Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
HeraklitasHeraklitas dailininkas Johannes Moreelse Gimė 544 m pr m e Mirė 483 m pr m e Veikla senovės graikų filosof
Heraklitas
| Heraklitas | |
|---|---|
 | |
| Heraklitas (dailininkas Johannes Moreelse) | |
| Gimė | 544 m. pr. m. e. |
| Mirė | 483 m. pr. m. e. |
| Veikla | senovės graikų filosofas |
 Vikiteka | Heraklitas |
Heraklitas (Herakleitas; apie 544 m. pr. m. e. Mažosios Azijos mieste Efese – 483 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas, Parmenido amžininkas. Tėvas – Blosonas, pagal kitą versiją – Herakontas. Anot Svido, Heraklitas gyveno Darijaus valdymo laikotarpiu, apytiksliai 521–487 m. pr. m. e. Šlovės viršūnę Heraklitas pasiekė maždaug per 69 olimpiadą (504-501 m. pr. m. e.). Heraklitas buvo vienos aristokratiškiausių jonėnų giminių – Androklidų palikuonis. Ši giminė yra kildinama iš Atėnų karaliaus Kodro.
Heraklitas buvo naturfilosofas – jam rūpėjo suprasti gamtos pasaulio paslaptis. Jo mąstymui būdingas gilinimasis į save, sielos tyrinėjimas. Jis buvo pirmasis, kuris įsisąmonino filosofiją kaip užsiėmimą ar pašaukimą, todėl jį galima vadinti pirmuoju „tikruoju“ filosofu.
Heraklitui būdingas painus stilius, kalbėjimas mįslėmis, todėl jis buvo pramintas Tamsiuoju. Yra pasakojama, jog Euripidas, davęs Sokratui Heraklito knygą, paklausė „Na, kaip?“ Tas atsakė: „Ką supratau – didinga: manau, kad ir tai, ko nesupratau, – išties čia reikėtų kokio Delo naro, [idant pasiektų dugną].‘ Dėl savo plačiai interpretuotinos filosofijos, Heraklitas buvo pramintas Orakulu.
Heraklito knyga parašyta apie 490 m. pr. m. e. Ši knyga buvo paaukota Artemidės šventyklai. Neišlikusį šio veikalą galėjo sudaryti trys dalys: apie Visatą, politiką ir teologiją.
Senatvėje Heraklitas susirgo . Gydytojai, su kuriais jis konsultavosi, negalėjo paskirti jokio gydymo, todėl Heraklitas bandė gydytis pats, naudodamas tepalą iš karvės mėšlo bei degindamasis saulėje. Jis tikėjosi, kad šiuo metodu pavyks pašalinti susikaupusį skystį. Praėjus dienai, Heraklitas mirė ir buvo palaidotas prekyvietėje.
Pasaulio samprata
Heraklitui pirminė substancija – ugnis. Teigė, kad ugnis viską pasiimanti ir viską grąžinanti. Pasaulį laikė amžinu tapsmu, lygindamas jį su upe, į kurią du kartus neįbrisi. Heraklito filosofija rėmėsi dialektika, svarbiausias mokymo principas – daugelis skirtingų dalykų iš tiesų yra viena, o viena yra daugelis. Priešybių kova esanti kuriančioji pasaulio priežastis ir jo variklis. Vieną pasaulinį protą, „logos“, manė esant viską valdančia ir palaikančia priežastimi. Kėlė sielos reinkarnacijos idėją.
Savo pasisakymuose perteikė mintį, jog gėris ir blogis yra viena. Tai reiškia, jog gėris ir blogis tėra dvi neatskiriamos to paties dalyko pusės, o ne tai, kad gėris yra blogis ir atvirkščiai.
Žmogaus samprata
Heraklitas didelę reikšmę skyrė žmogui. Jį laikė sudarytą iš ugnies, vandens ir žemės. Siela esąs subalansuotas ugnies bei vandens derinys. Jei kuris nors iš jų ima dominuoti, mirštama. Nuo vandens pertekliaus mirusi siela eina į žemę, iš kurios atsiranda vanduo, o iš jo vėl susikuria sielos. Tie, kurie mirė nuo ugnies pertekliaus, tampa nemirtingais gyvųjų ir mirtingųjų globėjais; nemirtingieji, savo ruožtu, vėl tampa mirtingaisiais. Heraklito teigimu, gyvenimas ir mirtis nuolatos keičia vienas kitą.
Heraklitas, be „logos“, iškėlė dar tris tezes: Nuolatinio judėjimo teorija (viskas aplinkiniame pasaulyje nuolat juda, keičiasi); Priešybių Vienybė (visi objektai yra nesuderinami ir kartu sudaro vienybę) ir Monizmo doktrina (visa yra viena).
Monizmas
Monizmo doktriną Heraklitas pateikė taip: „Šis pasaulis nėra nei dievo nei žmogaus sukurtas, bet visada buvo, yra ir bus.“ Stoikai, laikę Heraklitą savo „protėviu“ Heraklitui priskyrė ir „ekpurosis“ (kosminės konflagracijos) doktriną – visa visata yra periodiškai ugnies sunaikinama, po to kaip feniksas atgimsta iš pelenų. Tačiau Heraklito monizmas atmeta tiek pasaulio sukūrimo (kosmogonijos), tiek pasaulio pabaigos (kosmotropijos) idėjas. Dėl to, Heraklito filosofija kertasi su Mileto mokyklos filosofų idėjomis, kuriems buvo būdinga kosmogonijos koncepcija. Pats Heraklitas savo kosmogonijos atmetimo nepaaiškina.
Pantha rhei
Pantha rhei, arba „viskas juda“, yra vienas žinomiausių posakių, priskiriamų Heraklitui. Šį teiginį suformulavo Simplicijus, bet jo esmė kyla iš Heraklito nuolatinio judėjimo teorijos. Ši Heraklito teorija – bendrinė tezė apie gamtos tikrovę ir yra paremta empiriniais paties filosofo stebėjimais.
Heraklito teorija primena Mileto mokyklos filosofiją – jie taip pat pastebėjo, jog pasaulis nėra statiškas. Tačiau miletiečiai manė, jog tarp visų judančių ir besikeičiančių dalykų šiame pasaulyje egzistuoja ir stabilūs, nekintantys; tuo tarpu Heraklitas teigė, jog juda absoliučiai viskas. Jis tai iliustravo teiginiu „Į tą pačią upę neįbrisi du kartus.“ Upės tariamas stabilumas maskuoja nuoatinę kaitą – nors upė ir atrodo ta pati, ji tokia nėra.
Priešpriešų pasaulis
Heraklito teiginiuose įžvelgiamos priešybės. Priešybės yra sukuriamos tam, kad būtų galima suvokti jų vienybę. „Karu“ ar „vaidu“ Heraklitas įvardina dėsnį, pagal kurį priešybių išskyrimas yra pasaulį vienijantis faktorius. Priešybių pažinimas atneša Vienio suvokimą. Vienybės pagrindas yra Heraklito skelbiamo logos turinys: „Visa yra viena“. Tikrovę vienijantis vienis sutampa su išmintimis ir dieviškumu.
Heraklitas pastebėjo, jog viskas, netgi priešybės, yra susiję sudėtingais ir įvairiais tarpusavio saitais, kurių dažnai nepastebime. Jis tai išreiškė teze „visa yra viena“, tačiau jos tikroji reikšmė yra artimesnė teiginiui „visa yra tarpusavyje susiję“. Priešybių teorija kyla iš nuolatinio judėjimo teorijos ir remiasi tais pačiais esminiais dalykais bei plačiais stebėjimais. Deja, priešybių teoriją tvirtinančių Heraklito raštų fragmentų tėra apie dvidešimt ir dauguma yra labai kontroversiški iki šių dienų arba tiesiog labai neaiškūs.
Iš visų trijų Heraklito teorijų, svarbiausios yra nuolatinio judėjimo teorija (pantha rhei ir priešybių vienybės principas. Monizmo doktriną Heraklitas parėmė Miletiečių idėjomis ir ją iškėlė tik tam, kad parodytų savo sugebėjimą žvelgti giliau ir plačiau.
Heraklito fragmentai
Heraklito raštų išlikę nedaug – mūsų laikus pasiekė tik keli šimtai fragmentų. Dauguma jų mus pasiekė per Bažnyčios Tėvų – Klemenso Aleksandriečio ir Hipolito iš Romos – rankas.
Pirmus fragmentus ir liudijimus pateikia Platonas. Neabejotina, kad Heraklitas giliai paveikė Platono mąstymą. Aristotelis ir Teofrastas Heraklitą interpretavo pagal jonėniškosios filosofijos principus ir tai padarė įtaką vėlesniems liudijimams. Heraklito fragmentų randama Plotino bei kitų neoplatonikų raštuose. Taip pat kai ką cituoja Seneka, Markas Aurelijus.
Jau Aristotelio laikais buvo iškilusi problema Heraklito fragmentus rekonstruoti į vientisą, nuoseklų tekstą, tačiau Heraklito mintis sugrupuoti, suteikti joms vientisą struktūrą yra labai sudėtinga, kadangi manoma, jog buvo rašomos tiesiog į užrašų knygutę, taigi jų nejungia jokia literatūrinė forma.
Kahno knygoje (1979 m.) aprašoma, jog Heraklito fragmentuose galima atrasti sudėtingų prasminių ryšių struktūrą, kuri yra pagrįsta mąstymo motyvų pasikartojimais bei polifoniniu atsiskleidimu. Tačiau tokių bandymų struktūrizuotant atskirus fragmentus atrasti „tikrąjį“ Heraklitą pagrįstumas yra labai abejotinas.
Išlikę Heraklito fragmentai yra trumpi – ilgiausias fragmentas yra iš trijų sakinių, jį sudaro 55 žodžiai. Heraklito fragmentai pasižymi ritmingumu, metriškumu, rimo užuomazgomis, eufoniškumu, yra lengvai įsimenami, prasmės atžvilgiu uždari, tačiau nesudarantys nuoseklaus teksto. Heraklito fragmentuose yra aptinkamos aliteracijos bei sąmoningai vartojamos homoniminės formos, anagramos (žodžių raidžių ar skiemenų sukeitimas, siekiant gauti naują žodį).
Tikrovės pažinimą Heraklitas prilygina mįslės ar Dievo ištaros „perskaitymui“. Tai gali būti jo teiginių dviprasmiškumo priežastis. Taip pat fragmentams būdingi chiazmai (tų pačių žodžių pasikartojimas simetriškose to paties sakinio pozicijose).
Kai kuriuose Heraklito mokymo fragmentuose aptinkama zoroastrizmo poveikio pėdsakų.
Bibliografija
Barnes, Jonathan (1979). The Presocratic Philosophers. RKP, London.
Heraklitas (1995). Fragmentai. Aidai, Vilnius.
Šaltiniai
- Diogenes Laërtius, ix. 4
- http://www.lithuanian.net/minipedia/philosophy/heraclitus.htm Archyvuota kopija 2009-02-07 iš Wayback Machine projekto.
- August Gladisch, (1859), "Herakleitos Und Zoroaster: Eine Historische Untersuchung", ISBN 978-1-160-10327-5, , p. IV
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
HeraklitasHeraklitas dailininkas Johannes Moreelse Gime 544 m pr m e Mire 483 m pr m e Veikla senoves graiku filosofasVikiteka Heraklitas Heraklitas Herakleitas apie 544 m pr m e Mazosios Azijos mieste Efese 483 m pr m e senoves graiku filosofas Parmenido amzininkas Tevas Blosonas pagal kita versija Herakontas Anot Svido Heraklitas gyveno Darijaus valdymo laikotarpiu apytiksliai 521 487 m pr m e Sloves virsune Heraklitas pasieke mazdaug per 69 olimpiada 504 501 m pr m e Heraklitas buvo vienos aristokratiskiausiu jonenu giminiu Androklidu palikuonis Si gimine yra kildinama is Atenu karaliaus Kodro Heraklitas buvo naturfilosofas jam rupejo suprasti gamtos pasaulio paslaptis Jo mastymui budingas gilinimasis į save sielos tyrinejimas Jis buvo pirmasis kuris įsisamonino filosofija kaip uzsiemima ar pasaukima todel jį galima vadinti pirmuoju tikruoju filosofu Heraklitui budingas painus stilius kalbejimas mįslemis todel jis buvo pramintas Tamsiuoju Yra pasakojama jog Euripidas daves Sokratui Heraklito knyga paklause Na kaip Tas atsake Ka supratau didinga manau kad ir tai ko nesupratau isties cia reiketu kokio Delo naro idant pasiektu dugna Del savo placiai interpretuotinos filosofijos Heraklitas buvo pramintas Orakulu Heraklito knyga parasyta apie 490 m pr m e Si knyga buvo paaukota Artemides sventyklai Neislikusį sio veikala galejo sudaryti trys dalys apie Visata politika ir teologija Senatveje Heraklitas susirgo Gydytojai su kuriais jis konsultavosi negalejo paskirti jokio gydymo todel Heraklitas bande gydytis pats naudodamas tepala is karves meslo bei degindamasis sauleje Jis tikejosi kad siuo metodu pavyks pasalinti susikaupusį skystį Praejus dienai Heraklitas mire ir buvo palaidotas prekyvieteje Pasaulio samprataHeraklitui pirmine substancija ugnis Teige kad ugnis viska pasiimanti ir viska grazinanti Pasaulį laike amzinu tapsmu lygindamas jį su upe į kuria du kartus neįbrisi Heraklito filosofija remesi dialektika svarbiausias mokymo principas daugelis skirtingu dalyku is tiesu yra viena o viena yra daugelis Priesybiu kova esanti kuriancioji pasaulio priezastis ir jo variklis Viena pasaulinį prota logos mane esant viska valdancia ir palaikancia priezastimi Kele sielos reinkarnacijos ideja Savo pasisakymuose perteike mintį jog geris ir blogis yra viena Tai reiskia jog geris ir blogis tera dvi neatskiriamos to paties dalyko puses o ne tai kad geris yra blogis ir atvirksciai Zmogaus samprataHeraklitas didele reiksme skyre zmogui Jį laike sudaryta is ugnies vandens ir zemes Siela esas subalansuotas ugnies bei vandens derinys Jei kuris nors is ju ima dominuoti mirstama Nuo vandens pertekliaus mirusi siela eina į zeme is kurios atsiranda vanduo o is jo vel susikuria sielos Tie kurie mire nuo ugnies pertekliaus tampa nemirtingais gyvuju ir mirtinguju globejais nemirtingieji savo ruoztu vel tampa mirtingaisiais Heraklito teigimu gyvenimas ir mirtis nuolatos keicia vienas kita Heraklitas be logos iskele dar tris tezes Nuolatinio judejimo teorija viskas aplinkiniame pasaulyje nuolat juda keiciasi Priesybiu Vienybe visi objektai yra nesuderinami ir kartu sudaro vienybe ir Monizmo doktrina visa yra viena MonizmasMonizmo doktrina Heraklitas pateike taip Sis pasaulis nera nei dievo nei zmogaus sukurtas bet visada buvo yra ir bus Stoikai laike Heraklita savo proteviu Heraklitui priskyre ir ekpurosis kosmines konflagracijos doktrina visa visata yra periodiskai ugnies sunaikinama po to kaip feniksas atgimsta is pelenu Taciau Heraklito monizmas atmeta tiek pasaulio sukurimo kosmogonijos tiek pasaulio pabaigos kosmotropijos idejas Del to Heraklito filosofija kertasi su Mileto mokyklos filosofu idejomis kuriems buvo budinga kosmogonijos koncepcija Pats Heraklitas savo kosmogonijos atmetimo nepaaiskina Pantha rheiPantha rhei arba viskas juda yra vienas zinomiausiu posakiu priskiriamu Heraklitui Sį teiginį suformulavo Simplicijus bet jo esme kyla is Heraklito nuolatinio judejimo teorijos Si Heraklito teorija bendrine teze apie gamtos tikrove ir yra paremta empiriniais paties filosofo stebejimais Heraklito teorija primena Mileto mokyklos filosofija jie taip pat pastebejo jog pasaulis nera statiskas Taciau miletieciai mane jog tarp visu judanciu ir besikeicianciu dalyku siame pasaulyje egzistuoja ir stabilus nekintantys tuo tarpu Heraklitas teige jog juda absoliuciai viskas Jis tai iliustravo teiginiu Į ta pacia upe neįbrisi du kartus Upes tariamas stabilumas maskuoja nuoatine kaita nors upe ir atrodo ta pati ji tokia nera Priespriesu pasaulisHeraklito teiginiuose įzvelgiamos priesybes Priesybes yra sukuriamos tam kad butu galima suvokti ju vienybe Karu ar vaidu Heraklitas įvardina desnį pagal kurį priesybiu isskyrimas yra pasaulį vienijantis faktorius Priesybiu pazinimas atnesa Vienio suvokima Vienybes pagrindas yra Heraklito skelbiamo logos turinys Visa yra viena Tikrove vienijantis vienis sutampa su ismintimis ir dieviskumu Heraklitas pastebejo jog viskas netgi priesybes yra susije sudetingais ir įvairiais tarpusavio saitais kuriu daznai nepastebime Jis tai isreiske teze visa yra viena taciau jos tikroji reiksme yra artimesne teiginiui visa yra tarpusavyje susije Priesybiu teorija kyla is nuolatinio judejimo teorijos ir remiasi tais paciais esminiais dalykais bei placiais stebejimais Deja priesybiu teorija tvirtinanciu Heraklito rastu fragmentu tera apie dvidesimt ir dauguma yra labai kontroversiski iki siu dienu arba tiesiog labai neaiskus Is visu triju Heraklito teoriju svarbiausios yra nuolatinio judejimo teorija pantha rhei ir priesybiu vienybes principas Monizmo doktrina Heraklitas pareme Miletieciu idejomis ir ja iskele tik tam kad parodytu savo sugebejima zvelgti giliau ir placiau Heraklito fragmentaiHeraklito rastu islike nedaug musu laikus pasieke tik keli simtai fragmentu Dauguma ju mus pasieke per Baznycios Tevu Klemenso Aleksandriecio ir Hipolito is Romos rankas Pirmus fragmentus ir liudijimus pateikia Platonas Neabejotina kad Heraklitas giliai paveike Platono mastyma Aristotelis ir Teofrastas Heraklita interpretavo pagal joneniskosios filosofijos principus ir tai padare įtaka velesniems liudijimams Heraklito fragmentu randama Plotino bei kitu neoplatoniku rastuose Taip pat kai ka cituoja Seneka Markas Aurelijus Jau Aristotelio laikais buvo iskilusi problema Heraklito fragmentus rekonstruoti į vientisa nuoseklu teksta taciau Heraklito mintis sugrupuoti suteikti joms vientisa struktura yra labai sudetinga kadangi manoma jog buvo rasomos tiesiog į uzrasu knygute taigi ju nejungia jokia literaturine forma Kahno knygoje 1979 m aprasoma jog Heraklito fragmentuose galima atrasti sudetingu prasminiu rysiu struktura kuri yra pagrįsta mastymo motyvu pasikartojimais bei polifoniniu atsiskleidimu Taciau tokiu bandymu strukturizuotant atskirus fragmentus atrasti tikrajį Heraklita pagrįstumas yra labai abejotinas Islike Heraklito fragmentai yra trumpi ilgiausias fragmentas yra is triju sakiniu jį sudaro 55 zodziai Heraklito fragmentai pasizymi ritmingumu metriskumu rimo uzuomazgomis eufoniskumu yra lengvai įsimenami prasmes atzvilgiu uzdari taciau nesudarantys nuoseklaus teksto Heraklito fragmentuose yra aptinkamos aliteracijos bei samoningai vartojamos homonimines formos anagramos zodziu raidziu ar skiemenu sukeitimas siekiant gauti nauja zodį Tikroves pazinima Heraklitas prilygina mįsles ar Dievo istaros perskaitymui Tai gali buti jo teiginiu dviprasmiskumo priezastis Taip pat fragmentams budingi chiazmai tu paciu zodziu pasikartojimas simetriskose to paties sakinio pozicijose Kai kuriuose Heraklito mokymo fragmentuose aptinkama zoroastrizmo poveikio pedsaku BibliografijaBarnes Jonathan 1979 The Presocratic Philosophers RKP London Heraklitas 1995 Fragmentai Aidai Vilnius SaltiniaiDiogenes Laertius ix 4 http www lithuanian net minipedia philosophy heraclitus htm Archyvuota kopija 2009 02 07 is Wayback Machine projekto August Gladisch 1859 Herakleitos Und Zoroaster Eine Historische Untersuchung ISBN 978 1 160 10327 5 p IV