Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
SurinamiečiaiSurinamietės tradiciniais rūbais XX a pr Gyventojų skaičius 500 600 tūkst Populiacija šalyse Surinamas 180
Surinamiečiai
| Surinamiečiai | |
|---|---|
 Surinamietės tradiciniais rūbais (XX a. pr.) | |
| Gyventojų skaičius | 500–600 tūkst. |
| Populiacija šalyse |  Surinamas: ~180 tūkst. Nyderlandai: 350 tūkst. Prancūzijos Gviana: 24 tūkst. Belgija: 20 tūkst. |
| Kalba (-os) | srnantongo, olandų |
| Religijos | krikščionybė (protestantizmas) |
| Giminingos etninės grupės | miškiniai negrai, kiti karibiečiai (gajaniečiai, gvianiečiai, trinidadiečiai ir kt.), afrikiečiai (ašančiai, eviai ir kt.), Surinamo indai, javiečiai |
 Vikiteka: | Surinamiečiai |
Surinamiečiai (ol. Surinamers, srn. Srananman) – kreolinė tauta, susiklosčiusi Surinamo valstybėje. Didelė surinamiečių išeivija gyvena Nyderlanduose, taip pat Belgijoje, Prancūzijos Gvianoje. Vartoja daugiausia kreolinę, anglų kalbos pagrindu susidariusią srnantongo kalbą, taip pat paplitusi olandų kalba. Dauguma tikinčiųjų priklauso protestantų bažnyčioms (ypač ).
Iki atvykstant europiečiams, dabartinio Surinamo žemėse gyveno indėnų aravakų ir karibų tautos. Nuo XVI a. ėmė steigtis anglų, o nuo XVIII a. olandų gyvenvietės. XVI–XIX a. į darbus plantacijose buvo vežami vergai iš Afrikos (daugiausia ašančiai, eviai). Nemaža jų dalis pabėgo į džiungles, kur gyveno atskirtyje ir sudarė „miškinių negrų“ tautą. Likusieji metisizavosi su kitomis rasėmis ir tapo surinamiečiais-kreolais.
Kaip tauta surinamiečiai ėmė sparčiau klostytis po 1975 m., kai buvo paskelbta šalies nepriklausomybė. Kreolai sudaro tautos branduolį, tačiau į ją palaipsniui įsilieja Surinamo indai, „miškiniai negrai“, kinai, javiečiai, indėnai ir kitos Surinamo tautos.
Dauguma surinamiečių susitelkę sostinėje Paramaribe bei apie ir Maroveino upes. Dirba žemės ūkyje, pramonėje, aptarnavime, sudaro inteligentiją.
Kaimuose stato medinius namus ant polių dvišlaičiais stogais.
Kultūra europeizuota. Afrikietiškos tradicijos išlikusios folklore, liaudies tikėjimuose.
-
Buvęs Surinamo prezidentas -
Kreolai žvejai -
Surinamietė su vaiku -
Dainininkė Mariana Kornet
Šaltiniai
- Iš 590 tūkst. Surinamo gyventojų skaičiuojant kreolus ir mišrios rasės gyventojus
- Суринамцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
SurinamieciaiSurinamietes tradiciniais rubais XX a pr Gyventoju skaicius 500 600 tukst Populiacija salyse Surinamas 180 tukst Nyderlandai 350 tukst Prancuzijos Gviana 24 tukst Belgija 20 tukst Kalba os srnantongo olanduReligijos krikscionybe protestantizmas Giminingos etnines grupes miskiniai negrai kiti karibieciai gajanieciai gvianieciai trinidadieciai ir kt afrikieciai asanciai eviai ir kt Surinamo indai javieciaiVikiteka Surinamieciai Surinamieciai ol Surinamers srn Srananman kreoline tauta susiklosciusi Surinamo valstybeje Didele surinamieciu iseivija gyvena Nyderlanduose taip pat Belgijoje Prancuzijos Gvianoje Vartoja daugiausia kreoline anglu kalbos pagrindu susidariusia srnantongo kalba taip pat paplitusi olandu kalba Dauguma tikinciuju priklauso protestantu baznycioms ypac Iki atvykstant europieciams dabartinio Surinamo zemese gyveno indenu aravaku ir karibu tautos Nuo XVI a eme steigtis anglu o nuo XVIII a olandu gyvenvietes XVI XIX a į darbus plantacijose buvo vezami vergai is Afrikos daugiausia asanciai eviai Nemaza ju dalis pabego į dziungles kur gyveno atskirtyje ir sudare miskiniu negru tauta Likusieji metisizavosi su kitomis rasemis ir tapo surinamieciais kreolais Kaip tauta surinamieciai eme sparciau klostytis po 1975 m kai buvo paskelbta salies nepriklausomybe Kreolai sudaro tautos branduolį taciau į ja palaipsniui įsilieja Surinamo indai miskiniai negrai kinai javieciai indenai ir kitos Surinamo tautos Dauguma surinamieciu susitelke sostineje Paramaribe bei apie ir Maroveino upes Dirba zemes ukyje pramoneje aptarnavime sudaro inteligentija Kaimuose stato medinius namus ant poliu dvislaiciais stogais Kultura europeizuota Afrikietiskos tradicijos islikusios folklore liaudies tikejimuose Buves Surinamo prezidentas Kreolai zvejai Surinamiete su vaiku Dainininke Mariana KornetSaltiniaiIs 590 tukst Surinamo gyventoju skaiciuojant kreolus ir misrios rases gyventojus Surinamcy Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999