Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Dialektika sen gr dialektikē iš dialegomai kalbuosi diskutuoju bendroji tikrovės visuotinio ryšio judėjimo ir vystymosi
Dialektika
Dialektika (sen. gr. dialektikē, iš dialegomai – kalbuosi, diskutuoju) – bendroji tikrovės visuotinio ryšio, judėjimo ir vystymosi teorija, kuri joje vykstančius pakitimus aiškina kiekviename objekte ar procese esančiais vidiniais prieštaravimais, priešingomis tendencijomis; ta teorija pagrįstas bendrasis tikrovės pažinimo metodas ir mąstymo bei jo dėsnių mokslas.
Teoriniai principai
Kaip metodas, dialektika priešinga metafizikai. Dialektika tiria judėjimo ir vystymosi dėsningumą, kurį formuluoja dialektikos dėsnių pavidalu, kategorijose, sąvokose, apibendrina nuolat besikaupiančias žinias apie pasaulį ir sudaro bendra teorinį ir metodologinį pagrindą jo pažinimui. Pagrindinis dialektikos dėsnis – priešybių kovos ir vienybės dėsnis. Jis išreiškia kiekviename materijos išsivystymo lygyje, gamtoje ir visuomenėje, vykstančio judėjimo, vystymosi, kitimo priežastį ir šaltinį. atskleidžia tikrovės pakitimų mechanizmą. Kokybiniai pakitimai, kurie vyksta kaip senosios kokybės paneigimas, naujos atsiradimas, paprastesnių materijos formų virtimas sudėtingesnėmis, perėjimas iš žemesnio jos išsivystymo lygio į aukštesnį, leidžia daryti išvadą apie pažangų vystymosi pobūdį, kurį atspindi .
Svarbiausios dialektikos kategorijos – , ir , ir , ir , ir tikrovė, ir forma, esmė ir . Objektyviosios dialektikos atspindys yra sąvokų, kuriomis žmonės naudojasi pažinime, dialektika, dar kitaip vadinama subjektyviąja dialektika. Subjektyviosios dialektikos dėsniai kartu yra , kuri tiria tikrovę atspindinčias mąstymo formas bei jų raidą, dėsniai. Dialektikoje sąvokos atsiranda ir vystosi kaip pažinimo artėjimas prie objektyviosios tiesos.
Dialektiniai pažinimo principai:
- tiesos konkretumas,
- logiškumo ir istoriškumo bei abstraktumo ir konkretumo vienovė,
- pažinimo ryšys su praktika, kuri yra pažinimo pagrindas, varomoji jėga, tikslas ir kriterijus.
Vystymosi etapai ir formos
Skiriami šie pagrindiniai dialektikos vystymosi etapai:
- senovės mąstytojų stichinė, naivioji dialektika,
- renesanso materialistų dialektika,
- idealistinė dialektika,
- XIX a. rusų revoliucinių demokratų dialektika,
- marksistinė lenininė dialektika.
Kaip pasaulėžiūros, bendrosios būties teorijos ir mąstymo metodo, dialektikos užuomazgų buvo dar senovės indų, kinų filosofijoje (pvz., daosizme). Senovės graikų Mileto mokyklos, ypač Heraklito, dialektika yra aiškesnio ir pilnesnio pavidalo. Heraklitas teigė, jog pasaulyje viskas nepaliaujamai juda ir kinta; šio kitimo priežastimi jis laikė gamtos reiškinių vidinius prieštaravimus. Sąvokų dialektiką idealistiškai nagrinėjo Sokratas ir Platonas. Jie pripažino būties ir nebūties, judėjimo ir rimties vienovę. Svarbus etapas dialektikos raidoje – Aristotelio filosofija. Jis plėtojo materijos ir formos, kaip potencialios ir realios būties teoriją, nagrinėjo kai kurias dialektinio mąstymo formas. Neoplatonikai pirmaisiais mūsų eros amžiais pateikė idealistinę būties dialektikos koncepciją.
dialektiką laikė metodu, kuriuo tiesa nuo netiesos atskiriama grynu išprotavimu. Renesanso pradžioje Nikolajus Kuzietis analizavo priešybių (žinojimo ir nežinojimo, maksimumo ir minimumo) sutapimą, jų sąveiką. Dž. Brunas pripažino visų gamtos elementų vienovę ir ryšį, organinių ir neorganinių elementų, psichikos ir medžiagos vienovę. Dialektikos bruožų esama R. Dekarto (raidos principas kosmologijoje), B. Spinozos (laisvės ir būtinybės tarpusavio ryšio analizė), G. V. Leibnico (nenutrūkstamo materijos ir judėjimo ryšio principas) filosofijoje. Daugelį savo gyvenamo laikotarpio visuomeninio gyvenimo reiškinių dialektiškai aiškino D. Didro ir Ž. Ž. Ruso.
Naujas dialektikos raidos etapas – klasikinė vokiečių filosofija, kuri rutuliojo dialektiką idealistiniu pagrindu ir laikė ją universaliu pažinimo metodu. Šį etapą pradėjo I. Kanto „grynojo proto“ antinomijų teorija. J. G. Fichtė, F. V. Šelingas, G. V. F. Hėgelis, siekdami įveikti Kanto agnosticizmą, toliau vystė idealistinę dialektiką. Hėgelis sukūrė filosofinę sistemą, kurios pagrindą sudaro būties teorija ir dialektikos, kaip tikrovės raidos mokslas. Anot Hėgelio, būtis esanti loginės prigimties, tad dialektinis tikrovės vystymasis priklausąs nuo dialektinio idėjos (minties) vystymosi. Jo esmę sudaro nuolatinis priešingumų, sukeliamų idėjos vystymosi etapų, įveikimas. Tuo remdamasis Hėgelis suformulavo dialektikos dėsnius: priešybių vienybės ir kovos, kiekybinių pakitimų perėjimo į kokybinius, neigimo neigimo. Hėgelio dialektika – aukščiausio lygio idealistinė dialektika.
Rusų revoliuciniai demokratai V. Belinskis, A. Gercenas, N. Černyševskis, kritikavo Hėgelio idealizmą, stengėsi jį pagrįsti materialistiškai. K. Markso ir F. Engelso dialektika, paremta materialistiniais pagrindais, yra Hėgelio dialektikos priešingybė. Ji tiria bendruosius judėjimo, tikrovės vystymosi ir žmogaus mąstymo dėsnius.
Idealistinės dialektikos elementų esama Vydūno filosofijoje.
Taip pat skaitykite
Priešybių vienovės ir kovos dėsnis
Šaltiniai
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. MELI institutas, Vilnius.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Dialektika sen gr dialektike is dialegomai kalbuosi diskutuoju bendroji tikroves visuotinio rysio judejimo ir vystymosi teorija kuri joje vykstancius pakitimus aiskina kiekviename objekte ar procese esanciais vidiniais priestaravimais priesingomis tendencijomis ta teorija pagrįstas bendrasis tikroves pazinimo metodas ir mastymo bei jo desniu mokslas Teoriniai principaiKaip metodas dialektika priesinga metafizikai Dialektika tiria judejimo ir vystymosi desninguma kurį formuluoja dialektikos desniu pavidalu kategorijose savokose apibendrina nuolat besikaupiancias zinias apie pasaulį ir sudaro bendra teorinį ir metodologinį pagrinda jo pazinimui Pagrindinis dialektikos desnis priesybiu kovos ir vienybes desnis Jis isreiskia kiekviename materijos issivystymo lygyje gamtoje ir visuomeneje vykstancio judejimo vystymosi kitimo priezastį ir saltinį atskleidzia tikroves pakitimu mechanizma Kokybiniai pakitimai kurie vyksta kaip senosios kokybes paneigimas naujos atsiradimas paprastesniu materijos formu virtimas sudetingesnemis perejimas is zemesnio jos issivystymo lygio į aukstesnį leidzia daryti isvada apie pazangu vystymosi pobudį kurį atspindi Svarbiausios dialektikos kategorijos ir ir ir ir tikrove ir forma esme ir Objektyviosios dialektikos atspindys yra savoku kuriomis zmones naudojasi pazinime dialektika dar kitaip vadinama subjektyviaja dialektika Subjektyviosios dialektikos desniai kartu yra kuri tiria tikrove atspindincias mastymo formas bei ju raida desniai Dialektikoje savokos atsiranda ir vystosi kaip pazinimo artejimas prie objektyviosios tiesos Dialektiniai pazinimo principai tiesos konkretumas logiskumo ir istoriskumo bei abstraktumo ir konkretumo vienove pazinimo rysys su praktika kuri yra pazinimo pagrindas varomoji jega tikslas ir kriterijus Vystymosi etapai ir formosSkiriami sie pagrindiniai dialektikos vystymosi etapai senoves mastytoju stichine naivioji dialektika renesanso materialistu dialektika idealistine dialektika XIX a rusu revoliuciniu demokratu dialektika marksistine leninine dialektika Kaip pasauleziuros bendrosios buties teorijos ir mastymo metodo dialektikos uzuomazgu buvo dar senoves indu kinu filosofijoje pvz daosizme Senoves graiku Mileto mokyklos ypac Heraklito dialektika yra aiskesnio ir pilnesnio pavidalo Heraklitas teige jog pasaulyje viskas nepaliaujamai juda ir kinta sio kitimo priezastimi jis laike gamtos reiskiniu vidinius priestaravimus Savoku dialektika idealistiskai nagrinejo Sokratas ir Platonas Jie pripazino buties ir nebuties judejimo ir rimties vienove Svarbus etapas dialektikos raidoje Aristotelio filosofija Jis pletojo materijos ir formos kaip potencialios ir realios buties teorija nagrinejo kai kurias dialektinio mastymo formas Neoplatonikai pirmaisiais musu eros amziais pateike idealistine buties dialektikos koncepcija dialektika laike metodu kuriuo tiesa nuo netiesos atskiriama grynu isprotavimu Renesanso pradzioje Nikolajus Kuzietis analizavo priesybiu zinojimo ir nezinojimo maksimumo ir minimumo sutapima ju saveika Dz Brunas pripazino visu gamtos elementu vienove ir rysį organiniu ir neorganiniu elementu psichikos ir medziagos vienove Dialektikos bruozu esama R Dekarto raidos principas kosmologijoje B Spinozos laisves ir butinybes tarpusavio rysio analize G V Leibnico nenutrukstamo materijos ir judejimo rysio principas filosofijoje Daugelį savo gyvenamo laikotarpio visuomeninio gyvenimo reiskiniu dialektiskai aiskino D Didro ir Z Z Ruso Naujas dialektikos raidos etapas klasikine vokieciu filosofija kuri rutuliojo dialektika idealistiniu pagrindu ir laike ja universaliu pazinimo metodu Sį etapa pradejo I Kanto grynojo proto antinomiju teorija J G Fichte F V Selingas G V F Hegelis siekdami įveikti Kanto agnosticizma toliau vyste idealistine dialektika Hegelis sukure filosofine sistema kurios pagrinda sudaro buties teorija ir dialektikos kaip tikroves raidos mokslas Anot Hegelio butis esanti logines prigimties tad dialektinis tikroves vystymasis priklausas nuo dialektinio idejos minties vystymosi Jo esme sudaro nuolatinis priesingumu sukeliamu idejos vystymosi etapu įveikimas Tuo remdamasis Hegelis suformulavo dialektikos desnius priesybiu vienybes ir kovos kiekybiniu pakitimu perejimo į kokybinius neigimo neigimo Hegelio dialektika auksciausio lygio idealistine dialektika Rusu revoliuciniai demokratai V Belinskis A Gercenas N Cernysevskis kritikavo Hegelio idealizma stengesi jį pagrįsti materialistiskai K Markso ir F Engelso dialektika paremta materialistiniais pagrindais yra Hegelio dialektikos priesingybe Ji tiria bendruosius judejimo tikroves vystymosi ir zmogaus mastymo desnius Idealistines dialektikos elementu esama Vyduno filosofijoje Taip pat skaitykitePriesybiu vienoves ir kovos desnisSaltiniaiLietuviskoji tarybine enciklopedija III t MELI institutas Vilnius Vikizodynas