Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šrividžaja
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šrividžaja (skr. श्रीविजय = IAST: Śrīvijaya „šviečianti pergalė“, kin. 三佛齐, pinyin: Sribhoja) – istorinė budistinė malajų valstybė, VII–XIII a. egzistavusi Sumatros teritorijoje, o klestėjimo (imperijos) laikais valdžiusi taip pat Malakos pusiasalį bei vakarų Borneo. Viena iš didžiausių ir svarbiausių malajų valstybių.
| Srivijaya Šrividžaja | ||||
| nebėra | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Palembangas, | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Dinastijos pradžia | VII a. m. | |||
| - Žlugimas | XIII a. m. | |||
Istorija
Įkūrimas
Apie šios valstybės įkūrimą žinoma labai nedaug. Žinoma, kad ji atsirado Musio upės slėnyje, kur susiformavo Palembango miestas. Yra laikoma, kad prieš Šrividžajos įkūrimą toje pat vietoje egzistavo senesnė valstybė (ar Kantoli). Ankstyvuoju laikotarpiu Šrividžajos dinastijai iš Palembango pavyko apjungti vietos genčių vadus ir įgyti hegemoniją upės baseine. Dinastijos atstovai turėjo artimus ryšius su tuo pačiu metu gretimoje Javos saloje klestėjusiu Mataramu.
Aukso amžius (683-X a.)
Apie 683 m., Palembango maharadža Dapunta Hyang Sri Jayanasa užpuolė šiaurėje buvusią priešišką valstybę ( upės slėnis) ir ją nukariavo. Tai buvo pirmasis žingsnis į tolimesnę ekspansiją, kurios kulminacija buvo VIII a.
Per VIII a. Šrividžaja tapo galinga jūrine imperija, kontroliavusia milžiniškas teritorijas. Ji kontroliavo sundų regioną vakarinėje Javoje, taip pat visą rytinę Sumatrą, o vėliau ir Malakos pusiasalį. Visose šiose užkariautose teritorijose formavosi vieninga kultūra, konsolidavosi bendra kalba, tapatybė. Taip susiformavo malajų istorinis arealas.
Imperija klestėjo dėl to, kad ji kontroliavo abu svarbiausius kelius per Malajų salyną tarp Indijos ir Kinijos. Tai buvo Malakos sąsiauris ir Sundos sąsiauris. Klestėjimo laikotarpiu ji palaikė draugiškus santykius su tuometinėmis valstybėmis Šailendrų Java, Palų Bengalija ir Čolų tamilais. Šrividžaja ne kartą siuntė misijas į Kiniją.
Nuosilpis (XI–XIII a.)
Pradedant XI a. pradžia, Šrividžaja patyrė savo kaimynių agresiją. Pirmiausia ėmė pulti javiečiai, o galiausiai Šrividžają nusiaubė tamilų Čola imperija, kuri ją puolė 1017, 1025 ir 1068 m. ir trumpam užkariavo.
Po šių istorinių kataklizmų Šrividžaja ėmė byrėti ir prasidėjo permainingas periodas, kuomet vis dar buvo bandoma susigrąžinti senąją hegemoniją. 1268–1292 m. Javoje valdęs valdovas surengė karines ekspedicijas prieš Šrividžają. Vienos jų metu buvo užimtas Palembangas, ir valstybė baigė savo egzistenciją. Ji atiteko Madžapahito imperijai.
Po žlugimo (XIII a.-1402 m.)
Po to, kai Šrividžaja tapo Madžapahito dalimi, vietinė dinastija išlaikė tęstinumą. Išvyti iš Palembango princai iš pradžių įsitvirtino saloje . 1324 m. vienas iš princų persikėlė į Singapūro salą, kur kurį laiką valdė.
1401 m. Singapūrą valdant princui , javiečių karalystės pajėgos užpuolė sąlą, ir Paramešvara buvo priverstas migruoti toliau į šiaurę. Po ilgų dvejonių naujai savo sostinei įkurti jis pasirinko žiotis, kur įkūrė Melakos uostą. Taip Šrividžajos dinastija sudarė tęstinumą Malakos sultonatui.
Valdovų sąrašas
 |
|---|
| Malajų salyno istorija |
| > Austroneziečių migracijos |
| Hinduizmo laikotarpis: |
| Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra |
| Madžapahitas |
| Islamo laikotarpis: |
| Melaka, Džohoras, Ačehas, , Mataramas, Brunėjus, , |
| Kolonijinis laikotarpis: |
| Ispanijos Rytų Indijos, , Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, |
| Nepriklausomybės laikotarpis: |
| Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
| Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, , Minangkabau, Balis, Brunėjus, , Molukai, Filipinai |
- 682–695 Džajanasa
- 702–724 Šri Indrvarmanas
- 728–742 Rudra Vikama
- apie 775 Dharmasetu
- 832–860 Balapuradeva
- 960–962 Šri Udajaditja
- 980–983 Hadži
- 1003–1005 Šri Čulamani Varmadeva
- 1017 Hadhi Sumatrabhumi
- 1024–1030 Šri Sangramu Vidžajotungavarmanas
- 1064 Dharmavira
| Induistinės malajų valstybės |  |
|---|---|
| Transmalakinė prekyba (Malakos pusiasalis): Tambralinga | Kedahas | Langkasuka | Čitu | Panpan | Ganga Negara Sumatra: | Šrividžaja | | | | | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Srividzaja skr श र व जय IAST Srivijaya sviecianti pergale kin 三佛齐 pinyin Sribhoja istorine budistine malaju valstybe VII XIII a egzistavusi Sumatros teritorijoje o klestejimo imperijos laikais valdziusi taip pat Malakos pusiasalį bei vakaru Borneo Viena is didziausiu ir svarbiausiu malaju valstybiu Srivijaya SrividzajaneberaVII a XIII a Location of SrividzajaSostine Palembangas Valdymo forma monarchijaEra Viduramziai Dinastijos pradzia VII a m Zlugimas XIII a m IstorijaĮkurimas Apie sios valstybes įkurima zinoma labai nedaug Zinoma kad ji atsirado Musio upes slenyje kur susiformavo Palembango miestas Yra laikoma kad pries Srividzajos įkurima toje pat vietoje egzistavo senesne valstybe ar Kantoli Ankstyvuoju laikotarpiu Srividzajos dinastijai is Palembango pavyko apjungti vietos genciu vadus ir įgyti hegemonija upes baseine Dinastijos atstovai turejo artimus rysius su tuo paciu metu gretimoje Javos saloje klestejusiu Mataramu Aukso amzius 683 X a Srividzajos architekturos pavyzdysSrividzajos architektura dabartiniame Tailande Apie 683 m Palembango maharadza Dapunta Hyang Sri Jayanasa uzpuole siaureje buvusia priesiska valstybe upes slenis ir ja nukariavo Tai buvo pirmasis zingsnis į tolimesne ekspansija kurios kulminacija buvo VIII a Per VIII a Srividzaja tapo galinga jurine imperija kontroliavusia milziniskas teritorijas Ji kontroliavo sundu regiona vakarineje Javoje taip pat visa rytine Sumatra o veliau ir Malakos pusiasalį Visose siose uzkariautose teritorijose formavosi vieninga kultura konsolidavosi bendra kalba tapatybe Taip susiformavo malaju istorinis arealas Imperija klestejo del to kad ji kontroliavo abu svarbiausius kelius per Malaju salyna tarp Indijos ir Kinijos Tai buvo Malakos sasiauris ir Sundos sasiauris Klestejimo laikotarpiu ji palaike draugiskus santykius su tuometinemis valstybemis Sailendru Java Palu Bengalija ir Colu tamilais Srividzaja ne karta siunte misijas į Kinija Nuosilpis XI XIII a Pradedant XI a pradzia Srividzaja patyre savo kaimyniu agresija Pirmiausia eme pulti javieciai o galiausiai Srividzaja nusiaube tamilu Cola imperija kuri ja puole 1017 1025 ir 1068 m ir trumpam uzkariavo Po siu istoriniu kataklizmu Srividzaja eme byreti ir prasidejo permainingas periodas kuomet vis dar buvo bandoma susigrazinti senaja hegemonija 1268 1292 m Javoje valdes valdovas surenge karines ekspedicijas pries Srividzaja Vienos ju metu buvo uzimtas Palembangas ir valstybe baige savo egzistencija Ji atiteko Madzapahito imperijai Po zlugimo XIII a 1402 m Po to kai Srividzaja tapo Madzapahito dalimi vietine dinastija islaike testinuma Isvyti is Palembango princai is pradziu įsitvirtino saloje 1324 m vienas is princu persikele į Singapuro sala kur kurį laika valde 1401 m Singapura valdant princui javieciu karalystes pajegos uzpuole sala ir Paramesvara buvo priverstas migruoti toliau į siaure Po ilgu dvejoniu naujai savo sostinei įkurti jis pasirinko ziotis kur įkure Melakos uosta Taip Srividzajos dinastija sudare testinuma Malakos sultonatui Valdovu sarasasMalaju salyno istorija gt Austronezieciu migracijosHinduizmo laikotarpis Transmalakine prekyba Sunda Srividzaja SailendraMadzapahitasIslamo laikotarpis Melaka Dzohoras Acehas Mataramas Brunejus Kolonijinis laikotarpis Ispanijos Rytu Indijos Portugalijos Timoras Britu Malaja Saravakas Nepriklausomybes laikotarpis Indonezija Malaizija Brunejus Filipinai Singapuras Rytu TimorasMalaju salyno istoriniai regionai Malajai Javieciai Sundai Acehas Minangkabau Balis Brunejus Molukai FilipinaiVikiteka Srividzaja vaizdine ir garsine medziaga682 695 Dzajanasa 702 724 Sri Indrvarmanas 728 742 Rudra Vikama apie 775 Dharmasetu 832 860 Balapuradeva 960 962 Sri Udajaditja 980 983 Hadzi 1003 1005 Sri Culamani Varmadeva 1017 Hadhi Sumatrabhumi 1024 1030 Sri Sangramu Vidzajotungavarmanas 1064 DharmaviraInduistines malaju valstybesTransmalakine prekyba Malakos pusiasalis Tambralinga Kedahas Langkasuka Citu Panpan Ganga Negara Sumatra Srividzaja