ir husitus. XIII a. taip pat buvo minima „liuciferiečių“ grupė, kuriai vadovavo moteris, vardu Lucardis, kuri tikėjosi išvysti šėtono viešpatavimą danguje. Istorikai sutinka, kad šie liuciferiečiai greičiausiai buvo fiktyvus išradimas.
Krikščioniškoje aplinkoje vystėsi mintis, kad tam tikri asmenys gali sudaryti paktą su Šėtonu nors yra galimybė, kad ji kyla iš klaidingo Augustino Hipo pranašavimo savo knygoje „Apie krikščionių doktriną“, parašytoje IV a. pabaigoje. Čia jis pareiškė, kad žmonės, kurie konsultavosi su, sudarė „kvazi paktus“ (sandėris) su demonais. Velniško pakto, sudaryto su demonais, idėja buvo išpopuliarinta visoje Europoje Fausto istorijoje ir manoma, kad ji, iš dalies, paremta realiu Johano Georgo Fausto gyvenimu.
Kai vėlyvieji viduramžiai užleido vietą ankstyvajam moderniajam laikotarpiui, Europos krikščionybė patyrė schizmą tarp įsitvirtinusios Romos katalikų bažnyčios ir atsiskyrusio protestantų judėjimo. Vykstant reformacijai ir kontrreformacijai, tiek katalikai, tiek protestantai kaltino vieni kitus sąmoningai bendraujant su Šėtonu. Taip atsirado terminai „satanistas“ ir „satanizmas“.
Ankstyvuoju moderniuoju laikotarpiu satanistų baimė taip pat pasiekė „istorinę viršūnę“, kai XV–XVIII a. prasidėjo raganų teismai. Taip atsitiko, kai viduramžių eretikams buvo metami kaltinimai dėl velnio garbinimo ar piktavališkos magijos praktikavimo. Šėtoniškų raganų sąmokslo idėją išplėtojo išsilavinęs elitas, nors piktavališkos raganystės samprata buvo plačiai paplitusi populiariųjų įsitikinimų dalis susijusi su naktine ragana, laukine medžiokle ir fėjų šokiu. Ankstyviausi teismai vyko Šiaurės Italijoje ir Prancūzijoje, prieš išplintant kitose Europos srityse ir Didžiosios Britanijos, Šiaurės Amerikos kolonijose. Jį vykdė teisinė valdžia tiek katalikų, tiek protestantų regionuose. Nuo 30 000 iki 50 000 asmenų buvo įvykdyta mirties bausmė apkaltinant šėtonišku raganavimu. Kai kurie istorikai sutinka, kad dauguma persekiotojų šiuose raganų teismuose buvo nekalti, tačiau nubausti dėl bet kokio įsitraukimo į velnio garbinimą. Tačiau savo teismo įrodymų santraukoje istorikai Dž. Skaras ir Dž. Kalovas „be jokios abejonės“ teigė, kad kai kurie iš kaltinamųjų buvo kalti dėl užsiiminėjimu magija bandydami pakenkti savo priešams.
XVIII–XX a. krikščionybė
XVIII a. džentelmenų socialiniai klubai tapo vis ryškesni Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, tarp kurių vienas slapčiausių buvo „Hellfire“ klubas, apie kurį pirmą kartą buvo pranešta 1720 m. Garsiausia iš šių grupių buvo Šventojo Pranciškaus riterių ordinas, kurį apie 1750 m. įkūrė aristokratas seras F. Dašvudas ir kuris susibūrė iš pradžių dvare Vakarų Vykombe, o vėliau Medmenhame abatijoje. Nemažai šiuolaikinių spaudos šaltinių tai vaizdavo kaip ateistinių dekadentų susibūrimus, kuriuose buvo tyčiojamasi iš krikščionybės ir buvo sakomi tostai prieš velnią. Be šių sensacingų pasakojimų, kurie gali būti netikslus tikrų įvykių vaizdavimas, apie „Hellfire“ klubo veiklą yra mažai žinoma. Introvignis užsiminė, kad jie galėjo įsitraukti į „žaismingo satanizmo“ formą, kai Šėtonas buvo kviečiamas asmenų, kurie netikėjo jo tiesioginiu egzistavimu, tačiau „norint parodyti drąsią panieką įprastinei moralei“.
1789 m. Prancūzijos revoliucija sudavė smūgį Romos katalikų bažnyčios hegemonijai kai kuriose Europos dalyse ir netrukus daugelis katalikų autorių pradėjo tvirtinti, kad ją sumanė konspiracinė satanistų grupė. Vienas pirmųjų tai padarė prancūzų katalikų kunigas Dž. B. Fijardas, kuris viešai tvirtino, kad daugybė asmenų – nuo jakobinų iki taro kortų skaitytojų, yra šėtoniškojo sąmokslo dalis. Fijardo idėjas toliau plėtojo A. Berbigvėjus, kuris šiai sąmokslo teorijai parašė ilgą knygą. Jis teigė, kad satanistai turėjo antgamtinių galių, leidžiančių užkeikti žmones ir paversti juos katėmis ir blusomis.
XX a. pradžioje britų romanistas D. Veltlėjus sukūrė daugybę įtakingų romanų, kuriuose jo veikėjai kovojo su šėtoniškomis grupėmis. Tuo pat metu negrožinės literatūros autoriai, tokie kaip M. Sumersas ir R. Ahmedas, išleido knygas, kuriose tvirtino, kad šėtoniškos grupės, praktikuojančios juodąją magiją, vis dar veikia visame pasaulyje, nors nepateikė jokių įrodymų, kad taip buvo. 1973 m. britų krikščionė D. Irvinė išleido knygą „Nuo raganavimo iki Kristaus“, kurioje, prieš pabėgant ir priimant krikščionybę, ji teigė buvusi šėtoniškos grupės narė, kuri suteikė jai antgamtinių galių, tokių kaip gebėjimas levituoti.
7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose Jungtinėse Amerikos Valstijose įvairūs krikščionių pamokslininkai, o garsiausias – M. Varnkis, savo 1972 m. išleistoje knygoje „Šėtonas-pardavėjas“ tvirtino, kad prieš atrasdamas krikščionybę jis buvo šėtoniškų grupuočių, atlikusios sekso ritualus ir gyvūnų aukojimą, narys. Pasak G. Medvėjaus, kuris atliko istorinę satanizmo analizę, šios istorijos buvo „savimi nepasitikinčių žmonių ir įsilaužėlių rašytojų išradimų serija, kurių kiekvienas buvo pagrįstas ankstesne istorija, kiekvieną kartą šiek tiek perdėtas“.
8-ajame dešimtmetyje buvo išleista Rumunijos protestantų pamokslininko R. Vurmbrando knyga, kurioje jis, be patvirtinančių įrodymų, įrodinėjo, kad socialinis ir politikos teoretikas Karlas Marksas buvo satanistas.
Šiuolaikinis satanizmas
Pirmasis žmogus, propagavęs šėtonišką filosofiją, buvo lenkas S. Prybyzevskis, skleidęs socialdarvinizmo ideologiją.
Terminą „Liuciferis“ pavartojo ir prancūzų apeiginis magas E. Levis, kuris buvo apibūdintas kaip „romantiškas satanistas“. Jaunystėje Levis vartojo „Liuciferį“ taip pat teigiamai, kaip ir literatūros romantikai. Vėlesniame amžiuje žengdamas link politinio konservatizmo, jis ir toliau vartojo šį terminą, bet pritaikė jam moraliai neutralus „absoliuto“ aspektą.
Levis nebuvo vienintelis žmogus, kuris norėjo vartoti terminą „Liuciferis“, neperimdamas termino „šėtonas“. Ankstyvoji teosofų draugija tikėjo, kad Liuciferis buvo jėga, padedanti žmonijai pabudinti savo dvasinę prigimtį. Laikydamasi šio įsitikinimo, draugija pradėjo leisti žurnalą pavadinimu Liuciferis.
„Šėtonas“ taip pat buvo naudojamas ezoterinėje sistemoje, kurią pasiūlė danų okultistas K. V. Hansenas, vartojęs pavadinimą „Ben Kadosh“. Hansenas dalyvavo įvairiose ezoterinėse grupėse, įskaitant Martinizmą, masoniją ir "Ordo Templi Orientis" ir remėsi įvairių grupių idėjomis, kad sukurtų savo filosofiją.
Ir per savo gyvenimą, ir po jo britų okultistas Alisteris Kraulis buvo plačiai apibūdinamas kaip satanistas. Kraulis pareiškė, kad nelaikė savęs satanistu ir negarbino Šėtono, nes nepriėmė krikščioniškos pasaulėžiūros, kurioje buvo manoma, kad Šėtonas egzistuoja. Vis dėlto jis sudarė apie save šėtonišką įvaizdį, pavyzdžiui, apibūdindamas save kaip „žvėrį 666“ ir paminėdamas Babilono paleistuvę, o vėliau savo draugams siųsdamas „Antikalėdinius atvirukus“. Dyrendelis, Levisas ir Petersenas pažymėjo, kad nepaisant to, kad Kraulis nebuvo satanistas, jis „per savo gyvenimo būdą ir filosofiją įkūnija ikisatanistinį ezoterinį diskursą apie šėtoną ir satanizmą“, o jo „įvaizdis ir mintys“ tampa „svarbia įtaka“ vėlesnei religinio satanizmo raidai.
1928 m. Vokietijoje buvo įkurta Fraternitas Saturnis (FS) ir jos įkūrėjas E. Grošė tais pačiais metais išleido Satanische Magie („Šėtoniškoji magija“). Grupė sujungė Šėtoną su Saturnu teigdama, kad planeta yra susijusi su Saule taip pat, kaip Liuciferis siejasi su žmonių pasauliu.
1932 m. Paryžiuje, Prancūzijoje, buvo įsteigta ezoterinė grupė, vadinama Auksinės Strėlės Brolija, kurią įkūrė rusų okultistė M. Naglovska, po Rusijos revoliucijos pabėgusi į Prancūziją. Ji propagavo teologiją, orientuotą į tai, ką ji pavadino Trejybės terminu, susidedančiu iš Tėvo, Sūnaus ir Lyties, iš kurių pastarasis, jos nuomone, yra svarbiausias.Auksinė Strėlė iširo 1936 m., po to, kai Naglovska ją paliko. Anot Introvignio, jos buvo „gana sudėtingas satanizmas, pagrįstas sudėtinga filosofine pasaulio vizija, kurios iniciatorius mažai kas išliktų“.
1969 m. šėtoniškoji grupė, įsikūrusi Toledo mieste, Ohajo valstijoje, JAV dalyje, sulaukė visuomenės dėmesio. Vadinamajai Endoro Koveno Dievo Motinai vadovavo vyras vardu H. Slaunas, kuris savo šėtonišką tradiciją apibūdino kaip Ophite Cultus Sathanas, įkurtą 1940 m. Grupė turėjo gnostinę doktriną apie pasaulį, kurioje judėjų–krikščionių dievas kūrėjas laikomas blogiu, o biblinė gyvatė pristatoma kaip gėrio jėga, atnešusi žmonijai išgelbėjimą Edeno sode. Slauno teiginiai, kad jo grupės kilmė buvo 1940 m., lieka neįrodyta. Gali būti, kad jis klaidingai tvirtino savo grupės kilmę, kad ji atrodytų senesnė nei Antono LaVey šėtono bažnyčia, kuri buvo įkurta 1966 m.
Nė viena iš šių grupių neturėjo jokios realios įtakos vėlesnės šėtoniškos aplinkos atsiradimui 7-ajame dešimtmetyje.
Teigiamas Liuciferio įvaizdis
XXI amžiuje daugelis Šėtonui oponuojančių jėgų tapo pakankamai ginčytinomis, jog pamažu imtų formuotis teigiamas jo įvaizdis. Prie to prisidėjo kai kurių bažnyčių bei sektų neapykantos kupini pasisakymai prieš gėjus, lesbietes, žydus, musulmonus ir visus kitus kaltinamus nusikaltimais Šėtono naudai. Džiaze, bliuze, roke pasakymas „jūsų tikrai šėtoniška muzika“ yra itin teigiamas įvertinimas. Liuciferis minimas kaip nepriklausomas maištininkas, kovojantis prieš nepagrįstą diktatūrą, tironiją. Dažniausiai apie Liuciferį teigiamai pasisako ateistai, kuriems Šėtonas yra tik simbolis — realiai jie juo, kaip ir kitomis antgamtinėmis jėgomis, netiki ir jokių specifinių garbinimo ritualų neatlieka. Taip pat ir velnio advokatas šiuo metu yra pagarbus įvardijimas pašnekovo, siekiančio atkreipti dėmesį į visiems kalbantiesiems (taip pat ir jam pačiam) nemalonius faktus bei argumentus.
Asmeninis satanizmas
Priešingai organizuotoms ir doktrininėms satanistų grupėms yra asmeninis satanizmas. Tai žmonės, kurie save laiko satanistais dėl savo giminingumo bendrajai Šėtono idėjai, įskaitant tokias savybes kaip žiaurumas ir/arba nusistovėjusios sistemos ar institucijos galios ir autoriteto menkinimas.
Dyrendalis, Levisas ir Petersenas vartojo terminą „reaktyvusis satanizmas“, apibūdindami vieną šiuolaikinio satanizmo formą. Jie tai apibūdino kaip paauglišką ir antisocialią maišto priemonę krikščioniškoje visuomenėje, kuria individas peržengia kultūrines ribas. Jie tikėjo, kad reaktyviajame satanizme yra dvi tendencijos: vienai, „šėtoniškam turizmui“, buvo būdingas trumpas individo įsitraukimo laikotarpis, o kitai, „šėtoniškam ieškojimui“, būdingas ilgesnis ir gilesnis įsitraukimas.
Kai kurie asmeniniai satanistai yra paaugliai arba psichikos sutrikimų turintys asmenys, užsiiminėję nusikalstama veikla. 1980 m. ir 1990 m. buvo sulaikytos kelios paauglių grupės, aukojusios gyvūnus ir niokojančios bažnyčias ir kapines šėtoniškais vaizdais. Introvignis teigė, kad šie incidentai buvo „labiau nepilnamečių nukrypimo ir marginalizacijos, o ne satanizmo rezultatas“. Kai kuriais atvejais šių asmeninių satanistų nusikaltimai apėmė žmogžudystes. 1970 m. dvi atskiros paauglių grupės – vienai Didžiajame Sure vadovaujant S. Beikeriui, o kitai atstovaujant S. Hurdui Los Andžele, nužudė iš viso tris žmones ir suvalgė dalį jų lavonų, o vėliau, jų teigimu, buvo aukojami Šėtonui. Dar vienas pavyzdys – amerikiečių serijinis žudikas R. Ramirezas. Jis teigė esąs satanistas. 9-ojo dešimtmečio žmogžudystės metu jis kiekvienoje nusikaltimo vietoje paliko apverstą pentagramą ir teismo posėdžio metu sušuko „Tegyvuoja Šėtonas!“. Taip pat, Long Ailende grupė, tariamai vadinama Juodojo Rato Riteriais, nužudė vieną iš savo narių G. Lauversą, nes nariai nesutarė dėl grupės nelegalios prekybos narkotikais. Grupės nariai vėliau papasakojo, kad Lauverso mirtis buvo auka Šėtonui. Save paskelbęs satanistu ir tariamas Juodojo Rato Riterių narys Ricky „rūgščių karalius“ Kaso išgarsėjo tuo, kad kankino ir nužudė Lauversą bandydamas priversti jį pasakyti „aš myliu šėtoną“ žmogžudystės metu. 1998 m. lapkričio 21 d. J. Elgas, suomių satanistas, buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už 23 metų vyro nužudymą Hiuvinkė mieste, Suomijoje, suvalgęs kai kurias kūno dalis ir paskatinęs kitus dalyvauti rituale, kuris apėmė aukos kankinimą.
Išnašos
- „Definition of Satanism | Dictionary.com“. www.dictionary.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-12-07.
- Aggrawal, Anil, Forensic and Medico-legal Aspects of Sexual Crimes and Unusual Sexual Practices, CRC Press, 2009, p. 52.
- angl. They do not believe in or worship any specific deity, Satan or otherwise. Instead, they honor what they consider the spirit of Satan. (...) Satan is often represented as a symbol of resistance to dominant religious traditions (e.g., Christian, Jewish, Buddhist, Hindu). Abrams, Joe (Spring 2006). Wyman, Kelly (red.). „The Religious Movements Homepage Project - Satanism: An Introduction at“. virginia.edu. University of Virginia. Suarchyvuotas istic originalas 29 August 2006. Nuoroda tikrinta 1 January 2021.
{{cite web}}: Patikrinkite|url=value () - Petersen, Jesper Aagaard (2009). Contemporary religious Satanism : a critical anthology. Farnham, England: Ashgate. ISBN 978-0-7546-5286-1. OCLC 226978969.
- „BBC News | CORRESPONDENT | Satanism stalks Poland“. news.bbc.co.uk. Nuoroda tikrinta 2021-12-07.
- Dyrendal, Asbjørn (2015). The invention of satanism. New York. ISBN 978-0-19-518110-4. OCLC 908934971.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Luijk, Ruben van (2016). Children of Lucifer : the Origins of Modern Religious Satanism. New York, NY. ISBN 978-0-19-027511-2. OCLC 953456379.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - „Jesper Aa. Petersen – “Bracketing Beelzebub: Satanism studies and/as boundary work””“. Contemporary Esotericism Research Network (anglų). 2012-11-01. Suarchyvuotas originalas 2022-10-11. Nuoroda tikrinta 2021-12-07.
- Introvigne, Massimo (2016). Satanism : a social history. Leiden. ISBN 978-90-04-24496-2. OCLC 951833458.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Medway, Gareth J. (2001). Lure of the sinister : the unnatural history of Satanism. New York: New York University Press. ISBN 0-8147-5645-X. OCLC 42643579.
- Scarre, Geoffrey (2001). Witchcraft and magic in sixteenth- and seventeenth-century Europe. John, PhD Callow (2nd leid.). Basingstoke: Palgrave. ISBN 0-333-92082-1. OCLC 49874387.
- Hutton, Ronald (1999). The triumph of the moon : a history of modern pagan witchcraft. Oxford. ISBN 0-19-820744-1. OCLC 41452625.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Devil's advocate: are satanists now the good guys in the fight against the evangelical right?. The Guardian
- Breskin, David (1984 m. lapkričio 22 d). „Cult Killing: Kids in the Dark“. Rolling Stone.
- „IL 18.3.1999: Saatananpalvojat söivät osan uhristaan“ (suomių). . Suarchyvuotas originalas 2016-10-21. Nuoroda tikrinta 22 September 2020.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Satanizmu vadinama keletas pasauleziuriniu sistemu ir praktiku Kasdieneje kalboje satanizmas dazniausiai suprantamas kaip Setono pagal biblinį krikscioniskajį supratima garbinimas Zemyn pasukta pentagrama dazniausiai naudojama satanizmui simbolizuoti Mokslininkai satanizmu vadina keleta skirtingu pasauleziuru ir praktiku is kuriu zinomiausios yra LaVey satanizmas ir teistinis satanizmas Bendriausia prasme satanizmu vadinama pasauleziura is savo ispazinejo reikalaujanti susitapatinimo su blogio simboliais ir opozicijos tradicines religijos turiniui Satanistine pasauleziura konkretaus asmens ar bendruomenes atveju gali lydeti tikejimas ar netikejimas Dievo buvimu magijos pripazinimas ar atmetimas Be to saviidentifikacijai pasirinkti blogio simboliai gali buti labai įvairus Siuolaikine satanizmo religine praktika prasidejo 1966 m JAV įkurus Setono baznycia Iki viesosios praktikos satanizmas pirmiausia egzistavo ne kaip saves identifikavimas ar isreiskimas o kaip įvairiu krikscioniu grupiu kaltinimas suvokiamiems ideologiniams priesininkams Satanizma ir setono savoka menininkai ir pramogu kurejai taip pat naudojo simbolinei israiskai Didziaja krikscioniskosios istorijos dalį buvo teikiami kaltinimai įvairioms grupems del satanizmo praktikavimo Viduramziais Kataliku baznyciai priklausanti inkvizicijateige kad įvairios eretiskos krikscioniu sektos ir grupes tokios kaip Tamplieriu ordinas ir Katarai vykde slaptus setoniskus ritualus Ankstyvuju naujuju laiku laikotarpiu tikejimas placiai paplitusiu setonisku raganu samokslu sukele masinius raganu teismus visoje Europoje ir Siaures Amerikos kolonijose XVIII XX a kaltinimai krikscioniams ir toliau buvo teikiami del setonisku samokslu ir uz tokius įvykius kaip protestantizmas ir Prancuzijos revoliucija Setonisko samokslo ideja pasieke naujas aukstumas kai 1890 m Prancuzijoje buvo įtakinga Taksilo apgaule kuri teige kad masonaisavo ritualuose garbino Setona Liuciferįir Bafometa XX a devintajame ir desimtajame desimtmeciuose setono ritualinio smurto isterija isplito Jungtinese Valstijose ir Jungtineje Karalysteje baiminantis kad satanistu grupes seksualiai isnaudojo ir zudydavo vaikus savo apeigose Daugeliu siu atveju nera patvirtinanciu įrodymu kad kuris nors is satanizmu apkaltintu asmenu is tikruju buvo setoniskos religijos praktikantas arba kaltas del jiems pateiktu kaltinimu Nuo XIX a atsirado įvairiu mazu religiniu grupiu kurios pripazįstamos kaip satanistai arba naudojancios setoniska ikonografija Kai kada vartojamas ateistinio satanizmo terminas nors ateistai ar ateistiniai satanistai netiki taip pat ir Setono kaip realios antgamtines butybes buvimu ir juoba jo negarbina Taciau termino salininkai teigia jog ateistai kaip ir kazkada Liuciferis nepripazįsta Dievo autoriteto Tuo tarpu teistiniai satanistai gerbia Setona kaip egzistuojancia antgamtine dievybe laikydami jį ne visagaliu betpatriarchu Siuolaikinis religinis satanizmas daugiausia yra amerikietiskas reiskinys idejos plinta kartu su globalizacijos ir interneto padariniais Internetas skleidzia informacija apie kitus satanistus taip pat yra pagrindinis satanistu gincu kovos laukas Satanizmas Vidurio ir Rytu Europa pradejo pasiekti praejusio amziaus 10 ajame desimtmetyje zlugus Sovietu Sajungai o labiausiai buvo pastebimas Lenkijoje Lietuvoje ir ypac Romos kataliku salyse Apibrezimasdaznai laikomas satanizmo simboliu Savo satanizmo studijosereligijos tyrinetojai A Dyrendalis Dz R Levisas ir Dz Aa Petersenas teige kad terminas satanizmas turi zmoniu sukurta paskirtį pries tuos kuriu jie nemegsta Satanizmo samprata yra krikscionybes isradimas nes ji remiasi Setono figura kilusia is krikscioniskosios mitologijos veikejo Kitur Petersenas pazymejo kad satanizmas kaip kazkas ka daro kiti labai skiriasi nuo satanizmo kaip saves įvardijimo 1994 m italu sociologas M Introvignis pasiule satanizma apibrezti kaip 1 veikejo sutapatinto su Setono ar Liuciferio vardu Biblijoje garbinimas 2 organizuotu grupiu garbinimas turinciu bent minimalia organizacija ir hierarchija 3 ritualines arliturgines praktikas nesvarbu kaip kiekviena satanistu grupe setona suvokia kaip asmeninį ar beasmenį tikra ar simbolinį Etimologija Zodis Setonas is pradziu nebuvo tikrinis vardas o įprastas daiktavardis reiskiantis priesas Siame kontekste jis pasirodo kai kuriuoseSenojo Testamento punktuose Pavyzdziui Samuelio knygoje Dovydas pristatomas kaipfilistinu Setonas priesas oSkaiciu knygoje terminas pasirodo kaip veiksmazodis kai Jehovas siunte angela pas setona priesintis Balamui Pries sukuriantNaujajį Testamenta zydu bendruomenese susiformavo mintis kad Setonas yra maistaujancio ir ismesto is dangaus angelo vardas Tada sis setonas buvo pavaizduotas Naujojo Testamento dalyse kur jis buvo pristatytas kaip figura gundanti zmonesnusideti Evangelija pagal Mata irEvangelija pagal Luka knygose jis bande suvilioti Jezu is Nazareto badaujant dykumoje IstorijaIstoriniai irantropologiniai tyrimai rodo kad visuomene prieme ideja apie gresminga ir antzmogiska jega kuri gali pasislepti visuomeneje Tai apima tikejimaraganomis grupe asmenu kurie siekia pakenkti savo bendruomenei uzsiimdamikraujomaisa zudymais irkanibalizmu Įtarimai del raganavimo gali tureti skirtingas priezastis ir atlikti skirtingas funkcijas visuomeneje Pavyzdziui jie gali padeti palaikyti socialines normas ar padidinti esamu konfliktu tarp individu įtampa Kitas veiksnys skatinantis satanizmo ideja yra samprata kad egzistuoja nelaimes ir blogio veikejas veikiantis kosminiu mastu kas paprastai siejama su stipria etinio dualizmo forma padalijancia pasaulį į gerio ir blogio jegas Ankstyviausia zinoma tokia esybe yraAngros Mainjaus figura atsispindinti persuzoroastrizmo religijoje Sia koncepcija taip pat priemejudaizmas ir ankstyvoji krikscionybe ir nors ji netrukus buvo atstumta zydu ji įgijo vis didesne svarba ankstyvajame krikscioniskame gyvenime Nors ankstyvoji krikscioniskoji velnio ideja nebuvo gerai ispletota ji palaipsniui prisitaike ir pletesi kuriant folklora mena teologinius traktatus ir pasakas taip suteikdama veikejui daugybe nebibliniu asociaciju Viduramziu ir ankstyvuju Naujuju laiku krikscionybe Krikscionybei plintantVidurio Rytuose Siaures Afrikoje ir Europoje ji susidure su daugybe kitu religiju kurios tuo metu buvo laikomos pagoniskomis Krikscioniu teologai teige kad pagoniu gerbiami dievai ir deives nebuvo tikros dievybes o is tikruju buvo demonai Taciau jie netikejo kad pagonys yra samoningi velnio garbintojai taciau yra tiesiog suklaidinti Krikscioniskoje ikonografijoje velniui ir demonams buvo suteikiami klasikinesmitologijos figuru tokiu kaip dievasPanas faunai irsatyrai fiziniai bruozai Krikscioniu grupes kuriasRomos kataliku baznycia laike eretikais buvo traktuojamos skirtingai Teologai tvirtino kad jos samoningai garbina velnia Tai lydejo gandai kad tokie asmenys vykde kraujomaisa sukeliancias seksualines orgijas kudikiu zudymus irkanibalizmo aktus visa tai buvo kaltinimai kurie buvo pateikti patiems krikscioniamsRomos imperijoje Pirmasis tokio kaltinimo pavyzdys Vakaru krikscionybeje buvo uzfiksuotasTuluzoje 1022 m kai du dvasininkai buvo teisiami uz tariama demono garbinima Viduramziais del to buvo kaltinami daugelis krikscioniu eretiku grupiu įskaitantpaulikionius bogomilus katarus valdensus irhusitus XIII a taip pat buvo minima liuciferieciu grupe kuriai vadovavo moteris vardu Lucardis kuri tikejosi isvysti setono viespatavima danguje Istorikai sutinka kad sie liuciferieciai greiciausiai buvo fiktyvus isradimas Krikscioniskoje aplinkoje vystesi mintis kad tam tikri asmenys gali sudaryti pakta su Setonu nors yra galimybe kad ji kyla is klaidingo Augustino Hipo pranasavimo savo knygoje Apie krikscioniu doktrina parasytoje IV a pabaigoje Cia jis pareiske kad zmones kurie konsultavosi su sudare kvazi paktus sanderis su demonais Velnisko pakto sudaryto su demonais ideja buvo ispopuliarinta visoje Europoje Fausto istorijoje ir manoma kad ji is dalies paremta realiu Johano Georgo Fausto gyvenimu Kai velyvieji viduramziai uzleido vieta ankstyvajam moderniajam laikotarpiui Europos krikscionybe patyreschizma tarp įsitvirtinusios Romos kataliku baznycios ir atsiskyrusio protestantu judejimo Vykstantreformacijai irkontrreformacijai tiek katalikai tiek protestantai kaltino vieni kitus samoningai bendraujant su Setonu Taip atsirado terminai satanistas ir satanizmas Ankstyvuoju moderniuoju laikotarpiu satanistu baime taip pat pasieke istorine virsune kai XV XVIII a prasidejo raganu teismai Taip atsitiko kai viduramziu eretikams buvo metami kaltinimai del velnio garbinimo ar piktavaliskos magijos praktikavimo Setonisku raganu samokslo ideja ispletojo issilavineselitas nors piktavaliskos raganystes samprata buvo placiai paplitusi populiariuju įsitikinimu dalis susijusi su naktine ragana laukine medziokle ir feju sokiu Ankstyviausi teismai vyko Siaures Italijoje ir Prancuzijoje pries isplintant kitose Europos srityse irDidziosios Britanijos Siaures Amerikos kolonijose Jį vykde teisine valdzia tiek kataliku tiek protestantu regionuose Nuo 30 000 iki 50 000 asmenu buvo įvykdyta mirties bausme apkaltinant setonisku raganavimu Kai kurie istorikai sutinka kad dauguma persekiotoju siuose raganu teismuose buvo nekalti taciau nubausti del bet kokio įsitraukimo į velnio garbinima Taciau savo teismo įrodymu santraukoje istorikai Dz Skaras ir Dz Kalovas be jokios abejones teige kad kai kurie is kaltinamuju buvo kalti del uzsiiminejimu magija bandydami pakenkti savo priesams XVIII XX a krikscionybe Stanislas de Guita nupiese originalia pentagrama kuri pirma karta buvo pamineta knygoje La Clef de la Magie Noire 1897 aisiais metais XVIII a dzentelmenu socialiniai klubai tapo vis ryskesni Didziojoje Britanijoje irAirijoje tarp kuriu vienas slapciausiu buvo Hellfire klubas apie kurį pirma karta buvo pranesta 1720 m Garsiausia is siu grupiu buvo Sventojo Pranciskaus riteriu ordinas kurį apie 1750 m įkure aristokratas seras F Dasvudas ir kuris susibure is pradziu dvare Vakaru Vykombe o veliau Medmenhameabatijoje Nemazai siuolaikiniu spaudos saltiniu tai vaizdavo kaipateistiniu dekadentu susiburimus kuriuose buvo tyciojamasi is krikscionybes ir buvo sakomi tostai pries velnia Be siu sensacingu pasakojimu kurie gali buti netikslus tikru įvykiu vaizdavimas apie Hellfire klubo veikla yra mazai zinoma Introvignis uzsimine kad jie galejo įsitraukti į zaismingo satanizmo forma kai Setonas buvo kvieciamas asmenu kurie netikejo jo tiesioginiu egzistavimu taciau norint parodyti drasia panieka įprastinei moralei 1789 m Prancuzijos revoliucija sudave smugį Romos kataliku baznycios hegemonijai kai kuriose Europos dalyse ir netrukus daugelis kataliku autoriu pradejo tvirtinti kad ja sumane konspiracine satanistu grupe Vienas pirmuju tai padare prancuzu kataliku kunigas Dz B Fijardas kuris viesai tvirtino kad daugybe asmenu nuojakobinu ikitaro kortu skaitytoju yra setoniskojo samokslo dalis Fijardo idejas toliau pletojo A Berbigvejus kuris siaisamokslo teorijai parase ilga knyga Jis teige kad satanistai turejo antgamtiniu galiu leidzianciu uzkeikti zmones ir paversti juos katemis ir blusomis XX a pradzioje britu romanistas D Veltlejus sukure daugybe įtakingu romanu kuriuose jo veikejai kovojo su setoniskomis grupemis Tuo pat metu negrozines literaturos autoriai tokie kaip M Sumersas ir R Ahmedas isleido knygas kuriose tvirtino kad setoniskos grupes praktikuojancios juodaja magija vis dar veikia visame pasaulyje nors nepateike jokiu įrodymu kad taip buvo 1973 m britu krikscione D Irvine isleido knyga Nuo raganavimo iki Kristaus kurioje pries pabegant ir priimant krikscionybe ji teige buvusi setoniskos grupes nare kuri suteike jai antgamtiniu galiu tokiu kaip gebejimas levituoti 7 ajame ir 8 ajame desimtmeciuoseJungtinese Amerikos Valstijose įvairus krikscioniu pamokslininkai o garsiausias M Varnkis savo 1972 m isleistoje knygoje Setonas pardavejas tvirtino kad pries atrasdamas krikscionybe jis buvo setonisku grupuociu atlikusios sekso ritualus irgyvunu aukojima narys Pasak G Medvejaus kuris atliko istorine satanizmo analize sios istorijos buvo savimi nepasitikinciu zmoniu ir įsilauzeliu rasytoju isradimu serija kuriu kiekvienas buvo pagrįstas ankstesne istorija kiekviena karta siek tiek perdetas 8 ajame desimtmetyje buvo isleistaRumunijos protestantu pamokslininko R Vurmbrando knyga kurioje jis be patvirtinanciu įrodymu įrodinejo kad socialinis ir politikos teoretikasKarlas Marksas buvo satanistas Siuolaikinis satanizmas Pirmasis zmogus propagaves setoniska filosofija buvo lenkas S Prybyzevskis skleidessocialdarvinizmo ideologija Termina Liuciferis pavartojo ir prancuzu apeiginis magas E Levis kuris buvo apibudintas kaip romantiskas satanistas Jaunysteje Levis vartojo Liuciferį taip pat teigiamai kaip ir literaturos romantikai Velesniame amziuje zengdamas link politinio konservatizmo jis ir toliau vartojo sį termina bet pritaike jam moraliai neutralus absoliuto aspekta Levis nebuvo vienintelis zmogus kuris norejo vartoti termina Liuciferis neperimdamas termino setonas Ankstyvoji teosofu draugija tikejo kad Liuciferis buvo jega padedanti zmonijai pabudinti savo dvasine prigimtį Laikydamasi sio įsitikinimo draugija pradejo leisti zurnala pavadinimu Liuciferis Setonas taip pat buvo naudojamas ezoterineje sistemoje kuria pasiule danuokultistas K V Hansenas vartojes pavadinima Ben Kadosh Hansenas dalyvavo įvairiose ezoterinese grupese įskaitant Martinizma masonija ir Ordo Templi Orientis ir remesi įvairiu grupiu idejomis kad sukurtu savo filosofija Alisteris Kroulis Ir per savo gyvenima ir po jo britu okultistas Alisteris Kraulis buvo placiai apibudinamas kaip satanistas Kraulis pareiske kad nelaike saves satanistu ir negarbino Setono nes neprieme krikscioniskos pasauleziuros kurioje buvo manoma kad Setonas egzistuoja Vis delto jis sudare apie save setoniska įvaizdį pavyzdziui apibudindamas save kaip zverį 666 ir paminedamasBabilono paleistuve o veliau savo draugams siusdamas Antikaledinius atvirukus Dyrendelis Levisas ir Petersenas pazymejo kad nepaisant to kad Kraulis nebuvo satanistas jis per savo gyvenimo buda ir filosofija įkunija ikisatanistinį ezoterinį diskursa apie setona ir satanizma o jo įvaizdis ir mintys tampa svarbia įtaka velesnei religinio satanizmo raidai 1928 m Vokietijoje buvo įkurta Fraternitas Saturnis FS ir jos įkurejas E Grose tais paciais metais isleido Satanische Magie Setoniskoji magija Grupe sujunge Setona suSaturnu teigdama kad planeta yra susijusi suSaule taip pat kaip Liuciferis siejasi su zmoniu pasauliu 1932 m Paryziuje Prancuzijoje buvo įsteigta ezoterine grupe vadinama Auksines Streles Brolija kuria įkure rusu okultiste M Naglovska po Rusijos revoliucijos pabegusi į Prancuzija Ji propagavo teologija orientuota į tai ka ji pavadino Trejybes terminu susidedanciu is Tevo Sunaus ir Lyties is kuriu pastarasis jos nuomone yra svarbiausias Auksine Strele isiro 1936 m po to kai Naglovska ja paliko Anot Introvignio jos buvo gana sudetingas satanizmas pagrįstas sudetinga filosofine pasaulio vizija kurios iniciatorius mazai kas isliktu 1969 m setoniskoji grupe įsikurusi Toledo mieste Ohajo valstijoje JAV dalyje sulauke visuomenes demesio Vadinamajai Endoro Koveno Dievo Motinai vadovavo vyras vardu H Slaunas kuris savo setoniska tradicija apibudino kaip Ophite Cultus Sathanas įkurta 1940 m Grupe turejo gnostine doktrina apie pasaulį kurioje judeju krikscioniu dievas kurejas laikomas blogiu o bibline gyvate pristatoma kaip gerio jega atnesusi zmonijai isgelbejima Edeno sode Slauno teiginiai kad jo grupes kilme buvo 1940 m lieka neįrodyta Gali buti kad jis klaidingai tvirtino savo grupes kilme kad ji atrodytu senesne neiAntono LaVey setono baznycia kuri buvo įkurta 1966 m Ne viena is siu grupiu neturejo jokios realios įtakos velesnes setoniskos aplinkos atsiradimui 7 ajame desimtmetyje Teigiamas Liuciferio įvaizdisXXI amziuje daugelis Setonui oponuojanciu jegu tapo pakankamai gincytinomis jog pamazu imtu formuotis teigiamas jo įvaizdis Prie to prisidejo kai kuriu baznyciu bei sektu neapykantos kupini pasisakymai pries gejus lesbietes zydus musulmonus ir visus kitus kaltinamus nusikaltimais Setono naudai Dziaze bliuze roke pasakymas jusu tikrai setoniska muzika yra itin teigiamas įvertinimas Liuciferis minimas kaip nepriklausomas maistininkas kovojantis pries nepagrįsta diktatura tironija Dazniausiai apie Liuciferį teigiamai pasisako ateistai kuriems Setonas yra tik simbolis realiai jie juo kaip ir kitomis antgamtinemis jegomis netiki ir jokiu specifiniu garbinimo ritualu neatlieka Taip pat ir velnio advokatas siuo metu yra pagarbus įvardijimas pasnekovo siekiancio atkreipti demesį į visiems kalbantiesiems taip pat ir jam paciam nemalonius faktus bei argumentus Asmeninis satanizmasRamirezas 2007 aisiais metais Priesingai organizuotoms ir doktrininems satanistu grupems yra asmeninis satanizmas Tai zmones kurie save laiko satanistais del savo giminingumo bendrajai Setono idejai įskaitant tokias savybes kaip ziaurumas ir arba nusistovejusios sistemos ar institucijos galios ir autoriteto menkinimas Dyrendalis Levisas ir Petersenas vartojo termina reaktyvusis satanizmas apibudindami viena siuolaikinio satanizmo forma Jie tai apibudino kaip paaugliska ir antisocialia maisto priemone krikscioniskoje visuomeneje kuria individas perzengia kulturines ribas Jie tikejo kad reaktyviajame satanizme yra dvi tendencijos vienai setoniskam turizmui buvo budingas trumpas individo įsitraukimo laikotarpis o kitai setoniskam ieskojimui budingas ilgesnis ir gilesnis įsitraukimas Kai kurie asmeniniai satanistai yra paaugliai arbapsichikos sutrikimu turintys asmenys uzsiimineje nusikalstama veikla 1980 m ir 1990 m buvo sulaikytos kelios paaugliu grupes aukojusios gyvunus ir niokojancios baznycias ir kapines setoniskais vaizdais Introvignis teige kad sie incidentai buvo labiau nepilnameciu nukrypimo ir marginalizacijos o ne satanizmo rezultatas Kai kuriais atvejais siu asmeniniu satanistu nusikaltimai apeme zmogzudystes 1970 m dvi atskiros paaugliu grupes vienai Didziajame Sure vadovaujant S Beikeriui o kitai atstovaujant S HurduiLos Andzele nuzude is viso tris zmones ir suvalge dalį ju lavonu o veliau ju teigimu buvo aukojami Setonui Dar vienas pavyzdys amerikieciu serijinis zudikas R Ramirezas Jis teige esas satanistas 9 ojo desimtmecio zmogzudystes metu jis kiekvienoje nusikaltimo vietoje paliko apverstapentagrama ir teismo posedzio metu susuko Tegyvuoja Setonas Taip pat Long Ailende grupe tariamai vadinama Juodojo Rato Riteriais nuzude viena is savo nariu G Lauversa nes nariai nesutare del grupes nelegalios prekybos narkotikais Grupes nariai veliau papasakojo kad Lauverso mirtis buvo auka Setonui Save paskelbes satanistu ir tariamas Juodojo Rato Riteriu narys Ricky rugsciu karalius Kaso isgarsejo tuo kad kankino ir nuzude Lauversa bandydamas priversti jį pasakyti as myliu setona zmogzudystes metu 1998 m lapkricio 21 d J Elgas suomiu satanistas buvo nuteistas kaleti iki gyvos galvos uz 23 metu vyro nuzudymaHiuvinke mieste Suomijoje suvalges kai kurias kuno dalis ir paskatines kitus dalyvauti rituale kuris apeme aukos kankinima Isnasos Definition of Satanism Dictionary com www dictionary com anglu Nuoroda tikrinta 2021 12 07 Aggrawal Anil Forensic and Medico legal Aspects of Sexual Crimes and Unusual Sexual Practices CRC Press 2009 p 52 angl They do not believe in or worship any specific deity Satan or otherwise Instead they honor what they consider the spirit of Satan Satan is often represented as a symbol of resistance to dominant religious traditions e g Christian Jewish Buddhist Hindu Abrams Joe Spring 2006 Wyman Kelly red The Religious Movements Homepage Project Satanism An Introduction at virginia edu University of Virginia Suarchyvuotas istic originalas 29 August 2006 Nuoroda tikrinta 1 January 2021 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite url value Petersen Jesper Aagaard 2009 Contemporary religious Satanism a critical anthology Farnham England Ashgate ISBN 978 0 7546 5286 1 OCLC 226978969 BBC News CORRESPONDENT Satanism stalks Poland news bbc co uk Nuoroda tikrinta 2021 12 07 Dyrendal Asbjorn 2015 The invention of satanism New York ISBN 978 0 19 518110 4 OCLC 908934971 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Luijk Ruben van 2016 Children of Lucifer the Origins of Modern Religious Satanism New York NY ISBN 978 0 19 027511 2 OCLC 953456379 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Jesper Aa Petersen Bracketing Beelzebub Satanism studies and as boundary work Contemporary Esotericism Research Network anglu 2012 11 01 Suarchyvuotas originalas 2022 10 11 Nuoroda tikrinta 2021 12 07 Introvigne Massimo 2016 Satanism a social history Leiden ISBN 978 90 04 24496 2 OCLC 951833458 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Medway Gareth J 2001 Lure of the sinister the unnatural history of Satanism New York New York University Press ISBN 0 8147 5645 X OCLC 42643579 Scarre Geoffrey 2001 Witchcraft and magic in sixteenth and seventeenth century Europe John PhD Callow 2nd leid Basingstoke Palgrave ISBN 0 333 92082 1 OCLC 49874387 Hutton Ronald 1999 The triumph of the moon a history of modern pagan witchcraft Oxford ISBN 0 19 820744 1 OCLC 41452625 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Devil s advocate are satanists now the good guys in the fight against the evangelical right The Guardian Breskin David 1984 m lapkricio 22 d Cult Killing Kids in the Dark Rolling Stone IL 18 3 1999 Saatananpalvojat soivat osan uhristaan suomiu Suarchyvuotas originalas 2016 10 21 Nuoroda tikrinta 22 September 2020