Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Vikisritis Astronomija Astronomija mokslas apimantis reiškinių esančių už Žemės ir jos atmosferos stebėjimą ir
Astronomija
Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimą ir aiškinimą. Tiria už Žemės ribų esančių dangaus objektų, sandarą, kilmę, vystymąsi, fizikines ir chemines savybes, padėtį danguje, judėjimą.
Astronomija padeda nustatyti tikslų laiką, įvairių žemės vietų geografines koordinates, kas yra labai svarbu jūrininkams, aviatoriams, geodezininkams.
Pavadinimo kilmė
Žodis astronomija – „žvaigždžių dėsningumas“ – kilęs iš gr. αστρονομία (astronomia), sujungiant άστρον (astron 'žvaigždė') ir νόμος (nomos 'dėsnis').
Istorija
Pirmosios astronomijos žinios pradėtos kaupti nuo seniausių laikų. Pagal dangaus šviesulių padėtį bei judėjimą žmonės orientuodavosi laike ir vietovėje. Pirmieji sistemingai astronomijos žinias pradėjo taikyti pirkliai ir jūrininkai, keliaudami jūrų laivais ar dykumų karavanais, kai jiems reikėjo nustatyti savo buvimo vietą. Sekdami Mėnulio fazes, žemdirbiai, medžiotojai, žvejai išmoko matuoti laiką pagal žvaigždžių išsidėstymą ir taip nustatydavo sėjos pradžią, nuspėdavo potvynius arba derliaus nuėmimo metą. Pagal žvaigždžių išsidėstymą danguje jie suskirstė jas į žvaigždynus, bandė suprasti ir paaiškinti dangaus reiškinius.
Astronomija kaip dangaus kūnų judėjimo tyrimas buvo susijusi su religinėmis pažiūromis bei prietarais, atsirado astrologija, kuri tvirtino, kad pagal žvaigždžių išsidėstymą galima spėti ateitį arba numatyti žmogaus ir pasaulio likimą.
Senovės civilizacijos, tokios kaip senovės egiptiečiai, babiloniečiai, finikiečiai, kinai ir majai (3000 m. pr. m. e.) kaupė ir sistematizavo astronomijos žinias. Apie 4000 m. pr. m. e. egiptiečiai sudarė saulės kalendorių (lot. Calendae, Kalendae) ir gana tiksliai nustatė metų trukmę. Babilonijoje 721 m. pr. m. e. aprašytas mėnulio užtemimas, iš ten iki mūsų laikų išlikęs paros dalijimas į 24 valandas.
I tūkstantmetyje pr. m. e. prie Viduržemio jūros susikūrus graikų valstybėms, plečiantis jūreivystei, astronomijos raida paspartėjo. IV amžiuje pr. m. e. graikų filosofas ir matematikas Pitagoras patobulino Talio pasaulėvaizdį apie plokščią Žemę, apgaubtą žvaigždėto dangaus. Jis nustatė, kad Žemė yra rutulys, laisvai skriejantis erdvėje, o aplink ją skrieja Saulė, Mėnulis, žvaigždės ir planetos.
Įvairiose pasaulio šalyse (Airijoje, Anglijoje, Meksikoje) rasta prieš tūkstančius metų statytų observatorijų (lot. observator 'stebėtojas'), specialiai įrengtų statinių, dangaus kūnams stebėti, liekanų. Dažniausiai tai megalitai – dideli akmeniniai blokai Saulės, Mėnulio ir šviesiausių žvaigždžių tekėjimo bei leidimosi taškams žymėti. Kai kuriuos Lietuvos alkakalnius taip pat galima laikyti senovės observatorijomis, kurios tarnaudavo tiksliai nustatant lygiadienius bei kitas kalendorines datas. Šiuolaikinės observatorijos jau yra stambūs moksliniai centrai, aprūpinti modernia aparatūra.
Dar labiau astronomijos raida paspartėjo 1609 m. išradus teleskopą. Galilėjas Galilėjus savo darbo teleskopu stebėjo Saulę, Mėnulį, Venerą, Jupiterį ir kitus dangaus kūnus. XVII a. pradžioje J. Kepleris atrado planetų judėjimo dėsnius. 1687 m. I. Niutonas suformulavo visuotinės traukos dėsnį, 1761 m. M. Lomonosovas aptiko, kad Venera turi atmosferą, 1781 m. V. Heršelis atrado Urano planetą.
Astronomijos mokslui sparčiai vystytis atvėrė galimybes kosminiai skrydžiai bei automatinės tarpplanetinės stotys.
Astronomija ir astrofizika
Abu terminai gali būti naudojami nusakant tą pačią tyrimų sritį. Remiantis griežtais apibrėžimais.
- Astronomija – ir reiškinių, esančių už Žemės atmosferos ribų, tyrimas.
- Astrofizika – astronomijos šaka, tirianti dangaus objektų ir reiškinių dinamines, fizines ir chemines savybes.
Kai kada, pvz., Frank Shu knygoje „The Physical Universe“ astronomija reiškia aprašomąją, kokybinę šios mokslo šakos pusę. Tuo tarpu astrofizika yra naudojama nusakyti fizikos dėsniais besiremiančią, kiekybiniais metodais paremtą mokslo šaką. Šių terminų naudojimas yra daugiau susijęs su vienos ar kitos mokslinės įstaigos istorinėmis tradicijomis, nei su esminiais apibrėžimų skirtumais.
Kadangi šiuolaikinė astronomija plačiai naudojasi fizikos metodais, ji visai pagrįstai gali būti vadinama astrofizika. Juo labiau, kad dauguma astronomų turi fizikinį išsilavinimą ir atitinkamus mokslinius laipsnius.
Šakos
- Astronomija:
- (siūlomas naujadaras ) – nagrinėja galaktikų sandaros, formavimosi, dinamikos ir evoliucijos dėsningumus. Senesniuose šaltiniuose galima rasti pavadinimą užgalaktinė astronomija – terminas, reiškiantis, kad nagrinėjamos išskirtinai kitos, ne mūsų, galaktikos.
- (anksčiau buvo vadinama žvaigždžių astronomija) – tiria žvaigždžių (tarp jų ir Saulės) bei jų sistemų (spiečių, disko, halo), dujų ir dulkių ūkų erdvinį pasiskirstymą, judėjimą, sandarą ir evoliuciją Paukščių Take.
Kadangi apie savo Galaktiką mes nemažai sužinome nagrinėdami kitas galaktikas, manoma, kad netikslinga išskirti jos kaip atskiros šakos, o tiesiog vadinti tai galaktikų fizika. - Planetų astronomija – tiria Saulės ir kitų žvaigždžių sistemoms priklausančių planetų ir jų palydovų, asteroidų, meteorinių kūnų, kometų sandarą, jų fizikines ir chemines savybes, atmosferas.
- – glaudžiai siejasi su astrometrija. Remiantis šios šakos duomenimis, nustatomos įvairių Žemės vietų geografinės koordinatės, tvarkomos laiko tarnybos, padedama aviacijai, jūreivystei, geodezijai ir kosmonautikai.
- – astrometrijos šaka, besiremianti , aprašanti astronomines koordinačių sistemas, jų kitimus ir transformacijas tarpusavyje.
- Astrofizika – astronomijos ir fizikos šaka, kuri nagrinėja ir kosminės erdvės medžiagos sandarą, cheminę sudėtį, fizikines savybes, spinduliavimą, kosminės erdvės fizikinius laukus (magnetinius, gravitacinius ir kt.).
- – nagrinėja spinduliuotės pernašą žvaigždėse, ir tarpžvaigždinėje medžiagoje. Glaudžiai susijusi su hidrodinamika.
- – nagrinėja tarpžvaigždinės terpės struktūrą, cheminę sudėtį ir jos evoliucijos dėsningumus.
- – tyrinėja žvaigždžių formavimosi, energijos šaltinių ir žvaigždžių evoliucijos dėsningumus.
- Astrometrija – tiria šviesulių padėtis dangaus sferoje, tų padėčių kitimą, Žemės sukimąsi ir astronominį laiką.
- Dangaus mechanika – gvildena gravitacijos (traukos) veikiamų Visatos kūnų judėjimą, pagal kurį apskaičiuojamos jų orbitos ir sudaromos efemeridės, t. y. lentelės, kuriose numatoma planetų, asteroidų, kometų, žvaigždžių ir kitų Visatos kūnų padėtys ateityje.
- Kosmologija – teorinė astronomijos šaka, tirianti Visatą kaip visumą, jos geometrinę struktūrą, medžiagos ir laukų struktūrą, Visatos susidarymą ir evoliuciją. Remiasi kitų astronomijos šakų, taip pat elementariųjų dalelių ir fizikinių laukų fizikos tyrimų rezultatais.
- Kosmogonija
Matavimo metodai bei priemonės
- Astrometrinis matavimas – dangaus kūnų padėčių dangaus sferoje ir tų padėčių kitimo laike nustatymas, matuojant kampinius atstumus. Naudojantis šiais matavimais sudaroma žvaigždžių koordinačių sistema, kurioje kiekvieno dangaus kūno padėtis dangaus sferoje tam tikru laiko momentu nusakoma dviem kampais. Ypač svarbi astrometrijos sritis – žvaigždžių metinių trigonometrinių paralaksų nustatymas.
- Metinis žvaigždės paralaksas – kampas, kuriuo iš žvaigždės būtų matoma Žemės orbitos aplink Saulę didžioji pusašė. Žinodami žvaigždės paralaksą, galima lengvai apskaičiuoti jos atstumą. Tai vienintelis tiesioginis metodas atstumams iki atskirų žvaigždžių nustatyti. Kadangi net artimiausios žvaigždės yra labai toli, tai paralaksai yra labai maži kampai. Artimiausios mums žvaigždės Kentauro Proksimos paralaksas yra tik 0,772 kampinės sekundės. Visi artimesnių žvaigždžių antriniai atstumo nustatymo metodai pagrįsti trigonometrinių paralaksų metodu.
- Žvaigždės savasis judėjimas – jos poslinkis dangaus sferoje kampinėmis sekundėmis per metus. Jis atsiranda dėl žvaigždės ir Saulės judėjimo erdvėje viena kitos atžvilgiu. Turėdami žvaigždės paralaksą, savąjį judėjimą bei žvaigždės spektre išmatuotą radialinį greitį (žvaigždės greitį regėjimo spindulio kryptimi), galime apskaičiuoti tikrąjį žvaigždės greitį ir kryptį erdvėje Saulės atžvilgiu. Astronominiams matavimams labai trukdo Žemės atmosfera. Dėl atmosferos turbulencijos, kuri pasireiškia visiems gerai žinomu žvaigždžių mirgėjimu, žvaigždžių vaizdai išplinta netgi aukščiausios kokybės teleskopuose. Vaizdai retai būna mažesni kaip 0,5 kampinės sekundės, o dažnai siekia net keletą kampinių sekundžių.
Taip pat skaitykite
- Tarptautiniai astronomijos metai (2009).
Šaltiniai
- F. H. Shu (1982). The Physical Universe. Mill Valley, California: University Science Books. ISBN 0-935702-05-9.
Nuorodos
- Astronomijos enciklopedinis žodynas[neveikianti nuoroda]
- www.arzinai.lt straipsniai astronomijos temomis Archyvuota kopija 2013-11-09 iš Wayback Machine projekto.
- Astronomijos istorija, astronomai Archyvuota kopija 2007-09-18 iš Wayback Machine projekto.
- Astronomijos žodynas Archyvuota kopija 2007-12-04 iš Wayback Machine projekto.
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Vikisritis Astronomija Astronomija mokslas apimantis reiskiniu esanciu uz Zemes ir jos atmosferos stebejima ir aiskinima Tiria uz Zemes ribu esanciu dangaus objektu sandara kilme vystymasi fizikines ir chemines savybes padetį danguje judejima Siaures Amerikos ukas Astronomija padeda nustatyti tikslu laika įvairiu zemes vietu geografines koordinates kas yra labai svarbu jurininkams aviatoriams geodezininkams Pavadinimo kilmeZodis astronomija zvaigzdziu desningumas kiles is gr astronomia astronomia sujungiant astron astron zvaigzde ir nomos nomos desnis IstorijaXVII a zvaigzdelapis Pirmosios astronomijos zinios pradetos kaupti nuo seniausiu laiku Pagal dangaus sviesuliu padetį bei judejima zmones orientuodavosi laike ir vietoveje Pirmieji sistemingai astronomijos zinias pradejo taikyti pirkliai ir jurininkai keliaudami juru laivais ar dykumu karavanais kai jiems reikejo nustatyti savo buvimo vieta Sekdami Menulio fazes zemdirbiai medziotojai zvejai ismoko matuoti laika pagal zvaigzdziu issidestyma ir taip nustatydavo sejos pradzia nuspedavo potvynius arba derliaus nuemimo meta Pagal zvaigzdziu issidestyma danguje jie suskirste jas į zvaigzdynus bande suprasti ir paaiskinti dangaus reiskinius Astronomija kaip dangaus kunu judejimo tyrimas buvo susijusi su religinemis paziuromis bei prietarais atsirado astrologija kuri tvirtino kad pagal zvaigzdziu issidestyma galima speti ateitį arba numatyti zmogaus ir pasaulio likima Senoves civilizacijos tokios kaip senoves egiptieciai babilonieciai finikieciai kinai ir majai 3000 m pr m e kaupe ir sistematizavo astronomijos zinias Apie 4000 m pr m e egiptieciai sudare saules kalendoriu lot Calendae Kalendae ir gana tiksliai nustate metu trukme Babilonijoje 721 m pr m e aprasytas menulio uztemimas is ten iki musu laiku islikes paros dalijimas į 24 valandas I tukstantmetyje pr m e prie Vidurzemio juros susikurus graiku valstybems pleciantis jureivystei astronomijos raida paspartejo IV amziuje pr m e graiku filosofas ir matematikas Pitagoras patobulino Talio pasaulevaizdį apie plokscia Zeme apgaubta zvaigzdeto dangaus Jis nustate kad Zeme yra rutulys laisvai skriejantis erdveje o aplink ja skrieja Saule Menulis zvaigzdes ir planetos Įvairiose pasaulio salyse Airijoje Anglijoje Meksikoje rasta pries tukstancius metu statytu observatoriju lot observator stebetojas specialiai įrengtu statiniu dangaus kunams stebeti liekanu Dazniausiai tai megalitai dideli akmeniniai blokai Saules Menulio ir sviesiausiu zvaigzdziu tekejimo bei leidimosi taskams zymeti Kai kuriuos Lietuvos alkakalnius taip pat galima laikyti senoves observatorijomis kurios tarnaudavo tiksliai nustatant lygiadienius bei kitas kalendorines datas Siuolaikines observatorijos jau yra stambus moksliniai centrai aprupinti modernia aparatura Dar labiau astronomijos raida paspartejo 1609 m isradus teleskopa Galilejas Galilejus savo darbo teleskopu stebejo Saule Menulį Venera Jupiterį ir kitus dangaus kunus XVII a pradzioje J Kepleris atrado planetu judejimo desnius 1687 m I Niutonas suformulavo visuotines traukos desnį 1761 m M Lomonosovas aptiko kad Venera turi atmosfera 1781 m V Herselis atrado Urano planeta Astronomijos mokslui sparciai vystytis atvere galimybes kosminiai skrydziai bei automatines tarpplanetines stotys Astronomija ir astrofizikaRadioteleskopai Abu terminai gali buti naudojami nusakant ta pacia tyrimu sritį Remiantis grieztais apibrezimais Astronomija ir reiskiniu esanciu uz Zemes atmosferos ribu tyrimas Astrofizika astronomijos saka tirianti dangaus objektu ir reiskiniu dinamines fizines ir chemines savybes Kai kada pvz Frank Shu knygoje The Physical Universe astronomija reiskia aprasomaja kokybine sios mokslo sakos puse Tuo tarpu astrofizika yra naudojama nusakyti fizikos desniais besiremiancia kiekybiniais metodais paremta mokslo saka Siu terminu naudojimas yra daugiau susijes su vienos ar kitos mokslines įstaigos istorinemis tradicijomis nei su esminiais apibrezimu skirtumais Kadangi siuolaikine astronomija placiai naudojasi fizikos metodais ji visai pagrįstai gali buti vadinama astrofizika Juo labiau kad dauguma astronomu turi fizikinį issilavinima ir atitinkamus mokslinius laipsnius SakosPauksciu TakasAstronomija siulomas naujadaras nagrineja galaktiku sandaros formavimosi dinamikos ir evoliucijos desningumus Senesniuose saltiniuose galima rasti pavadinima uzgalaktine astronomija terminas reiskiantis kad nagrinejamos isskirtinai kitos ne musu galaktikos anksciau buvo vadinama zvaigzdziu astronomija tiria zvaigzdziu tarp ju ir Saules bei ju sistemu spieciu disko halo duju ir dulkiu uku erdvinį pasiskirstyma judejima sandara ir evoliucija Pauksciu Take Kadangi apie savo Galaktika mes nemazai suzinome nagrinedami kitas galaktikas manoma kad netikslinga isskirti jos kaip atskiros sakos o tiesiog vadinti tai galaktiku fizika Planetu astronomija tiria Saules ir kitu zvaigzdziu sistemoms priklausanciu planetu ir ju palydovu asteroidu meteoriniu kunu kometu sandara ju fizikines ir chemines savybes atmosferas glaudziai siejasi su astrometrija Remiantis sios sakos duomenimis nustatomos įvairiu Zemes vietu geografines koordinates tvarkomos laiko tarnybos padedama aviacijai jureivystei geodezijai ir kosmonautikai astrometrijos saka besiremianti aprasanti astronomines koordinaciu sistemas ju kitimus ir transformacijas tarpusavyje Astrofizika astronomijos ir fizikos saka kuri nagrineja ir kosmines erdves medziagos sandara chemine sudetį fizikines savybes spinduliavima kosmines erdves fizikinius laukus magnetinius gravitacinius ir kt nagrineja spinduliuotes pernasa zvaigzdese ir tarpzvaigzdineje medziagoje Glaudziai susijusi su hidrodinamika nagrineja tarpzvaigzdines terpes struktura chemine sudetį ir jos evoliucijos desningumus tyrineja zvaigzdziu formavimosi energijos saltiniu ir zvaigzdziu evoliucijos desningumus Astrometrija tiria sviesuliu padetis dangaus sferoje tu padeciu kitima Zemes sukimasi ir astronominį laika Dangaus mechanika gvildena gravitacijos traukos veikiamu Visatos kunu judejima pagal kurį apskaiciuojamos ju orbitos ir sudaromos efemerides t y lenteles kuriose numatoma planetu asteroidu kometu zvaigzdziu ir kitu Visatos kunu padetys ateityje Kosmologija teorine astronomijos saka tirianti Visata kaip visuma jos geometrine struktura medziagos ir lauku struktura Visatos susidaryma ir evoliucija Remiasi kitu astronomijos saku taip pat elementariuju daleliu ir fizikiniu lauku fizikos tyrimu rezultatais KosmogonijaMatavimo metodai bei priemonesAstrometrinis matavimas dangaus kunu padeciu dangaus sferoje ir tu padeciu kitimo laike nustatymas matuojant kampinius atstumus Naudojantis siais matavimais sudaroma zvaigzdziu koordinaciu sistema kurioje kiekvieno dangaus kuno padetis dangaus sferoje tam tikru laiko momentu nusakoma dviem kampais Ypac svarbi astrometrijos sritis zvaigzdziu metiniu trigonometriniu paralaksu nustatymas Metinis zvaigzdes paralaksas kampas kuriuo is zvaigzdes butu matoma Zemes orbitos aplink Saule didzioji pusase Zinodami zvaigzdes paralaksa galima lengvai apskaiciuoti jos atstuma Tai vienintelis tiesioginis metodas atstumams iki atskiru zvaigzdziu nustatyti Kadangi net artimiausios zvaigzdes yra labai toli tai paralaksai yra labai mazi kampai Artimiausios mums zvaigzdes Kentauro Proksimos paralaksas yra tik 0 772 kampines sekundes Visi artimesniu zvaigzdziu antriniai atstumo nustatymo metodai pagrįsti trigonometriniu paralaksu metodu Zvaigzdes savasis judejimas jos poslinkis dangaus sferoje kampinemis sekundemis per metus Jis atsiranda del zvaigzdes ir Saules judejimo erdveje viena kitos atzvilgiu Turedami zvaigzdes paralaksa savajį judejima bei zvaigzdes spektre ismatuota radialinį greitį zvaigzdes greitį regejimo spindulio kryptimi galime apskaiciuoti tikrajį zvaigzdes greitį ir kryptį erdveje Saules atzvilgiu Astronominiams matavimams labai trukdo Zemes atmosfera Del atmosferos turbulencijos kuri pasireiskia visiems gerai zinomu zvaigzdziu mirgejimu zvaigzdziu vaizdai isplinta netgi auksciausios kokybes teleskopuose Vaizdai retai buna mazesni kaip 0 5 kampines sekundes o daznai siekia net keleta kampiniu sekundziu Taip pat skaitykiteTarptautiniai astronomijos metai 2009 SaltiniaiF H Shu 1982 The Physical Universe Mill Valley California University Science Books ISBN 0 935702 05 9 NuorodosAstronomijos enciklopedinis zodynas neveikianti nuoroda www arzinai lt straipsniai astronomijos temomis Archyvuota kopija 2013 11 09 is Wayback Machine projekto Astronomijos istorija astronomai Archyvuota kopija 2007 09 18 is Wayback Machine projekto Astronomijos zodynas Archyvuota kopija 2007 12 04 is Wayback Machine projekto Vikizodynas Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu