Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Seleukidai
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Seleukidų imperija – helenistinė imperija, atsiradusi padalinus Aleksandro Didžiojo užkariautas žemes. Seleukidų imperijos centras buvo Artimieji Rytai, o galios viršūnėje jai priklausė centrinė Anatolija, Levantas, Mesopotamija, Persija, dabartinis Pakistanas, Turkmėnija. Tai buvo helenistinės kultūros centras, kuriame dominavo graikų tradicijas išlaikęs ir graikiškai kalbantis makedoniečių elitas, labiausiai susitelkęs miestuose.
| Arche Seleukeia Seleukidų imperija | ||||
| imperija | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | , Antiochija | |||
| Kalbos | graikų kalba | |||
| Politinė struktūra | imperija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 312 m. pr. m. e. m. | |||
| - Užimta Aleksandro | 63 m. pr. m. e. m. | |||
Aleksandro imperijos padalinimas
Aleksandras per trumpą laiką užkariavo Achemenidų imperiją, bet mirė jaunas, nepalikęs suaugusio įpėdinio. Imperiją pradėjo valdyti regentas Perdikas, o Aleksandro generolai tapo satrapais po Babilono padalinimo 323 m. pr. m. e.
Seleuko iškilimas
Aleksandro generolai (diadochai) pradėjo rungtyniauti dėl imperijos valdymo ir Ptolemėjas I, Egipto satrapas, pirmasis metė iššūkį naujai tvarkai, kuris sukėlė Perdiko nuvertimą. Dėl jo maišto įvyko antrasis imperijos padalinimas – Triparadiso padalinimas 320 m. pr. m. e. Seleukas, buvęs Perdiko dešiniąja ranka, bet vėliau padėjęs jį nužudyti, gavo Mesopotamiją ir nuo to laiko visas jėgas skyrė valdoms plėsti. Seleuko įsikūrimas Babilone 312 m. pr. m. e. laikomas imperijos įkūrimu. Jis valdė ne tik Babiloniją, bet ir rytines Aleksandro imperijos sritis. Seleukas nuvyko iki pat Indijos, kur susitarė atsisakyti kai kurių rytinių teritorijų mainais į 500 kovinių dramblių, kurie pasižymėjo prie Ipso.
Plėtra į vakarus
 |
|---|
| Senovės Persijos istorija |
| Elamas, |
| Kasitai, Mana |
| Senovės Irano regionai: |
| Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas |
| Medijos imperija |
| Achemenidų imperija |
| Makedonijos imperija |
| Seleukidai, Graikai-baktrai |
| Partai, Kušanai |
| Sasanidai, Eftalitai |
| Irano istorija, Afganistano istorija |
Po Seleuko ir pergalės prieš 301 m. pr. m. e., Seleukas užėmė centrinę Anatoliją ir šiaurės Siriją. Sirijoje jis įkūrė Antiochiją prie Oronto, miestą pavadino tėvo vardu. Kita sostinė buvo įkurta į šiaurę nuo Babilono ir pavadinta Seleukija prie Tigro. Seleukidų imperiją pasiekė zenitą po buvusio sąjungininko Lysimacho mirties Korupediono mūšyje 281 m. pr. m. e., kai Seleukas valdė ir vakarinę Anatolijos dalį. Jis tikėjosi užimti ir likusias Lysimacho valdas Europoje, Trakiją ir pačią Makedoniją, bet jį nužudė išlipant į Europos krantą. Jo sūnus ir įpėdinis Antiochas I Soteris, gavo visą Aleksandro imperijos Azijinę dalį, bet jam priešinosi Europoje ir Egipte, todėl jis nesugebėjo užimti Europinės dalies.
Kultūriniai mainai
Dėl Seleukidų imperijos ribų nuo Egėjo jūros iki dabartinio Pakistano, ji tapo įvairiausių tautų (graikų, armėnų, persų, medų, asirų, žydų) katilu. Dėl milžiniško imperijos dydžio ir įvairovės Seleukidai tęsė Aleksandro pradėtą tautų vienybės idėją valstybei valdyti. Imperijos helenizacija buvo vykdoma įvairiose imperijos vietose įkuriant graikų miestus. Istoriškai svarbūs miestai (pvz.: Antiochija) buvo įkurti ar pervadinti graikiškais vardais. Kolonizacija vyko dėl to, kad Graikijoje buvo per daug gyventojų ir jie noriai kėlėsi į imperiją. Kolonizacija gynė valdovų interesus ir asimiliavo daug tautų. Išsimokslinę vietiniai gyventojai perėmė graikų kalbą ir tradicijas, kad galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime, o valdantis makedoniečių elitas perėmė kai kurias vietines tradicijas. Tačiau ne visada Seleukidams sekėsi primesti helenizmą. Uždraudus judaizmą, žydai sukilo ir iškovojo nepriklausomybę.
Karaliai
| Karalius | Valdymas (pr. m. e.) | Sutuoktiniai | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Seleukas I Nikatoras | Satrapas 311–305 Karalius 305–281 | ||
| Antiochas I Soteras | 281–261 | Stratonikė | |
| Antiochas II Teosas | 261–246 | Laodikė Berenikė | |
| Seleukas II Kalinikas | 246–225 | Laodikė | |
| Keraunas | 225–223 | Nužudytas | |
| Antiochas III Didysis | 223–187 | Laodikė Euboja | Seleuko III brolis |
| Filopatoras | 187–175 | Laodikė | |
| Epifanas | 175–163 | Laodikė | |
| Eupatoras | 163–161 | ||
| Soteras | 161–150 | Laodikė | Seleuko IV sūnus |
| 150–145 | Kleopatra Tėja | Antiocho V sūnus | |
| 145–138 | Kleopatra Tėja | Demetrijaus I sūnus | |
| Dionizas | 145–140? | Aleksandro I sūnus | |
| 140–138 | Uzurpatorius | ||
| Sidetas | 138–129 | Kleopatra Tėja | Demetrijaus I sūnus |
| (pakartotinai) 129–126 | Kleopatra Tėja | ||
| 129-123 | apsišaukėlis | ||
| Filometras]] | 126/125 | nužudytas motinos | |
| 125–121 | Nunuodyta Antiocho VIII | ||
| Gripas | 125-96 | Trifena Kleopatra Selenė | |
| Kizikenas | 114-96 | Kleopatra Selenė | |
| Epifanas Nikatoras | 96-95 | ||
| Euzebas Filopatras | 95-92 or 83 | Kleopatra Selenė | |
| Eukaeras | 95-87 | ||
| Epifanas Filadelfas | 95-92 | ||
| 95-84/83 | |||
| 87-84 | |||
| (Tigranas II) | 83-69 | Armėnijos karalius | |
| Kybiosaktas | 83-69 | ||
| Azietis | 69-64 | ||
| 65-63 |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Seleukidu imperija helenistine imperija atsiradusi padalinus Aleksandro Didziojo uzkariautas zemes Seleukidu imperijos centras buvo Artimieji Rytai o galios virsuneje jai priklause centrine Anatolija Levantas Mesopotamija Persija dabartinis Pakistanas Turkmenija Tai buvo helenistines kulturos centras kuriame dominavo graiku tradicijas islaikes ir graikiskai kalbantis makedonieciu elitas labiausiai susitelkes miestuose Arche Seleukeia Seleukidu imperijaimperija 312 m pr m e 63 m pr m e Location of Seleukidu imperijaSeleukidu imperija 301 m pr m e pazymeta geltonai Sostine AntiochijaKalbos graiku kalbaPolitine struktura imperijaIstorija Įkurimas 312 m pr m e m Uzimta Aleksandro 63 m pr m e m Aleksandro imperijos padalinimasPagrindinis straipsnis Diadochai Aleksandras per trumpa laika uzkariavo Achemenidu imperija bet mire jaunas nepalikes suaugusio įpedinio Imperija pradejo valdyti regentas Perdikas o Aleksandro generolai tapo satrapais po Babilono padalinimo 323 m pr m e Seleuko iskilimasAleksandro generolai diadochai pradejo rungtyniauti del imperijos valdymo ir Ptolemejas I Egipto satrapas pirmasis mete issukį naujai tvarkai kuris sukele Perdiko nuvertima Del jo maisto įvyko antrasis imperijos padalinimas Triparadiso padalinimas 320 m pr m e Seleukas buves Perdiko desiniaja ranka bet veliau padejes jį nuzudyti gavo Mesopotamija ir nuo to laiko visas jegas skyre valdoms plesti Seleuko įsikurimas Babilone 312 m pr m e laikomas imperijos įkurimu Jis valde ne tik Babilonija bet ir rytines Aleksandro imperijos sritis Seleukas nuvyko iki pat Indijos kur susitare atsisakyti kai kuriu rytiniu teritoriju mainais į 500 koviniu drambliu kurie pasizymejo prie Ipso Pletra į vakarusSenoves Persijos istorijaElamas Kasitai ManaSenoves Irano regionai Persija Medija Hirkanija Parta Margiana Baktrija Sogdas Chorezmas Arija Arachosija Drangiana Gedrosija Fergana TuranasMedijos imperijaAchemenidu imperijaMakedonijos imperijaSeleukidai Graikai baktraiPartai KusanaiSasanidai EftalitaiIrano istorija Afganistano istorija Po Seleuko ir pergales pries 301 m pr m e Seleukas uzeme centrine Anatolija ir siaures Sirija Sirijoje jis įkure Antiochija prie Oronto miesta pavadino tevo vardu Kita sostine buvo įkurta į siaure nuo Babilono ir pavadinta Seleukija prie Tigro Seleukidu imperija pasieke zenita po buvusio sajungininko Lysimacho mirties Korupediono musyje 281 m pr m e kai Seleukas valde ir vakarine Anatolijos dalį Jis tikejosi uzimti ir likusias Lysimacho valdas Europoje Trakija ir pacia Makedonija bet jį nuzude islipant į Europos kranta Jo sunus ir įpedinis Antiochas I Soteris gavo visa Aleksandro imperijos Azijine dalį bet jam priesinosi Europoje ir Egipte todel jis nesugebejo uzimti Europines dalies Kulturiniai mainaiDel Seleukidu imperijos ribu nuo Egejo juros iki dabartinio Pakistano ji tapo įvairiausiu tautu graiku armenu persu medu asiru zydu katilu Del milzinisko imperijos dydzio ir įvairoves Seleukidai tese Aleksandro pradeta tautu vienybes ideja valstybei valdyti Imperijos helenizacija buvo vykdoma įvairiose imperijos vietose įkuriant graiku miestus Istoriskai svarbus miestai pvz Antiochija buvo įkurti ar pervadinti graikiskais vardais Kolonizacija vyko del to kad Graikijoje buvo per daug gyventoju ir jie noriai kelesi į imperija Kolonizacija gyne valdovu interesus ir asimiliavo daug tautu Issimoksline vietiniai gyventojai pereme graiku kalba ir tradicijas kad galetu dalyvauti visuomeniniame gyvenime o valdantis makedonieciu elitas pereme kai kurias vietines tradicijas Taciau ne visada Seleukidams sekesi primesti helenizma Uzdraudus judaizma zydai sukilo ir iskovojo nepriklausomybe KaraliaiSeleukidu karaliai Karalius Valdymas pr m e Sutuoktiniai PastabosSeleukas I Nikatoras Satrapas 311 305 Karalius 305 281Antiochas I Soteras 281 261 StratonikeAntiochas II Teosas 261 246 Laodike BerenikeSeleukas II Kalinikas 246 225 LaodikeKeraunas 225 223 NuzudytasAntiochas III Didysis 223 187 Laodike Euboja Seleuko III brolisFilopatoras 187 175 LaodikeEpifanas 175 163 LaodikeEupatoras 163 161Soteras 161 150 Laodike Seleuko IV sunus150 145 Kleopatra Teja Antiocho V sunus145 138 Kleopatra Teja Demetrijaus I sunusDionizas 145 140 Aleksandro I sunus140 138 UzurpatoriusSidetas 138 129 Kleopatra Teja Demetrijaus I sunus pakartotinai 129 126 Kleopatra Teja129 123 apsisaukelisFilometras 126 125 nuzudytas motinos125 121 Nunuodyta Antiocho VIIIGripas 125 96 Trifena Kleopatra SeleneKizikenas 114 96 Kleopatra SeleneEpifanas Nikatoras 96 95Euzebas Filopatras 95 92 or 83 Kleopatra SeleneEukaeras 95 87Epifanas Filadelfas 95 9295 84 8387 84 Tigranas II 83 69 Armenijos karaliusKybiosaktas 83 69Azietis 69 6465 63