Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tin

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kiaušintakis (lot. tuba uterina, dar vadinamas Falopijaus vamzdžiu, XVI a. jį aprašiusio G. Falopijaus vardu) – porinis moters vidinis lytinis latakas, kuriuo iš kiaušidės slenka kiaušialąstė. Tai vamzdelis, jungiantis kiaušidės aplinką (pilvo ertmę) su gimdos ertme. Ilgis apie 10–15 cm, skersmuo apie 5 mm. Prie gimdos jis siauresnis, link kiaušidės – platesnis.

Moters lytiniai organai: 1. Kiaušintakis, 2. Kiaušintakio piltuvėlis, 3. **Šlapimo pūslė**, 4. Gaktikaulis, 5. **Skeno liauka**, 6. **Šlaplė**, 7. **Varputė**, 8. **Makšties prieangis**, 9. **Mažosios lytinės lūpos**, 10. **Didžiosios lytinės lūpos**, 11. Kiaušidė, 12. **Gaubtinė žarna**, 13. **Gimda**, 14. Makšties dugnas, 15. **Gimdos kaklelis**, 16. **Tiesioji žarna**, 17. **Makštis**, 18. **Išangė**, 19 **Bartolino liauka**

Kiaušintakiais keliauja spermatozoidai, siekiantys apvaisinti kiaušinėlį – kiaušintakio aplinka yra tinkama tiek kiaušinėliui, tiek spermatozoidams, todėl būtent kiaušintakiuose dažniausiai ir įvyksta apvaisinimas. Po ovuliacijos kiaušintakiai priima kiaušinėlį ir jį stumia į gimdą. Čia taip pat kurį laiką formuojasi ir minta gemalas.

Ankstyvoje vaikystėje kiaušintakiai yra siauri ir susiraitę, bet palaipsniui jie ima tiestis, o jų spindis platėja. Jeigu jie nepakankamai išsivystę, apvaisintos kiaušialąstės judėjimas gimdos link gali sustoti ir tada įvyksta negimdinis nėštumas. Nuo ampulės (kiaušintakio vietos, kuri yra arčiausiai kiaušidės) link gimdos kiaušinėlis juda iš esmės dėl kiaušintakio raumenų susitraukimų. Šį judėjimą taip pat skatina virpantys epitelio plaukeliai (blakstienėlės) bei išilginės raukšlelės kiaušintakyje (tarsi bėgiai).

Histologija

Kiaušintakio sienelė sudaryta iš gleivinės, raumeninio ir serozinio dangalų. Gleivinė yra išilgai raukšlėta (raukšlių dydis ir kiekis didėja einant link kiaušintakio ampulės), iš paviršiaus padengta vienasluoksniu cilindriniu epiteliu. Čia yra sekrecinių ląstelių, kurios sudrėkina gleivinę. Be to, čia yra ir epitelinių ląstelių su plaukeliais, kurie virpa gimdos kryptimi ir kartu su raumenų judesiais stumia kiaušinėlį į gimdą. Gleivinės dangale yra kraujagyslių ir nervų. Raumeninis dangalas sudarytas iš raumenų sluoksnio. Jo peristaltiką sąlygoja hormoninė veikla. Serozinis dangalas apgaubia kiaušintakius. Jame yra kraujagyslių ir nervų.

Sutrikimai

Į kiaušintakį patekus infekcijai ir vystantis uždegimui, gleivinės raukšlelės ima sulipti ir formuojasi dalinis arba visiškas kiaušintakių nepraeinamumas. Visiškas nepraeinamumas gali sukelti nevaisingumą, o dalinis – negimdinį nėštumą, o ilgainiui – irgi nevaisingumą.

v • • r

Žmogaus organų sistemos

Lytiniai organai

Moters: Bartolino liaukos - Gimda - Gimdos kaklelis - Kiaušintakiai - Kiaušidės - Lytinės lūpos - Makšties prieangis - Makštis - Mergystės plėvė - Vulva - Skeno liaukos - Varputė
Vyro: Kapšelis - Kuperio liaukos - Priešinė liauka - Sėklidės - Sėklidės prielipas - Sėklinės pūslelės - Sėklinis latakas - Šlaplė - Varpa