Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Kulkosvaidis

![]() | Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Kulkosvaidis – visiškai automatinis šaunamasis ginklas, pertaisymui ir iššovimui naudojantis šūvio metu sprogusio parako dujų energiją (tuo tarpu gatlingai tam naudoja šalutinę, ne parako energiją). Gali būti tiek nešiojamas, tiek stacionarus (įtaisytas laivuose, sraigtasparniuose, lėktuvuose). Kulkosvaidžiai yra skirti daugiausia naudoti kaip pėstininkų pagalbiniai ginklai ir paprastai naudojami pritvirtinti prie dvikojo ar trikojo, fiksuoto laikiklio arba sunkiųjų ginklų platformos, kad būtų užtikrintas stabilumas nuo atatrankų. Dažniausiai iššauna kelis šimtus kartų per minutę, šoviniai tiekiami iš pastovių ar išsiardančių juostų ar disko, būgno, dėžutės formos dėtuvių .


Kulkosvaidžių tipai
Yra pėstininkų ir specialiųjų kulkosvaidžių. Prie specialiųjų priskiriama aviaciniai, laivo, priešlėktuviniai, tankų, kazematiniai ir kt. Priklausomai nuo įrenginio ir kovinės paskirties, pėstininkų kulkosvaidžiai skirstomi į lengvuosius (svoris 6-12 kg, kalibras 5,45-8 mm, efektyvus nuotolis iki 1500 m). Juos kautynėse aptarnauja 1–2 kariai . Molbertinius arba , įskaitant didelio kalibro (45-160 kg, 7,62- 14,5 mm, iki 3500 m). Kautynėse juos aptarnauja keletas karių. Ir universaliuosius (12-25 kg, 7,62-8 mm, iki 2000 m), leidžiantis šaudyti tiek iš dvikojų, tiek iš mašinos. Daugelyje šalių, siekiant suvienodinti kulkosvaidį šautuvo šoviniams, jie buvo sukurti ir priimti kaip pagrindiniai kulkosvaidžiai . Yra mažo (iki 6,5 mm), įprasto (nuo 6,5 iki 9 mm) ir didelio (nuo 9 iki 15 mm) kalibro kulkosvaidžių.
Priklausomai nuo šaudymo greičio, kulkosvaidžiai būna įprasto (iki 600–800 šūvių per minutę) ir aukšto (daugiau nei 1000–1500 šūvių per minutę) greičiu.
Lengvieji kulkosvaidžiai

Lengvasis kulkosvaidis – šaulių automatinis pagalbinis ginklas, kurį gali neštis vienas karys, leidžia šaudyti nenaudojant tvirtinimų ir yra skirtas kulkomis pataikyti į įvairius žemės, paviršiaus ir oro taikinius. Šaudymas iš lengvojo kulkosvaidžio dažniausiai vykdomas su dvikojo (bipodo) pagalba. Šiuolaikiniai lengvieji kulkosvaidžiai yra žymiai mažesnio kalibro nei universalūs kulkosvaidžiai, ir, dažniausiai, yra žymiai lengvesni ir kompaktiškesni.
Lengvieji kulkosvaidžiai tarnauja su motorizuotų šautuvų (pėstininkų, motorizuotų pėstininkų) būriais. Dauguma šiuolaikinių lengvųjų kulkosvaidžių yra sukurti šautuvų pagrindu dėl tokių konstrukcijos pakeitimų, kaip ilgesnis ir sunkesnis vamzdis, padidinta dėtuvės talpa, padidintas varžto laikiklio grąžinimo spyruoklės standumas ir bipodų (dvikojų) papildymas. Šie dizaino pakeitimai leidžia padidinti šaudymo atstumą, tikslumą ir greitį. Kaip ir šautuvuose, lengvuosiuose kulkosvaidžiuose naudojamas tarpinis užtaisas. Tokio lengvųjų kulkosvaidžių suvienijimo pavyzdys yra sovietinis RPK / RPK-74, austrų , kinų Type 95/97, britų , vokiškas HK 11/13, jungtinių valstijų Colt / 2/3 LSW.
Universalieji kulkosvaidžiai

Kulkosvaidis, galintis atlikti tiek lengvojo kulkosvaidžio, tiek molberto ir tankų kulkosvaidžio vaidmenį, vadinamas universaliu kulkosvaidžiu. Poreikis padidinti pėstininkų vienetų šaudymo jėgą ir mobilumą lėmė tai, kad dizaineriai sujungė sunkiojo (molbertinio) ir lengvojo kulkosvaidžio pranašumus. Universalusis kulkosvaidis esamuoju laiku išstūmė , įtaisytus šautuvo šoviniams. Universalaus kulkosvaidžio naudojimas supaprastina kariuomenės aprūpinimą ir apmokymą, suteikia geresnį taktinį lankstumą. Pirmasis kulkosvaidis buvo vokiškasis MG-34.
Vienas kulkosvaidis tarnauja su motorizuotų šautuvų būriais ir kuopose. Kulkosvaidžio kalibras 6,5-8 mm, svoris 9-15 kg (su stakle 17-27 kg), šaudymo greitis 550–1300 šovinių per minutę, diržo talpa 50-250 šovinių .
Sunkieji kulkosvaidžiai
Dėl galingesnius su šovinių, didelio kalibro kulkosvaidis yra 12–15 mm kulkosvaidis, skirtas priešo šarvuotų transporto priemonių, pastatų, sraigtasparnių ir lengvųjų įtvirtinimų naikinimui. Galingesni šoviniai užtikrina 15–20 mm šarvų storio antžeminių taikinių sunaikinimą iki 800 m atstumu. Didelio kalibro pėstininkų kulkosvaidžiai montuojami ant ratinių ir trikojų mašinų arba tvirtinami prie bunkerių įdubų ir yra naudojami šiuose daliniuose kovojant su lengvai šarvuotais antžeminiais taikiniais. Sunkieji kulkosvaidžiai yra pagrindinė tankų priešlėktuvinė ginkluotė ir kai kurių šarvuočių pagrindinis ginklas. Kaip priešlėktuviniai, tankai, šarvuočiai, kazematai ir laivų pabūklai dažniausiai naudojami pėstininkų kulkosvaidžiai, šiek tiek modifikuoti atsižvelgiant į jų įrengimo ir eksploatavimo objektuose ypatumus. Palyginti su pavieniais kulkosvaidžiais, didelio kalibro kulkosvaidžiai pasižymi nemaža mase – 20-60 kg, be stovo. Tačiau su stovu svoris gali siekti 160 kg. Pirmasis serijinis sunkusis kulkosvaidis buvo JAV Browning M1921.
Aviaciniai kulkosvaidžiai

Aviacijos kulkosvaidžiai tapo pirmaisiais naikintuvų ginklais ir buvo plačiai naudojami Pirmajame pasauliniame kare. Paprastai jie buvo sukurti esamų sunkiųjų kulkosvaidžių pagrindu. Po Antrojo pasaulinio karo juos nustojo naudoti naikintuvų aviacijoje, nes efektyviai priešlėktuvinei gynybai buvo pristatyti greitašaudžiai mažo kalibro pabūklai.
Aviacijos kulkosvaidžiai turi keletą atmainų – bokštiniai, sinchroniniai, sparniniai ir kiti . Aviacijos kulkosvaidžiai buvo pradėti naudoti kelių vamzdžių versijose atakos sraigtasparniuose, tačiau net ir ten juos pradėjo keisti patrankiniai ginklai. XXI amžiaus pradžioje orlaivių kulkosvaidžiai buvo naudojami lengvuose tūpimo sraigtasparniuose specialiose kabinose arba pakabinami.
Tankų kulkosvaidžiai
Tankų kulkosvaidis montuojamas ant tankų, pėstininkų kovos mašinų ir kitų šarvuočių. Šiuolaikiniuose tankuose dažniausiai yra bendraašių ir priešlėktuvinių kulkosvaidžių. Šiuolaikinių tankų kulkosvaidžių dizaino bruožas yra gaiduko pakeitimas elektriniu gaiduku ir nuotolinio valdymo pultu.
Tanko kulkosvaidis gali būti bendraašis, kursinis, atskiras, uodeginis ir priešlėktuvinis.
- Kursinis kulkosvaidis – kulkosvaidis, sumontuotas kovos mašinos valdymo skyriuje fiksuotoje būsenoje (nekeičia savo padėties nei horizontalioje, nei vertikalioje plokštumose), leidžiantis šaudyti tik judėjimo metu. Pavyzdžiui, tanke kursinio kulkosvaidžio vamzdžio ašis turėjo būti lygiagreti tanko ašiai ir nukrypti nuo jos vertikalioje ir horizontalioje plokštumose ne daugiau kaip 1 milimetrą virš statinės sekcijos ilgis 400 milimetrų. Kurso kulkosvaidis turi įtaisą judančioms automatikos dalims užkabinti ir yra aprūpintas specialiomis dėžėmis su juostiniu tiektuvu. Miltelinėms dujoms pašalinti už valdymo skyriaus ribų, prie kulkosvaidžio vamzdžio tūtos buvo pritvirtintas ilgintuvas. Kursinio kulkosvaidžio taikymas vykdomas sukant kovinės mašinos kėbulą, todėl vairuotojas-mechanikas iš jo šaudo. Pokariu ant pirmųjų tanko modifikacijų, ant apsauginių grotelių, vienu metu buvo sumontuoti du kurso kulkosvaidžiai. Be tankų, du PKT kulkosvaidžiai buvo sumontuoti ant SSRS oro pajėgų šarvuočių – ir . turi vieno kurso kulkosvaidį. Be to, ant sumontuoti du PKT kulkosvaidžiai.
- Uodeginis kulkosvaidis (Aft kulkosvaidis) – kulkosvaidis, skirtas šaudyti iš tanko erdvės už bokštelio. Jis buvo sumontuotas tanko bokštelio galinės dalies antplūdyje, rutuliniame guolyje, kuris leido pakeisti statinės padėtį vertikalioje ir horizontalioje plokštumose ir šaudyti tam tikrame sektoriuje. Rasta ant tokių sovietinių tankų kaip ir .
- Atskiras kulkosvaidis – kulkosvaidis, iš kurio šaudo tam tikras įgulos narys. Dažniau jis buvo įrengtas valdymo skyriuje, rezervuaro priekinėje plokštėje pritvirtintame rutuliniame guolyje, kuris leido pakeisti statinės padėtį vertikalioje ir horizontalioje plokštumose ir šaudyti tam tikrame sektoriuje. Pavyzdžiui, tankuose T-34 ir T-44 radijo operatorius-šaulys, esantis vairuotojo mechaniko dešinėje, galėjo šaudyti iš DT kulkosvaidžio 12 laipsnių kampu į dešinę ir į kairę. Horizontalioje plokštumoje ir 6 laipsnių sektoriuje aukštyn ir žemyn vertikalioje plokštumoje. Atskiri kulkosvaidžiai taip pat buvo sumontuoti ant kitų užsienio gamybos tankų kaip Sherman ir Patton M48.
- Bendraašis kulkosvaidis – kulkosvaidis, sumontuotas ant daugumos cisternų priekinėje bokšto dalyje, kartu su ginklu ir turi bendrus valdymo įtaisus. Pagrindinis tikslas yra sunaikinti nešarvuotas priešo transporto priemones.
- Ant bokšto stogo sumontuotas priešlėktuvinis kulkosvaidis. Tobulėjant aviacijai, ji prarado savo efektyvumą ir buvo pradėta daugiausia naudoti priešo pėstininkus slopinti miesto mūšiuose iš arti .
Kulkosvaidžio naudojimo taktika
Kulkosvaidžių panaudojimo sausumos kovose taktika buvo sukurta Pirmojo pasaulinio karo metais. Kulkosvaidis dažniausiai buvo naudojamas kartu su vieline tvora (pavyzdžiui, Brunono spirale). Jas įveikęs pėstininkas buvo priverstas atsistoti visu ūgiu ir užsibūti vienoje vietoje, o tai labai padidina jo pralaimėjimo tikimybę. praėjimai taip pat yra patogi vieta nuslopinti priešo progresą. Dėl didesnės vamzdžio masės ir ilgio kulkosvaidis šaudo toliau ir tiksliau nei pistoletai kulkosvaidžiai ir automatai, todėl naudojamas kaip pėstininkų palaikymo priemonė mūšyje. Kulkosvaidininkai yra vienas iš prioritetinių snaiperių taikinių.
Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijos imperija sukūrė patobulintą kulkosvaidžių taktiką. Priekyje ir šone buvo įrengti kulkosvaidžių lizdai. Kai britų ar prancūzų pėstininkai žygiuodavo į vietą eilėmis, jie įsipainiodavo į spygliuotos vielos eiles ir prasidėdavo šoninis šaudymas į priešą.
XXI amžiuje, kai kariuomenės dalyvauja manevringuose mūšiuose, naudojami lengvieji kulkosvaidžiai. Kulkosvaidžių pagalba galima priblokšti priešą iš šono arba užnugario ir šaudyti jo pozicijas. Be to, šturmas neįsivaizduojamas be lengvojo kulkosvaidžio panaudojimo.
Išnašos
- многоствольные пулемёты
- Visuotinė lietuvių enciklopedija - kulkosvaidis [žiūrėta 2022-12-13]
- М.: Росмэн. (2006). Пулемёт // Энциклопедия «Техника».
- Плехов А. М., Шапкин С. Г. (1988). Пулемёт // Словарь военных терминов.
- Прохоров А. М. (1969—1978). Пулемёт // Большая советская энциклопедия : [в 30 т.] /— 3-е изд. — М. : Советская энциклопедия.
- Коллектив авторов. (1944). «Тяжёлый танк ИС-1. Руководство» . — М.: Воениздат. С. 82. — 107 с.
- Воробьёв А. (1994). «Танковые пулемёты» // Армейский сборник : Научно-методический журнал МО РФ. — М.: Изд-во «Красная звезда» № 3. С. 53—52. — ISSN 1560-036X.
- ВикиЧтение - Боевые машины мира 2014 № 08 Истребитель танков В1 «Кентавр» [žiūrėta 2022-12-13]
- Chris McNab (2022). Soviet machine guns of WW II. p. 4-11
- Лебедева И. А.. (1944). Коллектив авторов. «Т-34. Руководство» / М.: Воениздат. С. 4. — 240 с.
- Коллектив авторов. (1944). «Тяжёлый танк ИС-1. Руководство» . — М.: Воениздат. С. 82. — 107 с.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Kulkosvaidis visiskai automatinis saunamasis ginklas pertaisymui ir issovimui naudojantis suvio metu sprogusio parako duju energija tuo tarpu gatlingai tam naudoja salutine ne parako energija Gali buti tiek nesiojamas tiek stacionarus įtaisytas laivuose sraigtasparniuose lektuvuose Kulkosvaidziai yra skirti daugiausia naudoti kaip pestininku pagalbiniai ginklai ir paprastai naudojami pritvirtinti prie dvikojo ar trikojo fiksuoto laikiklio arba sunkiuju ginklu platformos kad butu uztikrintas stabilumas nuo atatranku Dazniausiai issauna kelis simtus kartu per minute soviniai tiekiami is pastoviu ar issiardanciu juostu ar disko bugno dezutes formos detuviu įtaisytas JAV patruliniame pakranciu laiveM2 Browning kulkosvaidisKulkosvaidziu tipaiYra pestininku ir specialiuju kulkosvaidziu Prie specialiuju priskiriama aviaciniai laivo prieslektuviniai tanku kazematiniai ir kt Priklausomai nuo įrenginio ir kovines paskirties pestininku kulkosvaidziai skirstomi į lengvuosius svoris 6 12 kg kalibras 5 45 8 mm efektyvus nuotolis iki 1500 m Juos kautynese aptarnauja 1 2 kariai Molbertinius arba įskaitant didelio kalibro 45 160 kg 7 62 14 5 mm iki 3500 m Kautynese juos aptarnauja keletas kariu Ir universaliuosius 12 25 kg 7 62 8 mm iki 2000 m leidziantis saudyti tiek is dvikoju tiek is masinos Daugelyje saliu siekiant suvienodinti kulkosvaidį sautuvo soviniams jie buvo sukurti ir priimti kaip pagrindiniai kulkosvaidziai Yra mazo iki 6 5 mm įprasto nuo 6 5 iki 9 mm ir didelio nuo 9 iki 15 mm kalibro kulkosvaidziu Priklausomai nuo saudymo greicio kulkosvaidziai buna įprasto iki 600 800 suviu per minute ir auksto daugiau nei 1000 1500 suviu per minute greiciu Lengvieji kulkosvaidziai Pagrindinis straipsnis Lengvasis kulkosvaidis RPK 74 kulkosvaidis su bipodu Lengvasis kulkosvaidis sauliu automatinis pagalbinis ginklas kurį gali nestis vienas karys leidzia saudyti nenaudojant tvirtinimu ir yra skirtas kulkomis pataikyti į įvairius zemes pavirsiaus ir oro taikinius Saudymas is lengvojo kulkosvaidzio dazniausiai vykdomas su dvikojo bipodo pagalba Siuolaikiniai lengvieji kulkosvaidziai yra zymiai mazesnio kalibro nei universalus kulkosvaidziai ir dazniausiai yra zymiai lengvesni ir kompaktiskesni Lengvieji kulkosvaidziai tarnauja su motorizuotu sautuvu pestininku motorizuotu pestininku buriais Dauguma siuolaikiniu lengvuju kulkosvaidziu yra sukurti sautuvu pagrindu del tokiu konstrukcijos pakeitimu kaip ilgesnis ir sunkesnis vamzdis padidinta detuves talpa padidintas varzto laikiklio grazinimo spyruokles standumas ir bipodu dvikoju papildymas Sie dizaino pakeitimai leidzia padidinti saudymo atstuma tiksluma ir greitį Kaip ir sautuvuose lengvuosiuose kulkosvaidziuose naudojamas tarpinis uztaisas Tokio lengvuju kulkosvaidziu suvienijimo pavyzdys yra sovietinis RPK RPK 74 austru kinu Type 95 97 britu vokiskas HK 11 13 jungtiniu valstiju Colt 2 3 LSW Universalieji kulkosvaidziai Pagrindinis straipsnis Universalusis kulkosvaidis Vokiskasis MG 34 kulkosvaidis Kulkosvaidis galintis atlikti tiek lengvojo kulkosvaidzio tiek molberto ir tanku kulkosvaidzio vaidmenį vadinamas universaliu kulkosvaidziu Poreikis padidinti pestininku vienetu saudymo jega ir mobiluma leme tai kad dizaineriai sujunge sunkiojo molbertinio ir lengvojo kulkosvaidzio pranasumus Universalusis kulkosvaidis esamuoju laiku isstume įtaisytus sautuvo soviniams Universalaus kulkosvaidzio naudojimas supaprastina kariuomenes aprupinima ir apmokyma suteikia geresnį taktinį lankstuma Pirmasis kulkosvaidis buvo vokiskasis MG 34 Vienas kulkosvaidis tarnauja su motorizuotu sautuvu buriais ir kuopose Kulkosvaidzio kalibras 6 5 8 mm svoris 9 15 kg su stakle 17 27 kg saudymo greitis 550 1300 soviniu per minute dirzo talpa 50 250 soviniu Sunkieji kulkosvaidziai Pagrindinis straipsnis Del galingesnius su soviniu didelio kalibro kulkosvaidis yra 12 15 mm kulkosvaidis skirtas prieso sarvuotu transporto priemoniu pastatu sraigtasparniu ir lengvuju įtvirtinimu naikinimui Galingesni soviniai uztikrina 15 20 mm sarvu storio antzeminiu taikiniu sunaikinima iki 800 m atstumu Didelio kalibro pestininku kulkosvaidziai montuojami ant ratiniu ir trikoju masinu arba tvirtinami prie bunkeriu įdubu ir yra naudojami siuose daliniuose kovojant su lengvai sarvuotais antzeminiais taikiniais Sunkieji kulkosvaidziai yra pagrindine tanku prieslektuvine ginkluote ir kai kuriu sarvuociu pagrindinis ginklas Kaip prieslektuviniai tankai sarvuociai kazematai ir laivu pabuklai dazniausiai naudojami pestininku kulkosvaidziai siek tiek modifikuoti atsizvelgiant į ju įrengimo ir eksploatavimo objektuose ypatumus Palyginti su pavieniais kulkosvaidziais didelio kalibro kulkosvaidziai pasizymi nemaza mase 20 60 kg be stovo Taciau su stovu svoris gali siekti 160 kg Pirmasis serijinis sunkusis kulkosvaidis buvo JAV Browning M1921 Aviaciniai kulkosvaidziai Pagrindinis straipsnis Aviacinis kulkosvaidis Britu oro pajegos naudojamas kulkosvaidis Aviacijos kulkosvaidziai tapo pirmaisiais naikintuvu ginklais ir buvo placiai naudojami Pirmajame pasauliniame kare Paprastai jie buvo sukurti esamu sunkiuju kulkosvaidziu pagrindu Po Antrojo pasaulinio karo juos nustojo naudoti naikintuvu aviacijoje nes efektyviai prieslektuvinei gynybai buvo pristatyti greitasaudziai mazo kalibro pabuklai Aviacijos kulkosvaidziai turi keleta atmainu bokstiniai sinchroniniai sparniniai ir kiti Aviacijos kulkosvaidziai buvo pradeti naudoti keliu vamzdziu versijose atakos sraigtasparniuose taciau net ir ten juos pradejo keisti patrankiniai ginklai XXI amziaus pradzioje orlaiviu kulkosvaidziai buvo naudojami lengvuose tupimo sraigtasparniuose specialiose kabinose arba pakabinami Tanku kulkosvaidziai Tanku kulkosvaidis montuojamas ant tanku pestininku kovos masinu ir kitu sarvuociu Siuolaikiniuose tankuose dazniausiai yra bendraasiu ir prieslektuviniu kulkosvaidziu Siuolaikiniu tanku kulkosvaidziu dizaino bruozas yra gaiduko pakeitimas elektriniu gaiduku ir nuotolinio valdymo pultu Tanko kulkosvaidis gali buti bendraasis kursinis atskiras uodeginis ir prieslektuvinis Kursinis kulkosvaidis kulkosvaidis sumontuotas kovos masinos valdymo skyriuje fiksuotoje busenoje nekeicia savo padeties nei horizontalioje nei vertikalioje plokstumose leidziantis saudyti tik judejimo metu Pavyzdziui tanke kursinio kulkosvaidzio vamzdzio asis turejo buti lygiagreti tanko asiai ir nukrypti nuo jos vertikalioje ir horizontalioje plokstumose ne daugiau kaip 1 milimetra virs statines sekcijos ilgis 400 milimetru Kurso kulkosvaidis turi įtaisa judancioms automatikos dalims uzkabinti ir yra aprupintas specialiomis dezemis su juostiniu tiektuvu Miltelinems dujoms pasalinti uz valdymo skyriaus ribu prie kulkosvaidzio vamzdzio tutos buvo pritvirtintas ilgintuvas Kursinio kulkosvaidzio taikymas vykdomas sukant kovines masinos kebula todel vairuotojas mechanikas is jo saudo Pokariu ant pirmuju tanko modifikaciju ant apsauginiu groteliu vienu metu buvo sumontuoti du kurso kulkosvaidziai Be tanku du PKT kulkosvaidziai buvo sumontuoti ant SSRS oro pajegu sarvuociu ir turi vieno kurso kulkosvaidį Be to ant sumontuoti du PKT kulkosvaidziai Uodeginis kulkosvaidis Aft kulkosvaidis kulkosvaidis skirtas saudyti is tanko erdves uz bokstelio Jis buvo sumontuotas tanko bokstelio galines dalies antpludyje rutuliniame guolyje kuris leido pakeisti statines padetį vertikalioje ir horizontalioje plokstumose ir saudyti tam tikrame sektoriuje Rasta ant tokiu sovietiniu tanku kaip ir Atskiras kulkosvaidis kulkosvaidis is kurio saudo tam tikras įgulos narys Dazniau jis buvo įrengtas valdymo skyriuje rezervuaro priekineje ploksteje pritvirtintame rutuliniame guolyje kuris leido pakeisti statines padetį vertikalioje ir horizontalioje plokstumose ir saudyti tam tikrame sektoriuje Pavyzdziui tankuose T 34 ir T 44 radijo operatorius saulys esantis vairuotojo mechaniko desineje galejo saudyti is DT kulkosvaidzio 12 laipsniu kampu į desine ir į kaire Horizontalioje plokstumoje ir 6 laipsniu sektoriuje aukstyn ir zemyn vertikalioje plokstumoje Atskiri kulkosvaidziai taip pat buvo sumontuoti ant kitu uzsienio gamybos tanku kaip Sherman ir Patton M48 Bendraasis kulkosvaidis kulkosvaidis sumontuotas ant daugumos cisternu priekineje boksto dalyje kartu su ginklu ir turi bendrus valdymo įtaisus Pagrindinis tikslas yra sunaikinti nesarvuotas prieso transporto priemones Ant boksto stogo sumontuotas prieslektuvinis kulkosvaidis Tobulejant aviacijai ji prarado savo efektyvuma ir buvo pradeta daugiausia naudoti prieso pestininkus slopinti miesto musiuose is arti Kulkosvaidzio naudojimo taktikaKulkosvaidziu panaudojimo sausumos kovose taktika buvo sukurta Pirmojo pasaulinio karo metais Kulkosvaidis dazniausiai buvo naudojamas kartu su vieline tvora pavyzdziui Brunono spirale Jas įveikes pestininkas buvo priverstas atsistoti visu ugiu ir uzsibuti vienoje vietoje o tai labai padidina jo pralaimejimo tikimybe praejimai taip pat yra patogi vieta nuslopinti prieso progresa Del didesnes vamzdzio mases ir ilgio kulkosvaidis saudo toliau ir tiksliau nei pistoletai kulkosvaidziai ir automatai todel naudojamas kaip pestininku palaikymo priemone musyje Kulkosvaidininkai yra vienas is prioritetiniu snaiperiu taikiniu Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijos imperija sukure patobulinta kulkosvaidziu taktika Priekyje ir sone buvo įrengti kulkosvaidziu lizdai Kai britu ar prancuzu pestininkai zygiuodavo į vieta eilemis jie įsipainiodavo į spygliuotos vielos eiles ir prasidedavo soninis saudymas į priesa XXI amziuje kai kariuomenes dalyvauja manevringuose musiuose naudojami lengvieji kulkosvaidziai Kulkosvaidziu pagalba galima pribloksti priesa is sono arba uznugario ir saudyti jo pozicijas Be to sturmas neįsivaizduojamas be lengvojo kulkosvaidzio panaudojimo Isnasosmnogostvolnye pulemyoty Visuotine lietuviu enciklopedija kulkosvaidis ziureta 2022 12 13 M Rosmen 2006 Pulemyot Enciklopediya Tehnika Plehov A M Shapkin S G 1988 Pulemyot Slovar voennyh terminov Prohorov A M 1969 1978 Pulemyot Bolshaya sovetskaya enciklopediya v 30 t 3 e izd M Sovetskaya enciklopediya Kollektiv avtorov 1944 Tyazhyolyj tank IS 1 Rukovodstvo M Voenizdat S 82 107 s Vorobyov A 1994 Tankovye pulemyoty Armejskij sbornik Nauchno metodicheskij zhurnal MO RF M Izd vo Krasnaya zvezda 3 S 53 52 ISSN 1560 036X VikiChtenie Boevye mashiny mira 2014 08 Istrebitel tankov V1 Kentavr ziureta 2022 12 13 Chris McNab 2022 Soviet machine guns of WW II p 4 11 Lebedeva I A 1944 Kollektiv avtorov T 34 Rukovodstvo M Voenizdat S 4 240 s Kollektiv avtorov 1944 Tyazhyolyj tank IS 1 Rukovodstvo M Voenizdat S 82 107 s