Беларусь
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Įsrutis vok Insterburg nuo 1946 m Černiachovskas rus Черняховск miestas Rusijoje Kaliningrado srities centrinėje dalyje
Černiachovskas
Įsrutis (vok. Insterburg, nuo 1946 m. Černiachovskas, rus. Черняховск) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, 84 km į rytus nuo Karaliaučiaus, Įsruties, Priegliaus ištakos Įsros ir Pisos upių santakoje. Černiachovsko rajono centras. Įsruties geležinkelio stotis, geležinkelio mazgas, išvystyta odos, keramikos, medienos, maisto pramonė.
| Įsrutis rus. Черняховск vok. Insterburg | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija |
| Sritis |  Kaliningrado sritis |
| Rajonas | Černiachovsko rajonas |
| Įkūrimo data | 1336 m. |
| Gyventojų | 35 375 |
| Plotas | 58 km² |
| Tankumas | 610 žm./km² |
| Pašto kodas | 238150–238169 |
| Tel. kodas | (+7) 40141 |
 Vikiteka | Įsrutis |
| Kirčiavimas | Įsruti̇̀s, Černiachòvskas |
Etimologija
Įsrutis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančios Įsruties upės. Užėjus sovietams Rytprūsių vietovardžiai buvo panaikinti, tad Įsruties miestas taip pat pervadintas. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku miestas pavadintas žuvusio Baltarusijos fronto vado generolo Ivano Černiachovskio (1906–1945) vardu. Pavadinimas parinktas dėl to, kad 1945 m. sausio 20 d. į miestą įžengė sovietų armijos daliniai, vadovaujami būtent I. Černiachovskio. Po kelių savaičių generolas žuvo už 100 km į pietvakarius nuo Įsruties, jau Lenkijos teritorijoje.
Istorija
Įsruties pradžia – prie Angrapės ir Įsros santakos stovėjusi nadruvių gyvenvietė su medine Ansatrapio pilimi. Vokiečių ordinas ją sugriovė ir 1336 m. pastatė 4 bokštų Insterburgo pilį, kuri tapo komtūrijos centru ir Teutonų ordino atsparos tašku kovose su Lietuva. 1347 m. lietuviai ją sunaikino. Atstatytą pilį 1370 m. paėmė Ldk Algirdas.
Netoli pilies kūrėsi Įsruties gyvenvietė. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės, Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos Įsruties apskrities centras. 1583 m. spalio 10 d. gavo Kulmo miesto teises.
1537 m. kunigo J. Tartylos iš Šilalės rūpesčiu katalikų koplyčios vietoje įrengta evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri 1612 m. buvo perstatyta ir pavadinta Liuterio bažnyčia, po 1945 m. rusų valdžia joje įrengė sandėlį, po 1978 m. gaisro nugriauta. Pamaldos laikytos ir lietuvių kalba, antrojoje XX a. pradžioje – 2 kartus per metus.
1816–1944 m. mieste veikė 18 spaustuvių. XIX a. ėjo laikraščiai „Insterburger Kreisblatt“, „Insterburger Wochenblatt“, „Insterburger Zeitung“, „Volksblatt für Litthauen“. 1818 m. Įsrutis tapo naujos, mažesnės apskrities (kreizo) centru. 1815 m. mieste įstegtas Merginų licėjus, XIX a. antroje pusėje veikė klasikinė ir realinė gimnazijos, vėliau sujungtos į klasikinę gimnaziją, nuo XIX a. antrosios pusės – berniukų ir mergaičių aukštesniosios mokyklos. Nuo 1835 m. Įsrutyje veikė centrinis Krašto kalėjimas, kuriame buvo teisiami Lietuvos provincijos gyventojai, daugiausia lietuvininkai; 1944 m. jame kalinti 8 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto nariai. Kalėjime veikė evangelikų liuteronų bažnyčia, kaliniai ir tarnautojai sudarė savarankišką parapiją. XIX a. pab. miestas tapo geležinkelio transporto mazgu, įsteigta pramonės įmonių. Nuo XIX a. mieste stovėjo didelė karinė įgula. Miestas buvo apgriautas per Pirmąjį pasaulinį karą.
Vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. liepos 27 d. miestą subombardavo britų karo aviacija. Dar labiau miestas buvo apgriautas, kai 1945 m. sausio 22 d. jį užėmė tarybinė kariuomenė. Nuo 1946 m. priklauso Rusijos federacijos Kaliningrado sričiai, pervadintas Černiachovsku.
Buvusioje senelių prieglaudoje 1947 m. įkurtas Specialus kalėjimas-ligoninė, kuriame buvo kalinami antisovietinio pasipriešinimo dalyviai: Petras Cidzikas, generolas Piotras Grigorenko, kunigas Vincentas Sladkevičius ir kiti. XX a. antroje pusėje rekonstruojant miestą buvo sugriauta dalis senamiesčio. 1911 m. pastatyta evangelikų reformatų Melanchthono bažnyčia XX a. pabaigoje paversta cerkve. 1902 m. pastatyta Šv. Brunono katalikų bažnyčia tapo filharmonija; nuo XX a. pab. restauruotoje bažnyčioje pamaldos vyksta katalikams lietuviams, lenkams ir vokiečiams. 1978 m. sudegė M. Liuterio bažnyčia, sovietmečiu miestas perstatinėtas ideologiniais sumetimais, jį darkė nevykę nauji statiniai.
1736–1818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Įsruties apskrities miestas.1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Istenburgo rajono (Инстербургский район), vėliau Černiachovsko rajono centras, nuo 2008 m. dar ir Černiachovsko miesto gyvenvietės centras.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1736–1818 m. | Lietuvos departamentas | Prūsijos karalystė |
| 1818–1945 m. | Įsruties apskritis | Gumbinės apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–2008 m. | Černiachovsko rajonas | Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Černiachovsko miesto gyvenvietė Černiachovsko municipalinis rajonas | Kaliningrado sritis |
Gyventojai
1886 m. iš 11 000 miesto gyventojų tik apie 200 buvo lietuvninkai, tačiau jie sudarė apylinkių gyventojų daugumą. 1880–1944 m. veikė , 1911–1924 m. – Įsruties mokytojų seminarija. 1919 m. įkurta Įsruties lietuvių draugija, vietoj jos 1919–1920 m. veikė Įsruties lietuvių klubas (pirm. E. Rėžulaitis).
1946–1947 m. likę vietiniai gyventojai buvo prievarta deportuoti į Vokietiją. Po karo Įsrutyje apsigyveno gana daug lietuvių. Černiachovsko pedagoginėje kolegijoje (iki 2004 m. direktorius A. Bartnikas) nuo 1995 m. įvesta papildoma lietuvių kalbos pradžios mokyklų mokytojams specialybė – rengiami lietuvių mokytojai. Nuo 1997 m. veikia kultūros akademija „Nadruva“ (pirm. A. Bartnikas).
 | |||||||||
| 1817 m. | 1875 m. | 1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 15 543 | 16 303 | 22 227 | 28 000 | 31 624 | 39 311 | 41 230 | 43 620 | ||
| 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2006 m. | 2011 m. | 2021 m. | - | - | |||
| 35 600 | 39 622 | 44 323 | 41 680 | 40 464 | 35 375 | - | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės
Įsrutyje evangelikų dvasininkais dirbo žymūs Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos ir kultūros darbuotojai:
- 1577–1593 m. – klebonas Johanas Hefneris Vyresnysis
- 1711–1737 m. –
- 1731–1757 m. (iki mirties) kunigavo
- 1815–1825 m. – , etnografas, dirbo gimnazijos rektoriumi
- Nuo 1869 m. mokytojavo , kuris išvertė į vokiečių kalbą ir 1894 m. išleido K. Donelaičio „Metus“.
Įsrutyje gimė:
- Apie 1624 m. – , vienas pirmųjų lietuvių poetų (m. 1663 m.)
- 1819 m. – , politikas, kultūros veikėjas (m. 1904 m.)
- 1831 m. – , parašė dramų ir romanų, daugiausia prūsų ir lietuvininkų ist. tematika (m. 1902 m.)
- 1854 m. – , poetas, publicistas, teatro kritikas (m. 1916 m.)
Sportas
- FK Progress Černâhovsk (futbolas)
Šaltiniai
- Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 482
- Įsrutis (Černiachovskas). // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 48
- Įsrutis (Černiachovskas). // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 47
- Įsrutis (Černiachovskas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 594
- Įsrutis. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-01-02).
- Insterburg (Gov.genealogy.net)
- Albertas Juška, Algirdas Matulevičius, . Černiachovskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 314 psl.
- Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
- [reikalingas šaltinis]
Nuorodos
- Miesto vaizdai
- Įsruties istorija (rus.)
- Įsruties fotografijos Archyvuota kopija 2012-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- Miesto istorija (Chernyahovsk.com)
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Įsrutis vok Insterburg nuo 1946 m Cerniachovskas rus Chernyahovsk miestas Rusijoje Kaliningrado srities centrineje dalyje 84 km į rytus nuo Karaliauciaus Įsruties Priegliaus istakos Įsros ir Pisos upiu santakoje Cerniachovsko rajono centras Įsruties gelezinkelio stotis gelezinkelio mazgas isvystyta odos keramikos medienos maisto pramone Įsrutis rus Chernyahovsk vok Insterburg Miesto aiksteĮsrutis54 38 17 s pl 21 48 43 r ilg 54 638 s pl 21 812 r ilg 54 638 21 812 Įsrutis Cerniachovskas Laiko juosta UTC 2 Valstybe RusijaSritis Kaliningrado sritisRajonas Cerniachovsko rajonasĮkurimo data 1336 m Gyventoju 2021 35 375Plotas 58 km Tankumas 2021 610 zm km Pasto kodas 238150 238169Tel kodas 7 40141Vikiteka ĮsrutisKirciavimas Įsruti s CerniachovskasĮsruties gelezinkelio stotisEtimologijaĮsrutis vandenvardinis vietovardis kiles nuo cia pratekancios Įsruties upes Uzejus sovietams Rytprusiu vietovardziai buvo panaikinti tad Įsruties miestas taip pat pervadintas 1946 m rugsejo 7 d TSRS Auksciausiosios Tarybos prezidiumo įsaku miestas pavadintas zuvusio Baltarusijos fronto vado generolo Ivano Cerniachovskio 1906 1945 vardu Pavadinimas parinktas del to kad 1945 m sausio 20 d į miesta įzenge sovietu armijos daliniai vadovaujami butent I Cerniachovskio Po keliu savaiciu generolas zuvo uz 100 km į pietvakarius nuo Įsruties jau Lenkijos teritorijoje IstorijaĮsruties pilies planas 1890 m architektas Įsruties pradzia prie Angrapes ir Įsros santakos stovejusi nadruviu gyvenviete su medine Ansatrapio pilimi Vokieciu ordinas ja sugriove ir 1336 m pastate 4 bokstu Insterburgo pilį kuri tapo komturijos centru ir Teutonu ordino atsparos tasku kovose su Lietuva 1347 m lietuviai ja sunaikino Atstatyta pilį 1370 m paeme Ldk Algirdas Netoli pilies kuresi Įsruties gyvenviete Nuo 1525 m Prusijos kunigaikstystes Prusijos karalystes ir Vokietijos imperijos Įsruties apskrities centras 1583 m spalio 10 d gavo Kulmo miesto teises 1537 m kunigo J Tartylos is Silales rupesciu kataliku koplycios vietoje įrengta evangeliku liuteronu baznycia kuri 1612 m buvo perstatyta ir pavadinta Liuterio baznycia po 1945 m rusu valdzia joje įrenge sandelį po 1978 m gaisro nugriauta Pamaldos laikytos ir lietuviu kalba antrojoje XX a pradzioje 2 kartus per metus 1816 1944 m mieste veike 18 spaustuviu XIX a ejo laikrasciai Insterburger Kreisblatt Insterburger Wochenblatt Insterburger Zeitung Volksblatt fur Litthauen 1818 m Įsrutis tapo naujos mazesnes apskrities kreizo centru 1815 m mieste įstegtas Merginu licejus XIX a antroje puseje veike klasikine ir realine gimnazijos veliau sujungtos į klasikine gimnazija nuo XIX a antrosios puses berniuku ir mergaiciu aukstesniosios mokyklos Nuo 1835 m Įsrutyje veike centrinis Krasto kalejimas kuriame buvo teisiami Lietuvos provincijos gyventojai daugiausia lietuvininkai 1944 m jame kalinti 8 Vyriausiojo Lietuvos islaisvinimo komiteto nariai Kalejime veike evangeliku liuteronu baznycia kaliniai ir tarnautojai sudare savarankiska parapija XIX a pab miestas tapo gelezinkelio transporto mazgu įsteigta pramones įmoniu Nuo XIX a mieste stovejo didele karine įgula Miestas buvo apgriautas per Pirmajį pasaulinį kara Hindenburgo gatve 1899 m Rusijos kariuomene Įsrutyje 1914 m Vykstant Antrajam pasauliniam karui 1944 m liepos 27 d miesta subombardavo britu karo aviacija Dar labiau miestas buvo apgriautas kai 1945 m sausio 22 d jį uzeme tarybine kariuomene Nuo 1946 m priklauso Rusijos federacijos Kaliningrado sriciai pervadintas Cerniachovsku Buvusioje seneliu prieglaudoje 1947 m įkurtas Specialus kalejimas ligonine kuriame buvo kalinami antisovietinio pasipriesinimo dalyviai Petras Cidzikas generolas Piotras Grigorenko kunigas Vincentas Sladkevicius ir kiti XX a antroje puseje rekonstruojant miesta buvo sugriauta dalis senamiescio 1911 m pastatyta evangeliku reformatu Melanchthono baznycia XX a pabaigoje paversta cerkve 1902 m pastatyta Sv Brunono kataliku baznycia tapo filharmonija nuo XX a pab restauruotoje baznycioje pamaldos vyksta katalikams lietuviams lenkams ir vokieciams 1978 m sudege M Liuterio baznycia sovietmeciu miestas perstatinetas ideologiniais sumetimais jį darke nevyke nauji statiniai 1736 1818 m Prusijos karalystes Lietuvos departamento 1818 1871 m Prusijos karalystes Rytu Prusijos provincijos 1871 1918 m Vokietijos imperijos 1918 1933 m Veimaro respublikos 1933 1945 m Treciojo reicho Gumbines apygardos Įsruties apskrities miestas 1946 m balandzio 7 d rugsejo 6 d Istenburgo rajono Insterburgskij rajon veliau Cerniachovsko rajono centras nuo 2008 m dar ir Cerniachovsko miesto gyvenvietes centras Administracinis teritorinis pavaldumas1736 1818 m Lietuvos departamentas Prusijos karalyste1818 1945 m Įsruties apskritis Gumbines apygarda1945 1946 m Rytu Prusija TSRS1947 2008 m Cerniachovsko rajonas Kaliningrado sritisnuo 2008 m Cerniachovsko miesto gyvenviete Cerniachovsko municipalinis rajonas Kaliningrado sritisGyventojai Teve musu Įsruties tarme uzrasyta 1809 m 1886 m is 11 000 miesto gyventoju tik apie 200 buvo lietuvninkai taciau jie sudare apylinkiu gyventoju dauguma 1880 1944 m veike 1911 1924 m Įsruties mokytoju seminarija 1919 m įkurta Įsruties lietuviu draugija vietoj jos 1919 1920 m veike Įsruties lietuviu klubas pirm E Rezulaitis 1946 1947 m like vietiniai gyventojai buvo prievarta deportuoti į Vokietija Po karo Įsrutyje apsigyveno gana daug lietuviu Cerniachovsko pedagogineje kolegijoje iki 2004 m direktorius A Bartnikas nuo 1995 m įvesta papildoma lietuviu kalbos pradzios mokyklu mokytojams specialybe rengiami lietuviu mokytojai Nuo 1997 m veikia kulturos akademija Nadruva pirm A Bartnikas Demografine raida tarp 1817 m ir 2021 m 1817 m 1875 m 1890 m 1900 m 1910 m 1925 m 1933 m 1939 m sur 15 543 16 303 22 227 28 000 31 624 39 311 41 230 43 6201979 m sur 1989 m sur 2006 m 2011 m 2021 m 35 600 39 622 44 323 41 680 40 464 35 375 Demografines raidos histogramaZymus zmones Įsrutyje evangeliku dvasininkais dirbo zymus Mazosios Lietuvos lietuviu rastijos ir kulturos darbuotojai 1577 1593 m klebonas Johanas Hefneris Vyresnysis 1711 1737 m 1731 1757 m iki mirties kunigavo 1815 1825 m etnografas dirbo gimnazijos rektoriumi Nuo 1869 m mokytojavo kuris isverte į vokieciu kalba ir 1894 m isleido K Donelaicio Metus Įsrutyje gime Apie 1624 m vienas pirmuju lietuviu poetu m 1663 m 1819 m politikas kulturos veikejas m 1904 m 1831 m parase dramu ir romanu daugiausia prusu ir lietuvininku ist tematika m 1902 m 1854 m poetas publicistas teatro kritikas m 1916 m SportasFK Progress Cernahovsk futbolas SaltiniaiLietuviski tradiciniai vietovardziai Gudijos Karaliauciaus krasto Latvijos ir Lenkijos sud Marija Razmukaite Aiste Pangonyte Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01488 2 psl 56 83 Pasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1986 psl 482 Įsrutis Cerniachovskas Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 48 Įsrutis Cerniachovskas Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 47 Įsrutis Cerniachovskas Lietuvos istorija Enciklopedinis zinynas I tomas A K Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 ISBN 978 5 420 01689 3 psl 594 Įsrutis Mazosios Lietuvos enciklopedija tikrinta 2025 01 02 Insterburg Gov genealogy net Albertas Juska Algirdas Matulevicius Cerniachovskas Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 314 psl Įsruties apskrities kaimu sarasas 1910 m vok Įsruties apskrities kaimu sarasas 1939 m vok reikalingas saltinis NuorodosMiesto vaizdai Įsruties istorija rus Įsruties fotografijos Archyvuota kopija 2012 01 23 is Wayback Machine projekto Miesto istorija Chernyahovsk com Gubin A B Toponimika Kaliningrada Reki i vodoemy Kaliningradskie arhivy Kaliningrad 2007 Vyp 7 S 197 228 Naselennye punkty Kaliningradskoj oblasti kratkij spr Red V P Assorov V V Gavrilova N E Makarenko E M Medvedeva N N Semushina Kaliningrad Kaliningr kn izd vo 1976 Naselennye punkty Kaliningradskoj oblasti i ih prezhnie nazvaniya Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad nordliches Ostpreussen Sost E Veber Kaliningrad Nahtigal 1993