Bermontininkai oficialiai Rusijos Vakarų savanorių armija rus Русская Западная добровольческая армия 1919 m įkurta provo
Bermontininkai

Bermontininkai (oficialiai Rusijos Vakarų savanorių armija, rus. Русская Западная добровольческая армия) – 1919 m. įkurta provokiškos orientacijos kariuomenė, sudaryta po Vokietijos kapituliacijos, Antantei įpareigojus laikinai palikti kariuomenę okupuotose Baltijos valstybėse. Armija įkurta dėl kelių tikslų: Vokietijos ekspansiniai planai Baltijos šalyse, rusų baltagvardiečių noras atkurti carinę Rusiją, kova su Raudonąja armija ir bolševizmu.

Armijos veiklos pradžia Latvijoje


Rusijos Vakarų savanorių armijos branduolį sudarė rusų baltagvardiečiai (dauguma – karo belaisviai, buvę Vokietijoje) ir vokiečių tautybės kariai. Pirmieji bermontininkai į Latviją atvyko 1919 m. gegužės 30 dieną. Birželio 12 d. Pavelas Bermontas su 350 savanorių samdinių įkūrė štabą Jelgavoje. Čia jį iš karto parėmė tiek generolo Riudigerio fon der Golco vadovaujama vokiečių kariuomenė, tiek vietos dvarininkai vokiečiai. Jo kariuomenė sparčiai didėjo ir netrukus turėjo apie 50 000 patyrusių karių, iš jų apie 10 000 buvo rusai, kiti – vokiečiai, ginkluoti 100 pabūklų, 400 kulkosvaidžių, 50 minosvaidžių, 120 lėktuvų.
Ta proga P. Bermontas pasivadino pulkininku (būdamas vos leitenantu) ir kunigaikščiu, net pavardę pasikeitė, tapo Avalovu – kad būtų solidu ir neliktų jokių vokiškumo pėdsakų. 1919 m. spalio 7 d. P. Bermontas įkūrė Vakarų Rusijos apygardos centro tarybą. Bermontininkai leido į apyvartą pinigus, juos rėmė stambūs Vokietijos pramonininkai. Iš pradžių P. Bermontui sekėsi manevruoti tarp kelių jėgų: Vokietijos, kuri labiausiai jį rėmė, tikėdamasi su jo pagalba galutinai įsitvirtinti Baltijos kraštuose, baltagvardiečių, kuriems jis žadėjo padėti grįžti į valdžią, sugrąžinti Rusijai reikalingus Baltijos jūros uostus, Antantės, kurios šalys tarpusavy nesutarė: Prancūzija vis dar tikėjosi, kad atsikurs senoji Rusija, vieninga ir nedaloma, o Didžioji Britanija jau buvo linkusi pripažinti naujai susikūrusias valstybes – ne tik Suomiją ir Lenkiją, bet ir Lietuvą, Latviją, Estiją.
Latvijoje bermontininkai karinius veiksmus pradėjo 1919 m. pabaigoje. Spalio ir lapkričio mėn. jie užėmė Latvijos teritorijos didumą Dauguvos kairiajame krante. Lapkričio 11 d. Latvijos kariuomenė bermontininkus sumušė ties Ryga. Kai lapkričio pabaigoje bermontininkai buvo sumušti Lietuvoje, Antantė pareikalavo bermontininkų išvedimo ir iki gruodžio 1 d. visi bermontininkų daliniai pasitraukė iš Latvijos.
Bermontininkai Lietuvoje

1919 m. liepos 26 d. bermontininkai pasirodė Kuršėnuose, kur pradėjo rekvizuoti butus. Kareiviai plėšė vietos gyventojus ir net planavo karinį perversmą Kaune. Prieš jų plėšikavimą į kovą pakilo vietos gyventojai, atsirado partizanų būrių. Jų veiksmus koordinavo Laikinasis partizanų štabas Šiauliuose. Lietuvos vyriausybė pareikalavo, kad bermontininkai išsikraustytų iš šalies, tačiau jie reikalavimų nepaisė. Lietuvos vyriausybės nurodymu pradėta ruoštis ginklu atremti užpuolikus .
Spalio 9 d. P. Bermonto-Avalovo įsakymu prasidėjo puolimas. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Pranas Liatukas prieš bermontininkus sutelkė beveik visas karines pajėgas: šešis pėstininkų pulkus, raitelių pulką, 5 baterijas, geležinkelių kuopą ir kitas technines dalis. Visoms dalims vadovauti paskyrė Kazį Ladygą, vėliau jį pakeitė Vladas Skorupskis.
Su bermontininkais kovojo Raseinių komendantūros kuopa kairiame sparne ir Pasvalio batalionas dešiniajame, taip pat prisidėjo partizanų rinktinės. Per spalio ir lapkričio mėnesius bermontininkai užėmė didesniąją dalį Latvijos, taip pat Šiaulius, Biržus, Radviliškį, Raseinius, Jurbarką, Linkuvą.
Lapkričio 21–22 dienomis lietuviai Radviliškio kautynėse sumušė kariuomenės likučius ir privertė juos pasitraukti į Rytprūsius. Po pergalės Lietuvos kariuomenei atiteko daug karinio turto: 10 patrankų, 30 lėktuvų ir jų variklių, 100 kulkosvaidžių, taip pat šautuvų, pabūklų, šovinių, artilerijos sviedinių, automobilių, šarvuotį (kuris vėliau buvo sutaisytas ir gavo „Perkūno“ vardą). Po šių pralaimėjimų Antantė pareikalavo bermontininkų išvedimo ir iki gruodžio 1 d. pasitraukė visi daliniai iš Latvijos, o iki gruodžio 15 d. – ir iš Lietuvos.
Šaltiniai
- Bermontininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 102 psl.
Nuorodos
- Antanas Vienuolis – „Bermontininkai“ Archyvuota kopija 2005-12-15 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Bermontininkai oficialiai Rusijos Vakaru savanoriu armija rus Russkaya Zapadnaya dobrovolcheskaya armiya 1919 m įkurta provokiskos orientacijos kariuomene sudaryta po Vokietijos kapituliacijos Antantei įpareigojus laikinai palikti kariuomene okupuotose Baltijos valstybese Armija įkurta del keliu tikslu Vokietijos ekspansiniai planai Baltijos salyse rusu baltagvardieciu noras atkurti carine Rusija kova su Raudonaja armija ir bolsevizmu Islikusi bermontininku veliavaArmijos veiklos pradzia LatvijojeP Bermontas su savo armijos karininkais 1919 m Pavelas Bermontas Rusijos Vakaru savanoriu armijos branduolį sudare rusu baltagvardieciai dauguma karo belaisviai buve Vokietijoje ir vokieciu tautybes kariai Pirmieji bermontininkai į Latvija atvyko 1919 m geguzes 30 diena Birzelio 12 d Pavelas Bermontas su 350 savanoriu samdiniu įkure staba Jelgavoje Cia jį is karto pareme tiek generolo Riudigerio fon der Golco vadovaujama vokieciu kariuomene tiek vietos dvarininkai vokieciai Jo kariuomene sparciai didejo ir netrukus turejo apie 50 000 patyrusiu kariu is ju apie 10 000 buvo rusai kiti vokieciai ginkluoti 100 pabuklu 400 kulkosvaidziu 50 minosvaidziu 120 lektuvu Ta proga P Bermontas pasivadino pulkininku budamas vos leitenantu ir kunigaiksciu net pavarde pasikeite tapo Avalovu kad butu solidu ir neliktu jokiu vokiskumo pedsaku 1919 m spalio 7 d P Bermontas įkure Vakaru Rusijos apygardos centro taryba Bermontininkai leido į apyvarta pinigus juos reme stambus Vokietijos pramonininkai Is pradziu P Bermontui sekesi manevruoti tarp keliu jegu Vokietijos kuri labiausiai jį reme tikedamasi su jo pagalba galutinai įsitvirtinti Baltijos krastuose baltagvardieciu kuriems jis zadejo padeti grįzti į valdzia sugrazinti Rusijai reikalingus Baltijos juros uostus Antantes kurios salys tarpusavy nesutare Prancuzija vis dar tikejosi kad atsikurs senoji Rusija vieninga ir nedaloma o Didzioji Britanija jau buvo linkusi pripazinti naujai susikurusias valstybes ne tik Suomija ir Lenkija bet ir Lietuva Latvija Estija Latvijoje bermontininkai karinius veiksmus pradejo 1919 m pabaigoje Spalio ir lapkricio men jie uzeme Latvijos teritorijos diduma Dauguvos kairiajame krante Lapkricio 11 d Latvijos kariuomene bermontininkus sumuse ties Ryga Kai lapkricio pabaigoje bermontininkai buvo sumusti Lietuvoje Antante pareikalavo bermontininku isvedimo ir iki gruodzio 1 d visi bermontininku daliniai pasitrauke is Latvijos Bermontininkai LietuvojeĮ Kauna gabenami bermontininku lektuvai juos Radviliskio kautyniu metu kaip trofeju paeme Lietuvos kariuomene 1919 m lapkricio men 1919 m liepos 26 d bermontininkai pasirode Kursenuose kur pradejo rekvizuoti butus Kareiviai plese vietos gyventojus ir net planavo karinį perversma Kaune Pries ju plesikavima į kova pakilo vietos gyventojai atsirado partizanu buriu Ju veiksmus koordinavo Laikinasis partizanu stabas Siauliuose Lietuvos vyriausybe pareikalavo kad bermontininkai issikraustytu is salies taciau jie reikalavimu nepaise Lietuvos vyriausybes nurodymu pradeta ruostis ginklu atremti uzpuolikus Spalio 9 d P Bermonto Avalovo įsakymu prasidejo puolimas Lietuvos kariuomenes vadas generolas Pranas Liatukas pries bermontininkus sutelke beveik visas karines pajegas sesis pestininku pulkus raiteliu pulka 5 baterijas gelezinkeliu kuopa ir kitas technines dalis Visoms dalims vadovauti paskyre Kazį Ladyga veliau jį pakeite Vladas Skorupskis Su bermontininkais kovojo Raseiniu komendanturos kuopa kairiame sparne ir Pasvalio batalionas desiniajame taip pat prisidejo partizanu rinktines Per spalio ir lapkricio menesius bermontininkai uzeme didesniaja dalį Latvijos taip pat Siaulius Birzus Radviliskį Raseinius Jurbarka Linkuva Lapkricio 21 22 dienomis lietuviai Radviliskio kautynese sumuse kariuomenes likucius ir priverte juos pasitraukti į Rytprusius Po pergales Lietuvos kariuomenei atiteko daug karinio turto 10 patranku 30 lektuvu ir ju varikliu 100 kulkosvaidziu taip pat sautuvu pabuklu soviniu artilerijos sviediniu automobiliu sarvuotį kuris veliau buvo sutaisytas ir gavo Perkuno varda Po siu pralaimejimu Antante pareikalavo bermontininku isvedimo ir iki gruodzio 1 d pasitrauke visi daliniai is Latvijos o iki gruodzio 15 d ir is Lietuvos SaltiniaiBermontininkai Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 102 psl NuorodosAntanas Vienuolis Bermontininkai Archyvuota kopija 2005 12 15 is Wayback Machine projekto