Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
BoliviečiaiOruro karnavalo dalyvėsGyventojų skaičius gt 10 mln Populiacija šalyse Bolivija gt 8 5 mln Argentina 1 mln Br
Boliviečiai
| Boliviečiai | |
|---|---|
 Oruro karnavalo dalyvės | |
| Gyventojų skaičius | >10 mln. (?) |
| Populiacija šalyse |  Bolivija: >8,5 mln. Argentina: ~1 mln. Brazilija: 0,5 mln. Ispanija: 0,16 mln. Jungtinės Amerikos Valstijos: 0,1 mln. |
| Kalba (-os) | ispanų; t. p. kečujų, aimarų, gvaranių |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė, protestantizmas), indėniški ir sinkretiniai tikėjimai |
| Giminingos etninės grupės | kečujai, aimarai ir kt. indėnai, ispanai; kiti lotynoamerikiečiai (ypač perujiečiai, ekvadoriečiai, čiliečiai) |
 Vikiteka: | Boliviečiai |
Boliviečiai (isp. Bolivianos) – daugiakultūrė tauta, susiklosčiusi Bolivijoje. Populiacija neaiški (visoje Bolivijoje gyvena 11 mln. žmonių, tačiau didelė jų dalis save tapatina su indėnų tautomis; XX a. II pusėje boliviiečiams priskirta 3,2 mln. žmonių). Be Bolivijos, taip pat gyvena išeivijoje Argentinoje, Brazilijoje, JAV, Ispanijoje, Čilėje. Šneka vietine ispanų kalbos šnekta, taip pat vartoja kečujų, aimarų, gvaranių kalbas. Didžioji dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai, yra protestantų (baptistų, metodistų, Septintosios dienos adventistų ir kt.), indėniškų ir sinkretinių tikybų išpažinėjų.
Boliviečių branduolį sudaro ispanų ir indėnų kilmės metisai (čolai), kurių skaičius auga asimiliuojantis dar gana gausioms indėnų bendruomenėms (, ir kt.). Baltųjų skaičius nedidelis (~4 % šalies gyventojų), jie susitelkę daugiausia šalies rytuose, ypač Santa Kruse ir apylinkėse. Da yra ~1 % afrikietiškos kilmės boliviečių, kurie gyvena daugiausia Jungaso srityje. Tautinė savimonė išaugo po 1952 m. revoliucijos, kada įvykdyta žemės reforma, rūdynų nacionalizacija, sulygintos indėnų teisės.
Kultūrinę savimonę smarkiai lemia seniau čia gyvavusios Inkų imperijos kultūrinis sluoksnis.
Verčiamasi ariamąja žemdirbyste (ryžiai, kviečiai, cukranendrės, medvilnė, kava; Altiplane – bulvės, miežiai, kukurūzai ir kt.), ganykline gyvulininkyste (stambieji ir smulkieji raguočiai, lamos). Vystoma pramonė, amatai, metisai daugiau dirba samdomus darbus.
Materialiojoje kultūroje persipina europietiškos ir indėniškos tradicijos – pvz., būdingi kolonijinės architektūros statiniai su uždaru vidiniu kiemu, tačiau dažnai statomi iš plaušplyčių. Muzikinėje tradicijoje vyrauja Andų muzika.
-
Bolivietė su tautine vėliava (wiphala) -
Indėniškos kilmės boliviečiai vaikai -
Tradicinės Andų muzikos atlikėjai iš Bolivijos „Sicuri Andino“
Šaltiniai
- Боливийцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
BolivieciaiOruro karnavalo dalyvesGyventoju skaicius gt 10 mln Populiacija salyse Bolivija gt 8 5 mln Argentina 1 mln Brazilija 0 5 mln Ispanija 0 16 mln Jungtines Amerikos Valstijos 0 1 mln Kalba os ispanu t p kecuju aimaru gvaraniuReligijos krikscionybe katalikybe protestantizmas indeniski ir sinkretiniai tikejimaiGiminingos etnines grupes kecujai aimarai ir kt indenai ispanai kiti lotynoamerikieciai ypac perujieciai ekvadorieciai cilieciai Vikiteka Bolivieciai Bolivieciai isp Bolivianos daugiakulture tauta susiklosciusi Bolivijoje Populiacija neaiski visoje Bolivijoje gyvena 11 mln zmoniu taciau didele ju dalis save tapatina su indenu tautomis XX a II puseje boliviieciams priskirta 3 2 mln zmoniu Be Bolivijos taip pat gyvena iseivijoje Argentinoje Brazilijoje JAV Ispanijoje Cileje Sneka vietine ispanu kalbos snekta taip pat vartoja kecuju aimaru gvaraniu kalbas Didzioji dauguma tikinciuju Romos katalikai yra protestantu baptistu metodistu Septintosios dienos adventistu ir kt indenisku ir sinkretiniu tikybu ispazineju Bolivieciu branduolį sudaro ispanu ir indenu kilmes metisai colai kuriu skaicius auga asimiliuojantis dar gana gausioms indenu bendruomenems ir kt Baltuju skaicius nedidelis 4 salies gyventoju jie susitelke daugiausia salies rytuose ypac Santa Kruse ir apylinkese Da yra 1 afrikietiskos kilmes bolivieciu kurie gyvena daugiausia Jungaso srityje Tautine savimone isaugo po 1952 m revoliucijos kada įvykdyta zemes reforma rudynu nacionalizacija sulygintos indenu teises Kulturine savimone smarkiai lemia seniau cia gyvavusios Inku imperijos kulturinis sluoksnis Verciamasi ariamaja zemdirbyste ryziai kvieciai cukranendres medvilne kava Altiplane bulves mieziai kukuruzai ir kt ganykline gyvulininkyste stambieji ir smulkieji raguociai lamos Vystoma pramone amatai metisai daugiau dirba samdomus darbus Materialiojoje kulturoje persipina europietiskos ir indeniskos tradicijos pvz budingi kolonijines architekturos statiniai su uzdaru vidiniu kiemu taciau daznai statomi is plausplyciu Muzikineje tradicijoje vyrauja Andu muzika Boliviete su tautine veliava wiphala Indeniskos kilmes bolivieciai vaikai Tradicines Andu muzikos atlikejai is Bolivijos Sicuri Andino SaltiniaiBolivijcy Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999