Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Demokratija
 | Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Demokratija (gr. δημοκρατία = dēmokratía – dēmos ‘liaudis’ + kratos ‘valdau’) – valdymo sistema, kai visa valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, o valdo pagal konstitucijos nustatytus įgaliojimus veikianti vyriausybė. Piliečių valia įgyvendinama tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus. Nors ir nėra tikslaus, visuotinai priimtino demokratijos apibrėžimo,lygybė ir laisvė nuo seniausių laikų išskiriami kaip demokratijai svarbios savybės. Šie principai realizuojami per visų piliečių lygybę prieš įstatymą ir vienodas politines teises (pvz., balsavimo ar kandidatavimo prasme).
Šiuo metu demokratija yra tapusi universaliai taikomu žodžiu, nors ne visada aišku, kokią tikrovę tas žodis atspindi. Kadangi supratimas kas yra demokratija yra labai įvairus, dažnai kartu su šiuo žodžiu naudojami įvairūs būdvardžiai, „patikslinantys“ kas turima galvoje. Šiuolaikinės Vakarų demokratijos paprastai vadinamos liberaliosiomis demokratijomis.
XIX a. demokratija tampa įtakinga politine idėja, XX a. pr. – ji virsta politine realybe, XX a. vid. tampa geopolitine realybe, XX a. pb. – tai universali politinio sutvarkymo paradigma.
Demokratinių šalių pasaulio žemėlapyje daugėja. Naujojo tūkstantmečio pradžioje demokratiniai režimai įsitvirtino Vakarų ir Pietų Europoje, Australijoje, Kanadoje, N. Zelandijoje, Japonijoje ir JAV. Be to, per paskutinius du dešimtmečius demokratinės valdymo formos atsirado Rytų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, taip pat kai kuriose Afrikos šalyse.
Masinės atstovaujamosios demokratijos vystymasis yra stipriai susijęs su ekonominiu vystymusi ir atitinkamai šalies turtingumu. Todėl nenuostabu, kad demokratija yra ir išlieka stabili daugelyje Europos šalių ir JAV, bet sunkiai įsitvirtina kitose pasaulio šalyse. Jei vyriausybė nesugeba užtikrinti pagrindinių ekonominių šalies gyventojų poreikių, politinis nestabilumas yra neišvengiamas.
Istorinė raida
Antikinė (tiesioginė) demokratija
Demokratija, kaip ir pats terminas, pirmiausia atsirado Graikijos miestuose-valstybėse po ilgai trukusių kovų tarp didikų ir turtingųjų su paprasta liaudimi. Didžiausią išraišką demokratija pasiekė Atėnuose, kur visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti valstybės valdyme. Pareigūnai buvo renkami tiesiogiai piliečių susirinkimo metu arba parenkami burtų keliu.
Atėnų demokratijoje buvo ir gana kontroversiškų aspektų, pavyzdžiui, piliečių teisė ištremti tuos piliečius, kurie buvo laikomi pavojingais demokratijai (ostrakizmas). Antikos filosofas Aristotelis demokratijos sąvoką vartoja negatyvia prasme, apibūdindamas prasčiokų valdžią ir vietoje jos propaguoja tam tikrą demokratijos ir oligarchijos mišinį – politėją.
Romos respublikoje, kol ji nebuvo laikui bėgant palaipsniui pakeista principatu taip pat buvo įgyvendinti tam tikri demokratijos elementai, remiantis laisvų piliečių idėja. Istoriškai svarbesnis Romos įnašas buvo teisinės valstybės koncepcijos sukūrimas, kuri yra svarbi šiuolaikinės demokratijos sampratos dalis.
Apie antikinę (klasikinę) demokratiją žinome daugiausia iš jos kritikų. Tarp tokių kritikų yra ir Aristotelis, kuris teigė, jog demokratija palanki demagogams.
Mūsų laikais klasikinė demokratija dažnai buvo pernelyg idealizuojama, klaidingai suprantama dėl politinio žodyno modernizavimo. Tokio tipo demokratija buvo galima tik nedidelėje valstybėje, kur liaudis buvo politiškai apšviesta ir buvo apribota, nes dauguma gyventojų buvo vergai ir nepiliečiai. Antikinėje demokratijoje yra tik horizontali demokratijos ašis – lygybė be vertikalios – individo laisvės, kurią vėliau suteikė liberalizmas. Antikinė demokratija neteikė reikšmės valdžios apribojimui, neskyrė valstybės ir piliečių, neišskyrė profesionalių politikų. Dalyvavimas valdžios vykdyme neimplikuoja individo laisvės. Vyravo individualizmo dvasia, bet ne modernios individo laisvės. Nebuvo skirtumo tarp viešosios ir privačiosios sferų (ji iš viso nebuvo pripažįstama).
Demokratijos sampratos raida iki XIX a.
Viduramžiais demokratijos idėjos Europoje praktiškai išnyko, išskyrus kai kuriuos savarankiškus miestus ir Šveicarijos dalis.
Per ankstyvųjų Italijos miestų respublikų egzistavimą ir Viduramžius išsivystė svarbios moderniai Vakarų demokratijai svarbios idėjos, tokios kaip atstovavimas. Tomas Akvinietis ir kėlė valdžios apribojimo idėjas, teigdami, kad valdžios galia yra ribojama moralinių įstatymų, papročių.
Didelę reikšmę demokratijos sampratos raidai turėjo prigimtinių teisių idėja (dabar dažniausiai vadinama žmogaus teisėmis). Remiantis šia idėja prieita prie išvados, kad visi laisvi žmonės turi vienodas teises. Tai sekė sutarties idėja, tai kad valdantieji ir valdomieji tarpusavyje susiję abipusiais įsipareigojimais. Jei valdovas nevykdydavo savo pareigų arba ribojo prigimtines teises, liaudis galėjo atsiimti suverenitetą. Ši idėja, suformuluota Džono Loko, stipriai darė įtaką britų parlamentinei demokratijai ir, taip kaip apibrėžta Žano Žako Ruso socialinės sutarties teorijoje, padėjo filosofiškai pagrįsti Amerikos ir Prancūzijos revoliucijas.
XVIII a. Šarlis Monteskjė įvedė „valdžių padalijimo“ sampratą.
Ginamoji demokratija
Tai klasikinė liberalioji samprata, susiformavusi XIX a. I p. utilitaristų Madisono (Madison), Bentamo (Bentham), Milio (Mill) teoriniuose darbuose. Jų teorija daug kuo panaši į antikinį demokratijos supratimą, Madisonas antikinę demokratiją vertino kritiškai, nes ji buvo nesuderinama su asmens saugumu, nuosavybės teisėmis. Pagrindinė tezė – demokratija reiškia atsakingą valdymą (responsible government). Propaguojama valdžių atskyrimo idėja.
Tipologija
Demokratinės politinės sistemos skirstomos į įvairius tipus. Pats stambiausias ir dažniausias skirstymas yra į tiesioginę demokratiją ir atstovaujamąją demokratiją.
Tiesioginė demokratija – kai už galiojančių įstatymų pakeitimus ir naujus įstatymus balsuoja visi rinkimų teisę turintys piliečiai.
Atstovaujamoji demokratija – kai rinkimų teisę turintys piliečiai išrenka atstovus, kurių pažiūros maksimaliai atitinka daugumos piliečių pažiūras. Šie atstovai balsuoja už visus galiojančių įstatymų pakeitimus. Tai techniškai įmanoma demokratijos forma, tačiau turinti begalę trūkumų:
a) atstovai patys sau nustato privilegijas bei savo veiksmų kontrolę
b) atstovai turi teisę pakeisti pažiūras po rinkimų
c) atstovus galima papirkti
d) atstovai gali naudotis valdžia asmeniniams interesams tenkinti
e) atstovai gali keisti rinkimų įstatymus, tuo nepastebimai uzurpuodami galimybę patekti į valdžią vėl ir vėl;
ir t.t… ….
Geriausi įrodymai kad valstybėje atstovaujamoji demokratija ne visiškai teisinga:
-kai priimami sprendimai, kuriems akivaizdžiai nepritaria dauguma gyventojų;
-kai valdžioje išlieka neatsistatydinę atstovai ir vyriausybės su labai žemais visuomenės palaikymo reitingais;
-kai piliečiai iš valstybės bėga į užsienį(nenormaliai aukštas emigracijos lygis).
Šiuolaikinė demokratija yra visų pirma atstovaujamoji demokratija, nors taikomos ir tam tikros tiesioginės demokratijos formos – referendumai, plebiscitai, piliečių apklausos. Tačiau skirtingų demokratinėmis laikomų šalių patirtis skirtinga – vienur referendumai valstybės lygmeniu nerengiami (JAV referendumai gali būti rengiami tik valstijų arba dar žemesniame lygmenyje), kitur rengiami labai dažnai (Šveicarija).
Šiuolaikinė Vakarų demokratija dažnai vadinama liberaliąja demokratija. Panašiai bando derinti liberalizmą ir demokratiją Dahl’as. Demokratijos požymiai pagal Dahl'ą (poliarchija):
- Politinių sprendimų kontrolė renkamiems pareigūnams.
- Rinkimai (sąžiningi, laisvi, dažni, taikingi).
- Rinkimų teisę turi turėti visi suaugę piliečiai.
- Renkamumas.
- .
- Informacijos alternatyva.
- Teisė į asociacijas.
Už ir prieš
Tradiciškai demokratijos tikslu laikomas siekis užkirsti kelią tironijos atsiradimui (valdžios susikoncentravimui vieno ar kelių asmenų rankose). Taigi demokratija nebūtinai turi garantuoti geriausią valdymą, bet uždėti apribojimus naudojimuisi valdžia ir užtikrinti, kad bet kokia bloga valdžia gali būti pakeista taikiu būdu.
Nepaisant to, daugelis [reikalingas šaltinis] žmonių mano, kad nėra tokios sistemos, kuri idealiai tvarkytų visuomenę, ir kad demokratija taip pat moraliai nėra ideali.
Empirinės ir normatyvinės demokratijos teorijos
Kadangi nėra vieningos sampratos kas yra demokratija, egzistuoja įvairios teorijos ir sampratos aiškinančios kas yra demokratija arba kokia ji turėtų būti. Demokratijos teorijas galima skirstyti į du konceptualius požiūrius:
- normatyvinį ir
- empirinį (aprašomąjį)
Empirinės teorijos domisi kas yra demokratija ir kaip ji praktiškai veikia. Normatyvinės teorijos nustato kokios yra privalomosios sąlygos vienai ar kitai politinei sistemai įvardinti kaip demokratinei. Tam tikra prasme skirstymas yra sąlyginis, nes normatyvinės teorijos remiasi praktika, o empirinės teorijos taip pat užsiima demokratijos interpretavimu ir tipologizavimu.
Taip pat skaitykite
- Atėnų demokratija
- Demokratinės taikos teorija
Šaltiniai
- Demokratija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- Liberty and justice for some at Economist.com
- „Aristotle, Politics.1317b (Book 6, Part II)“. Perseus.tufts.edu. Nuoroda tikrinta 2010-08-22.
- Vita Juknevičienė. Kintamas viešojo administravimo žmogiškųjų išteklių vaidmuo šiuolaikiniuose demokratijos vystymo procesuose. Viešoji politika ir viešasis administravimas, 2008. Nr. 23, 79 psl. [1]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Demokratija gr dhmokratia demokratia demos liaudis kratos valdau valdymo sistema kai visa valdzia kyla is pilieciu valios įstatymus leidzia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai o valdo pagal konstitucijos nustatytus įgaliojimus veikianti vyriausybe Pilieciu valia įgyvendinama tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo isrinktus atstovus Nors ir nera tikslaus visuotinai priimtino demokratijos apibrezimo lygybe ir laisve nuo seniausiu laiku isskiriami kaip demokratijai svarbios savybes Sie principai realizuojami per visu pilieciu lygybe pries įstatyma ir vienodas politines teises pvz balsavimo ar kandidatavimo prasme Balsavimas yra svarbi proceso dalis Siuo metu demokratija yra tapusi universaliai taikomu zodziu nors ne visada aisku kokia tikrove tas zodis atspindi Kadangi supratimas kas yra demokratija yra labai įvairus daznai kartu su siuo zodziu naudojami įvairus budvardziai patikslinantys kas turima galvoje Siuolaikines Vakaru demokratijos paprastai vadinamos liberaliosiomis demokratijomis XIX a demokratija tampa įtakinga politine ideja XX a pr ji virsta politine realybe XX a vid tampa geopolitine realybe XX a pb tai universali politinio sutvarkymo paradigma Demokratiniu saliu pasaulio zemelapyje daugeja Naujojo tukstantmecio pradzioje demokratiniai rezimai įsitvirtino Vakaru ir Pietu Europoje Australijoje Kanadoje N Zelandijoje Japonijoje ir JAV Be to per paskutinius du desimtmecius demokratines valdymo formos atsirado Rytu Europoje Lotynu Amerikoje ir Azijoje taip pat kai kuriose Afrikos salyse Masines atstovaujamosios demokratijos vystymasis yra stipriai susijes su ekonominiu vystymusi ir atitinkamai salies turtingumu Todel nenuostabu kad demokratija yra ir islieka stabili daugelyje Europos saliu ir JAV bet sunkiai įsitvirtina kitose pasaulio salyse Jei vyriausybe nesugeba uztikrinti pagrindiniu ekonominiu salies gyventoju poreikiu politinis nestabilumas yra neisvengiamas Istorine raidaAntikine tiesiogine demokratija Periklis kreipiasi į Atenu asambleja dail Philipp von Foltz 1853 Vakaruose Atenu tautos susirinkimas laikomas archetipiniu demokratinio valdymo pavyzdziu Demokratija kaip ir pats terminas pirmiausia atsirado Graikijos miestuose valstybese po ilgai trukusiu kovu tarp didiku ir turtinguju su paprasta liaudimi Didziausia israiska demokratija pasieke Atenuose kur visiems pilieciams vyrams buvo suteikta teise dalyvauti valstybes valdyme Pareigunai buvo renkami tiesiogiai pilieciu susirinkimo metu arba parenkami burtu keliu Atenu demokratijoje buvo ir gana kontroversisku aspektu pavyzdziui pilieciu teise istremti tuos piliecius kurie buvo laikomi pavojingais demokratijai ostrakizmas Antikos filosofas Aristotelis demokratijos savoka vartoja negatyvia prasme apibudindamas prascioku valdzia ir vietoje jos propaguoja tam tikra demokratijos ir oligarchijos misinį politeja Ciceronas smerkia Katilina dail Cesare Maccari 1889 Freskoje vaizduojamas Romos senatas Romos respublikoje kol ji nebuvo laikui begant palaipsniui pakeista principatu taip pat buvo įgyvendinti tam tikri demokratijos elementai remiantis laisvu pilieciu ideja Istoriskai svarbesnis Romos įnasas buvo teisines valstybes koncepcijos sukurimas kuri yra svarbi siuolaikines demokratijos sampratos dalis Apie antikine klasikine demokratija zinome daugiausia is jos kritiku Tarp tokiu kritiku yra ir Aristotelis kuris teige jog demokratija palanki demagogams Musu laikais klasikine demokratija daznai buvo pernelyg idealizuojama klaidingai suprantama del politinio zodyno modernizavimo Tokio tipo demokratija buvo galima tik nedideleje valstybeje kur liaudis buvo politiskai apsviesta ir buvo apribota nes dauguma gyventoju buvo vergai ir nepilieciai Antikineje demokratijoje yra tik horizontali demokratijos asis lygybe be vertikalios individo laisves kuria veliau suteike liberalizmas Antikine demokratija neteike reiksmes valdzios apribojimui neskyre valstybes ir pilieciu neisskyre profesionaliu politiku Dalyvavimas valdzios vykdyme neimplikuoja individo laisves Vyravo individualizmo dvasia bet ne modernios individo laisves Nebuvo skirtumo tarp viesosios ir privaciosios sferu ji is viso nebuvo pripazįstama Demokratijos sampratos raida iki XIX a Viduramziais demokratijos idejos Europoje praktiskai isnyko isskyrus kai kuriuos savarankiskus miestus ir Sveicarijos dalis Per ankstyvuju Italijos miestu respubliku egzistavima ir Viduramzius issivyste svarbios moderniai Vakaru demokratijai svarbios idejos tokios kaip atstovavimas Tomas Akvinietis ir kele valdzios apribojimo idejas teigdami kad valdzios galia yra ribojama moraliniu įstatymu paprociu Didele reiksme demokratijos sampratos raidai turejo prigimtiniu teisiu ideja dabar dazniausiai vadinama zmogaus teisemis Remiantis sia ideja prieita prie isvados kad visi laisvi zmones turi vienodas teises Tai seke sutarties ideja tai kad valdantieji ir valdomieji tarpusavyje susije abipusiais įsipareigojimais Jei valdovas nevykdydavo savo pareigu arba ribojo prigimtines teises liaudis galejo atsiimti suvereniteta Si ideja suformuluota Dzono Loko stipriai dare įtaka britu parlamentinei demokratijai ir taip kaip apibrezta Zano Zako Ruso socialines sutarties teorijoje padejo filosofiskai pagrįsti Amerikos ir Prancuzijos revoliucijas XVIII a Sarlis Monteskje įvede valdziu padalijimo samprata Ginamoji demokratija Tai klasikine liberalioji samprata susiformavusi XIX a I p utilitaristu Madisono Madison Bentamo Bentham Milio Mill teoriniuose darbuose Ju teorija daug kuo panasi į antikinį demokratijos supratima Madisonas antikine demokratija vertino kritiskai nes ji buvo nesuderinama su asmens saugumu nuosavybes teisemis Pagrindine teze demokratija reiskia atsakinga valdyma responsible government Propaguojama valdziu atskyrimo ideja TipologijaDemokratines politines sistemos skirstomos į įvairius tipus Pats stambiausias ir dazniausias skirstymas yra į tiesiogine demokratija ir atstovaujamaja demokratija Tiesiogine demokratija kai uz galiojanciu įstatymu pakeitimus ir naujus įstatymus balsuoja visi rinkimu teise turintys pilieciai Atstovaujamoji demokratija kai rinkimu teise turintys pilieciai isrenka atstovus kuriu paziuros maksimaliai atitinka daugumos pilieciu paziuras Sie atstovai balsuoja uz visus galiojanciu įstatymu pakeitimus Tai techniskai įmanoma demokratijos forma taciau turinti begale trukumu a atstovai patys sau nustato privilegijas bei savo veiksmu kontrole b atstovai turi teise pakeisti paziuras po rinkimu c atstovus galima papirkti d atstovai gali naudotis valdzia asmeniniams interesams tenkinti e atstovai gali keisti rinkimu įstatymus tuo nepastebimai uzurpuodami galimybe patekti į valdzia vel ir vel ir t t Geriausi įrodymai kad valstybeje atstovaujamoji demokratija ne visiskai teisinga kai priimami sprendimai kuriems akivaizdziai nepritaria dauguma gyventoju kai valdzioje islieka neatsistatydine atstovai ir vyriausybes su labai zemais visuomenes palaikymo reitingais kai pilieciai is valstybes bega į uzsienį nenormaliai aukstas emigracijos lygis Siuolaikine demokratija yra visu pirma atstovaujamoji demokratija nors taikomos ir tam tikros tiesiogines demokratijos formos referendumai plebiscitai pilieciu apklausos Taciau skirtingu demokratinemis laikomu saliu patirtis skirtinga vienur referendumai valstybes lygmeniu nerengiami JAV referendumai gali buti rengiami tik valstiju arba dar zemesniame lygmenyje kitur rengiami labai daznai Sveicarija Siuolaikine Vakaru demokratija daznai vadinama liberaliaja demokratija Panasiai bando derinti liberalizma ir demokratija Dahl as Demokratijos pozymiai pagal Dahl a poliarchija Politiniu sprendimu kontrole renkamiems pareigunams Rinkimai saziningi laisvi dazni taikingi Rinkimu teise turi tureti visi suauge pilieciai Renkamumas Informacijos alternatyva Teise į asociacijas Uz ir priesTradiciskai demokratijos tikslu laikomas siekis uzkirsti kelia tironijos atsiradimui valdzios susikoncentravimui vieno ar keliu asmenu rankose Taigi demokratija nebutinai turi garantuoti geriausia valdyma bet uzdeti apribojimus naudojimuisi valdzia ir uztikrinti kad bet kokia bloga valdzia gali buti pakeista taikiu budu Nepaisant to daugelis reikalingas saltinis zmoniu mano kad nera tokios sistemos kuri idealiai tvarkytu visuomene ir kad demokratija taip pat moraliai nera ideali Empirines ir normatyvines demokratijos teorijosKadangi nera vieningos sampratos kas yra demokratija egzistuoja įvairios teorijos ir sampratos aiskinancios kas yra demokratija arba kokia ji turetu buti Demokratijos teorijas galima skirstyti į du konceptualius poziurius normatyvinį ir empirinį aprasomajį Empirines teorijos domisi kas yra demokratija ir kaip ji praktiskai veikia Normatyvines teorijos nustato kokios yra privalomosios salygos vienai ar kitai politinei sistemai įvardinti kaip demokratinei Tam tikra prasme skirstymas yra salyginis nes normatyvines teorijos remiasi praktika o empirines teorijos taip pat uzsiima demokratijos interpretavimu ir tipologizavimu Taip pat skaitykiteAtenu demokratija Demokratines taikos teorijaVikiteka Demokratija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas demokratijaSaltiniaiDemokratija Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 Liberty and justice for some at Economist com Aristotle Politics 1317b Book 6 Part II Perseus tufts edu Nuoroda tikrinta 2010 08 22 Vita Jukneviciene Kintamas viesojo administravimo zmogiskuju istekliu vaidmuo siuolaikiniuose demokratijos vystymo procesuose Viesoji politika ir viesasis administravimas 2008 Nr 23 79 psl 1