Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Automagistralė liaud iš it autostrada motorinių transporto priemonių pvz automobilių motociklų sunkvežimių eismui skirta
Automagistralė
Automagistralė (liaud. iš it. autostrada) – motorinių transporto priemonių (pvz. automobilių, motociklų, sunkvežimių) eismui skirtas, vieno lygio sankryžų neturintis kelias.
Savybės
Turi skiriamąją juostą, ir priklausomai nuo jos pločio, turi aptvarus, kurie avarijos atveju apsaugotų nuo įvažiavimų į priešpriešinę juostą.
Jose įrengti kelkraščiai, skirti sustoti eismo įvykio ar gedimo atveju. Jie neskirti sustojimui ar stovėjimui, tai pavojinga. Automagistralėse įrengtos , kuriose veikia kavinės, degalinės, parduotuvės.
Susisiekimui tarp automagistralės ir kito kelio naudojamos įvažos ir nuovažos, su greitėjimo arba lėtėjimo juostomis, skirtomis užvažiuoti arba nuvažiuoti nuo magistralės: lėtėjimo juostoje sumažinamas greitis iki nuovažos ir padidėjus transporto priemonės posūkio ašiai, saugiai įveikiamas posūkis. Greitėjimo juostoje, įvažiuojant į pačią magistralę, įsibėgėjama iki automagistralės greičio ir atsižvelgus į automagistrale važiuojantį transportą, saugiai įvažiuojama į magistralę.
Yra žemesnės kategorijos, žemesnio aptarnavimo lygio, specialiai motorinėms transporto priemonėms skirti keliai, kuriuose leidžiamas mažesnis greitis. Tokiuose keliuose dažnesnis įvažų/nuovažų kiekis, galimos šviesoforais reguliuojamos arba žiedinės sankryžos. Kai kuriose valstybėse tokie keliai gali turėti tik 2 juostas, tačiau su atskirtu vietiniu ir tranzitiniu srautais. Jų pavadinimas Lietuvoje – arba greitkelis (skirtingose šalyse jie vadinami skirtingais vardais).
Istorija
Po Pirmojo pasaulinio karo, padaugėjus automobilių, atsirado automagistralių poreikis. Norėta, kad tarpmiestinis susisiekimas taptų greitesnis, saugesnis ir patogesnis.
Italijoje suprojektuotas pirmasis kelias su skiriamąja juosta. 1924 m. rugsėjo 21 d. jis atidarytas. Sujungė Milaną ir Varezę. Autostrada vadinosi (Ežerų autostrada). Nors ir buvo su skiriamąja juosta, ji turėjo tik po vieną juostą kiekvienai krypčiai ir neturėjo jokių skirtingų lygių sankryžų.
1935 m. atidaryta pirmoji nuo aplinkinių srautų atskirta automagistralė. Kelias jungė Frankfurtą ir Darmštatą.
Pasaulyje
Didžioji Britanija
Vadinasi motorway.
Dabartinis jų ilgis yra >2000 mylių (~3230 km). Didžiausias leidžiamas greitis – 70 mylių per valandą (110 km/h).
Istorija
1958 m. pastatyta pirmoji automagistralės atkarpa, kaip Prestono aplinkkelis (dalis M6 automagistralės). 1959 m. atidarytas didesnis automagistralės ruožas, jungiantis Kriką su Berigrouvu.
1972 m. automagistralių tinklas pasiekė 1000 mylių (1609 km), o 1996 m. – 2000 mylių (3219 km).
Italija
Vietinis pavadinimas – autostrada.
Dabartinis visų automagistralių ilgis – apie 6400 km. Dauguma ruožų apmokestinti. Ribojamas greitis lengviesiems automobiliams – 130 km/h, jei turi bent po tris juostas į kiekvieną pusę ir elektronines saugos priemones – 150 km/h.
Istorija
Pirmoji 85 km ilgio automagistralė buvo atidaryta 1924 m. rugsėjo 21 d. ir sujungė Milaną su Vareze. Autostrada buvo pavadinta „“ (Ežerų autostrada). Tai buvo pirmasis toks ruožas pasaulyje. 1925 m. birželio 28 d. ruožas buvo pratęstas per Komo ežerą iki Šveicarijos sienos.
Prieš II pasaulinį karą buvo pabaigti šie automagistralės ruožai: Neapolis–Pompėja, Paduva–Venecija, Milanas–Turinas, Milanas–Bergamas–Breša, Roma–Ostija.
Lietuva
Vietinis oficialus pavadinimas – Automagistralė ir reiškia magistralinį kelią, skirtą tik motorinėms transporto priemonėms. Šnekamojoje kalboje labiau vartojamas terminas autostrada.
Bendras automagistralių ilgis Lietuvoje – 387 km. Didžiausias leidžiamas greitis – 130 km/h (vasarą) ir 110 km/h (žiemą). Lietuva yra vienintelė Baltijos valstybė, turinti automagistrales.
Atkarpos
- A1 – automagistralės atkarpos Giraitė–Jakai (tarp Kauno ir Klaipėdos), Grigiškės-Vievis ir Vievis-Kaunas (tarp Vilniaus ir Kauno)
- A2 – automagistralės atkarpa Vilnius–Šilagalys (tarp Vilniaus ir Panevėžio)
- A5 – automagistralės atkarpa Jurginiškiai–Puskelniai (tarp Marijampolės ir Kauno)
Istorija
XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, atgavus Vilniaus kraštą, atsirado planų nutiesti Lietuvoje pirmąją automagistralę, jungiančią atgautą Vilnių, su tuometine sostine Kaunu. 7-ajame dešimtmetyje, kai Lietuva jau buvo TSRS sudėtyje, buvo pradėtos statybos ir 1970 m. lapkričio 3 d. kelias buvo atidarytas. Tuo metu tai buvo laikoma viena moderniausių automagistralių regione.
Praėjus metams po atidarymo – 1971 m. palaipsniui pradėta statyti „Kaunas–Klaipėda“ automagistralė, nes senasis Žemaičių plentas ėmė nebetenkinti didėjančių transporto srautų. 1987 m. rugsėjo 1 d. buvo užbaigti paskutiniai darbai. Tuo metu buvo statoma ir automagistralė, jungianti Vilnių su Panevėžiu, ji buvo pilnai pabaigta, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę.
Ateities planai
Ilgą laiką naujos automagistralės nebuvo statomos, esamų automagistralių pakako, tačiau pastaraisiais metais vis labiau didėja poreikis turėti automagistralės jungtį su Lenkija, nes labai išaugęs transporto srautas su šia valstybe. Pirmieji darbai jau pradėti. Ateities planuose yra sujungti Kauną ir Panevėžį, bei Panevėžį ir Rygą automagistrale, automagistralės statusą suteikti ruožui tarp Vilniaus ir Kauno.
Vokietija
Vietinis pavadinimas – Autobahn. Skirtingai nei daugelyje šalių, Vokietijos automagistralės pasižymi tuo, kad daugelyje ruožų greitis yra neribojamas, nustatytas tik rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Automagistralių tinklas yra gana gerai išplėtotas, jungiantis didelę daugumą didesnių miestų.
Istorija
Pirmoji atskirta nuo aplinkinių srautų automagistralė buvo atidaryta 1935 m. Kelias jungė Frankfurtą ir Darmštatą. Tai tuomet buvo svarbi magistralė greičio rekordų siekėjams. Tuometinė Nacistinė Vokietija automagistralių statybas labai plėtojo, siekė, kad automobiliu būtų galima greitai ir patogiai susisiekti su daugeliu didesnių miestų. Po Nacistinės Vokietijos žlugimo, automagistralių plėtra nesustojo, kadangi naudojimasis automobiliais vis labiau didėjo.
Nuorodos
- http://www.automagistrale.lt Archyvuota kopija 2016-01-19 iš Wayback Machine projekto.
 | Šis straipsnis apie transportą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Automagistrale liaud is it autostrada motoriniu transporto priemoniu pvz automobiliu motociklu sunkvezimiu eismui skirtas vieno lygio sankryzu neturintis kelias Lietuviskas automagistrales zenklas numatytas KET Kitose salyse jis analogiskas Magistrale A1 ties Kaunu Silainiais Magistrale A2 ties Vilnium Avizieniais Prancuzijos automagistrale A1 ties Roissy en France Vokietijos automagistrale Lietuvos automagistrale A2 ties Ukmerge Turinys 1 Savybes 2 Istorija 3 Pasaulyje 3 1 Didzioji Britanija 3 1 1 Istorija 3 2 Italija 3 2 1 Istorija 3 3 Lietuva 3 3 1 Atkarpos 3 3 2 Istorija 3 3 3 Ateities planai 3 4 Vokietija 3 4 1 Istorija 4 NuorodosSavybesredaguotiTuri skiriamaja juosta ir priklausomai nuo jos plocio turi aptvarus kurie avarijos atveju apsaugotu nuo įvaziavimu į priespriesine juosta Jose įrengti kelkrasciai skirti sustoti eismo įvykio ar gedimo atveju Jie neskirti sustojimui ar stovejimui tai pavojinga Automagistralese įrengtos poilsio aiksteles kuriose veikia kavines degalines parduotuves Susisiekimui tarp automagistrales ir kito kelio naudojamos įvazos ir nuovazos su greitejimo arba letejimo juostomis skirtomis uzvaziuoti arba nuvaziuoti nuo magistrales letejimo juostoje sumazinamas greitis iki nuovazos ir padidejus transporto priemones posukio asiai saugiai įveikiamas posukis Greitejimo juostoje įvaziuojant į pacia magistrale įsibegejama iki automagistrales greicio ir atsizvelgus į automagistrale vaziuojantį transporta saugiai įvaziuojama į magistrale Yra zemesnes kategorijos zemesnio aptarnavimo lygio specialiai motorinems transporto priemonems skirti keliai kuriuose leidziamas mazesnis greitis Tokiuose keliuose daznesnis įvazu nuovazu kiekis galimos sviesoforais reguliuojamos arba ziedines sankryzos Kai kuriose valstybese tokie keliai gali tureti tik 2 juostas taciau su atskirtu vietiniu ir tranzitiniu srautais Ju pavadinimas Lietuvoje automobiliu kelias arba greitkelis skirtingose salyse jie vadinami skirtingais vardais IstorijaredaguotiPo Pirmojo pasaulinio karo padaugejus automobiliu atsirado automagistraliu poreikis Noreta kad tarpmiestinis susisiekimas taptu greitesnis saugesnis ir patogesnis Italijoje suprojektuotas pirmasis kelias su skiriamaja juosta 1924 m rugsejo 21 d jis atidarytas Sujunge Milana ir Vareze Autostrada vadinosi Autostrada dei laghi Ezeru autostrada Nors ir buvo su skiriamaja juosta ji turejo tik po viena juosta kiekvienai krypciai ir neturejo jokiu skirtingu lygiu sankryzu 1935 m atidaryta pirmoji nuo aplinkiniu srautu atskirta automagistrale Kelias junge Frankfurta ir Darmstata PasaulyjeredaguotiDidzioji Britanijaredaguoti Vadinasi motorway Dabartinis ju ilgis yra gt 2000 myliu 3230 km Didziausias leidziamas greitis 70 myliu per valanda 110 km h Istorijaredaguoti 1958 m pastatyta pirmoji automagistrales atkarpa kaip Prestono aplinkkelis dalis M6 automagistrales 1959 m atidarytas didesnis automagistrales ruozas jungiantis Krika su Berigrouvu 1972 m automagistraliu tinklas pasieke 1000 myliu 1609 km o 1996 m 2000 myliu 3219 km Italijaredaguoti Vietinis pavadinimas autostrada Dabartinis visu automagistraliu ilgis apie 6400 km Dauguma ruozu apmokestinti Ribojamas greitis lengviesiems automobiliams 130 km h jei turi bent po tris juostas į kiekviena puse ir elektronines saugos priemones 150 km h Istorijaredaguoti Pirmoji 85 km ilgio automagistrale buvo atidaryta 1924 m rugsejo 21 d ir sujunge Milana su Vareze Autostrada buvo pavadinta Autostrada dei laghi Ezeru autostrada Tai buvo pirmasis toks ruozas pasaulyje 1925 m birzelio 28 d ruozas buvo pratestas per Komo ezera iki Sveicarijos sienos Pries II pasaulinį kara buvo pabaigti sie automagistrales ruozai Neapolis Pompeja Paduva Venecija Milanas Turinas Milanas Bergamas Bresa Roma Ostija Lietuvaredaguoti Vietinis oficialus pavadinimas Automagistraleir reiskia magistralinį kelia skirta tik motorinems transporto priemonems Snekamojoje kalboje labiau vartojamas terminas autostrada Bendras automagistraliu ilgis Lietuvoje 387 km Didziausias leidziamas greitis 130 km h vasara ir 110 km h ziema Lietuva yra vienintele Baltijos valstybe turinti automagistrales Atkarposredaguoti A1 automagistrales atkarpos Giraite Jakai tarp Kauno ir Klaipedos Grigiskes Vievis ir Vievis Kaunas tarp Vilniaus ir Kauno A2 automagistrales atkarpa Vilnius Silagalys tarp Vilniaus ir Panevezio A5 automagistrales atkarpa Jurginiskiai Puskelniai tarp Marijampoles ir Kauno Istorijaredaguoti XX amziaus 4 ajame desimtmetyje atgavus Vilniaus krasta atsirado planu nutiesti Lietuvoje pirmaja automagistrale jungiancia atgauta Vilniu su tuometine sostine Kaunu 7 ajame desimtmetyje kai Lietuva jau buvo TSRS sudetyje buvo pradetos statybos ir 1970 m lapkricio 3 d kelias buvo atidarytas Tuo metu tai buvo laikoma viena moderniausiu automagistraliu regione Praejus metams po atidarymo 1971 m palaipsniui pradeta statyti Kaunas Klaipeda automagistrale nes senasis Zemaiciu plentas eme nebetenkinti didejanciu transporto srautu 1987 m rugsejo 1 d buvo uzbaigti paskutiniai darbai Tuo metu buvo statoma ir automagistrale jungianti Vilniu su Paneveziu ji buvo pilnai pabaigta kai Lietuva atgavo nepriklausomybe Ateities planairedaguoti Ilga laika naujos automagistrales nebuvo statomos esamu automagistraliu pakako taciau pastaraisiais metais vis labiau dideja poreikis tureti automagistrales jungtį su Lenkija nes labai isauges transporto srautas su sia valstybe Pirmieji darbai jau pradeti Ateities planuose yra sujungti Kauna ir Panevezį bei Panevezį ir Ryga automagistrale automagistrales statusa suteikti ruozui tarp Vilniaus ir Kauno Vokietijaredaguoti Vietinis pavadinimas Autobahn Skirtingai nei daugelyje saliu Vokietijos automagistrales pasizymi tuo kad daugelyje ruozu greitis yra neribojamas nustatytas tik rekomenduojamas greitis 130 km h Automagistraliu tinklas yra gana gerai ispletotas jungiantis didele dauguma didesniu miestu Istorijaredaguoti Pirmoji atskirta nuo aplinkiniu srautu automagistrale buvo atidaryta 1935 m Kelias junge Frankfurta ir Darmstata Tai tuomet buvo svarbi magistrale greicio rekordu siekejams Tuometine Nacistine Vokietija automagistraliu statybas labai pletojo sieke kad automobiliu butu galima greitai ir patogiai susisiekti su daugeliu didesniu miestu Po Nacistines Vokietijos zlugimo automagistraliu pletra nesustojo kadangi naudojimasis automobiliais vis labiau didejo Nuorodosredaguoti nbsp Vikiteka Automagistrale vaizdine ir garsine medziaga http www automagistrale lt Archyvuota kopija 2016 01 19 is Wayback Machine projekto nbsp Sis straipsnis apie transporta yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Rodomas puslapis https lt wikipedia org w index php title Automagistrale amp oldid 7422901