Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Šį straipsnį apie gramatiką reikia pakoreguoti Jei galite pakoreguokite jį nes jis aprašo tik lietuvių kalbą Daiktavardi
Daiktavardis
 | Šį straipsnį apie gramatiką reikia pakoreguoti. Jei galite, pakoreguokite jį, nes jis aprašo tik lietuvių kalbą. |
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė. Daiktavardžio gramatinės funkcijos reiškiamos daiktavardžio linksniais.
Kategorinė reikšmė
Daiktavardžio gramatinės kategorijos
Daiktavardžio gramatinės kategorijos yra šios: , skaičius, , . Lietuvių kalbos kategorijų raiškos gramatinė forma – galūnė. Tai fleksinės kalbos ypatybė. Lietuvių kalbos galūnės yra kumuliatyvios, t. y. viena daiktavardžio galūne vienu ypu reiškiamos mažiausiai trys skirtingų gramatinių kategorijų gramemos: nam-as – 'vyriškoji vienaskaita vardininkas', lank-ose – 'moteriška daugiskaita vietininkas'. Maža to, prie šio galūnės reikšmių komplekto dar galima pridėti ir darybinę reikšmę: stal-iaus – 'vyriška vienaskaita kilmininkas asmuo'.
Giminė
Daiktavardžio giminės kategorija yra klasifikacinė dvinarė – padalija visus daiktavardžius į dvi klases. Giminės gramemos yra šios:
- vyriškoji (masculinum) – namas, vėjas, sodžius, dantis;
- moteriškoji (femininum) – lenta, vyšnia, gėlė, žuvis.
Pragmatiniais sumetimais kartais tenka atsiriboti nuo daiktavardžio giminės arba ją apibendrinti – tam yra giminės neutralizacijos reiškinys:
- auditorijoje sėdi studentės (30 studenčių)
- auditorijoje sėdi studentai (30 studentų)
- auditorijoje sėdi studentai (30 studenčių ir 1 studentas)
Paskutinis atvejis formaliai išlaiko vyriškosios giminės formą, tačiau jos nebereiškia – giminė apibendrinama, neutralizuojama, vyriškos giminės semantika šalinama. Todėl šalį valdyti gali ir prezidentas, ir prezidentė, tačiau pareigos, rūmai, kanceliarija tik prezidento.
- – asmenis reiškiančių daiktavardžių darybiškai susijusios abiejų giminų poros: mokytojas/mokytoja, direktorius/direktorė. Tai jokių būdu nėra kaityba – daiktavardis gimine nekaitomas. Tačiau galima pasvarstyti, ar abiejų giminių daiktavardžiai pasidaryti lygiagrečiai iš vieno pamatinio žodžio, ar moteriškosios giminės daiktavardis išvestas iš vyriškosios.
- – asmenis reiškiantys (paprastai neigiamos konotacijos) daiktavardžiai, turintys moteriškosios giminės formą, bet vartojami abiejų giminių reikšmėmis: nevėkšla, vėpla, nevala, kluika: Koks nevėkšla (vyr. g.) čia prišiukšlino? Ta mergaitė tikra vėpla (mot. g.).
Standartinėje kalboje ir tarmėse daiktavardžio giminė gali nesutapti: sebebtai/serbentos, katins/katė.
Skaičius
Daiktavardžio skaičiaus kategorija yra kaitybinė, standartinėje kalboje ji dvinarė. Skaičiaus gramemos yra šios:
- vienaskaita (singularis) – namas, vėjas, sodžius, dantis, lenta, vyšnia, gėlė, žuvis;
- daugiskaita (pluralis) – namai, vėjai, sodžiai, dantys, lentos, vyšnios, gėlės, žuvys.
Grožinėje literatūroje, tarmėse ir senuosiuose raštuose greta vienaskaitos ir daugiskaitos dar yra dviskaita: Uždirbome po du litu. Du senu buvo Pagirių sodžiuje. Dvi bobi – vienas dancys (dzūkiškai). Pragmatiniais sumetimais kartais tenka atsiriboti nuo daiktavardžio skaičiaus, jį apibendrinti arba žymimi daiktai ne visada yra skaičiuojami; kartais tai vyksta be aiškių priežasčių – todėl esama daugiskaitinių arba vienaskaitinių daiktavardžių, kurių skaičiaus rodiklis formalus. O esant reikalai suskaičiuoti, tai daroma arba per kokius nors mato vienetus, arba apskritai semantiškai.
- žirklės, marškiniai, lašiniai, miltai – skaičiuojame: vieneri, vieni, dveji, ketveri, trys kilogramai, vienas kilogramas.
- cukrus, druska,
Standartinėje kalboje ir tarmėse skaičius gali nesutapti, o esant reikalui ir lengvai virsti skaičiuojamu: vestuvės/vestuvė, lašiniai, lašinys; medus yra vienaskaitinis daiktavardis, bet juk yra: saldu gardu kaip du medu, saldu gardu kaip devyni medūs.
Linksnis
Daiktavardžio linksnio kategorija yra kaitybinė daugianarė, standartinėje kalboje ji septynianarė. Linksnio kategorija yra daiktavardžio santykių su kitais žodžiais rodiklis, todėl jo forma yra morfologinė (reiškiama galūnėmis), o reikšmė perkelia į sintaksės lygmenį. Daiktavardžio sintaksinių funkcijų aprašas yra lygus linksnio funkcijų aprašui. Linksnio gramemos yra šios:
- vardininkas (nominatyvas) – sūnus, miškas, lenta;
- kilmininkas (genityvas) – sūnaus, miško, lentos;
- naudininkas (datyvas) – sūnui, miškui, lentai;
- galininkas (akuzatyvas) – sūnų, mišką, lentą;
- įnagininkas (instrumentalis) – sūnumi, mišku, lenta;
- (esamasis vidaus) vietininkas (inesyvas) – sūnuje, miške, lentoje;
- šauksmininkas (vokatyvas) – sūnau, miške, lenta.
Grožinėje literatūroje, tarmėse ir senuosiuose raštuose greta išvardytų linksnių yra dar trys:
- einamasis vidaus vietininkas (iliatyvas) – sūnun, miškan, lenton;
- esamasis pašalio vietininkas (adesyvas) – sūnup(i), miškiep(i), lentaip(i);
- einamasis pašalio vietininkas (aliatyvas) – sūnausp(i), miškop(i), lentosp(i).
Apibrėžtumas
Tai morfosintaksinė daiktavardinio junginio gramatinė kategorija, padedanti identifikuoti kalbamąjį objektą, nustatyti jo referenciją. Apibrėžtumo gramatinė kategorija turi dvi gramemas:
- neapibrėžta – neturi gramatinių rodiklių (taigi, opozicija privatyvinė): balta varna, ta mergaitė, pirmas pasimatymas;
- apibrėžta – reiškiama priklausomo žodžio įvardžiuotinėmis formomis: baltoji varna, toji mergaitė, pirmasis pasimatymas.
Apibrėžtumas yra daiktavardinio junginio (o visiškai tiksliai – daiktavardžio) gramatinė kategorija (kitaip nei mano daugelis, kad tai būdvardžio kategorija). Tai lemia ypatinga jos raiška: forma, be abejo, priklauso būdvardžiui (įvardžiavimas), o gramemos reikšmę apskritai galima susieti tik su pažymimu daiktavardžiu (juk tik daiktas gali būti apibrėžtas/neapibrėžtas, o ne jo ypatybė), todėl kategorija ir yra morfosintaksinė (beje, anglų, prancūzų, vokiečių kalbose apibrėžtumas irgi reiškiamas ne daiktavardyje, o kitu žodžiu – artikeliu):
- balta pelėda (daiktavardis neapibrėžtas) – baltoji pelėda (daiktavardis apibrėžtas);
- balta iltis (daiktavardis neapibrėžtas) – Baltoji Iltis (daiktavardis apibrėžtas);
- mobilus telefonas (neapibrėžtas, telefonas su labai ilgu laidu) – mobilusis telefonas (apibrėžtas, tokią jo rūšis, bet jis gali būti visiškai nejudinamas);
- raudoni serbentai (nepibrėžta, dar neprisirpusios uogos) – serbentai juodieji (apibrėžta, bet tai gal net ne uogos, o krūmas).
Apibrėžtumas ypač svarbus ir parankus darytis sudėtiniams terminams. Kai kurios tarmės gramatinio apibrėžtumo neturi: dzūkai nesako ankstyvosios bulvės; jie sako – bulvės ankstyvės.
Daiktavardžio kaityba
Lietuvių kalboje daiktavardžiai linksniais ir skaičiais; turi dvi gimines, penkis kaitybos kamienus ir dvylika kaitybos paradigmų.
| Daiktavardžio kaitybos sistema (bendrinė kalba) | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kamienai | -(i)a | -(i)u | -(i)o | -ė | -i | |||||||
| Paradigmos | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| Nom. sg. | -as | -ias | -is, -ys | -us | -ius | -a | -ia | -ė | -is | -is | – | – |
| Gen. sg. | -o | -io | -io | -aus | -iaus | -os | -ios | -ės | -ies | -ies | -s | -s |
| Dat. sg. | -ui | -iui | -iui | -ui | -iui | -ai | -iai | -ei | -iai | -iui | -iui | -iai |
| Acc. sg. | -ą | -ią | -į | -ų | -ių | -ą | -ią | -ę | -į | -į | -į | -į |
| Ins. sg. | -u | -iu | -iu | -umi | -iumi | -a | -ia | -e | -imi | -imi | -iu, -imi | -imi, -ia |
| Ine. sg. | -e | -yje, -uje | -yje | -uje | -iuje | -oje | -ioje | -ėje | -yje | -yje | -yje | -yje |
| Voc. sg. | -e, -ai | -i, -y, -au, -ie | -i, -y | -au | -iau | -a | -ia, -i | -e | -ie | -ie | -ie | -ie |
| Nom. Voc. pl. | -ai | -iai | -iai | -ūs | -iai | -os | -ios | -ės | -ys | -ys | -ys | -ys |
| Gen. pl. | -ų | -ių | -ių | -ų | -ių | -ų | -ių | -ių | -ių | -ių | -ų | -ų |
| Dat. pl. | -ams | -iams | -iams | -ums | -iams | -oms | -ioms | -ėms | -ims | -ims | -ims | -ims |
| Acc. pl. | -us | -ius | -ius | -us | -ius | -as | -ias | -es | -is | -is | -is | -is |
| Ins. pl. | -ais | -iais | -iais | -umis | -iais | -omis | -iomis | -ėmis | -imis | -imis | -imis | -imis |
| Ine. pl. | -uose | -iuose | -iuose | -uose | -uose | -ose | -iose | -ėse | -yse | -yse | -yse | -yse |
| Giminė | vyr. | vyr. | vyr. | vyr. | vyr. | mot. | mot. | mot. | mot. | vyr. | vyr. | mot. |
| Pavyzdys | vyras langas | elnias vėjas | brolis arklys mėnuo | sūnus dangus | vaisius pavojus | galva ranka | sauja vyšnia marti | gervė bitė žolė | širdis žuvis | žvėris debesis | akmuo vanduo šuo | sesuo duktė |
Daiktavardžių kaitybos kamienai nustatomi pagal daugiskaitos naudininko formą, nes būtent iš šios formos dažniausiai matyti tikrasis kamiengalis: nam-a-ms – -a kamienas, tet-o-ms – -o kamienas, ak-i-ms – -i kamienas, sūn-u-ms – -u kamienas, kat-ė-ms – -ė kamienas. Kaitybai svarbu, ar kamienas baigiasi minkštuoju priebalsiu, ar kietuoju: stał-a-ms – keľ-a-ms – iš to randasi skirtingos kaitybos paradigmos, be to, atsižvelgiama, ar minkštumas pozicinis, ar istorinis. Lietuvių kalboje minkštumą įprasta žymėti ženklu i, todėl galutinai kaitybos kamienai užrašomi taip: -(i)a, -(i)o, -(i)u. Iš šios darnios sistemos iškrenta -iu kamienas – po minkštojo kamiengalio daugiskaitos paradigma ištisai yra perėjusi į -(i)a kamieno paradigmą: skaičius – skaičiai, stalčius – stalčiai . Todėl -iu kamieno (po minkštojo priebalsio) paradigma nustatoma tik iš vienaskaitos vardininko formos – skaiči-u-s, stalči-u-s.
NB Nederėtų painioti dabartinės lietuvių kalbos kaitybos kamienų su istoriniais vardažodžio kamienais (tiek lietuvių, tiek indoeuropiečių).
Daiktavardžio daryba
Pagrindiniai lietuvių kalbos daiktavardžio darybos būdai yra ir .
Priesagų lietuvių kalbos daiktavardis turi per 600. Šios priesagos su įvairių klasių pamatiniais žodžiais formuoja tokias tipiškiausias darybos kategorijas: deminutyvai (namelis), abstraktų pavadinimai (puikybė), asmenų pavadinimai (mokytojas), gyvūnų pavadinimai (žąsinas), daiktų ir įrankių pavadinimai (maišytuvas), vietų pavadinimai (žemuogynas), veiksmo rezultatų pavadinimai (brėžinys), augalų stiebų pavadinimai (pupojas), mėsos pavadinimai (šerniena), kuopinių daiktų pavadinimai (velniava) ir švenčių pavadinimai (išleistuvės).
Paradigmacija semantiškai artimai susijusi su sufiksacija, nors jos darybos formantų – galūnių – esama nedaug. Tačiau paradigmaciją labai paįvairina trejopi darybos pamatai:
- I tipo paradigmacija – stalius: stalas (iš vieno pamatinio žodžio);
- IIa tipo paradigmacija – grėbliakotis: grėblio kotas (iš svarankiškų žodžių junginio);
- IIb tipo paradigmacija – antkaklis: ant kaklo (iš prielinksninio junginio).
Daiktavardžio darybos periferijoje – jos esama tik du atvejai: su priešdėliu ne- (nelaimė) ir su tarptautiniais priešdėliais (kontrpuolimas). Tai nepaneigia priešdėlinių ir sangrąžinių daiktavardžių gausos, tačiau šios struktūros daiktavardžiai dažniausiai randasi kitais darybos būdais iš pamatinių priešdėlinių arba sangrąžinių kamienų (įvestis: įvesti, kreipimasis: kreiptis – sufiksacija, nuokvaka: nukvakti – paradigmacija).
Dar daiktavardžių pasidaroma šalutiniais (ir retais) darybos būdais: mikriukas: mikroautobusiukas, profsąjunga: profesinė sąjunga; kolūkis: kolektyvinis ūkis, kemšeši: keturiasdešimt šeši – kontrakcija; sodra: socialinis draudimas, dvėlė: dvasia, vėlė – kontaminacija, aras: erelis – retrogradinė daryba, mažmožis, niekniekis – reduplikacija; JAV : Jungtinės Amerikos Valstijos – abreviacija ir pan.
Tipologinės pastabos
Daugelyje pasaulio kalbų daiktavardis yra žodžių klasių centrinis reiškinys – tai susiję su kalbos kaip žmogaus mąstymo ir pasaulio klasifikavimo įrankio prigimtimi.
Istorinės pastabos
Lietuvių kalbos daiktavardžio kaitybos sistema yra labai archajiška. Kai kalbama apie lietuvių kalbos senoviškumą, pirmiausia būtent ši sistema ir turima omenyje.
Vienintelis vienskiemenis daiktavardis lietuvių kalboje – šuo. Seniau jų buvo daugiau, pavyzdžiui, sen. liet. ir tarmių žmuo 'žmogus'.
Išnašos
 | Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
- Ambrazas, Vytautas (2006). Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
- Paulauskienė, Aldona (1994). Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Sį straipsnį apie gramatika reikia pakoreguoti Jei galite pakoreguokite jį nes jis apraso tik lietuviu kalba Daiktavardis zodziu reiskianciu daiktu pavadinimus klase Daiktavardzio gramatines funkcijos reiskiamos daiktavardzio linksniais Kategorine reiksmeDaiktavardzio gramatines kategorijosDaiktavardzio gramatines kategorijos yra sios skaicius Lietuviu kalbos kategoriju raiskos gramatine forma galune Tai fleksines kalbos ypatybe Lietuviu kalbos galunes yra kumuliatyvios t y viena daiktavardzio galune vienu ypu reiskiamos maziausiai trys skirtingu gramatiniu kategoriju gramemos nam as vyriskoji vienaskaita vardininkas lank ose moteriska daugiskaita vietininkas Maza to prie sio galunes reiksmiu komplekto dar galima prideti ir darybine reiksme stal iaus vyriska vienaskaita kilmininkas asmuo Gimine Daiktavardzio gimines kategorija yra klasifikacine dvinare padalija visus daiktavardzius į dvi klases Gimines gramemos yra sios vyriskoji masculinum namas vejas sodzius dantis moteriskoji femininum lenta vysnia gele zuvis Pragmatiniais sumetimais kartais tenka atsiriboti nuo daiktavardzio gimines arba ja apibendrinti tam yra gimines neutralizacijos reiskinys auditorijoje sedi studentes 30 studenciu auditorijoje sedi studentai 30 studentu auditorijoje sedi studentai 30 studenciu ir 1 studentas Paskutinis atvejis formaliai islaiko vyriskosios gimines forma taciau jos nebereiskia gimine apibendrinama neutralizuojama vyriskos gimines semantika salinama Todel salį valdyti gali ir prezidentas ir prezidente taciau pareigos rumai kanceliarija tik prezidento asmenis reiskianciu daiktavardziu darybiskai susijusios abieju giminu poros mokytojas mokytoja direktorius direktore Tai jokiu budu nera kaityba daiktavardis gimine nekaitomas Taciau galima pasvarstyti ar abieju giminiu daiktavardziai pasidaryti lygiagreciai is vieno pamatinio zodzio ar moteriskosios gimines daiktavardis isvestas is vyriskosios asmenis reiskiantys paprastai neigiamos konotacijos daiktavardziai turintys moteriskosios gimines forma bet vartojami abieju giminiu reiksmemis neveksla vepla nevala kluika Koks neveksla vyr g cia prisiukslino Ta mergaite tikra vepla mot g Standartineje kalboje ir tarmese daiktavardzio gimine gali nesutapti sebebtai serbentos katins kate Skaicius Daiktavardzio skaiciaus kategorija yra kaitybine standartineje kalboje ji dvinare Skaiciaus gramemos yra sios vienaskaita singularis namas vejas sodzius dantis lenta vysnia gele zuvis daugiskaita pluralis namai vejai sodziai dantys lentos vysnios geles zuvys Grozineje literaturoje tarmese ir senuosiuose rastuose greta vienaskaitos ir daugiskaitos dar yra dviskaita Uzdirbome po du litu Du senu buvo Pagiriu sodziuje Dvi bobi vienas dancys dzukiskai Pragmatiniais sumetimais kartais tenka atsiriboti nuo daiktavardzio skaiciaus jį apibendrinti arba zymimi daiktai ne visada yra skaiciuojami kartais tai vyksta be aiskiu priezasciu todel esama daugiskaitiniu arba vienaskaitiniu daiktavardziu kuriu skaiciaus rodiklis formalus O esant reikalai suskaiciuoti tai daroma arba per kokius nors mato vienetus arba apskritai semantiskai zirkles marskiniai lasiniai miltai skaiciuojame vieneri vieni dveji ketveri trys kilogramai vienas kilogramas cukrus druska Standartineje kalboje ir tarmese skaicius gali nesutapti o esant reikalui ir lengvai virsti skaiciuojamu vestuves vestuve lasiniai lasinys medus yra vienaskaitinis daiktavardis bet juk yra saldu gardu kaip du medu saldu gardu kaip devyni medus Linksnis Pagrindinis straipsnis Linksnis Daiktavardzio linksnio kategorija yra kaitybine daugianare standartineje kalboje ji septynianare Linksnio kategorija yra daiktavardzio santykiu su kitais zodziais rodiklis todel jo forma yra morfologine reiskiama galunemis o reiksme perkelia į sintakses lygmenį Daiktavardzio sintaksiniu funkciju aprasas yra lygus linksnio funkciju aprasui Linksnio gramemos yra sios vardininkas nominatyvas sunus miskas lenta kilmininkas genityvas sunaus misko lentos naudininkas datyvas sunui miskui lentai galininkas akuzatyvas sunu miska lenta įnagininkas instrumentalis sunumi misku lenta esamasis vidaus vietininkas inesyvas sunuje miske lentoje sauksmininkas vokatyvas sunau miske lenta Grozineje literaturoje tarmese ir senuosiuose rastuose greta isvardytu linksniu yra dar trys einamasis vidaus vietininkas iliatyvas sunun miskan lenton esamasis pasalio vietininkas adesyvas sunup i miskiep i lentaip i einamasis pasalio vietininkas aliatyvas sunausp i miskop i lentosp i Apibreztumas Tai morfosintaksine daiktavardinio junginio gramatine kategorija padedanti identifikuoti kalbamajį objekta nustatyti jo referencija Apibreztumo gramatine kategorija turi dvi gramemas neapibrezta neturi gramatiniu rodikliu taigi opozicija privatyvine balta varna ta mergaite pirmas pasimatymas apibrezta reiskiama priklausomo zodzio įvardziuotinemis formomis baltoji varna toji mergaite pirmasis pasimatymas Apibreztumas yra daiktavardinio junginio o visiskai tiksliai daiktavardzio gramatine kategorija kitaip nei mano daugelis kad tai budvardzio kategorija Tai lemia ypatinga jos raiska forma be abejo priklauso budvardziui įvardziavimas o gramemos reiksme apskritai galima susieti tik su pazymimu daiktavardziu juk tik daiktas gali buti apibreztas neapibreztas o ne jo ypatybe todel kategorija ir yra morfosintaksine beje anglu prancuzu vokieciu kalbose apibreztumas irgi reiskiamas ne daiktavardyje o kitu zodziu artikeliu balta peleda daiktavardis neapibreztas baltoji peleda daiktavardis apibreztas balta iltis daiktavardis neapibreztas Baltoji Iltis daiktavardis apibreztas mobilus telefonas neapibreztas telefonas su labai ilgu laidu mobilusis telefonas apibreztas tokia jo rusis bet jis gali buti visiskai nejudinamas raudoni serbentai nepibrezta dar neprisirpusios uogos serbentai juodieji apibrezta bet tai gal net ne uogos o krumas Apibreztumas ypac svarbus ir parankus darytis sudetiniams terminams Kai kurios tarmes gramatinio apibreztumo neturi dzukai nesako ankstyvosios bulves jie sako bulves ankstyves Daiktavardzio kaitybaLietuviu kalboje daiktavardziai linksniais ir skaiciais turi dvi gimines penkis kaitybos kamienus ir dvylika kaitybos paradigmu Daiktavardzio kaitybos sistema bendrine kalba Kamienai i a i u i o e iParadigmos 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Nom sg as ias is ys us ius a ia e is is Gen sg o io io aus iaus os ios es ies ies s sDat sg ui iui iui ui iui ai iai ei iai iui iui iaiAcc sg a ia į u iu a ia e į į į įIns sg u iu iu umi iumi a ia e imi imi iu imi imi iaIne sg e yje uje yje uje iuje oje ioje eje yje yje yje yjeVoc sg e ai i y au ie i y au iau a ia i e ie ie ie ieNom Voc pl ai iai iai us iai os ios es ys ys ys ysGen pl u iu iu u iu u iu iu iu iu u uDat pl ams iams iams ums iams oms ioms ems ims ims ims imsAcc pl us ius ius us ius as ias es is is is isIns pl ais iais iais umis iais omis iomis emis imis imis imis imisIne pl uose iuose iuose uose uose ose iose ese yse yse yse yseGimine vyr vyr vyr vyr vyr mot mot mot mot vyr vyr mot Pavyzdys vyras langas elnias vejas brolis arklys menuo sunus dangus vaisius pavojus galva ranka sauja vysnia marti gerve bite zole sirdis zuvis zveris debesis akmuo vanduo suo sesuo dukte Daiktavardziu kaitybos kamienai nustatomi pagal daugiskaitos naudininko forma nes butent is sios formos dazniausiai matyti tikrasis kamiengalis nam a ms a kamienas tet o ms o kamienas ak i ms i kamienas sun u ms u kamienas kat e ms e kamienas Kaitybai svarbu ar kamienas baigiasi minkstuoju priebalsiu ar kietuoju stal a ms keľ a ms is to randasi skirtingos kaitybos paradigmos be to atsizvelgiama ar minkstumas pozicinis ar istorinis Lietuviu kalboje minkstuma įprasta zymeti zenklu i todel galutinai kaitybos kamienai uzrasomi taip i a i o i u Is sios darnios sistemos iskrenta iu kamienas po minkstojo kamiengalio daugiskaitos paradigma istisai yra perejusi į i a kamieno paradigma skaicius skaiciai stalcius stalciai Todel iu kamieno po minkstojo priebalsio paradigma nustatoma tik is vienaskaitos vardininko formos skaici u s stalci u s NB Nederetu painioti dabartines lietuviu kalbos kaitybos kamienu su istoriniais vardazodzio kamienais tiek lietuviu tiek indoeuropieciu Daiktavardzio darybaPagrindiniai lietuviu kalbos daiktavardzio darybos budai yra ir Priesagu lietuviu kalbos daiktavardis turi per 600 Sios priesagos su įvairiu klasiu pamatiniais zodziais formuoja tokias tipiskiausias darybos kategorijas deminutyvai namelis abstraktu pavadinimai puikybe asmenu pavadinimai mokytojas gyvunu pavadinimai zasinas daiktu ir įrankiu pavadinimai maisytuvas vietu pavadinimai zemuogynas veiksmo rezultatu pavadinimai brezinys augalu stiebu pavadinimai pupojas mesos pavadinimai serniena kuopiniu daiktu pavadinimai velniava ir svenciu pavadinimai isleistuves Paradigmacija semantiskai artimai susijusi su sufiksacija nors jos darybos formantu galuniu esama nedaug Taciau paradigmacija labai paįvairina trejopi darybos pamatai I tipo paradigmacija stalius stalas is vieno pamatinio zodzio IIa tipo paradigmacija grebliakotis greblio kotas is svarankisku zodziu junginio IIb tipo paradigmacija antkaklis ant kaklo is prielinksninio junginio Daiktavardzio darybos periferijoje jos esama tik du atvejai su priesdeliu ne nelaime ir su tarptautiniais priesdeliais kontrpuolimas Tai nepaneigia priesdeliniu ir sangraziniu daiktavardziu gausos taciau sios strukturos daiktavardziai dazniausiai randasi kitais darybos budais is pamatiniu priesdeliniu arba sangraziniu kamienu įvestis įvesti kreipimasis kreiptis sufiksacija nuokvaka nukvakti paradigmacija Dar daiktavardziu pasidaroma salutiniais ir retais darybos budais mikriukas mikroautobusiukas profsajunga profesine sajunga kolukis kolektyvinis ukis kemsesi keturiasdesimt sesi kontrakcija sodra socialinis draudimas dvele dvasia vele kontaminacija aras erelis retrogradine daryba mazmozis niekniekis reduplikacija JAV Jungtines Amerikos Valstijos abreviacija ir pan Tipologines pastabosDaugelyje pasaulio kalbu daiktavardis yra zodziu klasiu centrinis reiskinys tai susije su kalbos kaip zmogaus mastymo ir pasaulio klasifikavimo įrankio prigimtimi Istorines pastabosLietuviu kalbos daiktavardzio kaitybos sistema yra labai archajiska Kai kalbama apie lietuviu kalbos senoviskuma pirmiausia butent si sistema ir turima omenyje Vienintelis vienskiemenis daiktavardis lietuviu kalboje suo Seniau ju buvo daugiau pavyzdziui sen liet ir tarmiu zmuo zmogus IsnasosVikizodynas Sis straipsnis apie kalbotyra yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Ambrazas Vytautas 2006 Dabartines lietuviu kalbos gramatika Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas Paulauskiene Aldona 1994 Lietuviu kalbos morfologija Paskaitos lituanistams Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidykla