Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Žiemgaliai latv Zemgaļi lot Semigalli buvo baltų gentis į pietus nuo Rygos įlankos beveik visame Lielupės Mūšos baseine
Žiemgaliai
Žiemgaliai (latv. Zemgaļi; lot. Semigalli) buvo baltų gentis į pietus nuo Rygos įlankos beveik visame Lielupės-Mūšos baseine, dabartiniame Žiemgalos regione, kuris pietuose ribojosi su lietuviškomis Šiaulių ir Upytės sritimis. Pasižymėjo ilgiausiai trukusiu pasipriešinimu Kalavijuočių ir Vokiečių ordinams (1219-1290 m.).
| Senovės baltų gentis Žiemgaliai / Semigalli | |
|---|---|
| Šalis | pietų vidurio Latvija, šiaurės vidurio Lietuva |
| Tautos | rytų baltai (žiemgaliai) |
| Kalba | žiemgalių kalba |
 | |
| , , Silenė, , Tervetė, Upmalė, | |
2021 m. surašymo metu Lietuvoje 56 asmenys save priskyrė žiemgalių etninei grupei.
Istorija
Vikingų amžiuje žiemgaliai kovojo su švedų vikingais dėl Dauguvos vandens kelio žemutinės dalies kontrolės. Saksas Gramatikas savo Gesta Danorum rašo, kad vikingas Starkadas sumušė kuršius, visas Estijos gentis ir Žiemgalos žmones.
Prieš Kalavijuočių ordino atsiradimą žiemgaliai nesudarė vientiso politinio vieneto, jie turėjo keletą kunigaikščių, kurie dažnai tarpusavyje nesutardavo. Kronikose paminėti Žiemgalos valdovai Viestardas ir Nameisis, kurie XIII a. kovojo prieš vokiečių kryžiuočius. Žiemgala buvo paskutinis baltiškas regionas, prijungtas prie ordino. Po 1290 m. dalis žiemgalių (iki 100 000 žmonių) nepasidavė vokiečiams ir persikėlė į šiaurės Lietuvą.
Žiemgalių verslai ir kultūra
Žiemgaliai garsėjo kaip geri žemdirbiai: augino rugius, miežius, kviečius, avižas, linus, žirnius, pupas. Vertėsi gyvulininkyste, medžiokle, žvejyba.
Lielupės žiotyse žiemgaliai turėjo uostą. Lielupės ir Dauguvos upėmis palaikė ryšius su kitomis baltų gentimis, skandinavais bei slavais.
Žiemgaliai statėsi gerai įtvirtintas pilis. XIII a. Mežuotnės pilį saugojo net 8 metrų pylimas.
Žiemgalių laidojimo papročiai
Žiemgaliai nuo kitų baltų skyrėsi savita laidosena. Jų kapinynai įrengti kalvelėse netoli upelių. Mirusieji buvo laidojami eilėmis, tarp jų paliekant iki pusės metro tarpą. Kapai plokštiniai, duobės gana negilios (iki metro), suapvalintais galais. Mirusieji būdavo susupami į drobules ar kailius. Nuo VIII a. atsirado skobtiniai karstai. Žiemgaliai laikėsi mirusiųjų nedeginimo tradicijos. V – VII a. vyrai buvo laidojami galva į pietus ar pietvakarius, o moterys – į šiaurę ar šiaurės rytus. Vyrų kapuose rasta iečių, kalavijų, kaplių. VII – VIII a. įvyksta pokyčių. Vyrai laidojami galva į šiaurę, o moterys – į pietus. Žiemgalių laidojimo tradicijos latgaliams artimos tuo, kad su kariu nelaidojo žirgo. Tačiau kaip ir kitose baltų gentyse, ilgą laiką laidojama viename kapinyne – toje pat teritorijoje gali būti V a. ir XII – XIII a. kapai, o kartais esti ir XVI – XVII a. kapų.
Pietų Žiemgalos ribos
Lietuvos Žiemgalos teritorijoje yra šie miestai ir miesteliai: Joniškis, Žagarė, Naujoji Akmenė, Akmenė, Venta, Papilė, Gruzdžiai, Verbūnai, Meškuičiai, Naisiai, Pakruojis, Rozalimas, Žeimelis, Linkuva, Vaškai, Pušalotas, Pumpėnai, Girsūdai, Pasvalys, Saločiai, Biržai, Vabalninkas. Manoma kad žiemgalių pietuose buvo gyventa iki dabartinių Šiaulių.
Pietinės Žiemgalos ribos daugiau ar mažiau sutapo su Mūšos baseino teritorija, kuri turėtų būti vedama linija Kuršėnai – Šiauliai, šių miestų šiauriniu pakraščiu. Nuo Šiaulių į rytus eitų dabartinio Pakruojo rajono pakraščiu (Stačiūnų Šukionių, Meldinių kapinynai) ir Panevėžio rajono šiauriniu pakraščiu palei Lėvens upę. Rytinių ir pakraščių ribos, dėl tirtų paminklų stokos, tebėra sunkiai nusakomos. Atrodo, jog rytinę žiemgalių ribą galima vesti nuo Vabalninko palei Apaščios upę iki jos santakos su Nemunėliu (Astravo, Vabalninko kapinynai). Manoma, kad vakarinis žiemgalių pakraštys siekė Ventą, bent nuo Papilės iki Virvytės žiočių, o kai kurie gyveno net ir kairiajame Ventos krante.
Šaltiniai
- LIETUVOS GYVENTOJAI 2021 METAIS. Lietuvos Respublikos 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai Archyvuota kopija 2022-01-01 iš Wayback Machine projekto.
- Zigmas Zinkevičius. Lietuviai: Praeities didybė ir sunykimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. P.85. ISBN 978-5-420-01724-1
Nuorodos
- Vaškevičiūtė I. Žiemgaliai V–XII amžiuje, Vilnius, 2004.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Ziemgaliai latv Zemgali lot Semigalli buvo baltu gentis į pietus nuo Rygos įlankos beveik visame Lielupes Musos baseine dabartiniame Ziemgalos regione kuris pietuose ribojosi su lietuviskomis Siauliu ir Upytes sritimis Pasizymejo ilgiausiai trukusiu pasipriesinimu Kalavijuociu ir Vokieciu ordinams 1219 1290 m Senoves baltu gentis Ziemgaliai SemigalliSalis pietu vidurio Latvija siaures vidurio LietuvaTautos rytu baltai ziemgaliai Kalba ziemgaliu kalba Silene Tervete Upmale 2021 m surasymo metu Lietuvoje 56 asmenys save priskyre ziemgaliu etninei grupei IstorijaVikingu amziuje ziemgaliai kovojo su svedu vikingais del Dauguvos vandens kelio zemutines dalies kontroles Saksas Gramatikas savo Gesta Danorum raso kad vikingas Starkadas sumuse kursius visas Estijos gentis ir Ziemgalos zmones Pries Kalavijuociu ordino atsiradima ziemgaliai nesudare vientiso politinio vieneto jie turejo keleta kunigaiksciu kurie daznai tarpusavyje nesutardavo Kronikose pamineti Ziemgalos valdovai Viestardas ir Nameisis kurie XIII a kovojo pries vokieciu kryziuocius Ziemgala buvo paskutinis baltiskas regionas prijungtas prie ordino Po 1290 m dalis ziemgaliu iki 100 000 zmoniu nepasidave vokieciams ir persikele į siaures Lietuva Ziemgaliu verslai ir kulturaZiemgaliai garsejo kaip geri zemdirbiai augino rugius miezius kviecius avizas linus zirnius pupas Vertesi gyvulininkyste medziokle zvejyba Lielupes ziotyse ziemgaliai turejo uosta Lielupes ir Dauguvos upemis palaike rysius su kitomis baltu gentimis skandinavais bei slavais Ziemgaliai statesi gerai įtvirtintas pilis XIII a Mezuotnes pilį saugojo net 8 metru pylimas Ziemgaliu laidojimo paprociaiZiemgaliai nuo kitu baltu skyresi savita laidosena Ju kapinynai įrengti kalvelese netoli upeliu Mirusieji buvo laidojami eilemis tarp ju paliekant iki puses metro tarpa Kapai plokstiniai duobes gana negilios iki metro suapvalintais galais Mirusieji budavo susupami į drobules ar kailius Nuo VIII a atsirado skobtiniai karstai Ziemgaliai laikesi mirusiuju nedeginimo tradicijos V VII a vyrai buvo laidojami galva į pietus ar pietvakarius o moterys į siaure ar siaures rytus Vyru kapuose rasta ieciu kalaviju kapliu VII VIII a įvyksta pokyciu Vyrai laidojami galva į siaure o moterys į pietus Ziemgaliu laidojimo tradicijos latgaliams artimos tuo kad su kariu nelaidojo zirgo Taciau kaip ir kitose baltu gentyse ilga laika laidojama viename kapinyne toje pat teritorijoje gali buti V a ir XII XIII a kapai o kartais esti ir XVI XVII a kapu Ziemgaliu atminimo svente Terveteje 2009 m Pietu Ziemgalos ribosLietuvos Ziemgalos teritorijoje yra sie miestai ir miesteliai Joniskis Zagare Naujoji Akmene Akmene Venta Papile Gruzdziai Verbunai Meskuiciai Naisiai Pakruojis Rozalimas Zeimelis Linkuva Vaskai Pusalotas Pumpenai Girsudai Pasvalys Salociai Birzai Vabalninkas Manoma kad ziemgaliu pietuose buvo gyventa iki dabartiniu Siauliu Pietines Ziemgalos ribos daugiau ar maziau sutapo su Musos baseino teritorija kuri turetu buti vedama linija Kursenai Siauliai siu miestu siauriniu pakrasciu Nuo Siauliu į rytus eitu dabartinio Pakruojo rajono pakrasciu Staciunu Sukioniu Meldiniu kapinynai ir Panevezio rajono siauriniu pakrasciu palei Levens upe Rytiniu ir pakrasciu ribos del tirtu paminklu stokos tebera sunkiai nusakomos Atrodo jog rytine ziemgaliu riba galima vesti nuo Vabalninko palei Apascios upe iki jos santakos su Nemuneliu Astravo Vabalninko kapinynai Manoma kad vakarinis ziemgaliu pakrastys sieke Venta bent nuo Papiles iki Virvytes ziociu o kai kurie gyveno net ir kairiajame Ventos krante SaltiniaiLIETUVOS GYVENTOJAI 2021 METAIS Lietuvos Respublikos 2021 metu visuotinio gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Archyvuota kopija 2022 01 01 is Wayback Machine projekto Zigmas Zinkevicius Lietuviai Praeities didybe ir sunykimas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos centras 2014 P 85 ISBN 978 5 420 01724 1NuorodosVaskeviciute I Ziemgaliai V XII amziuje Vilnius 2004