Беларусь
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Kitos reikšmės Aleksandrija reikšmės Aleksandrija arab الإسكندرية al Eskandariyya sen gr Αλεξάνδρεια antrasis pagal dydį
Aleksandrija
Kitos reikšmės – Aleksandrija (reikšmės).
Aleksandrija (arab. الإسكندرية = al-Eskandariyya, sen. gr. Αλεξάνδρεια) – antrasis pagal dydį Egipto miestas, netoli nuo Kairo. Tai didelis Viduržemio jūros uostas, esantis Nilo deltoje ir svarbus tarptautinės prekybos centras (miestui tenka 4/5 Egipto eksporto-importo srautų). Kelių ir geležinkelių mazgas. Naftos perdirbimo, chemijos, cemento, tekstilės, mašinų gamybos, metalo apdirbimo, laivų statybos ir remonto, maisto pramonė. Verčiamasi amatais. Aleksandrijos apylinkės – kurortinė zona.
| Aleksandrija الإسكندرية | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Egiptas |
| Muhafaza | Aleksandrijos muchafaza |
| Gyventojų | 5 362 517 |
| Plotas | 1 108 km² |
| Tankumas | 4 840 žm./km² |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka | Aleksandrija |
Yra išlikusi Diokletiano kolona, nekropoliai, katakombos. Yra XVII–XVIII a. mečečių, rūmų (XIX a. pr. Ras et Tino, XX a. Muntazo rūmai su dideliu parku, Muchamedo Ali rūmai). Veikia antikinio paveldo muziejus.
Istorija
| Terminas hieroglifais | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| raqdt Rakedet |
| ||||
| Graikų k. | Aleksandrija gr. Ἀλεξάνδρεια | ||||
| Koptų k. | Rakotə | ||||
| Arabų k. | Al Iskandariyya (الإسكندرية) | ||||
Miestą 332 m. pr. m. e. įkūrė Aleksandras Makedonietis (kurio garbei miestas ir buvo pavadintas) – jis čia planavo įkurti geriausią uostą. Faro saloje buvo pastatytas 1,6 km ilgio bangolaužis (molas), pavadintas Heptastadiju (Heptastadium). Šioje saloje stovėjo ir garsusis Aleksandrijos švyturys – vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Dar vienas uostas buvo vakarinėje miesto dalyje. Aleksandrija buvo suplanuota kaip 6,4 km ilgio miestas, tvarkingai išdėstytomis gatvėmis, su kolonadomis pagrindinėse gatvėse. Gražiausias kvartalas – Bruchėjus (Brucheium) buvo rytiniame uoste. Vakarinėje dalyje buvo Serapeijonas (Serapeion) – dievo šventykla, Soma – Aleksandro Makedoniečio ir Ptolemėjų mauzoliejus, jūrų dievo Poseidono šventykla Poseidonijus (Poseidonium), muziejus. Pietryčių kvartale gyveno žydai. Aleksandrijoje žydai turėjo galimybę artimai susipažinti su graikų mokslu ir kultūra, kas vėliau turėjo nemažai įtakos religijos raidai. Apie 100 mūsų eros metus Aleksandrijoje į graikų kalbą buvo išverstas Senasis Testamentas (vadintas Septuagint).
305–30 m. pr. m. e. Ptolemėjų dinastijos valdomo Egipto sostinė, prekybos ir helenistinės kultūros centras. Jų laikais įsteigti Aleksandrijos muziejus ir Aleksandrijos biblioteka, kuri vėliau buvo sunaikinta. Yra kelios versijos apie Aleksandrijos bibliotekos žūtį. Viena jų teigia, kad didžiąją biblioteką 47 m. pr. m. e. sudegino Julijaus Cezario kariai. Pagal kitą versiją biblioteka su muziejumi buvo sudegusi 273 m., po to vėl atstatyta. Mažąją biblioteką kartu su Serapio šventykla 391 m. sunaikino fanatikai krikščionys. Ilgainiui antikinė kultūra ir pagonių religijos sunyko. Jų vietoje iškilo ankstyvosios krikščionybės centras. Aleksandrijos biblioteka galutinai sunykusi VII a., kai Egiptą užkariavo musulmonai arabai.
I a. pr. m. e. Aleksandrija tapo antruoju didžiausiu antikinio pasaulio miestu. Tuo metu jame gyveno apie 1 mln. gyventojų, savo dydžiu nusileido tik Romai. 30 m. pr. m. e. ją užėmė romėnai ir pavertė Egipto provincijos sostine. IV–VII a. pradžioje Aleksandriją valdė Bizantija. 642 m. užėmė Osmanų imperija. Pastačius Kairo miestą Aleksandrija prarado svarbą. Prie miesto nykimo prisidėjo ir naujasis Vasco da Gamos jūrų kelio į Indiją atradimas. 1517 m. sugriovė turkai. 1869 m. iškasus Sueco kanalą ir išplėtojus medvilnės pramonę Aleksandrija atgimė.
Galerija
-
![image]()
Montazos rūmai Aleksandrijoje -
![image]()
Abu el Abo mečetė -
![image]()
Naujoji Aleksandrijos biblioteka
Šaltiniai
- Al-Iskandariyah, citypopulation.de
- Aleksandrija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-23.
- Arvydas Pacevičius. Aleksandrijos biblioteka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- „Alexandria“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-12-24.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Kitos reiksmes Aleksandrija reiksmes Aleksandrija arab الإسكندرية al Eskandariyya sen gr Ale3andreia antrasis pagal dydį Egipto miestas netoli nuo Kairo Tai didelis Vidurzemio juros uostas esantis Nilo deltoje ir svarbus tarptautines prekybos centras miestui tenka 4 5 Egipto eksporto importo srautu Keliu ir gelezinkeliu mazgas Naftos perdirbimo chemijos cemento tekstiles masinu gamybos metalo apdirbimo laivu statybos ir remonto maisto pramone Verciamasi amatais Aleksandrijos apylinkes kurortine zona Aleksandrija الإسكندرية Aleksandrija prie Sueco kanaloAleksandrija31 12 0 s pl 29 55 0 r ilg 31 20000 s pl 29 91667 r ilg 31 20000 29 91667 Aleksandrija Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe EgiptasMuhafaza Aleksandrijos muchafazaGyventoju 2023 5 362 517Plotas 1 108 km Tankumas 2023 4 840 zm km Tinklalapis 1 Vikiteka Aleksandrija Yra islikusi Diokletiano kolona nekropoliai katakombos Yra XVII XVIII a mececiu rumu XIX a pr Ras et Tino XX a Muntazo rumai su dideliu parku Muchamedo Ali rumai Veikia antikinio paveldo muziejus IstorijaTerminas hieroglifaisraqdt RakedetGraiku k Aleksandrija gr Ἀle3andreiaKoptu k RakoteArabu k Al Iskandariyya الإسكندرية Miesta 332 m pr m e įkure Aleksandras Makedonietis kurio garbei miestas ir buvo pavadintas jis cia planavo įkurti geriausia uosta Faro saloje buvo pastatytas 1 6 km ilgio bangolauzis molas pavadintas Heptastadiju Heptastadium Sioje saloje stovejo ir garsusis Aleksandrijos svyturys vienas is septyniu pasaulio stebuklu Dar vienas uostas buvo vakarineje miesto dalyje Aleksandrija buvo suplanuota kaip 6 4 km ilgio miestas tvarkingai isdestytomis gatvemis su kolonadomis pagrindinese gatvese Graziausias kvartalas Bruchejus Brucheium buvo rytiniame uoste Vakarineje dalyje buvo Serapeijonas Serapeion dievo sventykla Soma Aleksandro Makedoniecio ir Ptolemeju mauzoliejus juru dievo Poseidono sventykla Poseidonijus Poseidonium muziejus Pietryciu kvartale gyveno zydai Aleksandrijoje zydai turejo galimybe artimai susipazinti su graiku mokslu ir kultura kas veliau turejo nemazai įtakos religijos raidai Apie 100 musu eros metus Aleksandrijoje į graiku kalba buvo isverstas Senasis Testamentas vadintas Septuagint 305 30 m pr m e Ptolemeju dinastijos valdomo Egipto sostine prekybos ir helenistines kulturos centras Ju laikais įsteigti Aleksandrijos muziejus ir Aleksandrijos biblioteka kuri veliau buvo sunaikinta Yra kelios versijos apie Aleksandrijos bibliotekos zutį Viena ju teigia kad didziaja biblioteka 47 m pr m e sudegino Julijaus Cezario kariai Pagal kita versija biblioteka su muziejumi buvo sudegusi 273 m po to vel atstatyta Mazaja biblioteka kartu su Serapio sventykla 391 m sunaikino fanatikai krikscionys Ilgainiui antikine kultura ir pagoniu religijos sunyko Ju vietoje iskilo ankstyvosios krikscionybes centras Aleksandrijos biblioteka galutinai sunykusi VII a kai Egipta uzkariavo musulmonai arabai I a pr m e Aleksandrija tapo antruoju didziausiu antikinio pasaulio miestu Tuo metu jame gyveno apie 1 mln gyventoju savo dydziu nusileido tik Romai 30 m pr m e ja uzeme romenai ir paverte Egipto provincijos sostine IV VII a pradzioje Aleksandrija valde Bizantija 642 m uzeme Osmanu imperija Pastacius Kairo miesta Aleksandrija prarado svarba Prie miesto nykimo prisidejo ir naujasis Vasco da Gamos juru kelio į Indija atradimas 1517 m sugriove turkai 1869 m iskasus Sueco kanala ir ispletojus medvilnes pramone Aleksandrija atgime GalerijaMontazos rumai Aleksandrijoje Abu el Abo mecete Naujoji Aleksandrijos bibliotekaSaltiniaiAl Iskandariyah citypopulation de Aleksandrija Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2021 12 23 Arvydas Pacevicius Aleksandrijos biblioteka Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 Alexandria Britannica Nuoroda tikrinta 2021 12 24