Diktatorius lot dicto įsakinėju valstybės vadovas turintis absoliučią valdžią Diktatoriais dažniausiai tapdavo k

Diktatorius (lot. dicto – 'įsakinėju') – valstybės vadovas, turintis absoliučią valdžią. Diktatoriais dažniausiai tapdavo kitą diktatorių nuvertus arba ką tik susikūrusių ar nepriklausomybę iškovojusių valstybių, kuriose silpna demokratija, vadovai.

Lyderiai, dažnai apibūdinami kaip diktatoriai (iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią): **Sovietų Sąjungos komunistų partijos** generalinis sekretorius **Josifas Stalinas**; **Vokietijos** **fiureris** **Adolfas Hitleris**; **Kinijos komunistų partijos** pirmininkas **Mao Dzedongas**; **Italijos** **dučė** **Benitas Musolinis**; **Šiaurės Korėjos** aukščiausias vadovas **Kim Ir Senas**.

Istorija

Senovės Romoje diktatoriumi tapdavo pareigūnai, kuriems ypatingais atvejais (pavyzdžiui, kilus karui) senato nutarimu būdavo suteikiama neribota valstybės valdžia (bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams). Kai kurie asmenys tokią valdžią išlaikydavo ilgesnį laiką, pvz., Lucijus Kornelijus Sula ar Gajus Julijus Cezaris.

Naujaisiais laikais vienais pirmųjų diktatorių galima laikyti Anglijos vadovą Oliverį Kromvelį, Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėją Maksimiljaną Robespjerą bei Prancūzijos imperatorių Napoleoną Bonapartą.

Po I pasaulinio karo (1914–1918) diktatoriais faktiškai tapo ir daugelio Europos valstybių lyderiai (A. Smetona Lietuvoje, J. Pilsudskis Lenkijoje, K. Ulmanis Latvijoje ir kiti).

Po II pasaulinio karo (1939–1945) daugumoje Vakarų Europos šalių įsigalėjo demokratija. Diktatorių čia beveik neliko (išimtys – Fransiskas Franko Ispanijoje ir António de Oliveira Salazar Portugalijoje). XXI a. diktatoriais įvardijami Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Sirijos prezidentas Bašaras al-Asadas, Šiaurės Korėjos vadovas Kim Čen Unas.

Šaltiniai

„diktatorius“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2022-10-10.
. The Praetorship in The Roman Republic. — New York & Oxford: Oksfordo universiteto leidykla, 2000. — Vol. I: Origins to 122 BC. — Pp. 38—43 online ; Andrew Lintott, The Constitution of the Roman Republic (Oxford University Press, 1999), pp. 109—113 online.
„Современные диктаторы“. diletant.media (rusų). Nuoroda tikrinta 2022-04-25.
„Путин и Лукашенко: два последних диктатора Европы – дружба крепчает“. www.ukrinform.ru (rusų). Suarchyvuotas originalas 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-04-25.
Deutsche Welle (www.dw.com). „В рейтинге демократии Россия и Беларусь занимают места между африканскими странами | DW | 10.02.2022“. DW.COM (rusų). Nuoroda tikrinta 2022-07-12.
Vladimir Putin has shifted from autocracy to dictatorship; www.economist.com; 2021 m. lapkričio 13 d.

[:0-1] „diktatorius“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2022-10-10.

[2] . The Praetorship in The Roman Republic. — New York & Oxford: Oksfordo universiteto leidykla, 2000. — Vol. I: Origins to 122 BC. — Pp. 38—43 online ; Andrew Lintott, The Constitution of the Roman Republic (Oxford University Press, 1999), pp. 109—113 online.

[3] „Современные диктаторы“. diletant.media (rusų). Nuoroda tikrinta 2022-04-25.

[4] „Путин и Лукашенко: два последних диктатора Европы – дружба крепчает“. www.ukrinform.ru (rusų). Suarchyvuotas originalas 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-04-25.

[5] Deutsche Welle (www.dw.com). „В рейтинге демократии Россия и Беларусь занимают места между африканскими странами | DW | 10.02.2022“. DW.COM (rusų). Nuoroda tikrinta 2022-07-12.

[6] Vladimir Putin has shifted from autocracy to dictatorship; www.economist.com; 2021 m. lapkričio 13 d.