Беларусь
Қазақстан
Lietuva
Apie epochą žr Švietimo amžius dd Švietimas edukacija procesas kurio metu ir ne tik formaliai arba neformaliai asmenims
Išsilavinimas
- Apie epochą žr. Švietimo amžius.
Švietimas (edukacija) – procesas, kurio metu ir ne tik, formaliai arba neformaliai asmenims perteikiamos žinios ir formuojami gebėjimai.
Formaliojo švietimo sistemą dažniausiai sudaro priešmokyklinis ugdymas (vaikų darželis, vaikų darželis‑mokykla, bendrojo lavinimo mokyklos priešmokyklinė grupė), pradinis (pradinė mokykla), pagrindinis (pagrindinė mokykla), vidurinis (vidurinė mokykla, gimnazija) lavinimas, , aukštesnysis mokymas (aukštesnioji mokykla) ir .
Istorija
Ankstyviausios formalizuotos žinijos perdavimo institucijos susikūrė jau XXIX–XXVI a. pr. m. e. senovės Egipte, Babilone, Indijoje, Kinijoje, Sirijoje. Dažniausiai pirmosios mokyklos buvo susietos su valdovų rūmais, šventyklomis, ten būdavo perduodamos religinės, maginės, su valstybės valdymu ir priežiūra susijusios žinios: astrologija, teologija, raštas, ekonomika, matematika. Antikinėje Romoje ir Graikijoje švietimas apėmė iš esmės tik laisvuosius piliečius ir atleistinius (daug mokytojų, retorių ir filosofų buvo kilę iš vergų).
Ankstyvaisiais viduramžiais Vakarų Europoje mokyklos steigtos šalia vienuolynų, jose daugiausia dėstyta religinė scholastika, lotynų kalba. Vėliau, ypač nuo XIV–XV a. Bažnyčios įtaka švietimui mažėjo, plėtėsi dėstomos žinijos apimtis. XVIII–XIX a., veikiant Apšvietos ideologijai, į švietimo sistemą pradėti traukti ir žemesni visuomenės sluoksniai, o 1737 m. Prūsijoje išleistas vienas pirmųjų privalomo mokymo įstatymų, pagal kurį siekta įvesti visuotinį švietimą.
Formaliojo švietimo sistemos
Pirminis (pagrindinis) išsilavinimas
Pirminį išsilavinimą sudaro 5-7 metų formalus, struktūruotas mokymas. Apskritai pirminį išsilavinimą sudaro šešių ar aštuonerių metų mokymosi, pradedant nuo penkerių ar šešerių metų amžiaus, nors tai dažnai skiriasi skirtingose šalyse. Visame pasaulyje apie 89 % žmonių pereina pradinį išsilavinimą ir ši proporcija vis auga. Didelėje dalyje šalių pradinis išsilavinimas yra privalomas. Mokyklos, kuriose suteikiamas pradinis išsilavinimas dažniausiai vadinamos pradinėmis.
Vidurinis išsilavinimas
Daugelyje šiuolaikinių mokyklų mokymo sistemų pasaulyje, sudaro formalusis švietimas, kuris suteikiamas paauglystės laikotarpyje. Priklausomai nuo mokyklos sistemos, tokios mokyklos gali būti vadinamos vidurinėmis mokyklomis, licėjais, koledžais ar profesinio rengimo centrais. Vidurinis išsilavinimas suteikiamas paauglystėje, o jo tikslas yra suteikti bendras žinias, paruošti žmogų aukštajam mokymui arba iškart konkrečiai profesijai.
Aukštasis išsilavinimas
Aukštasis išsilavinimas nėra privalomas. Kolegijos ir universitetai yra pagrindinės institucijos teikiančios aukštajį išsilavinimą. Bendrai jos vadinamos aukštojo mokslo institucijos. Aukštasis išsilavinimas suteikiamas pažymėjimais, diplomais arba akademiniais laipsniais. Aukštasis išsilavinimas norimas gauti dėl tam tikro klasifikacijos laipsnio. Išsivysčiusiose šalyse aukštajį išsilavinimą gauna apie 50 % žmonių.
Kitos švietimo rūšys
Be formaliojo švietimo dar išskiriamas – prie jo priskiriami įvairūs, griežtai neapibrėžti mokymosi būdai – viešosios paskaitos, vadinamosios „dirbtuvės“ ir „edukacijos“, kalbų kursai, , pažintinės ekspedicijos ir panašiai. Šiuo atveju mokymas dažnai derinamas su pramoga, poilsiu, bendravimu.
Prie švietimo priskiriamas ir – savarankiškas mokymasis iš knygų ir kitos literatūros, garso įrašų, internetinių išteklių, savarankiškai lankant paskaitas, asmeniškai mokantis pas dominančios srities žinovus.
Taip pat taikomos ir daugiau ar mažiau formalizuotos švietimo formos, kurios papildo įprastą formalią švietimo bazę, o kartais jai oponuoja. paprastai būna paremtas įvairiomis gyvenimo filosofijos idėjomis, kurios pabrėžia holistinį lavinimąsi – ne tik formalų įgūdžių įgijimą. Žymesnės tokio alternatyviojo mokymosi kryptys yra Valdorfo, Montesori, Krišnamūrčio mokyklos.
Formali švietimo sistema oponentų kritikuojama dėl įvairių priežasčių – griežto mokymosi režimo, didelių mokymosi grupių, vienpusiškų mokymo programų ir metodų, indoktrinacijos, standartizacijos, skirtingo žinių įsisavinimo būdo nepaisymo ir panašiai. Kaip viena formaliojo švietimo alternatyvų pateikiamas .
Šaltiniai
- Švietimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- UNESCO, Education For All Monitoring Report 2008, Net Enrollment Rate in primary education
- Martin, Robin Ann (2000). „An Introduction to Educational Alternatives“. Alternative Education Resource Organization. Paths of Learning.
- „What Is Unschooling? A Parents Guide to Child-Led Home Education“
Taip pat skaitykite
Vikicitatos
- Švietimo sistema
- Švietimo ir mokslo ministerija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
Apie epocha zr Svietimo amzius dd Svietimas edukacija procesas kurio metu ir ne tik formaliai arba neformaliai asmenims perteikiamos zinios ir formuojami gebejimai Formaliojo svietimo sistema dazniausiai sudaro priesmokyklinis ugdymas vaiku darzelis vaiku darzelis mokykla bendrojo lavinimo mokyklos priesmokykline grupe pradinis pradine mokykla pagrindinis pagrindine mokykla vidurinis vidurine mokykla gimnazija lavinimas aukstesnysis mokymas aukstesnioji mokykla ir IstorijaAnkstyviausios formalizuotos zinijos perdavimo institucijos susikure jau XXIX XXVI a pr m e senoves Egipte Babilone Indijoje Kinijoje Sirijoje Dazniausiai pirmosios mokyklos buvo susietos su valdovu rumais sventyklomis ten budavo perduodamos religines magines su valstybes valdymu ir prieziura susijusios zinios astrologija teologija rastas ekonomika matematika Antikineje Romoje ir Graikijoje svietimas apeme is esmes tik laisvuosius piliecius ir atleistinius daug mokytoju retoriu ir filosofu buvo kile is vergu Ankstyvaisiais viduramziais Vakaru Europoje mokyklos steigtos salia vienuolynu jose daugiausia destyta religine scholastika lotynu kalba Veliau ypac nuo XIV XV a Baznycios įtaka svietimui mazejo pletesi destomos zinijos apimtis XVIII XIX a veikiant Apsvietos ideologijai į svietimo sistema pradeti traukti ir zemesni visuomenes sluoksniai o 1737 m Prusijoje isleistas vienas pirmuju privalomo mokymo įstatymu pagal kurį siekta įvesti visuotinį svietima Formaliojo svietimo sistemosPirminis pagrindinis issilavinimas Vaiku darzelis Afganistane Pirminį issilavinima sudaro 5 7 metu formalus strukturuotas mokymas Apskritai pirminį issilavinima sudaro sesiu ar astuoneriu metu mokymosi pradedant nuo penkeriu ar seseriu metu amziaus nors tai daznai skiriasi skirtingose salyse Visame pasaulyje apie 89 zmoniu pereina pradinį issilavinima ir si proporcija vis auga Dideleje dalyje saliu pradinis issilavinimas yra privalomas Mokyklos kuriose suteikiamas pradinis issilavinimas dazniausiai vadinamos pradinemis Vidurinis issilavinimas Pagrindinis straipsnis Daugelyje siuolaikiniu mokyklu mokymo sistemu pasaulyje sudaro formalusis svietimas kuris suteikiamas paauglystes laikotarpyje Priklausomai nuo mokyklos sistemos tokios mokyklos gali buti vadinamos vidurinemis mokyklomis licejais koledzais ar profesinio rengimo centrais Vidurinis issilavinimas suteikiamas paauglysteje o jo tikslas yra suteikti bendras zinias paruosti zmogu aukstajam mokymui arba iskart konkreciai profesijai Aukstasis issilavinimas Kembridzo universitetasPagrindinis straipsnis Aukstasis issilavinimas Aukstasis issilavinimas nera privalomas Kolegijos ir universitetai yra pagrindines institucijos teikiancios aukstajį issilavinima Bendrai jos vadinamos aukstojo mokslo institucijos Aukstasis issilavinimas suteikiamas pazymejimais diplomais arba akademiniais laipsniais Aukstasis issilavinimas norimas gauti del tam tikro klasifikacijos laipsnio Issivysciusiose salyse aukstajį issilavinima gauna apie 50 zmoniu Kitos svietimo rusysNaturalus vaiku mokymasis gamtoje Be formaliojo svietimo dar isskiriamas prie jo priskiriami įvairus grieztai neapibrezti mokymosi budai viesosios paskaitos vadinamosios dirbtuves ir edukacijos kalbu kursai pazintines ekspedicijos ir panasiai Siuo atveju mokymas daznai derinamas su pramoga poilsiu bendravimu Prie svietimo priskiriamas ir savarankiskas mokymasis is knygu ir kitos literaturos garso įrasu internetiniu istekliu savarankiskai lankant paskaitas asmeniskai mokantis pas dominancios srities zinovus Taip pat taikomos ir daugiau ar maziau formalizuotos svietimo formos kurios papildo įprasta formalia svietimo baze o kartais jai oponuoja paprastai buna paremtas įvairiomis gyvenimo filosofijos idejomis kurios pabrezia holistinį lavinimasi ne tik formalu įgudziu įgijima Zymesnes tokio alternatyviojo mokymosi kryptys yra Valdorfo Montesori Krisnamurcio mokyklos Formali svietimo sistema oponentu kritikuojama del įvairiu priezasciu griezto mokymosi rezimo dideliu mokymosi grupiu vienpusisku mokymo programu ir metodu indoktrinacijos standartizacijos skirtingo ziniu įsisavinimo budo nepaisymo ir panasiai Kaip viena formaliojo svietimo alternatyvu pateikiamas SaltiniaiSvietimas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 UNESCO Education For All Monitoring Report 2008 Net Enrollment Rate in primary education Martin Robin Ann 2000 An Introduction to Educational Alternatives Alternative Education Resource Organization Paths of Learning What Is Unschooling A Parents Guide to Child Led Home Education Taip pat skaitykiteVikiteka Svietimas vaizdine ir garsine medziaga VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Svietimas Svietimo sistema Svietimo ir mokslo ministerija