GediminaičiaiGediminaičių stulpaiPradininkas Skalmantas GediminasTitulas Didysis kunigaikštis KunigaikštisLaikotarpis XI

Gediminaičiai
Gediminaičių stulpai
Pradininkas	Skalmantas/Gediminas
Titulas	Didysis kunigaikštis, Kunigaikštis
Laikotarpis	XIV–XVI a.
Šalys	LDK
Atšakos	Jogailaičiai, , Karijotaičiai, Manvydai ir kt.

Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija. Lietuvoje Didžiaisiais kunigaikščiais Gediminaičiai buvo nuo 1315 ar 1316 m. iki 1572 m., kai nepalikęs palikuonių mirė paskutinis šios dinastijos valdovas Žygimantas Augustas.

Kartu Gediminaičiai valdė ir daug Rusios kunigaikštysčių, kur ilgainiui pakeitė Riurikaičius. Viena Gediminaičių dinastijos šaka – vad. Jogailaičiai, buvo ir Lenkijos, Čekijos bei Vengrijos karaliai.

Kilmė

Dėl Gediminaičių dinastijos pradžios yra tam tikrų neaiškumų. Po Traidenio mirties rašytiniuose šaltiniuose 1284–1285 m. minimas Daumantas ar Domantas. Jo ryšys su Traideniu nėra tiksliai žinomas, kaip nėra žinomas ir Daumanto ryšys su Gediminaičiais. Po Daumanto ~1287 m. Ldk tapo spėjamas Traidenio sūnus ar sūnėnas Butegeidis, Vytenio tėvo Butvydo ar Buivydo (netaisyklingai dar vadinamo „Pukuveru“) brolis. Po Butegeidžio Lietuvą valdė Butvydas, o po Butvydo – šio sūnus Vytenis Buivydas,- pastarasis literatūroje dažnai įvardijamas kaip Gedimino brolis, nors iš tiesų Gedimino „tėvu“, o vėliau „broliu“ ano meto kalba jis tituluotas tik atsižvelgiant į vienokią ar kitokią Gedimino padėtį savojo siuzereno atžvilgiu…

Gediminas

Gediminas, vos atėjęs į valdžią (1316 m.; galimas dalykas, po tais metais įvykusio dinastinio perversmo), ėmėsi diplomatijos bei karinėmis priemonėmis stiprinti ir plėsti LDK, − prijungė prie jos Turovo-Pinsko žemę, apie 1318 m. apvesdinęs sūnų Algirdą, pavertė jį Vitebsko kunigaikštystės paveldėtoju, o netrukus ir valdovu (apie 1320 m.), 1320 m. sudarė sąjungą su Tverės kunigaikštyste (su pertraukomis išsilaikiusią iki 1375 m.), ~1320–1325 m. primetė LDK protektoratą Volynei, Kijevui, Pskovui ir Smolenskui.

Gedimino sūnūs

1341 m. gruodį miręs Gediminas valstybę paliko 2 savo broliams ir 7 ar 8 sūnums:

sūnui Jaunučiui Gediminas paliko Vilniaus kunigaikštystę (su Ašmena, Lyda, Kernave, Breslauja, Ukmerge ir kt.);
sūnui Mantvydui – Karačevą (arba Kernavę) ir ;
sūnui Narimantui – Turovą ir Pinską;
broliui Vainiui – Polocką;
broliui Fiodorui (= Mintautui?) – Kijevą;
sūnui Algirdui – Vitebską;
sūnui (?) – Žemaitiją (?);
sūnui Kęstučiui – Trakų kunigaikštystę (su Gardinu ir Palenke);
sūnui Karijotui – ir ;
sūnui Liubartui – Volynės kunigaikštystę.

1344–1345 m. žiemą Kęstutis užėmė Vilnių, kuriame buvo įsikūręs jo brolis Jaunutis, ir perdavė LDK valdžią Algirdui. Vėliau šiedu perversmą įvykdę broliai kartu valdė visą LDK.

1348 m. vasario 2 d. ties Strėvos upeliu kovoje su kryžiuočiais žuvo Narimantas.

Po Algirdo mirties

1377 m. gegužę miręs Algirdas sosto įpėdiniu paliko savo sūnų Jogailą. Kęstutis kurį laiką rėmė Jogailą. 1380 m. gegužės 31 d. Jogaila Dovydiškėse slapta sudarė taikos sutartį su Vokiečių ordinu, kuria įsipareigojo neremti Kęstučio, jei Ordinas pultų pastarojo valdas; sužinojęs apie Jogailos išdavystę, Kęstutis 1381 m. lapkritį užėmė Vilnių, o Jogailą išsiuntė į Vitebską.

1382 m. birželio 12 d. Jogailos šalininkai Vilniuje įvykdė perversmą, o netrukus užėmė ir Trakus. Kęstutis ir jo sūnus Vytautas su kariuomene atvyko prie Trakų į Jogailos pasiūlytas derybas, bet buvo suimti ir įkalinti Krėvos (ar Vilniaus „Kreivojoje“) pilyje. Vytautas iš nelaisvės pabėgo, o Kęstutį Rugpjūčio 15 d. greičiausiai vykdydami Julijonos Tveriškės įsakymą nužudė Jogailos tarnai.

1383 m. liepos 30 d. Vokiečių ordinas, sudaręs sutartį su Vytautu, paskelbė Jogailai karą. Rugpjūčio 12 d. Vytauto vadovaujama kryžiuočių kariuomenė užėmė Trakus ir apgulė Vilnių. Tačiau Skirgaila lapkričio 3 d. Trakus atsiėmė.

Jogaila ir Vytautas

Gediminaičių stulpai nupiešti Jono Dlugošo analuose, puslapyje apie Žalgirio mūšį. Puslapio fragmentas, 1572

**Gediminaičių stulpai**, naudoti Vytauto ir vėlesnių Gediminaičių valdovų

1384 m. Jogaila pasiūlė Vytautui taiką ir Vytautas, sudeginęs kelias kryžiuočių pilis, grįžo į Lietuvą, kur gavo valdyti Gardiną ir Palenkę, o 1387 m. – Volynę.

1386 m. vasarį Jogaila pasikrikštijo ir vedė Lenkijos karalienę Jadvygą, tapdamas Lenkijos karaliumi.

1387 m. Jogaila pradėjo Lietuvoje reformas, reikalingas unijai su Lenkija – pakrikštijo lietuvius, steigė vyskupijas, užrašė Skirgailai Trakų bei Polocko kunigaikštystes ir paliko jį savo vietininku Lietuvoje.

1390 m. sausio 19 d. Vytautas atnaujino sąjungą su Vokiečių ordinu bei bandė užimti Vilnių, ir galiausiai Jogaila pasiūlė Vytautui tapti jo vietininku Lietuvoje. Sudeginęs dar tris Ordino pilis, Vytautas vėl grįžo į Lietuvą, o 1392 m. rugpjūčio 4 d. Astrave sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu.

1410 m. liepos 15 d. jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Jogailos bei Vytauto, sutriuškino Vokiečių ordino kariuomenę Žalgirio mūšyje.

1429–1430 m. Vytautas siekė būti karūnuotas Lietuvos karaliumi, tačiau taip ir nespėjęs, 1430 m. spalio 27 d. Vytautas Didysis mirė.

1430–1432 m. didysis kunigaikštis Švitrigaila pratęsė Vytauto siekius vainikuotis Lietuvos karaliumi, bet Lenkijos politikų pastangomis buvo nušalintas nuo valdžios.

1432 m. Lietuvos valdovu tampa Žygimantas Kęstutaitis, Vytauto brolis

1434 m. birželio 1 d. mirė Lenkijos karalius, Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis Jogaila

Vėlesni Gediminaičiai

Gediminaičių stulpai ant Kauno rotušės, XVIIa. sieninė tapyba

1440 m. kovo 20 d. Trakuose buvo nužudytas didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, o birželio 29 d. Lietuvos didikai be Lenkijos Karalystės tarybos pritarimo didžiuoju kunigaikščiu paskelbė trylikametį Kazimierą Jogailaitį.

1492 m. birželio 7 d. Gardine mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras, o didžiuoju kunigaikščiu tapo jo sūnus Aleksandras.

1506 m. mirė paskutinis Lietuvos valdovas, mokėjęs lietuviškai – Aleksandras. Jo įpėdiniu tapo Žygimantas II Senasis.

Gediminaičių dinastijos valdovai

Valdovas	Valdė LDK		Pastabos
Valdovas	Nuo	Iki	Pastabos
Skalmantas	gyveno XIII a. viduryje – II pusėje		Giminės protėvis, tikėtinas Gedimino tėvas (Sūduvos (?) kunigaikštis); LDK nevaldė.
Butigeidis	prieš 1289	apie 1290–1292	Skalmanto (?) sūnus
Butvydas	po 1290	1294 ar 1295	Skalmanto (?) sūnus
Vytenis	1295	1315 arba 1316
Gediminas	1315 arba 1316	1341 gruodis	Butvydo - Buivydo (?) sūnus
Jaunutis	1341 gruodis	1345 sausis	Gedimino sūnus
Algirdas	1345	1377 gegužės 24	Gedimino sūnus
Jogaila	1377 gegužės 24	1381 lapkritis	Algirdo sūnus
Kęstutis	1381 lapkritis	1382 birželio 12	Gedimino sūnus
	1380		Gedimino sūnus
Jogaila	1382 birželio 12	1392 rugpjūčio 4	Algirdo sūnus
Vytautas	1392 rugpjūčio 4	1430 spalio 27	Kęstučio sūnus
Švitrigaila	1430 spalio 27	1432	Algirdo sūnus
Žygimantas Kęstutaitis	1432	1440	Vytauto brolis
Kazimieras Jogailaitis	1440	1492	Jogailos sūnus
Aleksandras	1492	1506	Kazimiero Jogailaičio sūnus
Žygimantas Senasis	1506	1548	Kazimiero Jogailaičio sūnus
Žygimantas Augustas	1548	1572	Žygimanto Senojo sūnus

Gediminaičiai

Pirmos kartos vyriškosios linijos genealoginis medis

Skalmantas:
- Butigeidis;
- Butvydas:
  - Vytenis;
    - Žvelgutis:
  - Gediminas;
    - Vytautas Gediminaitis (?):
      - Andrius (žuvo, turėjo vaikų);
    - Manvydas, spėjami palikuoniai Manvydai:
      - Albertas Vaitiekus Manvydas;
      - Jurgis Gedgaudas:
    - Narimantas;
      - (palikuoniai buvo Pinsko kunigaikščiai):
      - Aleksandras Narimantaitis, Podolės valdytojas;
      - Jurgis Narimantaitis, Belcų, Kremeneco valdytojas:
      - ;
        , palikuoniai (Rusija):
        
        , palikuoniai Bulgakovai, , (Rusija);
        
        , palikuoniai (Rusija):
      - ;
    - Algirdas:
      - Vingaudas (Andrius Algirdaitis), Pskovo, Polocko kunigaikštis;
      - Dmitrijus Algirdaitis:
        , palikuoniai (Rusija);
      - :
      - Vladimiras Algirdaitis, Kijevo kunigaikštis:
        Aleksandras Vladimirovičius, palikuoniai Olelkaičiai Sluckiškiai;
        
        , palikuoniai :
      - ;
        , palikuoniai Kobrinskiai:
      - Jogaila Algirdaitis, palikuoniai Jogailaičiai;
      - Skirgaila Algirdaitis:
      - Kaributas Algirdaitis;
      - Lengvenis Algirdaitis:
        Michailas (), palikuoniai Mstislaviškiai;
      - Karigaila Algirdaitis;
      - Vygantas Algirdaitis:
      - Švitrigaila Algirdaitis;
    - Jaunutis:
      - Simonas, palikuoniai ;
      - Mykolas:
    - Kęstutis;
      - :
      - Vaidotas Kęstutaitis;
      - Butautas Kęstutaitis:
      - Vytautas Didysis;
      - :
      - Žygimantas Kęstutaitis;
    - Karijotas:
      - ;
      - :
      - Konstantinas Karijotaitis;
        Vosylius Čartoriskis, palikuoniai Čartoriskiai;
      - Teodoras Karijotaitis:
      - Leonas Karijotaitis (?);
      - Vosylius (lot. Bazilius, rus. Vasilijus) Karijotaitis;
      - ;
    - Liubartas (rus. Dimitrijus), valdytojas:
      - :
        :
        , sujungęs kelis vardus, giminės liniją pavadino Sanguškomis :
        ;
      - Lazaris Liubartaitis (?):
      - Simonas Liubartaitis (?);
  - Teodoras:
  - Vainius;
    - Liubka:
  - Margiris (spėjamas).

Literatūra

A. Kučinskas. Gedimino dinastijos kilmė. Kaunas, 1934;
A. Nikžentaitis. Gediminas. Vilnius, 1989;
K. Stadnicki. Synowie Giedymina. Lwów, 1853;
K. Chodynicki Geneza dynastji Giedymina. Kwartalnik Historyczny. t. XL Warszawa, 1926;
J. Ochmański Gediminowicze – „prawnuki Skolomendowy“. Ars historica. Poznań, 1976.
Archiwum Książąt Lubartowiczów Sanguszków w Sławucie Архів Сангушків в Славуті T.1-7 (пол.) http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/publication?id=65450
Родовід Любартів http://www.art.lutsk.ua/art/lubart/tkt19.htm

Šaltiniai

Gediminaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 476 psl.

Nuorodos

Gediminaičių stulpai
Lietuvos XIV a. istorija Archyvuota kopija 2004-06-13 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos XV a. istorija Archyvuota kopija 2004-06-17 iš Wayback Machine projekto.

[1] Gediminaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 476 psl.