Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Puštūnistanas
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Puštūnistanas (pušt. پښتونستان) arba Pathanistanas – istorinis regionas Azijoje, Irano kalnyne. Apima vidurio Afganistaną ir šiaurės vakarų Pakistaną (Chaiberis-Pachtunchva, Federacijai pavaldūs genčių kraštai). Vyraujanti tauta yra puštūnai, kalbantys puštūnų kalba.
| Didžiojo Irano regionas Puštūnistanas پښتونستان | |
|---|---|
 | |
| Šalis | vidurio Afganistanas, Pakistanas (Chaiberis-Pachtunchva, Federacijai pavaldūs genčių kraštai, šiaurės Beludžistanas) |
| Tautos | puštūnai |
| Valstybės | Afganistano istorija |
| Miestai | Gaznis, Kandaharas, Kabulas |
| Ankstesnis pav. | Arachosija, Gandhara |
 | |
| Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Puštūnistanas, Beludžistanas, Makranas | |
Puštūnistanas yra modernus regiono pavadinimas, o istoriškai regionas buvo žinomas kaip Zabulistanas, vėliau – Afganistanas. Kad atskirti nuo XX a. susikūrusios to paties pavadinimo valstybės, regionui pradėtas taikyti naujas pavadinimas.
Geografija
Regionas apima rytinę Didžiojo Irano aukštumų teritoriją, kuri yra į rytus nuo Sistano. Šiaurės vakaruose jį apriboja Hindukušas, už kurio yra Chorasanas (Baktrija), o tolimoje šiaurėje kyla į Kohistaną. Pietuose pereina į Beludžistaną. Rytinė Puštūnistano riba yra Suleimano kalnai, už kurių iš karto leidžiamasi į derlingą Indo slėnį – istorinį Pandžabą.
Regionas kalnuotas, pasižymi atšiauriu klimatu. Visos jo upės prasideda Hindukušo kalnagūbryje ir teka daugiausia pietų-pietvakarių kryptimi. Svarbiausios tarp jų yra Kabulas, Žobas, , Argandabas, Helmandas, , ir kt. Kalnai dalina kraštą į daugybę paskirų slėnių.
Istorija
Senovėje Puštūnistanas beveik sutapo su Arachosija, kurioje gyveno puštunų protėviai paktijai. Nuo VI a. pr. m. e. jis buvo valdomas Achemenidų, Aleksandro Makedoniečio ir kitų persiškų ir graikiškų dinastijų.
Viduramžiai
VII a. Puštūnistanas buvo prijungtas prie Kalifato, čia prasidėjo islamizacija. Tuo metu regioną arabai žinojo kaip Zabulistaną. Gana atšiaurus regionas greitai tapo vienu išsivadavimo iš arabų hegemonijos centrų, nors vietinė dinastija ir imperija čia nesusiformavo. Iš pradžių regioną užvaldė Chorasano Tachiridai, vėliau juos pakeitė Sistano Safaridai, o X a. – Baktrijos Samanidai. Tik 977 m. Gaznio mieste į valdžią atėjo pakankamai stipri dinastija, kuri sukūrė galingą Gaznevidų imperiją, viešpatavusią iki XI a. vidurio.
XI a. Puštunistaną trumpam nukariavo seldžiukai, o šių imperijai byrant, Puštūnistaną užvaldė Chorasano Guridai, vėliau viešpatavo Chorezmo Chorezmidai, mongolai Chulaguidai ir Timūridai. Šių svetimšalių hegemonijų laikais atšiaurus Puštūnistanas liko atskirtas nuo svarbiausių islamo centrų, čia menkiau vystėsi kultūra. Dėl to vietos gyventojai išlaikė vietinę puštunų kalbą, savitą etikos kodeksą . Visuomenė organizavosi į partriarchalinius klanus ir gentis. Atskiri slėniai tapo savotiškomis gentinėmis valstybėlėmis. Kai kurioms vietos aristokratų giminėms (kaip, pvz., Kandaharo , ar ) pavyko paimti valdžią kituose regionuose – Sinde ir Delio sultonate.
Naujieji laikai
 |
|---|
| Afganistano istorija |
| Arachosija |
| Eftalitai |
| Omejadų Kalifatas |
| Safaridai |
| Gaznevidai > Guridai |
| Mongolai > Timūridai |
| Safavidai, Mogolai |
| Duranio imperija |
| Emyratas > |
| Demokratinė Respublika |
| Islamiškoji valstybė |
| Islamiškasis emyratas |
| Islamiškoji respublika |
| Islamo emyratas |
Nuo XVI a. II pusės Puštūnistanas priklausė Mogolų imperijai, valdomai iš Indijos. Čia buvo įkurtas atskiras administracinis vienetas (subahas) su centru Kabule. Valdant Mogolams prasidėjo ankstyvasis puštunų nacionalizmas, bendrosios tapatybės paieškos, o kartu ir išsivadavimo judėjimai. Vienas ankstyviausių poetų, skatinusių puštunų tautinį atgimimą buvo iš Katakų genties.
XVII a. viduryje vakarinė subaho dalis su Kandaharu atiteko Irano Safavidų imperijai. Šiai žlugus ir Irane prasidėjus suirutei, Kandahare 1747 m. į valdžią atėjo puštūniška Duranių dinastija, kilusi iš Kandaharo vietininkų. Duraniai greitai pradėjo konsolidaciją etniniu pagrindu, konsoliduodami puštunų gentis į vientisą valstybę. Netrukus jie pradėjo ekspansiją už Puštūnistano ribų, trumpam sukurdami didžiulę imperiją.
Nusilpus Duraniams imperija subyrėjo bet 1837 m. buvo atkurta naujos – Barakzajų – dinastijos. 1893 m. sutartimi su Britų imperija, Puštunistanas buvo padalintas, niubrėžiant taip vadinamąją Diurando liniją. Rytinė dalis buvo prijungta prie Britų Indijos (kaip ), o vakarinė liko Afganistanui. Kuomet 1947 m. buvo sprendžiamas Britų Indijos likimas, britams priklausiusios puštunų teritorijos išreiškė siekį atsiskirti, tačiau jiems buvo leista tik pasirinkti priklausomybę Indijai arba Pakistanui. Galiausiai ši Puštunistano dalis liko Pakistanui, kultūrinio regiono padalinimą išlaikant.
Nors Pakistane gyvenančių puštunų kiekis yra didesnis nei Afganistane, Afganistano nacionalistai siekia prijungti Pakistano valdomą Puštunistano dalį ir suvienyti puštunų sritis į vieną valstybę. Tai labai apsunkina Afganistano ir Pakistano santykius.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pustunistanas pust پښتونستان arba Pathanistanas istorinis regionas Azijoje Irano kalnyne Apima vidurio Afganistana ir siaures vakaru Pakistana Chaiberis Pachtunchva Federacijai pavaldus genciu krastai Vyraujanti tauta yra pustunai kalbantys pustunu kalba Didziojo Irano regionas Pustunistanas پښتونستانSalis vidurio Afganistanas Pakistanas Chaiberis Pachtunchva Federacijai pavaldus genciu krastai siaures Beludzistanas Tautos pustunaiValstybes Afganistano istorijaMiestai Gaznis Kandaharas KabulasAnkstesnis pav Arachosija GandharaDidziojo Irano regionai Kurdistanas Lorestanas Chuzestanas Irakas Azerbaidzanas Tabaristanas Farsas Chorasanas Chorezmas Sistanas Pustunistanas Beludzistanas Makranas Pustunistanas yra modernus regiono pavadinimas o istoriskai regionas buvo zinomas kaip Zabulistanas veliau Afganistanas Kad atskirti nuo XX a susikurusios to paties pavadinimo valstybes regionui pradetas taikyti naujas pavadinimas GeografijaPustunistanas pazymetas zalia spalva Regionas apima rytine Didziojo Irano aukstumu teritorija kuri yra į rytus nuo Sistano Siaures vakaruose jį apriboja Hindukusas uz kurio yra Chorasanas Baktrija o tolimoje siaureje kyla į Kohistana Pietuose pereina į Beludzistana Rytine Pustunistano riba yra Suleimano kalnai uz kuriu is karto leidziamasi į derlinga Indo slenį istorinį Pandzaba Regionas kalnuotas pasizymi atsiauriu klimatu Visos jo upes prasideda Hindukuso kalnagubryje ir teka daugiausia pietu pietvakariu kryptimi Svarbiausios tarp ju yra Kabulas Zobas Argandabas Helmandas ir kt Kalnai dalina krasta į daugybe paskiru sleniu IstorijaSenoveje Pustunistanas beveik sutapo su Arachosija kurioje gyveno pustunu proteviai paktijai Nuo VI a pr m e jis buvo valdomas Achemenidu Aleksandro Makedoniecio ir kitu persisku ir graikisku dinastiju Viduramziai VII a Pustunistanas buvo prijungtas prie Kalifato cia prasidejo islamizacija Tuo metu regiona arabai zinojo kaip Zabulistana Gana atsiaurus regionas greitai tapo vienu issivadavimo is arabu hegemonijos centru nors vietine dinastija ir imperija cia nesusiformavo Is pradziu regiona uzvalde Chorasano Tachiridai veliau juos pakeite Sistano Safaridai o X a Baktrijos Samanidai Tik 977 m Gaznio mieste į valdzia atejo pakankamai stipri dinastija kuri sukure galinga Gaznevidu imperija viespatavusia iki XI a vidurio XI a Pustunistana trumpam nukariavo seldziukai o siu imperijai byrant Pustunistana uzvalde Chorasano Guridai veliau viespatavo Chorezmo Chorezmidai mongolai Chulaguidai ir Timuridai Siu svetimsaliu hegemoniju laikais atsiaurus Pustunistanas liko atskirtas nuo svarbiausiu islamo centru cia menkiau vystesi kultura Del to vietos gyventojai islaike vietine pustunu kalba savita etikos kodeksa Visuomene organizavosi į partriarchalinius klanus ir gentis Atskiri sleniai tapo savotiskomis gentinemis valstybelemis Kai kurioms vietos aristokratu giminems kaip pvz Kandaharo ar pavyko paimti valdzia kituose regionuose Sinde ir Delio sultonate Naujieji laikai Afganistano istorijaArachosijaEftalitaiOmejadu KalifatasSafaridaiGaznevidai gt GuridaiMongolai gt TimuridaiSafavidai MogolaiDuranio imperijaEmyratas gt Demokratine RespublikaIslamiskoji valstybeIslamiskasis emyratasIslamiskoji respublikaIslamo emyratas Nuo XVI a II puses Pustunistanas priklause Mogolu imperijai valdomai is Indijos Cia buvo įkurtas atskiras administracinis vienetas subahas su centru Kabule Valdant Mogolams prasidejo ankstyvasis pustunu nacionalizmas bendrosios tapatybes paieskos o kartu ir issivadavimo judejimai Vienas ankstyviausiu poetu skatinusiu pustunu tautinį atgimima buvo is Kataku genties XVII a viduryje vakarine subaho dalis su Kandaharu atiteko Irano Safavidu imperijai Siai zlugus ir Irane prasidejus suirutei Kandahare 1747 m į valdzia atejo pustuniska Duraniu dinastija kilusi is Kandaharo vietininku Duraniai greitai pradejo konsolidacija etniniu pagrindu konsoliduodami pustunu gentis į vientisa valstybe Netrukus jie pradejo ekspansija uz Pustunistano ribu trumpam sukurdami didziule imperija Nusilpus Duraniams imperija subyrejo bet 1837 m buvo atkurta naujos Barakzaju dinastijos 1893 m sutartimi su Britu imperija Pustunistanas buvo padalintas niubreziant taip vadinamaja Diurando linija Rytine dalis buvo prijungta prie Britu Indijos kaip o vakarine liko Afganistanui Kuomet 1947 m buvo sprendziamas Britu Indijos likimas britams priklausiusios pustunu teritorijos isreiske siekį atsiskirti taciau jiems buvo leista tik pasirinkti priklausomybe Indijai arba Pakistanui Galiausiai si Pustunistano dalis liko Pakistanui kulturinio regiono padalinima islaikant Nors Pakistane gyvenanciu pustunu kiekis yra didesnis nei Afganistane Afganistano nacionalistai siekia prijungti Pakistano valdoma Pustunistano dalį ir suvienyti pustunu sritis į viena valstybe Tai labai apsunkina Afganistano ir Pakistano santykius