Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Smūginis krateris panašios į skritulį formos įdubimas planetos natūralaus palydovo ar kito kieto Saulės sistemos kūno pa
Astroblema
Smūginis krateris – panašios į skritulį formos įdubimas planetos, natūralaus palydovo ar kito kieto Saulės sistemos kūno paviršiuje, kuris susiformuoja, kai į objekto paviršių atsitrenkia dideliu greičiu skrendantis kūnas. Smūginių kraterių kraštai iškilę. Kraterių būna įvairių dydžių, nuo mažų ir paprastų iki sudėtingų, daugiažiedžių smūginių baseinų. Arizonos krateris yra vienas žinomiausių smūginio kraterio pavyzdžių mūsų planetoje.
Smūginiai krateriai sudaro didžiąją dalį paviršiaus daugelyje Saulės sistemos kietųjų kūnų: Mėnulyje, Merkurijuje, Kalistoje, Ganimede ir daugumoje mažųjų palydovų ir asteroidų. Kitose planetose ir palydovuose, kurių geologiniai procesai paviršiuje yra aktyvūs (Žemė, Venera, Marsas, Europa, Ijo ir Titanas) matomų smūginių kraterių yra mažiau, nes jie sunyksta.
Saulės sistemos ankstyvojoje stadijoje smūginių kraterių susidarymas buvo daug dažnesnis reiškinys nei šiandiena. Didžiuliai, daugiažiedžiai smūginiai baseinai, kurių skersmuo yra didesnis nei 100 km sutinkami Merkurijuje ir Mėnulyje, nuo intensyvaus bombardavimo periodo vidinėje Saulės sistemos dalyje, kuris baigėsi prieš 3,8 milijardų metų. Nuo to laiko kraterių formavimosi Žemėje intensyvumas sumažėjo; Į Žemę vidutiniškai vieną kartą per milijoną metų atsitrenkia kitas dangaus kūnas, kuris, po susidūrimo suformuoja apie 20 km skersmens smūginį kraterį. Nors aktyvūs mūsų planetos paviršiaus geologiniai procesai greitai sunaikina smūgio žymę, apie 170 kraterių yra surasta. Jų skersmuo vyrauja nuo keleto dešimčių metrų iki 300 kilometrų, amžius vyrauja nuo 2000 iki 2 milijardų metų.
Krateris – dažniausiai apvalios formos, priklausomai nuo kraterio dydžio, vidurinėje dalyje yra kraterio vidurio iškiluma. Ne visada pavyksta nustatyti šią reljefo formą. Po meteorito sekę kiti geologiniai procesai, kaip erozija, sunaikina kraterio pėdsakus. Tačiau panaudojant kosminę nuotrauką, geofizinius tyrimo metodus, mineraloginius tyrimus galima nustatyti tikslią kraterio buvimo vietą. Žemės paviršiuje nustatyta daugiau kaip 150 didelių kraterių.
Susidarymas ir struktūra
Krisdamas ant Žemės paviršiaus meteoritas pasiekia mažiausiai 11,6 km/s greitį. Energija, išsiskyrusi susidūrus meteoritui su Žemės paviršiumi, prilygsta atominės bombos sprogimui. Jei krintančio kūno masė viršija 1000 tonų, žemės atmosfera mažai pristabdo krintantį kūną. Bet kai kurie meteoritai, kaip antai chondritai, dėl slėgio ir aukštos temperatūros, atsiradusios dėl trinties, gali suskilti į mažesnius gabalėlius. Geležiniai meteoritai sunkiai pasiduoda dezintegracijai, todėl šių meteoritų smūgiai ypatingai galingi.
Kai krenta meteoritas jis prieš save suspaudžia orą, kuris šildamas kartu su uolienų gabalėliais virsta plazma. Ši plazma staigiai plečiasi ir staigiai šąla tuo sukeldama sprogimą. Kartais sprogimo išmėtytos uolienos pakyla į planetos orbitą ir dėl traukos jėgos poveikio gali sugrįžti sukeldamos antrinius meteoritų kritimus. Kai kuriuose planetų paviršiuose aplink smūginį kraterį susidaro spindulių pavidalo žymės. Tai irgi galingo sprogimo pasekmės.
Smūgio metu išgaravusios uolienos ir plazma kondensuojasi į kūgio ar rutulio pavidalo stiklo lašus – tektitus. Paprastai krateriai būna žymiai didesni už pačius meteoritus. Smūgio metu aplinkinės uolienos buna dvigubai ar trigubai sutankintos. Jos galiausiai subyra ir pasipila gabalais aukštyn kartu su meteorito skeveldromis. Šios uolienos vadinamos ežektitais. Kitos uolienos, pasilikusios ar subyrėjusios į kraterio vidų, sudaro smūginę brekčiją. Mažieji krateriai susidaro per kelias sekundes, o dideli per kelias minutes. Todėl didelių kraterių morfologija šiek tiek skiriasi. Pagal tai išskiriamos du kraterių tipai:
- paprasti
- sudėtingi
Paprasti krateriai, ne didesni kaip 4 km skersmens, yra lygių paviršių įdubos. Jų gylis visada mažesnis už skersmenį. Paprastų kraterių kraštai aiškiai išreikšti. Kraterio dugną dengia brekčijos sluoksnis. Vidurinėje dalyje galima pakiluma, sudaryta iš tos paties brekčijos.
Sudėtingi krateriai ne tokie seklūs. Kraštai sudaryti iš kelių žiedų, centre kupolo formos aukštuma, susidariusi dėl išsiplėtusių uolienų. Tokių kraterių susidarymo mechanizmas panašus į akmens nukritimą į vandenį.
Smūginiai krateriai Žemėje
Sadberis – Kanadoje, netoli Sadberio miesto esantis krateris. Meteoritas nukrito prieš maždaug 1840 mln. m. paleoproterozojuje. Tai sudėtingo tipo krateris, kurio skersmuo 200–250 km. Šiuo metu naudojamas vario ir nikelio gavybai.
Manikuaganas – Kanadoje, Kvebeke esantis krateris. Kraterio tipas – sudėtingas. Skersmuo apie 100 km. Atsirado triaso periode. Mokslininkai mano, kad dėl šio meteorito išmirė dalis gyvojo pasaulio. Meteorito kritimas laikomas taip vadinama TJ riba arba triaso – juros riba.
- Google žemėlapis
Fredefortas – Pietų Afrikoje, į pietvakarius nuo Johanesburgo esantis sudėtingas krateris. Smūginio kraterio skersmuo – apie 300 km. Tokio dydžio kraterį galėjo padaryti meteoritas, kurio skersmuo apie 10 km. Meteoritas nukrito prieš 2020 mln.m. paleoproterozojuje. Krateryje matosi daugiažiedės struktūros, o viduje milžiniškas kupolas. Šiuo metu tai didelės aukso kasyklos.
- Google žemėlapis
Čiksulubas – krateris Meksikoje, Jukatano pusiasalyje. Meteoritas nukrito prieš 65 mln.m. kreidos periodo pabaigoje. Tai sudėtingo tipo krateris, kurio skersmuo 160–250 km, o kai kuriais skaičiavimais 300 km. Kraterio struktūros Žemės paviršiuje nesimato, todėl krateris buvo aptiktas gana atsitiktinai XX a. 9 dešimtmetyje vykdant naftos paieškas. Manoma, kad šis meteoritas sukėlė dinozaurų išmirimą ir mezozojaus pabaigą (dar vadinamą KT ribą).
Smūginiai krateriai Lietuvoje
Šiuo metu nustatyti du meteoritiniai krateriai, esantys Lietuvos teritorijoje:
- Mizarų
- Veprių
Šių kraterių žemės paviršiuje nesimato. Jie padengti kitomis nuogulomis ir buvo nustatyti įvairiais geologiniais metodais.
Mizarų krateris netoli Druskininkų susidarė prieš 500±20 mln. m. greičiausiai kambro periode. Šio kraterio skersmuo apie 5 km.
Veprių krateris Ukmergės rajone susidarė prieš 160±10 mln.m. juros periode. Jo skersmuo apie 8 km.
Ilgai manyta, kad Velnio duobė, esanti prie Aukštadvario, irgi yra smūginis krateris, tačiau tyrimais tai nepatvirtinta.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Smuginis krateris panasios į skritulį formos įdubimas planetos naturalaus palydovo ar kito kieto Saules sistemos kuno pavirsiuje kuris susiformuoja kai į objekto pavirsiu atsitrenkia dideliu greiciu skrendantis kunas Smuginiu krateriu krastai iskile Krateriu buna įvairiu dydziu nuo mazu ir paprastu iki sudetingu daugiaziedziu smuginiu baseinu Arizonos krateris yra vienas zinomiausiu smuginio kraterio pavyzdziu musu planetoje Tycho krateris Menulyje NASA nuotrauka Smuginiai krateriai sudaro didziaja dalį pavirsiaus daugelyje Saules sistemos kietuju kunu Menulyje Merkurijuje Kalistoje Ganimede ir daugumoje mazuju palydovu ir asteroidu Kitose planetose ir palydovuose kuriu geologiniai procesai pavirsiuje yra aktyvus Zeme Venera Marsas Europa Ijo ir Titanas matomu smuginiu krateriu yra maziau nes jie sunyksta Saules sistemos ankstyvojoje stadijoje smuginiu krateriu susidarymas buvo daug daznesnis reiskinys nei siandiena Didziuliai daugiaziedziai smuginiai baseinai kuriu skersmuo yra didesnis nei 100 km sutinkami Merkurijuje ir Menulyje nuo intensyvaus bombardavimo periodo vidineje Saules sistemos dalyje kuris baigesi pries 3 8 milijardu metu Nuo to laiko krateriu formavimosi Zemeje intensyvumas sumazejo Į Zeme vidutiniskai viena karta per milijona metu atsitrenkia kitas dangaus kunas kuris po susidurimo suformuoja apie 20 km skersmens smuginį kraterį Nors aktyvus musu planetos pavirsiaus geologiniai procesai greitai sunaikina smugio zyme apie 170 krateriu yra surasta Ju skersmuo vyrauja nuo keleto desimciu metru iki 300 kilometru amzius vyrauja nuo 2000 iki 2 milijardu metu Krateris dazniausiai apvalios formos priklausomai nuo kraterio dydzio vidurineje dalyje yra kraterio vidurio iskiluma Ne visada pavyksta nustatyti sia reljefo forma Po meteorito seke kiti geologiniai procesai kaip erozija sunaikina kraterio pedsakus Taciau panaudojant kosmine nuotrauka geofizinius tyrimo metodus mineraloginius tyrimus galima nustatyti tikslia kraterio buvimo vieta Zemes pavirsiuje nustatyta daugiau kaip 150 dideliu krateriu Susidarymas ir strukturaKrisdamas ant Zemes pavirsiaus meteoritas pasiekia maziausiai 11 6 km s greitį Energija issiskyrusi susidurus meteoritui su Zemes pavirsiumi prilygsta atomines bombos sprogimui Jei krintancio kuno mase virsija 1000 tonu zemes atmosfera mazai pristabdo krintantį kuna Bet kai kurie meteoritai kaip antai chondritai del slegio ir aukstos temperaturos atsiradusios del trinties gali suskilti į mazesnius gabalelius Geleziniai meteoritai sunkiai pasiduoda dezintegracijai todel siu meteoritu smugiai ypatingai galingi Kai krenta meteoritas jis pries save suspaudzia ora kuris sildamas kartu su uolienu gabaleliais virsta plazma Si plazma staigiai pleciasi ir staigiai sala tuo sukeldama sprogima Kartais sprogimo ismetytos uolienos pakyla į planetos orbita ir del traukos jegos poveikio gali sugrįzti sukeldamos antrinius meteoritu kritimus Kai kuriuose planetu pavirsiuose aplink smuginį kraterį susidaro spinduliu pavidalo zymes Tai irgi galingo sprogimo pasekmes Smugio metu isgaravusios uolienos ir plazma kondensuojasi į kugio ar rutulio pavidalo stiklo lasus tektitus Paprastai krateriai buna zymiai didesni uz pacius meteoritus Smugio metu aplinkines uolienos buna dvigubai ar trigubai sutankintos Jos galiausiai subyra ir pasipila gabalais aukstyn kartu su meteorito skeveldromis Sios uolienos vadinamos ezektitais Kitos uolienos pasilikusios ar subyrejusios į kraterio vidu sudaro smugine brekcija Mazieji krateriai susidaro per kelias sekundes o dideli per kelias minutes Todel dideliu krateriu morfologija siek tiek skiriasi Pagal tai isskiriamos du krateriu tipai paprasti sudetingi Paprasti krateriai ne didesni kaip 4 km skersmens yra lygiu pavirsiu įdubos Ju gylis visada mazesnis uz skersmenį Paprastu krateriu krastai aiskiai isreiksti Kraterio dugna dengia brekcijos sluoksnis Vidurineje dalyje galima pakiluma sudaryta is tos paties brekcijos Sudetingi krateriai ne tokie seklus Krastai sudaryti is keliu ziedu centre kupolo formos aukstuma susidariusi del issipletusiu uolienu Tokiu krateriu susidarymo mechanizmas panasus į akmens nukritima į vandenį Smuginiai krateriai ZemejeSmuginis krateris Arizonoje JAV Sadberis Kanadoje netoli Sadberio miesto esantis krateris Meteoritas nukrito pries mazdaug 1840 mln m paleoproterozojuje Tai sudetingo tipo krateris kurio skersmuo 200 250 km Siuo metu naudojamas vario ir nikelio gavybai Manikuaganas Kanadoje Kvebeke esantis krateris Kraterio tipas sudetingas Skersmuo apie 100 km Atsirado triaso periode Mokslininkai mano kad del sio meteorito ismire dalis gyvojo pasaulio Meteorito kritimas laikomas taip vadinama TJ riba arba triaso juros riba Google zemelapis Fredefortas Pietu Afrikoje į pietvakarius nuo Johanesburgo esantis sudetingas krateris Smuginio kraterio skersmuo apie 300 km Tokio dydzio kraterį galejo padaryti meteoritas kurio skersmuo apie 10 km Meteoritas nukrito pries 2020 mln m paleoproterozojuje Krateryje matosi daugiaziedes strukturos o viduje milziniskas kupolas Siuo metu tai dideles aukso kasyklos Google zemelapis Ciksulubas krateris Meksikoje Jukatano pusiasalyje Meteoritas nukrito pries 65 mln m kreidos periodo pabaigoje Tai sudetingo tipo krateris kurio skersmuo 160 250 km o kai kuriais skaiciavimais 300 km Kraterio strukturos Zemes pavirsiuje nesimato todel krateris buvo aptiktas gana atsitiktinai XX a 9 desimtmetyje vykdant naftos paieskas Manoma kad sis meteoritas sukele dinozauru ismirima ir mezozojaus pabaiga dar vadinama KT riba Smuginiai krateriai LietuvojeSiuo metu nustatyti du meteoritiniai krateriai esantys Lietuvos teritorijoje Mizaru Vepriu Siu krateriu zemes pavirsiuje nesimato Jie padengti kitomis nuogulomis ir buvo nustatyti įvairiais geologiniais metodais Mizaru krateris netoli Druskininku susidare pries 500 20 mln m greiciausiai kambro periode Sio kraterio skersmuo apie 5 km Vepriu krateris Ukmerges rajone susidare pries 160 10 mln m juros periode Jo skersmuo apie 8 km Ilgai manyta kad Velnio duobe esanti prie Aukstadvario irgi yra smuginis krateris taciau tyrimais tai nepatvirtinta Vikiteka Smuginis krateris vaizdine ir garsine medziaga