Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Internetas angl Internet pasaulinis kompiuterių tinklas jungiantis visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus Valdomas
Internetas
Internetas (angl. Internet) – pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus. Valdomas ir tvarkomas decentralizuotai, neturi vieno šeimininko.
Kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir maršrutizatoriais (spec. įrenginiais arba kompiuterio programomis), kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus modifikuoja ir nukreipia į kitą tinklą.
Interneto protokolai turi kelis lygius. Žemiausiame lygyje (kuris reikalingas visiems aukštesniems) naudojami ar IPv6 protokolai, kiekvienam kompiuteriui suteikiant tuo metu unikalų IP adresą. Kitame lygyje, ryšiui tarp kompiuterių palaikyti naudojami TCP/IP ir UDP protokolai. Jie sukuria kanalą duomenims perduoti. Dar aukštesniame lygyje naudojami konkrečiam tikslui skirti protokolai (HTTP – tinklalapiams perduoti, SMTP – elektroniniam paštui, FTP – paskiroms byloms siųsti ir pan).
Naudotojo kompiuteris prie interneto gali būti jungiamas per modemą, ISDN įrangą, įrangą arba skirtinę liniją (kai interneto paslaugą tiekia telefoninio ryšio bendrovė), kabelinį modemą (kai interneto paslaugą tiekia kabelinė televizija), radijo ryšį. Interneto vartotojo kompiuteryje turi būti įtaisyta tinklo plokštė, įdiegta speciali programinė įranga.
Prie interneto prisijungęs vartotojas gali naudotis elektroniniu paštu, pasaulinio informacijos tinklo (angl. W(orld) W(ide) W(eb), WWW) duomenų masyvais, iš tinklo kompiuterių atsisiųsti failų, juos naujinti, kopijuoti, šalinti (FTP), dalyvauti diskusijų grupėse, kreiptis į interneto žiniasklaidą, interaktyviai bendrauti pokalbių kambariuose (IRC), pirkti ir parduoti įvairias prekes, kurti tinklalapius ir kita.
Interneto veiklą koordinuoja, plečia ir tobulina specialios organizacijos.
Rašyba
Internetas yra vieno konkretaus (nors ir labai plataus) kompiuterinio tinklo pavadinimas (angl. The Internet), taigi gali būti laikomas tikriniu daiktavardžiu, kuris anglų turėtų būti rašomas didžiąja raide. Tačiau ilgainiui plačiai vartojant anglų kalboje žodis daugelio pradėtas suvokti kaip bendrinis ir imtas rašyti mažąja raide. Lietuvių kalboje laikomas bendriniu daiktavardžiu ir rašomas mažąja raide.
Interneto istorija
Interneto istorijos pradžia galima laikyti 1969 m. spalio 29 d., kai į ARPANET tinklą pirmą kartą buvo sujungti ir Stanfordo universitetų tyrimo centrai. Iki 1971 m. internetas apjungė 15 vietovių.
Didžiausias lūžis ARPANET plėtroje įvyko 1981 m., kai Nacionalinis mokslo fondas finansavo Kompiuterių mokslo tinklą (CSNET), taip išplėsdamas prieigą prie ARPANET. 1982 m. buvo standartizuotas interneto protokolų rinkinys (TCP/IP), kuris paskatino tarpusavyje sujungtų tinklų visame pasaulyje plitimą. TCP/IP tinklo prieiga ženkliai išsiplėtė 1986 m., kai Nacionalinio mokslo fondo tinklas (NSFNet) suteikė mokslininkams prieigą prie superkompiuterių svetainių Jungtinėse Amerikos Valstijose iš pradžių 56 kbit/s, vėliau – 1,5 Mbit/s ir 45 Mbit/s duomenų perdavimo sparta. 1988–1989 m. NSFNet tinklas išsiplėtė į Europos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Japonijos akademines ir mokslinių tyrimų organizacijas. Nors kiti tinklo protokolai, pavyzdžiui, ir PTT viešieji duomenų perdavimo tinklai, buvo išplitę jau gerokai anksčiau, tai buvo interneto, kaip tarpžemyninio tinklo, pradžia. Komerciniai interneto paslaugų tiekėjai atsirado 1989 m. JAV ir Australijoje. 1990 m. ARPANET buvo uždarytas.
Interneto augimas
| Metai | Stotys |
| 1969 | 4 |
| 1971/4 | 23 |
| 1974/6 | 62 |
| 1977/3 | 111 |
| 1981/8 | 213 |
| 1982/5 | 235 |
| 1983/8 | 562 |
| 1984/10 | 1 024 |
| 1985/10 | 1 961 |
| 1986/11 | 5 089 |
| 1987/12 | 23 174 |
| 1988/10 | 56 000 |
| 1989/10 | 159 000 |
| 1990/10 | 313 000 |
| 1991/10 | 617 000 |
| 1992/10 | 1 136 000 |
| 1993/10 | 2 056 000 |
| 1994/10 | 3 864 000 |
| 1995/7 | 6 642 000 |
| 1996/7 | 13 881 000 |
Skaičiuojama, kad 2022 m. internetu naudojosi 5,4 mlrd. pasaulio gyventojų arba kiek daugiau nei du trečdaliai to meto žmonijos. Nuo 2000 m. interneto naudotojų skaičius augo eksponentiškai – 2000 m. interneto naudotojų skaičius visame pasaulyje siekė 390 mln., 2009 m. – 1,9 mlrd. Dažniausiai vartojama kalba interneto svetainėse – anglų (49,5 %). Taip pat daug turinio ispanų, vokiečių, japonų ir prancūzų kalbomis. Rusų kalba 2024 m. užėmė 6-ą, lenku – 10-ą, kinų mandarinų – 13-ą, ukrainiečių – 18-ą, lietuvių – 32-ą, estų – 36-ą, latvių – 38-ą vietas dažniausiai interneto svetainėse vartojamų kalbų sąraše.
Šaltiniai
- Vilius Stakėnas. Internetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 177 psl.
- Internetas. V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
- Schwartz, John (29 December 2002). „Who Owns the Internet? You and i Do“. The New York Times. Suarchyvuotas originalas 17 April 2009. Nuoroda tikrinta 19 April 2009. „Allan M. Siegal, a co-author of The New York Times Manual of Style and Usage and an assistant managing editor at the newspaper, said that 'there is some virtue in the theory' that Internet is becoming a generic term, 'and it would not be surprising to see the lowercase usage eclipse the uppercase within a few years.'“
- http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3498-internetas Archyvuota kopija 2017-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- Gromov, Gregory (1995). „Roads and Crossroads of Internet History“. Suarchyvuotas originalas 2016-01-27.
- Hafner, Katie (1998). Where Wizards Stay Up Late: The Origins of the Internet. Simon & Schuster. ISBN 978-0-684-83267-8.
- Hauben, Ronda (2001). „From the ARPANET to the Internet“. Suarchyvuota iš originalo 2009-07-21. Nuoroda tikrinta 2009-05-28.
- Frazer, Karen D. (1995). „NSFNET: A Partnership for High-Speed Networking, Final Report 1987–1995“ (PDF). Merit Network, Inc. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2015-02-10.
- Ben Segal (1995). „A Short History of Internet Protocols at CERN“. Suarchyvuotas originalas 2023-06-08. Nuoroda tikrinta 2011-10-14.
- Clarke, Roger. „Origins and Nature of the Internet in Australia“. Suarchyvuota iš originalo 2021-02-09. Nuoroda tikrinta 2014-01-21.
- „World Internet Users Statistics and 2023 World Population Stats“. Internet World Stats. Suarchyvuota iš originalo 2024-03-19.
- Internet users graphs Archyvuota kopija 2020-05-09 iš Wayback Machine projekto., Market Information and Statistics, International Telecommunication Union
- „Usage statistics of content languages for websites“. archive.fo. Nuoroda tikrinta 2024-10-01.
Nuorodos
- Dar viena interneto istorijos versija Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.
- Interneto archyvas
- Internet Block Diagram Archyvuota kopija 2005-05-26 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Internetas angl Internet pasaulinis kompiuteriu tinklas jungiantis visuotinius ir vietinius kompiuteriu tinklus Valdomas ir tvarkomas decentralizuotai neturi vieno seimininko Įvairiu Interneto marsrutu grafinis atvaizdavimas Kompiuteriu tinklai jungiami įvairiomis rysio linijomis ir marsrutizatoriais spec įrenginiais arba kompiuterio programomis kurie is vieno tinklo gautus duomenu paketus modifikuoja ir nukreipia į kita tinkla Interneto protokolai turi kelis lygius Zemiausiame lygyje kuris reikalingas visiems aukstesniems naudojami ar IPv6 protokolai kiekvienam kompiuteriui suteikiant tuo metu unikalu IP adresa Kitame lygyje rysiui tarp kompiuteriu palaikyti naudojami TCP IP ir UDP protokolai Jie sukuria kanala duomenims perduoti Dar aukstesniame lygyje naudojami konkreciam tikslui skirti protokolai HTTP tinklalapiams perduoti SMTP elektroniniam pastui FTP paskiroms byloms siusti ir pan Naudotojo kompiuteris prie interneto gali buti jungiamas per modema ISDN įranga įranga arba skirtine linija kai interneto paslauga tiekia telefoninio rysio bendrove kabelinį modema kai interneto paslauga tiekia kabeline televizija radijo rysį Interneto vartotojo kompiuteryje turi buti įtaisyta tinklo plokste įdiegta speciali programine įranga Prie interneto prisijunges vartotojas gali naudotis elektroniniu pastu pasaulinio informacijos tinklo angl W orld W ide W eb WWW duomenu masyvais is tinklo kompiuteriu atsisiusti failu juos naujinti kopijuoti salinti FTP dalyvauti diskusiju grupese kreiptis į interneto ziniasklaida interaktyviai bendrauti pokalbiu kambariuose IRC pirkti ir parduoti įvairias prekes kurti tinklalapius ir kita Interneto veikla koordinuoja plecia ir tobulina specialios organizacijos RasybaInternetas yra vieno konkretaus nors ir labai plataus kompiuterinio tinklo pavadinimas angl The Internet taigi gali buti laikomas tikriniu daiktavardziu kuris anglu turetu buti rasomas didziaja raide Taciau ilgainiui placiai vartojant anglu kalboje zodis daugelio pradetas suvokti kaip bendrinis ir imtas rasyti mazaja raide Lietuviu kalboje laikomas bendriniu daiktavardziu ir rasomas mazaja raide Interneto istorijaPagrindinis straipsnis Interneto istorijos pradzia galima laikyti 1969 m spalio 29 d kai į ARPANET tinkla pirma karta buvo sujungti ir Stanfordo universitetu tyrimo centrai Iki 1971 m internetas apjunge 15 vietoviu Didziausias luzis ARPANET pletroje įvyko 1981 m kai Nacionalinis mokslo fondas finansavo Kompiuteriu mokslo tinkla CSNET taip isplesdamas prieiga prie ARPANET 1982 m buvo standartizuotas interneto protokolu rinkinys TCP IP kuris paskatino tarpusavyje sujungtu tinklu visame pasaulyje plitima TCP IP tinklo prieiga zenkliai issiplete 1986 m kai Nacionalinio mokslo fondo tinklas NSFNet suteike mokslininkams prieiga prie superkompiuteriu svetainiu Jungtinese Amerikos Valstijose is pradziu 56 kbit s veliau 1 5 Mbit s ir 45 Mbit s duomenu perdavimo sparta 1988 1989 m NSFNet tinklas issiplete į Europos Australijos Naujosios Zelandijos ir Japonijos akademines ir moksliniu tyrimu organizacijas Nors kiti tinklo protokolai pavyzdziui ir PTT viesieji duomenu perdavimo tinklai buvo isplite jau gerokai anksciau tai buvo interneto kaip tarpzemyninio tinklo pradzia Komerciniai interneto paslaugu tiekejai atsirado 1989 m JAV ir Australijoje 1990 m ARPANET buvo uzdarytas Interneto augimas Metai Stotys1969 41971 4 231974 6 621977 3 1111981 8 2131982 5 2351983 8 5621984 10 1 0241985 10 1 9611986 11 5 0891987 12 23 1741988 10 56 0001989 10 159 0001990 10 313 0001991 10 617 0001992 10 1 136 0001993 10 2 056 0001994 10 3 864 0001995 7 6 642 0001996 7 13 881 000 Skaiciuojama kad 2022 m internetu naudojosi 5 4 mlrd pasaulio gyventoju arba kiek daugiau nei du trecdaliai to meto zmonijos Nuo 2000 m interneto naudotoju skaicius augo eksponentiskai 2000 m interneto naudotoju skaicius visame pasaulyje sieke 390 mln 2009 m 1 9 mlrd Dazniausiai vartojama kalba interneto svetainese anglu 49 5 Taip pat daug turinio ispanu vokieciu japonu ir prancuzu kalbomis Rusu kalba 2024 m uzeme 6 a lenku 10 a kinu mandarinu 13 a ukrainieciu 18 a lietuviu 32 a estu 36 a latviu 38 a vietas dazniausiai interneto svetainese vartojamu kalbu sarase SaltiniaiVilius Stakenas Internetas Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 177 psl Internetas V Dagiene G Grigas T Jevsikova Enciklopedinis kompiuterijos zodynas 4 as leidimas Vilnius VU MII 2014 EKZ 2021 nuolat atnaujinamas ISBN 978 9986 680 52 9 Schwartz John 29 December 2002 Who Owns the Internet You and i Do The New York Times Suarchyvuotas originalas 17 April 2009 Nuoroda tikrinta 19 April 2009 Allan M Siegal a co author of The New York Times Manual of Style and Usage and an assistant managing editor at the newspaper said that there is some virtue in the theory that Internet is becoming a generic term and it would not be surprising to see the lowercase usage eclipse the uppercase within a few years http www vlkk lt konsultacijos 3498 internetas Archyvuota kopija 2017 02 02 is Wayback Machine projekto Gromov Gregory 1995 Roads and Crossroads of Internet History Suarchyvuotas originalas 2016 01 27 Hafner Katie 1998 Where Wizards Stay Up Late The Origins of the Internet Simon amp Schuster ISBN 978 0 684 83267 8 Hauben Ronda 2001 From the ARPANET to the Internet Suarchyvuota is originalo 2009 07 21 Nuoroda tikrinta 2009 05 28 Frazer Karen D 1995 NSFNET A Partnership for High Speed Networking Final Report 1987 1995 PDF Merit Network Inc Suarchyvuotas originalas PDF 2015 02 10 Ben Segal 1995 A Short History of Internet Protocols at CERN Suarchyvuotas originalas 2023 06 08 Nuoroda tikrinta 2011 10 14 Clarke Roger Origins and Nature of the Internet in Australia Suarchyvuota is originalo 2021 02 09 Nuoroda tikrinta 2014 01 21 World Internet Users Statistics and 2023 World Population Stats Internet World Stats Suarchyvuota is originalo 2024 03 19 Internet users graphs Archyvuota kopija 2020 05 09 is Wayback Machine projekto Market Information and Statistics International Telecommunication Union Usage statistics of content languages for websites archive fo Nuoroda tikrinta 2024 10 01 NuorodosDar viena interneto istorijos versija Archyvuota kopija 2014 02 22 is Wayback Machine projekto Interneto archyvas Internet Block Diagram Archyvuota kopija 2005 05 26 is Wayback Machine projekto