Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kurdistanas
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kurdistanas (kurd. کوردستان = Kurdistan) – regionas Artimuosiuose Rytuose, Turkijos, Irano, Irako ir Sirijos teritorijose, apgyvendintas daugausia kurdų. Manoma, kad visas regionas užima apie 392 000 km² (maždaug Prancūzijos dydžio teritorija), ir jame gyvena apie 40 mln. kurdų.
| Didžiojo Irano regionas Kurdistanas kurd. كوردستان | |
|---|---|
 | |
| Vėliava |  |
| Šalis |
|
| Tautos | kurdai, armėnai, asirai, |
| Kalba | kurdų, turkų, arabų ir persų |
| Valstybės | Ajubidai |
| Miestai | Dijarbakyras, Erbilis, Kermanšachas |
| Ankstesnis pav. | Armėnija |
 | |
| Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas | |
Didžiausi miestai: Dijarbakyras, Bitlisas, Vanas (Turkija), Arbilis, Kirkukas (Irakas), Kermanšachas, Senendedžas, (Iranas).
Šiuolaikinis administravimas
Istorinis Kurdistanas šiuo metu padalintas tarp keturių valstybių, todėl jį politiškai sudaro keturios dalys:
- , arba Vakarų Kurdistanas (Bakurê Kurdistanê) – didžiausia Kurdistano dalis, užimanti apie 190 000 km² t. y. apie trečdalį Turkijos teritorijos. Ji apima mažiausiai 17 pietrytinių šalies provincijų (Pietryčių ir Rytų Anatolijos regionus). Manoma, kad Turkijoje kurdai sudaro apie 20 proc. visų gyventojų (apie 15-20 mln. kurdų).
- Irako Kurdistanas arba Pietų Kurdistanas (Herêmî Kurdistanî) – užima apie 40 000-65 000 km². Čia gyvena apie 6,5 mln. kurdų. Tai – autononimis Irako Federacijos regionas, turintis tarptautinį pripažinimą.
- Irano Kurdistanas arba Rytų Kurdistanas (Rojhilatê Kurdistan) – užima apie 125 000 km². Čia gyvena pie 4 mln. kurdų. Regionas apima Kurdistano provinciją, taip pat didesnę dalį Vakarų Azerbaidžano, Kermanšacho, Ilamo provincijų.
- teritorija (Kurdistana Binxetê) užima apie 12 000 km². Kurdai sudaro apie 10 proc. Sirijos gyventojų (apie 2 mln.). Regionas apima didesnę dalį Al Hasakah gubernijos.
Geografija ir etnografija
Istorinis Kurdistanas sudaro vakariausią Didžiojo Irano teritoriją. Jis ribojasi su Istoriniu Azerbaidžanu rytuose, Luristanu pietryčiuose, Armėnija šiaurėje, Mažąja Azija bei Levantu vakaruose ir Mesopotamija pietuose.
Vyrauja kalnuotas reljefas: Armėnijos kalnynas, Zagroso, Tauro kalnai, Kurdistano kalnai. Svarbiausia upė – Tigras, bet teritorijoje prasideda daugybė svarbių Artimųjų Rytų upių: Eufratas, Chaburas, Araksas, Kura ir daugybė kitų.
Yra dideli Urmijos ir Vano ežerai. Klimatas aridinis. Vyrauja skurdūs krūmynai, kalnų šlaituose, upių slėniuose – spygliuočių miškai, gluosnių sąžalynai.
Tradiciniai regionai ir dialektai
Visas Kurdistanas tradiciškai ir remiantis etnologijos-lingvistikos duomenimis dalinamas į tris dideles dalis, kurias apsprendžia kurdų kalbų (dialektų) paplitimas. Kiekviena dalis dalijama į istorinius-kultūrinius regionus (kurd. Herêm), o kiekviename regione išskiriami (kurd. Eşîrên). Trys dalys yra šios:
- Šiaurės Kurdistanas – apima visą Turkijos ir Sirijos Kurdistaną, taip pat nedideles teritorijas Irano Vakarų Azerbaidžane ir Irako šiaurėje. Čia kalbama dialektais ir . Regioną sudaro šie kultūriniai regionai – Bradostas (sen. Persarmėnija), Bochtanas (sen. Korduena), Hakiaris (sen. Korduena), Badinanas, , Dijarbakyras (sen. Arzanena), (sen. Sofena), Bitlisas (sen. Turuberanas), (sen. Moksoena), Serhedas (sen. Airaratas), (sen. ), Vanas (sen. Vaspurakanas) ir kt.
- Centrinis (Sorani) Kurdistanas (sen. Zamua) – padalintas tarp Irano ir Irako. Čia kalbama dialektais. Irane jį sudaro šie kultūriniai regionai: Mukrijanas (sen. vidinė Zamua) ir Erdelanas (sen. Harši), – ir (sen. tikroji Zamua).
- Pietų Kurdistanas – yra Irano Kermanšacho ir Ilamo provincijose. Čia kalbama daugybe pietinių kurdų (arba guranių) dialektų. Tradiciniai regionai yra (sen. ), ir Havramanas (sen. Paršua).
Kurdistanas be kurdų yra gyvenamas ir kitų svarbių tautinių mažumų – armėnų (šiaurės Kurdistanas), asirų (šiaurės Kurdistano pietinės dalys) ir (daugiausia Sorani kurdistanas).
Istorija
 |
|---|
| Kurdistano istorija |
| Zamua, Senovės Armėnija |
| Rašidunai > Omejadai > Abasidai |
| , , |
| Bagratuni |
| Seldžiukai > > |
| Ajubidai |
| Ilchanidai > Timūridai |
| Kara Kojunlu > Ak Kojunlu |
| Safavidai / Osmanai |
| : |
| Ardalanas, Badinanas, , , , , Mukrijanas, , , Bochtanas |
| , Irakas, Iranas, |
Istorinis Kurdistano regionas yra sudedamoji Persijos civilizacijos dalis, jo istorija artimai susijusi su visa Irano istorija.
Regionas iki kurdų
Seniausiais laikais lygumose į pietus nuo Kurdistano klestėjo Mespopotamijos civilizacijos. Šumerai šį kalnuotą regioną vadino Subartu. Greičiausiai tai buvo klajoklių gutijų gyvenamas kraštas. Vėlesni gyventojai buvo huritai, vėliau čia įsistvirtino urartai. Apie 1000 m. pr. m. e. Asirai mini tautą Kurti, gyvenančią prie Džudi kalno. Maždaug tuo metu beveik visą regioną apgyvendino armėnai, ir jis tapo žinomas kaip Didžioji Armėnija.
VII–II a. Armėniją valdė Medija, Achemenidai, Aleksandras Makedonietis, Seleukidai. Vėliau čia įsigalėjo nepriklausoma Armėnijos karalystė, ir spėjama, kad jau tada jai priklausantys pietvakariniai regionai Copkas, Aghdznikas, Korduena buvo gyvenami kurdų. Kurdai taip pat gyveno ir regione.
Apie 66 m. pr. m. e. Armėnijos kurdų valstybėlės atiteko Romos imperijai, čia sukurtos atskiros provincijos. Mūsų eros pradžioje jos atiteko Partų imperijai, vėliau Sasanidų imperijai.
Viduramžių Kurdistanas
VII a. Didžioji Armėnija prijungta prie Kalifato, pradėta krašto islamizacija. Tuo metu dar kartą keitėsi krašto sudėtis, vietoje armėnų įsigalėjo musulmonai iranėnai, kurdų protėviai. Maždaug nuo tada regionas tapo žinomas kaip Kurdistanas.
Kalifatui silpstant, IX a. krašte pradėjo kilti vietinės dinastijos ir valstybės. Ake, Andzevatsi buvo vienos pirmųjų. X a. regioną valdė kurdiškos dinastijos (959–1015), (990–1117), (990–1096). Maža to, kurdų kilmės dinastijos įsigalėjo ir kitose, ne kurdiškose, teritorijose: Armėnijoje (Šadadidai), Azerbaidžane (Ravadidai), Luristane ().
Po XI a. Seldžiukų viešpatavimo, Mosulo atabegai (1127–1234 m.) suvienijo visą Kurdistaną. XII a. patys kurdai įkūrė naują galingą dinastiją. Tai buvo Ajubidai (1171–1250), užkariavę milžiniškas teritorijas iki pat Egipto ir Jemeno. Tai buvo didžiausias kurdų ekspansijos laikotarpis.
Nuo XIII a. prasidėjo skaudžiausias Kurdistano istorijoje laikotarpis, nes valdė įvairios tiurkiškos dinastijos: Ilchanidai, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, o XVI–XVIII a. dėl regiono varžėsi Safavidai ir Osmanai. Jų valdymo laikais prieš kurdus buvo vykdoma nepalanki politika. Safavidų imperijoje daugybė kurdų buvo iškelti iš Kurdistano ir apgyvendinti Chorasane.
Tuo metu Kurdistano periferijose formavosi nepriklausomos ar pusiau priklausomos .
Padalintas regionas
Apie 1920 m. nusistovėjo dabartinės sienos, pagal kurias istorinis Kurdistanas padalintas tarp keturių valstybių. Visose kurdai reiškė nepasitenkinimą, vyko maištai ir sukilimai. Turkijos kurdams 1927–1930 m. pavyko įkurti efemerišką Ararato Respubliką, Irano kurdams 1946–1947 m. – Mahabado Respubliką. Irako kurdai 1960 m. pradėjo pilietinį karą dėl autonomijos. Irako valdžios nuolaidos nenumalšino nesutarimų, kol 2003 m. neįkurtas autonominis Kurdistano regionas.
Iki dabar visose šalyse įvairios kurdų partijos ir organizacijos (ypač Kurdistano darbininkų partija) kovoja už Kurdistano suvienijimą.
Demografija
| Miestas | Gyventojų skaičius | Kurdų regionas |
|---|---|---|
| Hevleris | 1 293 839 | Irako Kurdistanas |
| Silemanis | 1 190 251 | Irako Kurdistanas |
| Dihokas | 900 000 | Irako Kurdistanas |
| Kerkukas | 850 787 | Irako Kurdistanas |
| Amedas | 843 460 | Turkijos Kurdistanas |
| Kirmasanas | 828 313 | Irano Kurdistanas |
| Riha | 526 247 | Turkijos Kurdistanas |
| Vanas | 370 190 | Turkijos Kurdistanas |
| Elihas | 348 963 | Turkijos Kurdistanas |
| Elezizas | 347 857 | Turkijos Kurdistanas |
| 336 129 | Turkijos Kurdistanas | |
| Sene | 311 446 | Irano Kurdistanas |
| Dihokas | 284 000 | Irako Kurdistanas |
| 226 000 | Irako Kurdistanas | |
| Semsuras | 217 463 | Turkijos Kurdistanas |
| Hesikė | 188 160 | Sirijos Kurdistanas |
| Kamišlas | 184 231 | Sirijos Kurdistanas |
| 171 773 | Irano Kurdistanas | |
| Mehabadas | 149 000 | Irano Kurdistanas |
| Koseras | 147 585 | Turkijos Kurdistanas |
| Sertas | 135 350 | Turkijos Kurdistanas |
| 131,348 | Irano Kurdistanas | |
| 130 257 | Irako Kurdistanas | |
| Sevregas | 120 556 | Turkijos Kurdistanas |
| 115,065 | Irano Kurdistanas | |
| 110,824 | Irako Kurdistanas | |
| Kerekosė | 107,839 | Turkijos Kurdistanas |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kurdistanas kurd کوردستان Kurdistan regionas Artimuosiuose Rytuose Turkijos Irano Irako ir Sirijos teritorijose apgyvendintas daugausia kurdu Manoma kad visas regionas uzima apie 392 000 km mazdaug Prancuzijos dydzio teritorija ir jame gyvena apie 40 mln kurdu Didziojo Irano regionas Kurdistanas kurd كوردستانVeliavaSalis Turkija Irakas Iranas SirijaTautos kurdai armenai asirai Kalba kurdu turku arabu ir persuValstybes AjubidaiMiestai Dijarbakyras Erbilis KermansachasAnkstesnis pav ArmenijaDidziojo Irano regionai Kurdistanas Lorestanas Chuzestanas Irakas Azerbaidzanas Tabaristanas Farsas Chorasanas Chorezmas Sistanas Beludzistanas Pustunistanas Didziausi miestai Dijarbakyras Bitlisas Vanas Turkija Arbilis Kirkukas Irakas Kermansachas Senendedzas Iranas Siuolaikinis administravimasIstorinis Kurdistanas siuo metu padalintas tarp keturiu valstybiu todel jį politiskai sudaro keturios dalys arba Vakaru Kurdistanas Bakure Kurdistane didziausia Kurdistano dalis uzimanti apie 190 000 km t y apie trecdalį Turkijos teritorijos Ji apima maziausiai 17 pietrytiniu salies provinciju Pietryciu ir Rytu Anatolijos regionus Manoma kad Turkijoje kurdai sudaro apie 20 proc visu gyventoju apie 15 20 mln kurdu Irako Kurdistanas arba Pietu Kurdistanas Heremi Kurdistani uzima apie 40 000 65 000 km Cia gyvena apie 6 5 mln kurdu Tai autononimis Irako Federacijos regionas turintis tarptautinį pripazinima Irano Kurdistanas arba Rytu Kurdistanas Rojhilate Kurdistan uzima apie 125 000 km Cia gyvena pie 4 mln kurdu Regionas apima Kurdistano provincija taip pat didesne dalį Vakaru Azerbaidzano Kermansacho Ilamo provinciju teritorija Kurdistana Binxete uzima apie 12 000 km Kurdai sudaro apie 10 proc Sirijos gyventoju apie 2 mln Regionas apima didesne dalį Al Hasakah gubernijos Geografija ir etnografijaKanjonas siaures IrakeZe upe Irake Istorinis Kurdistanas sudaro vakariausia Didziojo Irano teritorija Jis ribojasi su Istoriniu Azerbaidzanu rytuose Luristanu pietryciuose Armenija siaureje Mazaja Azija bei Levantu vakaruose ir Mesopotamija pietuose Vyrauja kalnuotas reljefas Armenijos kalnynas Zagroso Tauro kalnai Kurdistano kalnai Svarbiausia upe Tigras bet teritorijoje prasideda daugybe svarbiu Artimuju Rytu upiu Eufratas Chaburas Araksas Kura ir daugybe kitu Yra dideli Urmijos ir Vano ezerai Klimatas aridinis Vyrauja skurdus krumynai kalnu slaituose upiu sleniuose spygliuociu miskai gluosniu sazalynai Tradiciniai regionai ir dialektai Visas Kurdistanas tradiciskai ir remiantis etnologijos lingvistikos duomenimis dalinamas į tris dideles dalis kurias apsprendzia kurdu kalbu dialektu paplitimas Kiekviena dalis dalijama į istorinius kulturinius regionus kurd Herem o kiekviename regione isskiriami kurd Esiren Trys dalys yra sios Siaures Kurdistanas apima visa Turkijos ir Sirijos Kurdistana taip pat nedideles teritorijas Irano Vakaru Azerbaidzane ir Irako siaureje Cia kalbama dialektais ir Regiona sudaro sie kulturiniai regionai Bradostas sen Persarmenija Bochtanas sen Korduena Hakiaris sen Korduena Badinanas Dijarbakyras sen Arzanena sen Sofena Bitlisas sen Turuberanas sen Moksoena Serhedas sen Airaratas sen Vanas sen Vaspurakanas ir kt Centrinis Sorani Kurdistanas sen Zamua padalintas tarp Irano ir Irako Cia kalbama dialektais Irane jį sudaro sie kulturiniai regionai Mukrijanas sen vidine Zamua ir Erdelanas sen Harsi ir sen tikroji Zamua Pietu Kurdistanas yra Irano Kermansacho ir Ilamo provincijose Cia kalbama daugybe pietiniu kurdu arba guraniu dialektu Tradiciniai regionai yra sen ir Havramanas sen Parsua Kurdistanas be kurdu yra gyvenamas ir kitu svarbiu tautiniu mazumu armenu siaures Kurdistanas asiru siaures Kurdistano pietines dalys ir daugiausia Sorani kurdistanas IstorijaKurdistano istorijaZamua Senoves ArmenijaRasidunai gt Omejadai gt Abasidai BagratuniSeldziukai gt gt AjubidaiIlchanidai gt TimuridaiKara Kojunlu gt Ak KojunluSafavidai Osmanai Ardalanas Badinanas Mukrijanas Bochtanas Irakas Iranas Pagrindinis straipsnis Kurdistano istorija Istorinis Kurdistano regionas yra sudedamoji Persijos civilizacijos dalis jo istorija artimai susijusi su visa Irano istorija Regionas iki kurdu Pagrindiniai straipsniai Urartai ir Didzioji Armenija Seniausiais laikais lygumose į pietus nuo Kurdistano klestejo Mespopotamijos civilizacijos Sumerai sį kalnuota regiona vadino Subartu Greiciausiai tai buvo klajokliu gutiju gyvenamas krastas Velesni gyventojai buvo huritai veliau cia įsistvirtino urartai Apie 1000 m pr m e Asirai mini tauta Kurti gyvenancia prie Dzudi kalno Mazdaug tuo metu beveik visa regiona apgyvendino armenai ir jis tapo zinomas kaip Didzioji Armenija VII II a Armenija valde Medija Achemenidai Aleksandras Makedonietis Seleukidai Veliau cia įsigalejo nepriklausoma Armenijos karalyste ir spejama kad jau tada jai priklausantys pietvakariniai regionai Copkas Aghdznikas Korduena buvo gyvenami kurdu Kurdai taip pat gyveno ir regione Apie 66 m pr m e Armenijos kurdu valstybeles atiteko Romos imperijai cia sukurtos atskiros provincijos Musu eros pradzioje jos atiteko Partu imperijai veliau Sasanidu imperijai Viduramziu Kurdistanas VII a Didzioji Armenija prijungta prie Kalifato pradeta krasto islamizacija Tuo metu dar karta keitesi krasto sudetis vietoje armenu įsigalejo musulmonai iranenai kurdu proteviai Mazdaug nuo tada regionas tapo zinomas kaip Kurdistanas Kalifatui silpstant IX a kraste pradejo kilti vietines dinastijos ir valstybes Ake Andzevatsi buvo vienos pirmuju X a regiona valde kurdiskos dinastijos 959 1015 990 1117 990 1096 Maza to kurdu kilmes dinastijos įsigalejo ir kitose ne kurdiskose teritorijose Armenijoje Sadadidai Azerbaidzane Ravadidai Luristane Ajubidai 1188 m Po XI a Seldziuku viespatavimo Mosulo atabegai 1127 1234 m suvienijo visa Kurdistana XII a patys kurdai įkure nauja galinga dinastija Tai buvo Ajubidai 1171 1250 uzkariave milziniskas teritorijas iki pat Egipto ir Jemeno Tai buvo didziausias kurdu ekspansijos laikotarpis Nuo XIII a prasidejo skaudziausias Kurdistano istorijoje laikotarpis nes valde įvairios tiurkiskos dinastijos Ilchanidai Timuridai Kara Kojunlu Ak Kojunlu o XVI XVIII a del regiono varzesi Safavidai ir Osmanai Ju valdymo laikais pries kurdus buvo vykdoma nepalanki politika Safavidu imperijoje daugybe kurdu buvo iskelti is Kurdistano ir apgyvendinti Chorasane Tuo metu Kurdistano periferijose formavosi nepriklausomos ar pusiau priklausomos Padalintas regionas Apie 1920 m nusistovejo dabartines sienos pagal kurias istorinis Kurdistanas padalintas tarp keturiu valstybiu Visose kurdai reiske nepasitenkinima vyko maistai ir sukilimai Turkijos kurdams 1927 1930 m pavyko įkurti efemeriska Ararato Respublika Irano kurdams 1946 1947 m Mahabado Respublika Irako kurdai 1960 m pradejo pilietinį kara del autonomijos Irako valdzios nuolaidos nenumalsino nesutarimu kol 2003 m neįkurtas autonominis Kurdistano regionas Iki dabar visose salyse įvairios kurdu partijos ir organizacijos ypac Kurdistano darbininku partija kovoja uz Kurdistano suvienijima DemografijaKarine situacija 2014 m Kontroliuojama Sirijos opozicijos Kontroliuojama Sirijos vyriausybes Kontroliuojama Irako vyriausybes Kontroliuojama Irako ir Levanto islamo valstybes ISIL Kontroliuojama Sirijos kurdu Kontroliuojama Irako kurduDidziausi miestai Miestas Gyventoju skaicius Kurdu regionasHevleris 1 293 839 Irako KurdistanasSilemanis 1 190 251 Irako KurdistanasDihokas 900 000 Irako KurdistanasKerkukas 850 787 Irako KurdistanasAmedas 843 460 Turkijos KurdistanasKirmasanas 828 313 Irano KurdistanasRiha 526 247 Turkijos KurdistanasVanas 370 190 Turkijos KurdistanasElihas 348 963 Turkijos KurdistanasElezizas 347 857 Turkijos Kurdistanas336 129 Turkijos KurdistanasSene 311 446 Irano KurdistanasDihokas 284 000 Irako Kurdistanas226 000 Irako KurdistanasSemsuras 217 463 Turkijos KurdistanasHesike 188 160 Sirijos KurdistanasKamislas 184 231 Sirijos Kurdistanas171 773 Irano KurdistanasMehabadas 149 000 Irano KurdistanasKoseras 147 585 Turkijos KurdistanasSertas 135 350 Turkijos Kurdistanas131 348 Irano Kurdistanas130 257 Irako KurdistanasSevregas 120 556 Turkijos Kurdistanas115 065 Irano Kurdistanas110 824 Irako KurdistanasKerekose 107 839 Turkijos Kurdistanas Vikiteka Kurdistanas vaizdine ir garsine medziaga