Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Psichoanalizė iš gr ψυχή psyche siela ανάλυσις analysis tyrimas keletas susijusių teorijų aiškinančių proto veikimą Paga
Psichoanalizė
Psichoanalizė (iš gr. ψυχή (psyche) 'siela' + ανάλυσις (analysis) 'tyrimas') – keletas susijusių teorijų, aiškinančių proto veikimą. Pagal šias teorijas tik atradus gilumines, praeityje (dažniausiai vaikystėje) esančias priežastis, galima koreguoti dabartines individo problemas. Dauguma žmonių neurozių ir antisocialių veiksmų kyla dėl vienos ar kitos energijos užslopinimo, įvykusio vaikystėje (seksualinių traumų ir pan.). Dalis šių dalykų būna suvokiami sąmoningai, tačiau dalis veikia tik pasąmonėje, netiesiogiai darydami įtaką žmonių norams ir veiksmams. Psichoanalitikai, padedantys žmonėms, dažniausiai naudoja asociatyvinius metodus, bandydami išsiaiškinti užslopinimų priežastis bei padėti žmonėms išspręsti dvasines problemas.
Sąvoka taip pat taikoma apibūdinti gelmių psichologijos, psichiatrijos metodą, kurį, apie 1890 m. pradėjo taikyti Vienos neurologas Zigmundas Froidas. Tai metodas, kuriuo siekiama išsiaiškinti (suprasti) žmogaus elgesio motyvus, neįsisąmonintus (glūdinčius ) jausmus, mintis. Pasąmonės veikimą pirmasis aprašė Sigmund Freud. S. Freud ieškojo neurozių priežasčių ir gydymo būdų, tačiau jo teorijos peržengė medicinos mokslo ribas. Psichoanalitiniai metodai taikomi socialiniuose moksluose, filosofijoje, kultūrologijoje. Laikotarpiu po S. Freud teorija toliau modifikuota. Psichoanalizė padėjo pagrindus visoms šiuolaikinėms psichoterapijos mokykloms.
Klasikinė psichoanalizės teorija
Psichoanalizės teoriją XIX a. 10-ame dešimtmetyje sukūrė Vienos neurologas S. Freud, kuris domėjosi rezultatyviu pacientų su neurozės arba simptomais gydymu.
Topografinis modelis
Bendraudamas su pacientais S. Freud pastebėjo, kad daugelis jų skundžiasi seksualinėmis problemomis. Jis padarė prielaidą, kad jų problemos kyla iš kultūrinių seksualinės išraiškos apribojimų ir XX a. pradžioje išdėstė tai vadinamoje „topografinėje teorijoje“, VII-ame savo knygos „“ dalyje. Pagal šią teoriją, kurios jis praktiškai atsisakė 1923 m., nepriimtini seksualiniai troškimai slopinami pasąmonėje. Šie troškimai pasąmonėje slopinami dėl to, kad „visuomenė“ smerkia priešvedybinį seksą, o tai sukelia baimę. Tuo pat metu Froidas atrado tai, ką šiais laikais paprastai laikome savaime suprantamu: sapnai yra simboliški ir turi specifinę reikšmę sapnuojančiajam. Dažnai sapnai nurodo į nesąmoningus konfliktus, dėl to Freud juos vadino „karališkuoju keliu į pasąmonę“.
Pagal topografinį asmenybės organizacijos modelį psichiką galima padalinti į 3 dalis:
- Sąmonė – susideda iš pojūčių, išgyvenimų, kuriuos žmogus suvokia tam tikru momentu.
- Priešsąmonė – susideda iš patirties, kuri tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali lengvai grįžti į sąmonę spontaniškai ir valingai.
- Pasąmonė – tai primityvių instinktų, emocijų ir atsiminimų talpykla, kurie yra nepriimtini sąmonei ir todėl buvo išstumti į pasąmonę. Pasąmonėje nėra logikos, iškreiptas laikas, iškreipta erdvė. Pasąmonė labiausiai atsiskleidžia sapnuose – simbolių pasaulyje, kur daugybė idėjų gali tilpti viename žodyje.
Anot mokslininko, apie pasąmonės buvimą signalizuoja užmiršimai, apsirikimai, sapnai ir anksčiau minėti neurozių simptomai.
Struktūrinis modelis
Po kelių teorijos modifikacijų, narcisizmo atradimo 1915 m. ir paranojos, mazochizmo ir depresijos tyrimų 1917 m., Freud reorganizavo savo teiginius į dabar vadinamąją struktūrinę teoriją, kurią paskelbė 1923 m. nedidelėje knygoje Ego ir Id. Froidas įvedė tris naujas struktūras: id, ego, superego. Froido teigimu, į šiuos tris darinius reikėtų žiūrėti labiau kaip į tam tikrus procesus nei kaip į ypatingas asmenybės „struktūras“.
- (lot. tai) – nesąmoningas ir paveldimas asmenybės struktūrinis darinys. Vienintelis psichinės energijos šaltinis. Id veikia pagal malonumo principą. Procesai, kurių pagalba id išlaisvina nuo įtampos, yra vadinami reflektoriniais veiksmais bei pirminiu procesu.
- Reflektoriniai veiksmai – id automatiškai atsako į sujaudinimą ir iš karto pašalina įtampą.
- Pirminis procesas – instinktyvių poreikių patenkinimas fantazijoje. Tai ikiloginis, ikižodinis, patyrimo ir išmokimo dar nesupavidalintas ir nespecializuotas psichikos vyksmas.
- (lot. aš) – tai psichikos dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą. Ego stengiasi patenkinti id norus, suderindama juos su išorinio pasaulio apribojimais ir superego reikalavimais. Veikia pagal realybės principą, loginį mąstymą ir įgūdžius.
- (lot. virš aš) – tai internalizuotos tradicinės vertybės, idealai, kuriuos vaikui perduoda tėvai. Pagrindinė užduotis – įvertinti vieno ar kito reiškinio teisingumą, remiantis moraliniais standartais. Superego padeda palaikyti tradicijas ir tęstinumą, perduodamas vertybes iš kartos į kartą. Froidas superego dalina į:
- Sąžinę – elgesys, už kurį tėvai bausdavo, versdami jį jaustis kaltu.
- Ego idealą – idealai, kuriais individas nori sekti ir į kurios stengiasi būti panašus. Idealas žmogų apdovanoja ir jis gali savimi didžiuotis.
Froidas teigė, kad žmogaus viduje vyksta nuolatinis vidinis konfliktas tarp malonumo siekiančių biologinių potraukių ir ribojančių realybės reikalavimų (Id ir Ego). Taip pat žmoguje yra gynybos mechanizmai, skirti Ego pusiausvyrai atstatyti: sublimacija, racionalizacija, projekcija, išstūmimas, atvirkštinis reagavimas, regresija, perkėlimas.
Gynybos mechanizmai
- racionalizacijos mechanizmas
- tam tikras apgaulingas mėginimas racionaliai paaiškinti kokį nors savo absurdišką impulsą
- regresijos mechanizmas
- padeda kritinėse situacijose įveikti nerimą, grąžindamas mus į ankstyvaus amžiaus būseną
- sublimacija
- socialiai nepriimtino impulso pakeitimas socialiai priimtinu.
Naujosios psichoanalitinės teorijos
Zigmundo Froido teorija buvo itin efektyvi XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Austrijoje, kur, dėl tuo metu vyravusių viktorianistinių moralinių normų, seksualinių neurozių skaičius buvo itin didelis, tačiau po pirmosios Seksualinės revoliucijos tokių neurozių skaičius labai sumažėjo ir Zigmundo Froido mokiniai, visų pirma, Karlas Jungas, Alfredas Adleris ir ėmė ieškoti kitų, sudėtingesnių paaiškinimų žmogaus sąmonei ir pasąmonei. Labiausiai išsiskyrė Alfredo Adlerio darbai, aiškinantys žmogaus elgesį noru dominuoti kitų žmonių atžvilgiu bei Karlo Jungo darbai, aiškinantys pasąmonę ir žmogaus elgesį įgimtais archetipais. Pastarieji darbai padarė gana didelę įtaką moderniosios lingvistikos (, Semiotika) tyrimams.
Nuo XX a. vidurio atsirado nemažai naujų psichoanalitinių teorijų, dar labiau nutolstančių nuo seksualinio neurozių aiškinimo, pvz., darbai, aiškinantys neurozes, kaip save palaikančius elgesio modelius (transakcinė analizė) ir bei darbai, tiriantys itin ankstyvas, gimimo metu patirtas dvasines traumas (). Šiuo metu šios teorijos nebelaikomos psichoanalitinėmis.
Kritika
Kaip psichologijos šaka, psichoanalizė buvo dažnai kritikuojama už tai, kad rėmėsi sergančių žmonių psichika, apibendrindama padarytas išvadas visų (taip pat ir sveikų) žmonių kategorijai.
Filosofas Karl Popper teigia, kad Froido psichoanalizės teorija yra pseudomokslinė, nes jos teiginiai yra moksliškai nepatikrinami ir nepaneigiami, taigi neatitinka mokslinės teorijos apibrėžimo.
Psichoanalizės organizacijos
XXI a. amžiaus pradžioje pasaulyje dirba apie 11 000 psichoanalitikų, kurie atstovauja 57 organizacijoms 34 – iose šalyse. Daugelį psichoanalitikų vienija – Tarptautinė psichoanalizės asociacija, kurią 1910 m įkūrė Z. Froidas.
Psichoanalizė Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje psichoanalizė nebuvo vertinama. To meto literatūroje beveik neminima. Šiek tiek dėmesio Froido mokslui skyrė psichiatrijos profesorius . Po II -ojo Pasaulinio karo psichoanalizę taikė psichiatrijos docentas , bet jo veiklą užgniaužė sovietinis saugumas. Šiuo metu Lietuvoje psichoanalitikai nėra ruošiami, todėl dažniausiai studijuoja Amsterdame, Nyderlanduose. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 10 profesionalių psichoanalitikų.
Literatūra
- Milašiūnas, R. „Psichoanalizė: 100 klausimų ir atsakymų“ Vilnius, „Tyto alba“ 2004 m., 234p.
Šaltiniai
- Popper, K. Science: Conjectures and Refutations, perspausdinta Grim, P (1990) Philosophy of Science and the Occult, Albany, psl. 104–110.
- Milašiūnas, R.(2004) „Psichoanalizė: 100 klausimų ir atsakymų“ Vilnius, „Tyto alba“ psl. 44.
Nuorodos
- Amerikos psichoanalitikų asociacija
- Psichoanalizės žodynas Archyvuota kopija 2012-11-12 iš Wayback Machine projekto.
- Australijos psichoanalitikų asociacija
- Zigmundas Froidas – gyvenimas ir darbai (ang.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Psichoanalize is gr psyxh psyche siela analysis analysis tyrimas keletas susijusiu teoriju aiskinanciu proto veikima Pagal sias teorijas tik atradus gilumines praeityje dazniausiai vaikysteje esancias priezastis galima koreguoti dabartines individo problemas Dauguma zmoniu neuroziu ir antisocialiu veiksmu kyla del vienos ar kitos energijos uzslopinimo įvykusio vaikysteje seksualiniu traumu ir pan Dalis siu dalyku buna suvokiami samoningai taciau dalis veikia tik pasamoneje netiesiogiai darydami įtaka zmoniu norams ir veiksmams Psichoanalitikai padedantys zmonems dazniausiai naudoja asociatyvinius metodus bandydami issiaiskinti uzslopinimu priezastis bei padeti zmonems isspresti dvasines problemas Savoka taip pat taikoma apibudinti gelmiu psichologijos psichiatrijos metoda kurį apie 1890 m pradejo taikyti Vienos neurologas Zigmundas Froidas Tai metodas kuriuo siekiama issiaiskinti suprasti zmogaus elgesio motyvus neįsisamonintus gludincius jausmus mintis Pasamones veikima pirmasis aprase Sigmund Freud S Freud ieskojo neuroziu priezasciu ir gydymo budu taciau jo teorijos perzenge medicinos mokslo ribas Psichoanalitiniai metodai taikomi socialiniuose moksluose filosofijoje kulturologijoje Laikotarpiu po S Freud teorija toliau modifikuota Psichoanalize padejo pagrindus visoms siuolaikinems psichoterapijos mokykloms Zigmundas Froidas psichoanalizes pradininkasKlasikine psichoanalizes teorijaPsichoanalizes teorija XIX a 10 ame desimtmetyje sukure Vienos neurologas S Freud kuris domejosi rezultatyviu pacientu su neurozes arba simptomais gydymu Topografinis modelis Bendraudamas su pacientais S Freud pastebejo kad daugelis ju skundziasi seksualinemis problemomis Jis padare prielaida kad ju problemos kyla is kulturiniu seksualines israiskos apribojimu ir XX a pradzioje isdeste tai vadinamoje topografineje teorijoje VII ame savo knygos dalyje Pagal sia teorija kurios jis praktiskai atsisake 1923 m nepriimtini seksualiniai troskimai slopinami pasamoneje Sie troskimai pasamoneje slopinami del to kad visuomene smerkia priesvedybinį seksa o tai sukelia baime Tuo pat metu Froidas atrado tai ka siais laikais paprastai laikome savaime suprantamu sapnai yra simboliski ir turi specifine reiksme sapnuojanciajam Daznai sapnai nurodo į nesamoningus konfliktus del to Freud juos vadino karaliskuoju keliu į pasamone Pagal topografinį asmenybes organizacijos modelį psichika galima padalinti į 3 dalis Samone susideda is pojuciu isgyvenimu kuriuos zmogus suvokia tam tikru momentu Priessamone susideda is patirties kuri tam tikru momentu nesuvokiama bet gali lengvai grįzti į samone spontaniskai ir valingai Pasamone tai primityviu instinktu emociju ir atsiminimu talpykla kurie yra nepriimtini samonei ir todel buvo isstumti į pasamone Pasamoneje nera logikos iskreiptas laikas iskreipta erdve Pasamone labiausiai atsiskleidzia sapnuose simboliu pasaulyje kur daugybe ideju gali tilpti viename zodyje Anot mokslininko apie pasamones buvima signalizuoja uzmirsimai apsirikimai sapnai ir anksciau mineti neuroziu simptomai Strukturinis modelis Po keliu teorijos modifikaciju narcisizmo atradimo 1915 m ir paranojos mazochizmo ir depresijos tyrimu 1917 m Freud reorganizavo savo teiginius į dabar vadinamaja strukturine teorija kuria paskelbe 1923 m nedideleje knygoje Ego ir Id Froidas įvede tris naujas strukturas id ego superego Froido teigimu į siuos tris darinius reiketu ziureti labiau kaip į tam tikrus procesus nei kaip į ypatingas asmenybes strukturas lot tai nesamoningas ir paveldimas asmenybes strukturinis darinys Vienintelis psichines energijos saltinis Id veikia pagal malonumo principa Procesai kuriu pagalba id islaisvina nuo įtampos yra vadinami reflektoriniais veiksmais bei pirminiu procesu Reflektoriniai veiksmai id automatiskai atsako į sujaudinima ir is karto pasalina įtampa Pirminis procesas instinktyviu poreikiu patenkinimas fantazijoje Tai ikiloginis ikizodinis patyrimo ir ismokimo dar nesupavidalintas ir nespecializuotas psichikos vyksmas lot as tai psichikos dalis atsakinga uz sprendimu priemima Ego stengiasi patenkinti id norus suderindama juos su isorinio pasaulio apribojimais ir superego reikalavimais Veikia pagal realybes principa loginį mastyma ir įgudzius lot virs as tai internalizuotos tradicines vertybes idealai kuriuos vaikui perduoda tevai Pagrindine uzduotis įvertinti vieno ar kito reiskinio teisinguma remiantis moraliniais standartais Superego padeda palaikyti tradicijas ir testinuma perduodamas vertybes is kartos į karta Froidas superego dalina į Sazine elgesys uz kurį tevai bausdavo versdami jį jaustis kaltu Ego ideala idealai kuriais individas nori sekti ir į kurios stengiasi buti panasus Idealas zmogu apdovanoja ir jis gali savimi didziuotis Froidas teige kad zmogaus viduje vyksta nuolatinis vidinis konfliktas tarp malonumo siekianciu biologiniu potraukiu ir ribojanciu realybes reikalavimu Id ir Ego Taip pat zmoguje yra gynybos mechanizmai skirti Ego pusiausvyrai atstatyti sublimacija racionalizacija projekcija isstumimas atvirkstinis reagavimas regresija perkelimas Gynybos mechanizmai racionalizacijos mechanizmas tam tikras apgaulingas meginimas racionaliai paaiskinti kokį nors savo absurdiska impulsa regresijos mechanizmas padeda kritinese situacijose įveikti nerima grazindamas mus į ankstyvaus amziaus busena sublimacija socialiai nepriimtino impulso pakeitimas socialiai priimtinu Naujosios psichoanalitines teorijosZigmundo Froido teorija buvo itin efektyvi XIX a pabaigos XX a pradzios Austrijoje kur del tuo metu vyravusiu viktorianistiniu moraliniu normu seksualiniu neuroziu skaicius buvo itin didelis taciau po pirmosios Seksualines revoliucijos tokiu neuroziu skaicius labai sumazejo ir Zigmundo Froido mokiniai visu pirma Karlas Jungas Alfredas Adleris ir eme ieskoti kitu sudetingesniu paaiskinimu zmogaus samonei ir pasamonei Labiausiai issiskyre Alfredo Adlerio darbai aiskinantys zmogaus elgesį noru dominuoti kitu zmoniu atzvilgiu bei Karlo Jungo darbai aiskinantys pasamone ir zmogaus elgesį įgimtais archetipais Pastarieji darbai padare gana didele įtaka moderniosios lingvistikos Semiotika tyrimams Nuo XX a vidurio atsirado nemazai nauju psichoanalitiniu teoriju dar labiau nutolstanciu nuo seksualinio neuroziu aiskinimo pvz darbai aiskinantys neurozes kaip save palaikancius elgesio modelius transakcine analize ir bei darbai tiriantys itin ankstyvas gimimo metu patirtas dvasines traumas Siuo metu sios teorijos nebelaikomos psichoanalitinemis KritikaKaip psichologijos saka psichoanalize buvo daznai kritikuojama uz tai kad remesi serganciu zmoniu psichika apibendrindama padarytas isvadas visu taip pat ir sveiku zmoniu kategorijai Filosofas Karl Popper teigia kad Froido psichoanalizes teorija yra pseudomoksline nes jos teiginiai yra moksliskai nepatikrinami ir nepaneigiami taigi neatitinka mokslines teorijos apibrezimo Psichoanalizes organizacijosXXI a amziaus pradzioje pasaulyje dirba apie 11 000 psichoanalitiku kurie atstovauja 57 organizacijoms 34 iose salyse Daugelį psichoanalitiku vienija Tarptautine psichoanalizes asociacija kuria 1910 m įkure Z Froidas Psichoanalize LietuvojeTarpukario Lietuvoje psichoanalize nebuvo vertinama To meto literaturoje beveik neminima Siek tiek demesio Froido mokslui skyre psichiatrijos profesorius Po II ojo Pasaulinio karo psichoanalize taike psichiatrijos docentas bet jo veikla uzgniauze sovietinis saugumas Siuo metu Lietuvoje psichoanalitikai nera ruosiami todel dazniausiai studijuoja Amsterdame Nyderlanduose Siuo metu Lietuvoje yra apie 10 profesionaliu psichoanalitiku LiteraturaMilasiunas R Psichoanalize 100 klausimu ir atsakymu Vilnius Tyto alba 2004 m 234p SaltiniaiPopper K Science Conjectures and Refutations perspausdinta Grim P 1990 Philosophy of Science and the Occult Albany psl 104 110 Milasiunas R 2004 Psichoanalize 100 klausimu ir atsakymu Vilnius Tyto alba psl 44 NuorodosVikiteka Psichoanalize vaizdine ir garsine medziagaAmerikos psichoanalitiku asociacija Psichoanalizes zodynas Archyvuota kopija 2012 11 12 is Wayback Machine projekto Australijos psichoanalitiku asociacija Zigmundas Froidas gyvenimas ir darbai ang